Vis dėlto, tobulėjant medicinai, kai kurias ligas nustatyti tampa lengviau – Lietuvą pasiekia technologijos, leidžiančios diagnozuoti iki šiol netirtas virškinimo sutrikimų priežastis ir ligas. "Vienas tokių sutrikimų – plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas", – sako gydytojas gastroenterologas Gediminas Šemeklis.
– Su kokiomis problemomis susiduria gydytojai, kai tenka nustatyti diagnozę žmonėms, kenčiantiems nuo virškinimo sutrikimų?
– Deja, tiesa, kad daugybė pacientų blaškosi nuo vieno gastroenterologo prie kito, vis ieškodami atsakymo dėl virškinimo problemų ir stebuklingos piliulės, kuri išspręstų jų problemas.
Labai dažnai žmogui atliekami visi tyrimai – laboratoriniai, pilvo echoskopija, gastroskopija, kolonoskopija – ir net po keletą kartų, tačiau priežasties nerandama. Galiausiai įrašomos diagnozės: funkcinis žarnyno sutrikimas, funkcinė dispepsija, dirgliosios žarnos sindromas, nepatikslintas vidurių užkietėjimas ir t.t. Tai diagnozės, kurių priežastys medicininėje literatūroje aiškiai nenurodomos ir dažnai neaišku, kas sukelia minėtus sutrikimus.
Tačiau pastaraisiais metais atliekama vis daugiau žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) tyrimų, leidžiančių praskleisti užuolaidą į nepažintas mūsų virškinimo sistemos platybes. Vienas naujesnių moksliškai patvirtintų atradimų yra SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth) – plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas. Šio sutrikimo diagnostikai sukurta speciali aparatūra, leidžianti tiksliai įvardinti diagnozę nemažai daliai funkcinių virškinimo sutrikimų. Dabar šis tyrimas prieinamas ir Lietuvoje, tiesa, kol kas tik Kaune.
– Vienas iš klaisikinių funkcinių žarnyno sutrikimų yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kodėl šio sindromo gydymas nemažai daliai pacientų yra neveiksmingas ar veiksmingas tik iš dalies?
– DŽS – labai dažna diagnozė, tačiau dauguma pacientų, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas, nesulaukia teigiamų gydymo rezultatų. Taip yra todėl, kad skiriamas gydymas yra nukreiptas ne į priežasties, kuri dažniausiai lieka neaiški, šalinimą, o į simptomų malšinimą. Atlikti tyrimai rodo, kad net iki 50 proc. žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu, turi SIBO.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad rasta dalies žmonių tikroji negalavimų priežastis ir kad atsiveria naujos galimybės suteikti jiems realią pagalbą.
– Vis daugiau mokslinių atradimų rodo, kad žmogaus mikrobiota – neatrastas pasaulis, galintis duoti revoliucingų atsakymų diagnozuojant įvairius sutrikimus, ir ne tik virškinimo. Naujausios studijos rodo net ir depresijos sąsajas su žarnyno flora.
– Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 5–6 kg žmogaus kūno masės sudaro mikroorganizmai, atliekantys aibes skirtingų funkcijų – pradedant virškinimu, baigiant žmogaus imunitetu. Įspūdinga, tiesa? Pasak Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos vadovo profesoriaus Juozo Kupčinsko žarnyno mikrobiota – atskiras žmogaus organas, kuris vis dar išlieka nemenka mįslė. Neabejoju, kad netrukus mikrobiotos moksliniai tyrimai taps realia pagalba diagnozuojant ir gydant įvairius sutrikimus, kaip šiuo atveju SIBO sindromą.
– Paaiškinkite plačiau, kas tas paslaptingasis SIBO sindromas.
– Kiekvienoje virškinimo trakto dalyje vyrauja tam tikra mikroorganizmų vadinamoji flora ir fauna, atliekanti gamtos paskirtą vaidmenį. Tačiau kartais dėl įvairiausių veiksnių atsitinka taip, kad vienos bakterijos persikrausto į kitas, joms nepriklausančias erdves. Taip yra ir su SIBO.
Dauguma pacientų, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas, nesulaukia teigiamų gydymo rezultatų. Taip yra todėl, kad skiriamas gydymas yra nukreiptas ne į priežasties, kuri dažniausiai lieka neaiški, šalinimą, o į simptomų malšinimą.
Paprastai kalbant, SIBO yra bakterijų, kurios yra normali storosios žarnyno flora, perteklius plonajame žarnyne. Atrodo, kas čia tokio. Tačiau taip atsitikus, sukeliama tikra pūga viduriuose.
Dujos virškinimo trakte išsiskiria maisto virškinimo proceso metu, ir tai yra normalu. Kiekvieną dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja nuo 0,6 iki 1,8 l dujų, tačiau žmonių, turinčių SIBO sindromą, organizmas pagamina jų kur kas daugiau.
Storosios žarnos bakterijų perteklius plonajame žarnyne paskatina labai greitą angliavandenių skaidymą, dėl to gausiai išsiskiria metano, vandenilio, vandenilio sulfido ir kitos dujos. Atsiranda daugybė virškinimo trakto negalavimų, galinčių imituoti daugelį gastroenterologinių ligų. Ši liga – tarsi chameleonas.
SIBO sindromas atrastas ir tyrinėjamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau tik 2017 m. amerikiečiai susintetino esamą mokslinę informaciją ir išleido SIBO konsensusą, o 2019 m. britų virškinimo trakto fiziologų asociacija išleido standartizuotą SIBO tyrimo protokolą, siekiant suvienodinti šio tyrimo metodiką ir tyrimų interpretavimą. Sukurta nauja aparatūra, leidžianti tiksliau diagnozuoti šį sutrikimą.
– Amerikiečių neurologas Robertas Sopolsky, nagrinėdamas streso ir ligų sąsajas, šmaikščiame knygos pavadinime "Kodėl zebrai neserga opalige?" užkoduoja atsakymą apie streso ir sveikatos ryšį. Ar SIBO sindromas taip pat streso padarinys?
– Pastaraisiais metais medicina atrado nepaprastai sudėtingą smegenų ir virškinimo sistemos ryšį. Stresas laikomas pagrindiniu įvairių virškinimo problemų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, virškinimo sutrikimus ar rėmenį, kaltininku.
SIBO sąsajų su stresu medicininė literatūra nepateikia. Tačiau tikrai nebūtinas profesoriaus diplomas, kad suprastume, jog stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą. Kiekvienas esame pajutę asmeniškai savo kūnu, kaip į didelį stresą reaguoja virškinimo sistema.
Maža to, mes nuolat skubame, nusispjauname į sveikos mitybos principus – valgome ne laiku, valgome greitai ir dar greitą maistą užkandinėse, vartojame daug pridėtinio cukraus ir mažai vandens. Žodžiu, Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos piramidę sugriauname kasdien. Užuot neuždegę namų, gesiname gaisrus omeprozoliais ir neabejotinai paskatiname SIBO atsiradimą.
– Kokiais negalavimais besiskundžiantys žmonės galėtų įtarti turintys SIBO sindromą?
– Pirmiausia tie, kurie turi virškinimo problemų ir neaptinka jokios aiškios fizinės priežasties. Kalbant medicinine prasme, tie, kuriems diagnozuoti funkciniai virškinimo trakto sutrikimai. Tokiais atvejais visos virškinimo sistemos dalys atrodo sveikos, tačiau jos vis tiek neveikia taip, kaip turėtų.
Klasikinis funkcinio GI (gastrointestinal) virškinimo trakto sutrikimo pavyzdys yra dirgliosios žarnos sindromas, labai dažna ir nerimą kelianti liga, kuriai būdinga užsitęsę skausmingi spazmai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar viduriavimas, besikaitaliojantis su užkietėjimu.
SIBO sindromą turinčius pacientus mėnesiais ar net metais lydi besitęsiantys, kartais pagerėjantys, kartais pablogėjantys simptomai – pilvo pūtimas, spazmai, skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, blogas žarnyno dujų kvapas, blogas burnos kvapas, bendras silpnumas, sutrikusi atmintis, prasta nuotaika.
– Kokie veiksniai skatina SIBO atsiradimą?
– Nustatyta, kad SIBO rizika didesnė sergant lėtiniu kasos uždegimu, kepenų ciroze, žarnų uždegimų ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), diabetu, po žarnyno operacijų, bariatrinių (svorio kontrolės, kitaip skrandžio mažinimo) operacijų ar net ilgą laiką vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus (omeprazolį ir kitus šios grupės vaistus), persirgus žarnyno infekcijomis ar po antibiotikų vartojimo. Tačiau SIBO nustatomas ir šių rizikos faktorių neturintiems asmenims, todėl kol kas nėra iki galo aiškios šio sindromo atsiradimo šaknys.
– Kokie galimi padariniai negydant SIBO sindromo?
– Be kankinančių simptomų, užsitęsus SIBO, ryškėja žarnyno dirglumas, sutrinka įvairių medžiagų įsisavinimas. Gali atsirasti riebaluose tirpių vitaminų A, D ir K stoka, gerokai sumažėja plonosios žarnos gleivinės gebėjimas rezorbuoti amino rūgštis, netenkama baltymų, vitamino B12, gali išryškėti mažakraujystė, bendras organizmo silpnumas, dažnai žmonės skundžiasi prasta nuotaika, sąmonės pritemimu, sunkesniais atvejais dėl visiškai išsibalansavusio virškinimo galimas svorio kritimas.
– Ar yra galimybė gydyti SIBO?
– Laimė, kad SIBO nėra dar vienas funkcinio žarnyno sutrikimo variantas, kai neįmanoma suteikti pagalbos. Nustačius šį sindromą, skiriama mažai angliavandenių turinti dieta ir specialus žarnyne nesirezorbuojantis antibiotikas "Rifaximin", kurio nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų akimirksniu, kartais tenka gydymą kartoti, tačiau džiugu, kad gydymas šiuo atveju nukreiptas ne tik į simptomų malšinimą, tačiau ir į priežasties šalinimą.
