Taip šalies žemdirbiai pradeda pirmąjį taikios ir tylios visuotinės protesto akcijos etapą „Žalieji kryžiai“, jais atkreipdami visuomenės dėmesį į priimamus „politinius sprendimus, kurie žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis“. Kryžių statymu protestuojama prieš žemdirbio vardo menkinimą ir jo amato žlugdymą, kas „kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinti savo piliečius saugiu maistu. Ši akcija – pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, kad beatodairiškai naikinant žemės ūkį, sunaikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys.

Antradienio pavakarę naujienų agentūros ELTA pakalbinta Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovė Genutė Staliūnienė sakė iš daugybės telefoninių pranešimų tiksliai nesurinkusi duomenų, kiek rajone žaliųjų kryžių jau pastatyta, tačiau ji tiki akcijos sėkme. O jei kryžiai nepadės, bus ir tolesnis etapas – žemdirbiai su technika važiuos protestuoti prie valdžios institucijų.

Gyvulininkystė naikinama, kitos žemės ūkio šakos irgi, ir netruks ateiti laikas, kai žemės ūkiui bus kryžius.

„Vykdydama žemės ūkio politiką, valdžia mus žlugdo tikrąja to žodžio prasme. Visuomenėje kilęs didelis nepasitenkinimas savais maitintojais žemdirbiais, tarsi viso pasaulio nuodėmės ant mūsų pakabintos. Net ir Lietuvos prezidentas pasiūlė žemdirbiams taikyti didesnius individualios veiklos mokesčius, didesnį akcizą, padidinti žalio kuro kainą. Lietuva visą laiką buvo agrarinis kraštas, o dabar atvežtinė žemės ūkio produkcija, kad ir su GMO ar dar kokiais „pagardinimais“, keliauja į mūsų prekybos centrus, vis menkesnę vietą palikdama vietiniams gaminiams. Gyvulininkystė naikinama, kitos žemės ūkio šakos irgi, ir netruks ateiti laikas, kai žemės ūkiui bus kryžius“, – sakė G. Staliūnienė.

Jos teigimu, Kauno rajono ūkininkai džiaugiasi vietos savivaldybės dėmesiu jų problemoms. „Kauno rajono savivaldybė tikrai supranta mūsų sunkią dalią. Jau 2017 metais buvome atleisti nuo žemės mokesčio, šiemet jis perpus sumažintas. Kai kyla kokių problemų, dažniausiai savivaldybė padeda jas spręsti“, – sakė G. Staliūnienė.

ELTA primena, kad pirmieji protestuoti prieš žemės ūkio politiką, statydami laukuose žaliuosius kryžius, šį rudenį pradėjo Vokietijos ūkininkai. Lietuvoje dabar tokią protesto akciją surengė kelios žemdirbių organizacijos – Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Ūkininkų sąjunga, žemės ūkio bendrovės. Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje.

Keliasdešimt žemdirbių organizacijų vienijantys Žemės ūkio rūmai, anot jų atstovės Sonatos Kisielienės, nedalyvauja Žaliųjų kryžių akcijoje. Tačiau greitu laiku, gruodį, rūmai organizuoja 20 žemdirbių atstovų išvyką į Briuselį. Ten Lietuvos žemdirbiai protestuos (ir jau ne pirmą kartą, kaip yra skelbusi ELTA) prieš ES bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, kuriais vidutiniškai vienam ūkininkui Europos Sąjungoje tenka po 266 eurus išmokų už 1 hektarą dirbamos žemės, bet Lietuvos ūkininkui – tik po 180 eurų už 1 ha.