Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

„Tam, kad finansų įstaigos galėtų vertinti finansuojamos veiklos poveikį aplinkai, joms reikalingi duomenys apie aktualias, ūkinės veiklos sąlygojamas fizines klimato kaitos rizikas Lietuvoje. Pastebėjus tokių duomenų trūkumą nuspręsta inicijuoti studijas“, – pranešime sakė E. Čipkutė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 18–19 proc. eroduotų žemės ūkio dirvožemių, daugiausia – pietryčių Lietuvoje.

Vienas studiją atlikusių nepriklausomų ekspertų Jonas Volungevičius sako, kad eroziją galima suvaldyti.

„Svarbu, kad tyrimo duomenis taikytų ne tik finansų sektorius, bet ir ekspertai, ruošiantys žemės ūkio strategiją, numatantys ir formuojantys teritorijų naudojimo bei planavimo politiką. Šios studijos duomenys taip pat svarbūs ir rengiant Vyriausybės programą, planuojant žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą savivaldybių lygmeniu“, – pranešime sako J. Volungevičius.

Anot jo, studijos duomenys taip pat naudingi įmonėms, kurios į Lietuvą importuoja žemės dirbimo technologijas, biocheminius bei cheminius dirvožemio gerinimo ir saugos preparatus.

Ji taip pat pravers aplinkosaugininkams rengiant veiklos strategiją bei teikiant rekomendacijas optimizuojant žemės ūkio veiklos  intensyvumą.

Visą birželį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri svarbūs pakeitimai.

Ketina plėstis

Kaip pasakojo „Rokiškio mėsinės“ vadovas, UAB „Daivida“ yra mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 1996 m. 2012-aisiais įmonė atnaujino savo verslo strategiją, sukūrė naują prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“ ir pradėjo intensyviai dirbti su didžiaisiais prekybos tinklais. Anot pašnekovo, įmonė šiuo metu gali pasiūlyti didelį aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių produktų asortimentą, be to, atsižvelgiant į rinkos poreikius, asortimentas nuolat papildomas naujais gaminiais.

Bendrovės direktorius prisipažino, kad yra dėkingas už galimybę pasinaudoti parama.

„Pirmiausia labai džiaugiamės, kad skiriamos lėšos perdirbimui ir toliau skatinami gamintojai. Mes ta galimybe pasinaudojome, parengėme projektą ir gavome finansavimą. Projektas yra tik pradėtas, jį turime įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.“

Anot J. Kanopos, už daugiau kaip 0,5 mln. eurų paramos įmonė suplanavo įsigyti įrangos, skirtos gamybos ir logistikos plėtrai.

„Planuojame įsigyti naują pakavimo liniją, naują rūkyklą dešroms, automobilį produkcijai išvežioti ir dar keletą kitų įrengimų“, – vardijo pašnekovas.

Paklaustas, kaip, jo nuomone, gauta parama padės įmonei, direktorius vylėsi, kad naujesnė ir inovatyvesnė įranga leis klientams pasiūlyti naujų produktų, pranašesnių už esančiuosius rinkoje dabar.

„Parama padidins mūsų efektyvumą, vadinasi, būsime konkurencingesni“, – kalbėjo J. Kanopa.

Atsirado keletas svarbių naujovių

Kaip pabrėžė ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė (KPP 2014–2020) Agnė Kvedarienė, šiuo paraiškų priėmimo etapu, vyksiančiu visą birželį, minėtai veiklos sričiai įgyvendinti yra skirta 22,3 mln. eurų paramos lėšų, iš jų ankštiniams ir baltyminiams augalams perdirbti – 10 mln. eurų, kitiems žemės ūkio produktams perdirbti – 12,3 mln. eurų.

Anot specialistės, svarbiausias ir naujausias taisyklių pakeitimas, kad remiamų veiklų sąrašas buvo papildytas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimu. Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbėjai nuo šiol gali pretenduoti net į 5 mln. eurų paramos sumą – tiek galės būti skirta vienam projektui įgyvendinti. Vienam projektui įgyvendinti vykdantiesiems kitas veiklas galės būti skirta iki 1 mln. eurų.

Kaip ir anksčiau, pagal veiklos sritį galima perdirbti vaisius, uogas, daržoves, augalininkystės produkciją, mėsą, pieną ir (ar) vykdyti rinkodarą, taip pat vykdyti perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; kitų Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą.

Dar vienas svarbus pakeitimas, A. Kvedarienės teigimu, kad vienam juridiniam asmeniui pagal šią veiklos sritį 2014–2020 m. laikotarpiui galės būti skirta iki 5 mln. eurų.

Parama – juridiniams asmenims

Vyriausioji specialistė taip pat priminė, kad paraiškas kviečiami teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

„Svarbu žinoti, kad visiems paramos gavėjams galioja reikalavimas ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą nepertraukiamai“, – kalbėjo A. Kvedarienė.

Kaip aiškino ŽŪM atstovė, buvo ir kitokių pakeitimų, pavyzdžiui, keitėsi atrankos kriterijai. Anot pašnekovės, skatinant kooperaciją, buvo išskirta, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams skiriama daugiau atrankos balų, jei jie atitinka tam tikrus atrankos kriterijus.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS telefonu iš Briuselio teigė, jog visą pirmadienį derintose kompromisinės Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos išvadose Lietuvos pozicija dėl išmokų suvienodinimo neatsispindėjo.

Be Lietuvos išvadoms dar nepritarė Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija.

Pasak R. Taraškevičiaus, daugelis ES žemės ūkio ministrų siūlė diskusijas dėl tiesioginių išmokų atidėti iki derybų dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto pradžios, tačiau Lietuva norėjo, kad pirmadienį priimtoje pozicijoje šiuo klausimu būtų pareikšta aiški ministrų parama.

„Mintis buvo tokia, kad ES Taryba pripažįsta, jog yra skirtingos nuomonės valstybių narių dėl (tiesioginių išmokų – BNS) konvergencijos ir prie šio klausimo reikės grįžti, diskutuojant dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Mes su tokiu paragrafu negalėjome sutikti, todėl ir nepritarėme“, – kalbėjo viceministras.

Bendra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvada buvo paskutinė galimybė ES žemės ūkio ministrams padaryti įtaką būsimam Europos Komisijos (EK) pasiūlymui dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Teisinius pasiūlymus EK turėtų pristatyti gegužės pabaigoje.

Į Baltijos šalių ir Lenkijos balsą – neįsiklausyta

R. Taraškevičius tvirtino, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija bendrijos žemės ūkio ministrams pirmadienį pristatė praėjusią savaitę Rygoje patvirtiną bendrą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visos ES žemdirbiams, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

„Mes atskirai diskusijų kontekste pristatėme bendrą deklaraciją. Ten yra mums tinkantys punktai ir prašėme juos įdėti į bendrą deklaraciją, bet kai kurios šalys kryžiumi gulė prieš tai. Kai kurios šalys nenori girdėti žodžių „konvergencija“ ar „tiesioginės išmokos“. Čia tik kelio pradžia“, – kalbėjo viceministras.

R. Taraškevičius teigė, kad pirmadienį nepritarimą tiesioginių išmokų suvienodinimui pareiškė Graikija, Italija, Olandija ir Belgija.

Vis dėlto R. Taraškevičius sakė, jog Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė stiprią žinutę kitoms ES narėms šiuo klausimu.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.