Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras – svarbi įstaiga ūkininkams, valdo deklaravimo sistemas, joms reikia galingų serverių. Beveik du dešimtmečius vadovavęs Sigitas Puodžiukas pernai paliko postą, kai ministras paprašė paaiškinti, kodėl nuostolingoje valstybės įmonėje algos siekia 18 tūkst. eurų per mėnesį.

„Buvo priimti sprendimai, buvo tie priedai, kurie nesusiję su papildomomis užduotimis. Jie yra sumažinti arba nuimti“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Tačiau ministras žinojo ne viską. Centro serveriuose vienas darbuotojas buvo įdiegęs programinę įrangą, kuri skirta kriptovaliutoms generuoti. Ministerija sako tai sužinojusi tik dabar, po LNK klausimo. „Gavus užklausą, centras paaiškino, jog 2017 metų birželį buvo nustatyta, kad vienas iš Informacinių sistemų plėtros skyriaus darbuotojų paraiškų priėmimo informacinės sistemos virtualiuose serveriuose įdiegė programinę įrangą, naudojamą kriptovaliutų generavimui“, – nurodė ministerija.

Kriptovaliutų programa įdiegta tame pačiame skyriuje, kuriame mokėtos ir skandalą sukėlusios tūkstantinės algos. Anot ministerijos, kriptovaliutų incidentas nuslėptas.

Žemės ūkio ministerija tuometinio direktoriaus S. Puodžiuko sprendimu apie incidentą informuota nebuvo.

„Žemės ūkio ministerija tuometinio direktoriaus S. Puodžiuko sprendimu apie incidentą informuota nebuvo“, – rašė Žemės ūkio ministerija.

Su S. Puodžiuku susisiekti nepavyko. Dabar centre kitas vadovas. Jis irgi sako, apie kriptovaliutas sužinojęs tik dabar.

„Specialistai pastebėjo, kad įranga yra labai apkrauta. Kad labai sunkiai veikia serveriai“, – sakė Artūras Palekas.

Serverių centre daug ir visi galėjo būti naudojami kriptovaliutoms kasti.

„Realiai, sistema apkrauta buvo visa tuo metu. Tie serveriai yra sujungti į vieną serveryną. Paprasčiausiai žiūrimas tas apkrovimas ir buvo pastebėtas praktiškai maksimalus apkrovimas“, – sakė A. Palekas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kiek kriptovaliutų sugeneruota – liko neaišku. Vidinį tyrimą atliko pats centras.

„Tarnybiniame tyrime tos informacijos neradau, kad būtų įvertinta prigeneruotos kriptovaliutos, kad būtų įvertinti nuostoliai. Buvo tik minima, kad valstybė ir valstybės valdoma įmonė patyrė nuostolių, nes buvo naudojami elektros ištekliai, kiti resursai“, – sakė A. Palekas.

Nustatyta, kad kriptovaliutų programa įdiegta tikslingai. Įdiegus pakeistas pavadinimas. Darbuotojas programą paleisdavo ir savaitgalį vakare. Valstybinio registro apkrovos reikšmingai krisdavo ir augdavo, kai darbuotojas įjungdavo kriptovaliutų programą. Svarstyta, kad pažeistos ne tik centro taisyklės, bet galbūt ir trys įstatymai, du Baudžiamojo kodekso straipsniai. Darbuotoją siūlyta atleisti.

Tokius dalykus išsiaiškinti ir po to daryti išvadas pagal tyrimus, kad ateityje to nebūtų.

„Čia jau generalinis direktorius priėmė sprendimą skirti nuobaudą, griežtą įspėjimą“, – sakė A. Palekas. Darbuotojas dirba iki šiol, tačiau ir dabartinis direktorius sulaukia kritikos, kad tebepalaikomi ryšiai su tais pačiais programuotojais. Vienas jų balandį išėjo iš darbo, bet jau nuo kitos dienos pasamdytas kaip konsultantas. Darbuotojai prašo prezidento įsikišimo. Krašto apsaugos ministras sako, kad derėtų pasiaiškinti iš naujo.

„Bitkoinų kasimas ir panašiai jau patenka į finansinį sektorių ir čia priežiūra, jei tai įvykdoma neteisėtais būdais, vykdo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba“, – sakė Arvydas Anušauskas.

„Tokius dalykus išsiaiškinti ir po to daryti išvadas pagal tyrimus, kad ateityje to nebūtų“, – sakė Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis tuo metu vadovavo Vyriausybei. Sakė negirdėjęs, kad apskritai yra tokia valstybės įmonė. „Nepamenu net tokios įstaigos, kad tokia buvo“, – sakė S. Skvernelis.

Prieš porą savaičių žvalgyba paskelbė, kad Rusija intensyvina kibernetines atakas. Pernai kibernetinį karą prieš Lietuvą pradėjo Kinija.

„Kibernetinių išpuolių skaičius stabiliai didėja“, – sakė A. Anušauskas.

Dabar paaiškėjo, kad nuo grėsmių valstybę saugoti turėjęs darbuotojas pats kūrė grėsmes. Informaciją apie kriptovaliutas buvo gavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Tačiau ji konstatavo, kad šiam darbuotojui viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymas negalioja. Esą jis buvo paprastas specialistas ir neužėmė vadovaujančių pareigų. Pasiūlyta veiksmus vertinti pagal kitus įstatymus.

Centre kai kuriems specialistams mokėti atlyginimai keleriopai viršija rinkoje siūlomą darbo užmokestį, nors įmonė yra sukaupusi kelis milijonus siekiantį nuostolį, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija

Ji nurodo, kad S. Puodžiukas pareigas paliko ministrui Kęstučiui Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl situacijos.

„Kai įmonėje kai kuriems darbuotojams mokamas net iki 18 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį siekiantis atlyginimas, klesti nepotizmo apraiškos. Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius ir neturi plano, kaip padėtį taisyti, tad jos vadovas privalo trauktis“, – pranešime sakė ministras.

Pasak jo, netrukus bus paskelbta naujo vadovo atranka.

Abejonių dėl įmonės vadovybės sprendimų kilo birželį patvirtintai naujai bendrovės valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

Valdybai nerimą kelia tai, kad įmonė dirba nuostolingai ir nesitiki pasiekti šiemet suderintų finansinių rodiklių, bet plano, kaip situaciją suvaldyti, neturi. Be to, atskiriems darbuotojams mokami atlyginimai neatitinka rinkos sąlygų.

Valdyba pastebi, kad įmonėje yra daug darbuotojų, tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais. Be to, įdarbinta nemažai žmonių, susijusių su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais, tačiau ne visi darbuotojai tinkamai deklaruoja interesus, teigiama pranešime.

Paskyrus laikiną vadovą, valdyba artimiausiame posėdyje inicijuos išsamų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vidaus auditą.

Kaip teigiama centro leidinyje „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugių supirkimo kaina nuo 2020 metų spalio pradžios iki lapkričio pradžios išaugo 23,95 proc. – iki 129,82 euro už toną ir buvo 5,91 proc. didesnė negu prieš savaitę bei 17,92 proc. didesnė negu 2019 metų analogišku laikotarpiu.

Kvietrugiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 152,13 euro už toną – panašia kaina kaip ir spalio pabaigoje, bet 5,58 proc. brangiau negu tą patį laikotarpį prieš metus.

Kviečių vidutinė supirkimo kaina 45 savaitę, palyginti su 44 savaite, nedaug sumažėjo – 0,87 proc. (iki 182,19 euro už toną), bet buvo 9,51 proc. didesnė negu praėjusiais metais, pašariniai miežiai (II klasės) lapkričio pradžioje buvo superkami po 151,95 euro už toną – atitinkamai 3,44 proc. ir 6,66 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina 45 savaitę, palyginti su kainomis, buvusiomis prieš savaitę ir prieš metus, išliko panaši ir sudarė 369,82 euro už toną.

Minėtais mėnesiais Lietuvos įmonėse buvo paskersta 148,96 tūkst. kiaulių – 3,28 proc. mažiau nei 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu.  

Analizuojamu laikotarpiu buvo pagaminta 11,96 tūkst. tonų kiaulienos skerdenų – 1,90 proc. mažiau nei praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Tuo tarpu vidutinė kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje vidutiniškai sudarė 189,70 euro už 100 kg skerdenų ir buvo 51,13 proc. aukštesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nurodoma centro leidinyje „Agrorinka“.

Analizuojamu laikotarpiu kiaulių reprezentacinė E klasės vidutinė supirkimo kaina Lietuvoje sudarė 187,18 euro už 100 kg skerdenų ir buvo 51,76 proc. aukštesnė nei 2019 metų sausio ir vasario mėnesiais.

Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina ES rinkoje tuo pačiu laikotarpiu sudarė 186,86 euro už 100 kg skerdenų ir buvo 38,45 proc. aukštesnė nei prieš metus.

Kaip nurodoma centro leidinyje, kovo pradžioje grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 200,43 euro už toną - tai 0,95 proc. mažiau nei prieš mėnesį.

Pašarinių miežių supirkimo kaina minimu laikotarpiu sumažėjo 3,28 proc. ir siekė 189,51 euro už toną, o žirnių - 8,65 proc. ir sudarė 183,91 euro už toną.

Tiesa, mėnesio pradžioje padidėjo rapsų vidutinė supirkimo kaina - ji siekė 387,08 euro už toną ir, palyginti su prieš mėnesį buvusia kaina, padidėjo 1,98 proc.