Muziejaus lankytojas teigė, kad pragaro dalis yra originaliausia, mat ten vaizduojamos visos nuodėmės, pradedant lėbautojais, baigiant inkvizicijos kankinimais, taip pat yra net ateities prognozės ir visa tai daro įspūdį.

Dėmesį nukreipti į pragarą buvo ir flamandų dailininko, nutapiusio šį paveikslą, idėja.

„Paveikslas turėjo auklėjamąjį tikslą. Dėl nuodėmės esame išvaryti iš rojaus ir gyvename nuodėmėje. Jei Boschas ketino mus įspėti, tai, panašu, jam pavyko, nes mes galvojame apie nuodėmes ir grėsmę, kad teks pakliūti į pragarą, jei nusidėsime“, – aiškino Prado muziejaus komunikacijos direktorius Carlos Chaguaceda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šis paveikslas – lyg komiksas su begale mažų scenų. Būtent prie šio meno kūrinio lankytojai ir praleidžia daugiausiai laiko muziejuje – vidutiniškai keturias minutes. Muziejaus ir Ispanijos universiteto mokslininkai tirdami, kodėl žmonės taip elgiasi, išdalijo lankytojams specialius akinius, kurių pagalba stebėjo jų akių judesius ir vyzdžius.

„Mus domina, nuo ko žiūrovai pradeda, kiek laiko išlaiko žvilgsnį, kaip jį sklaidžioja. Vertindami galėsime tai net susieti su tuo, ką jaučia žmogus, nes matome ir vyzdžio dydį, kuris rodo emociją“, – sakė mokslininkas Eduardo Fernandez Jover.