Nacionalinės premijos laureatė taip pat teigė su šiuo apdovanojimu siejanti vieną norą – kad jos kuriama muzika skambėtų plačiau, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

„Mano vienintelis noras, kad muzika skambėtų kuo plačiau, kad būtų atliekama, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, ir čia nebūtinai priklauso nuo premijos, pati muzika suranda savo kelią, tiesiog tikiuosi, kad bus daugiau ir galimybių, ir premjerų“, – pirmadienį BNS telefonu iš Niujorko sakė Ž. Martinaitytė-Rosaschi.

Kompozitorė: apdovanojimai padeda „įsižeminti“

Ž. Martinaitytė-Rosaschi pabrėžė, jog apdovanojimai yra reikšmingi kiekvienam menininkui, o Nacionalinė kultūros ir meno premija – ypatingai, nes tai aukščiausias šalies įvertinimas.

„Tai yra labai reikšmingas apdovanojimas kiekvienam menininkui, nes tai mūsų šalies aukščiausias pripažinimas ir įvertinimas, bet, man atrodo, dar svarbiau šitas apdovanojimas tiems, kurie gyvena ne Lietuvoje“, – sakė Niujorke gyvenanti menininkė.

Ji teigė, jog gyvenant svetur savos šalies pripažinimas yra ypatingai svarbus, nes visada sunkiausia įtikti savai publikai.

„Norisi toj prigimtinėj terpėj, savam kontekste turėti tam tikrą vietą ir šis pripažinimas, man atrodo, suteiks užtikrintumo“, – pažymėjo Ž. Martinaitytė-Rosaschi.

Kompozitorė taip pat sakė, kad menininkų savivertė dažnai gali būti svyruojanti, nuo sėkmės džiugesio iki graužaties dėl nesėkmės, ir apdovanojimai padeda įgyti tvirtesnio pagrindo po kojomis, kurio reikia norint atsispirti kūrybiniam skrydžiui.

„Man atrodo, visi mes menininkai, kadangi esame labai jautrios asmenybės, dažnai vieną dieną galime jaustis labai gerai, kad čia mus pripažino, ar suskamba kažkokia premjera, o po to pusę metų graužtis dėl kokios nors netekties, kad nepavyksta parašyti kitos natos. Yra tokie vidiniai savivertės svyravimai ir kiekviena  premija ar apdovanojimas padeda įgyti tvirtesnio pagrindo po kojomis“, – kalbėjo kompozitorė.

„To labai reikia atsispirti kūrybiniam skrydžiui ir po to skrydžio vėl sugrįžti į žemę, ir tie apdovanojimai padeda „įsižeminti“, – pridūrė Ž. Martinaitytė-Rosaschi.

Apdovanojimui atvyks į Lietuvą 

Kompozitorė pasakojo, kad žinia apie apdovanojimą dėl laiko skirtumo ją pasiekė pirmadienį ryte Niujorke – ji sąmoningai žinias iš Lietuvos perskaitė neskubėdama, sulaukusi, kol bus pasirengusi, nes tiek teigiamas, tiek neigiamas atsakymas būtų sukėlęs stiprias emocijas.

„Aš esu Niujorke, savo namuose, ir žinia pasiekė iš pat ryto, dėl  laiko skirtumo. Kai Lietuvoje buvo paskelbtos Nacionalinės premijos, aš dar miegojau, atsibudusi visada vengiu telefono, nes nesinori iš pat ryto įsitraukti į informacinį srautą, žinutes, bet šiandien labai laukiau tos akimirkos, kai jau galėsiu įsijungti telefoną“, – pasakojo Ž. Martinaitytė-Rosaschi.

„Abiem atvejais būtų labai stiprios emocijos, gavus – labai didelis džiaugsmas, o negavus – didžiulis nusivylimas, su kuriuo irgi reiktų tvarkytis“, – kalbėjo kompozitorė.

Ji taip pat sakė, kad pirmadienis jai ypatinga diena ne tik žinios apie premiją, bet ir koncerto – vakare Niujorke, Morgano bibliotekos ir muziejaus koncertų salėje pianistas Andrius Žlabys atlieka jos naują kūrinį „Būties polifonijos“.

„Koncerto diena jau yra labai ypatinga diena ir daug jaudulio būna iš pat ryto, nors man į sceną kaip ir nereiks eiti, bet kompozitoriui išnešti naują kūrinį į publikos akivaizdą yra visada labai pažeidžiama, jautri situacija, taip kad šiandien gavosi neįprastai turtinga diena savo emociniais kalneliais“, – sakė Ž. Martinaitytė-Rosaschi.

Menininkė taip pat patvirtino būtinai atvyksianti dalyvauti premijos teikimo ceremonijoje Vasario 16 dieną. 

„Abejonių nekyla, į tokį reikšmingą įvykį aš tikrai atvyksiu ir dalyvausiu, tikriausiai kartu su vyru“, – sakė premijos laureatė.

Įvertinami reikšmingiausi kūriniai

Kompozitorei Ž. Martinaitytei-Rosaschi Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“. Nacionalines premijas šiemet gavo šeši kūrėjai.

Nacionalinės premijos pirmadienį taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kino režisierei Giedrei Žickytei, Ukrainoje nužudytam kino režisieriui M. Kvedaravičiui.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.