Gydo lazeriu
Pastebima, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro klinikoje beveik prieš metus hemorojų pradėjus gydyti lazeriu, žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos. Tiesa, ne visiems tinka šis gydymo metodas.
Pasak gydytojo chirurgo Žilvino Pavilionio, pacientai hemorojaus gydymą linkę atidėlioti, kol galiausiai trūksta kantrybė.
Tačiau pagaliau prisiruošus pas gydytoją, paaiškėja, kad liga įsisenėjusi ir vietoj operacijos lazeriu prireikia kur kas rimtesnės intervencijos.
Naujoji operacija – lazerinė hemoroidų plastika – atliekama, kai nustatoma II arba III laipsnio hemorojus.
Ši nauja operacija ligoninėje pradėta daryti nuo praėjusios vasaros pabaigos. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojus chirurgus apmokė chirurgė proktologė Natalija Zaks iš Vilniaus bei lazerinės įmonės iš Lenkijos atstovai.
Tinka ne visiems
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras yra vienintelė valstybinė ligoninė Lietuvoje, įsigijusi šią aparatūrą, tad pacientų sulaukiama iš visos šalies.
Kai kurie besikreipiantys pacientai, girdėję apie gydymą lazeriu, iškart pageidauja šios operacijos.
"Lazeris nėra panacėja, yra tam tikros indikacijos, o jos – gana siauros", – atkreipė dėmesį Ž.Pavilionis.
Pasak chirurgo, po apžiūros nustatomas hemorojaus laipsnis, įvertinama ilgalaikė gydymo nauda, atsižvelgiama į paciento lūkesčius.
Kai hemorojaus mazgai būna gerokai išvešėję ir siekia kone kiaušinio dydį, operacija lazeriu neduos naudos – dėl išlikusios veninės kraujotakos mazgai po kurio laiko vėl gali padidėti.
Neapsikenčia pojūčių
Pirmojo laipsnio hemorojaus požymių žmogus beveik nejaučia. Dažniausiai skundžiamasi nežymiu tempimu išangėje ir retkarčiais pasitaikančiu nedideliu kraujavimu. Tačiau šiuos negalavimus gali sukelti ir kitos sveikatos bėdos.
Kai nustatomas antrojo laipsnio hemorojus, retkarčiais gali iškristi hemorojiniai mazgai tuštinantis, stanginantis, gali varginti deginimas, kraujavimas.
Kai liga pasiekia trečiąjį laipsnį, mazgai iš tuštinimosi angos iškrenta ne tik tuštinantis, bet ir sunkiau dirbant, kosint.
Mazgai jau patys nesugrįžta atgal, juos tenka įstumti ranka. Jie sukelia skausmą, didžiulį diskomfortą. Pasirodančios gleivės erzina tarpvietės odą ir sukelia niežulį.
Sergant ketvirtojo laipsnio hemorojumi, mazgai būna nuolat iškritę, kartais net su dalimi tiesiosios žarnos. Jie būna išvešėję, dėl nuolatinio trynimosi atsiveria žaizdos.
"Ar kreiptis į gydytoją priverčia skausmas? Per daug metų žmogus įpranta prie skausmo. Pagaliau kreiptis į gydytojus priverčia kraujavimas, niežulys, pasirodančios gleivės ir išskyros – nemalonios išvešėjusio hemorojaus pasekmės", – paaiškino gydytojas chirurgas.
Galima ir nėščiosioms
I ir II laipsnio hemorojus dažniausiai gydomas konservatyviai: skiriami medikamentai, reguliuojama mityba ir tvarkomas pasituštinimas. Pacientai, kuriems nustatoma ši liga, dažniausiai skundžiasi pernelyg laisvais arba užkietėjusiais viduriais.
Šiais atvejais pacientai operuojami retai, nebent antrojo laipsnio hemorojus nepasiduoda medikamentiniam gydymui arba kelia tam tikrų nepatogumų – tada siūloma lazerinė hemoroidų plastika.
Kai nustatomas ketvirtojo laipsnio hemorojus, siūloma įprasta operacija. Po jos pacientui labiau skauda, prireikia daugiau vaistų nuo skausmo, ilgiau užtrunka gijimo procesas.
Po gydymo lazeriu nepasitaiko tokia komplikacija kaip išmatų nelaikymas, kuri galima po įprastos operacijos.
Būtent dėl šių priežasčių pacientai pageidauja kuo mažiau invazyvaus gydymo metodo.
Po lazerinės hemoroidų plastikos dauguma pacientų tą pačią ar kitą dieną grįžta namo, nesutrinka jų darbingumas. Pasitarus su akušeriu-ginekologu, šią operaciją galima atlikti nėščiosioms arba maitinančioms moterims.
Painioja su procedūromis
Ž.Pavilionis atkreipia dėmesį, kad po operacijos lazeriu rezultatas matomas ne iškart – prireikia šiek tiek laiko, kad mazgai susitrauktų.
Chirurgai taip pat pastebi tendenciją, kad pirmąją savaitę po operacijos pacientai nieko ypatingo nejaučia, tačiau antrąją savaitę gali labiau paskaudėti ir prireikti vaistų nuo skausmo.
Kartais pacientai lazerinę hemoroidų operaciją painioja su lazerio procedūromis – jų esama skirtingų. Pasak Ž.Pavilionio, lazerio procedūros, atliekamos kitose klinikose, skirtos I laipsnio kliniškai pasireiškiančiam hemorojui.
Dienos chirurgijos centro klinikoje atliekama operacija trunka apie 30–40 minučių, taikant bendrinę nejautrą.
Įprastai mažinama iki trijų didžiausių hemoroidinių mazgų. Pacientams, turintiems šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, ši operacija yra nemokama.
Atveja baimė
Ar hemorojus nepatogi liga? "Tikrai taip. Sunkiausia pacientams būna prisiruošti ateiti pas gydytoją. Net per konsultaciją jie vengia tiesiai įvardyti kamuojančias problemas. Apie jas labiau linkę pasakoti "ratais". Gal tai lemia kultūriniai ar asmeniniai dalykai? Suprantu, kad pasakoti apie tai nėra patogu", – sakė Ž.Pavilionis.
Nors dauguma pacientų linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją, jaunesnės kartos požiūris keičiasi: pasirodžius kraujui tuštinantis, jie suskumba apsilankyti pas specialistą, baimindamiesi onkologinės ligos.
Chirurgas nuramino, kad 9 iš 10 tokių pacientų kraujavimą sukelia analinė įplėša arba hemoroidiniai mazgai.
Pacientai jaunėja
Vidutinis besikreipiančiųjų amžius būna nuo 45 iki 65 metų. Sulaukiama ir jaunesnių pacientų. Pastebima, kad sergančiųjų hemorojumi amžius vis jaunėja. Šia liga serga ir nepilnamečiai.
Norintiesiems pasitikrinti dėl hemorojaus, reikalingas šeimos gydytojo arba kito gydytojo specialisto siuntimas pas chirurgą arba abdominalinį (pilvo) chirurgą.
Prieš vizitą būtina išsivalyti tiesiąją žarną su mikroklizma – priešingu atveju apžiūra neduos naudos ir teks apsilankyti dar kartą.
Ž.Pavilionis nuramino, kad apžiūra nėra skausminga, jei liga nėra ūmi arba išvešėjusi. Pacientas gali jausti tik diskomfortą.
Hemorojaus atsiradimui ir progresavimui įtaką daro šie veiksniai:
• lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas,
• ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas,
• nėštumas,
• antsvoris,
• dažnas sunkumų kilnojimas.
Hemorojiniai mazgai gali būti:
• vidiniai, mazgai yra tiesiojoje žarnoje, kol jie yra nedideli arba kol neprasideda jų uždegimas, gali būti visai nejuntami;
• išoriniai, matomi išangės paviršiuje.
Apie hemorojaus gydymą lazeriu
Daugelis konservatyvių hemorojaus gydymo metodų yra efektyvūs ir tinkami gydant pirmo ir antro laipsnio hemorojų, tačiau esant nerezultatyviam gydymui, atsiradus komplikacijoms ir didesnio laipsnio hemorojui, tenka gydyti vienu iš daugelio operacinių būdų, kurių rezultatai ne visada džiuginantys.
1995 m. JAV gydytojas Morinaga pasiūlė naują hemorojaus gydymo metodą, kurio esmė – kontroliuojant ultragarsu surasti ir užsiūti hemorojų maitinančias arterijas. Kraujas nustoja tekėti į hemoroidinį mazgą, ir šis apmiršta. Būtent šiuo principu buvo sugalvota panaudoti lazerį.
Lazerio išskiriamą energiją sugeria hemorojinio mazgo kraujagyslėse esantis hemoglobinas. Skirtingai nei atliekant chirurginę operaciją, kraujagyslės sulimpa, o išvešėjęs, prolabuojantis lauk hemorojinis mazgas susitraukia, surandėja ir nunyksta.
Hemorojaus gydymas lazeriu pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tai pakankamai naujas metodas.
Kas yra hemorojus?
Tai būklė, kai tiesiojoje žarnoje aplink išeinamąją angą esantys kraujagysliniai audiniai (kaverniniai kūnai) išveša ir padidėja, sukeldami įvairius sveikatos sutrikimus. Kaverniniai kūnai pradeda didėti dėl juose esančių venų vožtuvų nepakankamumo ir susikaupiančio didesnio nei įprastai veninio kraujo kiekio.
