Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.

Tarpusavyje derinti šias priemones Baltijos šalys įsipareigojo jų gynybos ministrams sausį pasirašius susitarimą dėl bendros gynybos linijos.

Ši politinė deklaracija, pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, įsikomponuoja į 2022 metų Lietuvoje pasirašytą partijų susitarimą, kuriame įtvirtinta, kad Lietuva turi diegti fizinį barjerą, stebėjimo sistemas ir kontrmobilumo priemones.

„Kokias priemones nacionaliniu lygiu taikys tam, kad būtų sustiprinta pasienio ruožų apsauga, galimai sutrikdytas priešininkų judėjimas, kiekviena valstybė sprendžia savarankiškai. Bet informuodama savo sąjungininkus, konkrečiai Lietuva – Latviją ir Estiją“, – BNS sakė Ž. Tomkus.

Didėja inžinerinių priemonių parkų skaičius

Pasak viceministro, „visas judesys dabar krypsta link inžinerinių priemonių parkų“.

Pernai rugsėjį Vilniaus rajone buvo pristatytas bandomasis inžinerinis kontrmobilumo parkas, žiniasklaidai aprodyti jame esantys metaliniai „ežiai“, gelžbetoniniai blokai ir tetraedrai, vadinamosios koncertinos ritiniai.

Tąkart Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad iki šių metų vasaros šalyje planuojama įrengti 18 tokių tokių parkų už 18 mln. eurų.

Visas kontrmobilumo kryptis dengiantis biudžetas yra suplanuotas dešimčiai metų į priekį.

Tačiau planuojamų parkų skaičius ilgainiui padidintas iki 20-ies.

„Buvo paskaičiuota, kad reikalinga daugiau parkų, tada atsiranda daugiau manevringumo“, – BNS sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Vietų, kur bus įrengti parkai, pareigūnai neįvardija dėl jautrumo. Viceministro teigimu, kalbama apie dvi kryptis – Kaliningrado ruožą, sieną su Rusijos Federacija, ir Baltarusijos pasienį.

„Tikslas yra paruošti inžinerinius parkus per tam tikrą laikotarpį. Visas kontrmobilumo kryptis dengiantis biudžetas yra suplanuotas dešimčiai metų į priekį. Mūsų tikslas – kuo daugiau padaryti per artimiausius metus“, – sakė Ž. Tomkus.

Pasak jo, Lietuva kontrmobilumo priemonių įsigijimui 2024 metais numačiusi skirti 1,5 proc. gynybos biudžeto, tai yra apie 32 mln. eurų.

„Šie metai daugiau infrastruktūriniai, tad ir pinigai mažesni. Tikimės paruošti kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus šiemet, yra skelbiami konkursai dėl įrangos apirkimo. Didžioji dalis, jeigu tai bus Lietuvos gamybos dalykai, juos pavyks įsigyti, jei iš užsienio, gal ne viską suspėsim“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Minos, tiltai, keliai, miškas

Atskiras nuo inžinerinių priemonių parkų kontrmobilumo elementas, kurį svarsto naudoti Krašto apsaugos ministerija, yra minavimo sistemos, kuriomis teritorijos būtų paruošiamos prireikus blokuoti priešo judėjimą.

Taip pat svarstoma apie civilines kontrmobilumo priemones, jų įrengimą ant kelių ir tiltų.

Ž. Tomkus teigia, kad ministrų pasirašytame susitarime pabrėžta ir gamtinių apribojimų svarba. Lietuvoje svarstoma kontrmobilumui išnaudoti melioracinius griovius, miškinti pasienį.

Pasak V. Vitkausko, minos inžinerinių priemonių parkuose nebūtų laikomos, jos būtų atvežamos iš sandėlių, skirtų laikyti sprogmenis.

„Minas galime paimti iš dabartinio rezervo, suformuoto kariuomenei, ir vėliau atsargas atstatytume. Tiek sausumos, tiek jūros minų pirkimai numatyti šiais ir kitais metais, tai nuolatinis procesas“, – sakė NKVC vadovas.

Dėl tiltų ir kelių paruošimo, anot V. Vitkausko, kalbama apie tai, kaip juos padaryti nepravažiuojamus.

„Tai yra tam tikri inžineriniai sprendimai – stacionarūs iškylantys stulpeliai, taip pat tiltų padarymas nenaudojamais, kad būtų šiek tiek sustabdytas oponentų judėjimas“, – sakė pareigūnas.

Tuo metu miškinimas ir melioraciniai grioviai būtų veiksmingi nebent po 50 metų.

„Orientuojamasi į tai, kad apie 20 km ruože nuo Rusijos ir Baltarusijos pasienių nebūtų kirtimų, pakelėse būtų išlaikytos juostos medžių, kuriuos nupjovus būtų galima stabdyti oponentų judėjimą“, – BNS teigė NKVC vadovas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kontrmobilumo srityje Lietuva yra pažengusi labiau nei Latvija ir Estija, tačiau Baltijos gynybos linija vis dar išlieka konceptualiu sumanymu.

„Įrangą įsigyjame, esame šiek tiek toliau pažengę negu mūsų kaimynai. Jie mus vejasi, Baltijos gynybos linija kol kas yra koncepcija ir visa tai reikalauja lėšų“, – praėjusią savaitę sakė ministras.

Ž. Tomkus BNS nurodė, kad taikos metu įrenginėti kontrmobilumo priemonių neplanuojama.

„Tikslas – kad jos būtų mobilios, perdislokuojamos, nes statinės priemonės yra greit sunaikinamos. Tas pats su kinetinėmis priemonėmis – jos nebus iš anksto sudedamos, o saugomos ir naudojamos esant reikalui“, – sakė viceministras.

Estija planuoja statyti apie 600 bunkerių

Estijos gynybos ministerijos atstovas Rolandas Murofas šią savaitę BNS pateiktame komentare nurodė, kad šioje šalyje planuojama įrengti tam tikrą skaičių įtvirtinimų, įskaitant apie 600 bunkerių ir įvairių kontrmobilumo priemonių.

Be to, bus numatytos sandėliavimo vietos nesprogstamajai amunicijai ir kitai kontrmobilumo įrangai.

„Kiek įmanoma, taip pat siekiame išnaudoti natūralias kliūtis Estijos šiaurės rytuose ir pietryčiuose. Taikos metu Estijos pasienyje neplanuojama dislokuoti sprogstamosios amunicijos. Planavimo procesas vyksta šiais metais, o statybas planuojama pradėti kitąmet“, – sakė R. Murofas.

Latvija apie savo planus šioje srityje kol kas viešai neskelbė, šalies Gynybos ministerija neatsakė ir į BNS užklausą.

Pasirašius susitarimą dėl Baltijos gynybos linijos, Latvijos ministras Andris Sprūdis sakė, kad „ši iniciatyva smarkiai padidins mūsų gebėjimą apsaugoti savo sienas“.

„Tai bendras Baltijos šalių projektas, kuris taip pat sustiprins NATO kolektyvinę gynybą“, – teigė ministras.

„Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – Vėliavą, Herbą ir Himną. (..) Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje, skirti didelį dėmesį įprasminti šiuos simbolius kiekvieno piliečio gyvenime. Tikiu, kad būtina ugdyti vaikų ir  jaunimo pilietinę valią, atsparumą puoselėjant  istoriją ir  valstybingumo tradicijas”, – sakė viceministras, dalyvaudamas iškilmingame Lietuvos vėliavos dienos minėjime, pranešė ministerija. 

Pasak jo, Lietuvos vėliavos diena – pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 metų  sausio 1-ąją  iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys.

Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 metų spalio 7-ąją.

Sovietinės okupacijos metais trispalvė buvo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. 

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

„Pasikartojantys kritinės infrastruktūros pažeidimai regione – rimtas signalas. Reaguojant į juos reikalinga veiksmų koordinacija, todėl dėkojame JEF už iniciatyvą ir ją remiame. Mes, JEF šalys, turime išlikti budrios ir gebėti greitai reaguoti į provokacijas, užkirsti joms kelią ir atgrasyti nuo jų ateityje“, – sakė antradienį nuotoliniame JEF gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Pasak KAM, susitikime sutarta aktyvuoti JEF atsako priemonę, pagal kurią jūriniai ir oro pajėgumai bus dislokuoti Šiaurės ir Baltijos šalių regione kaip karinis indėlis į svarbiausios povandeninės infrastruktūros apsaugą.

Ministerijos teigimu, šią priemonę bus pradėta įgyvendinti gruodžio pradžioje.

„Aktyvuojama atsako priemonė yra įrodymas, kad JEF yra patikimas Europos saugumo dalyvis. Bendradarbiaudami per JEF galime sutelkti išteklius, dalytis žvalgybine informacija ir rasti daug sprendimų bendriems regioninio saugumo iššūkiams spręsti“, – sakė Ž. Tomkus.

Viceministras pabrėžė, kad kritinės infrastruktūros saugumas Lietuvoje išlieka svarbiu darbotvarkės klausimu.

JEF yra aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės Europos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos, nurodoma KAM išplatintame pranešime.

ELTA primena, kad Suomijos Vyriausybė spalio 10 dieną pranešė, kad dujotiekis dvi dienos prieš tai buvo apgadintas spėjamai dėl išorinių priežasčių. Toje pat vietoje buvo pažeistas ir povandeninis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Estijos.

Suomija ir Estija kartu vykdo tyrimą, tačiau susilaiko nuo spėlionių. Incidentas ir įtarimas dėl galimo Maskvos dalyvavimo sukėlė NATO susirūpinimą. Vėliau suomių tyrėjai pranešė, kad vamzdyno pažeidimo momentu regione plaukiojo Kinijos konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su Honkongo vėliava.

Prieš metus, 2022 metų rugsėjį, sprogimai apgadino tris iš keturių Baltijos jūros dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ gijų. Ir dėl šių incidentų tyrimas dar tęsiasi.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), ES per 12 mėnesių Ukrainai siekia perduoti 1 mln. 155 mm amunicijos vienetų. Taip pat susitikime diskutuojama dėl Paramos Ukrainai fondo, kurio sukūrimui siūloma skirti 20 mlrd. eurų.

„Europos Sąjunga turi toliau remti Ukrainą. Vienas iš svarbiausių darbų – sutarti dėl lėšų Paramos Ukrainai fondui. Šis fondas užtikrins stabilią ilgalaikę karinę paramą. Taip pat turime kuo greičiau pristatyti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių“, – susitikime pabrėžė Žilvinas Tomkus. 

Anot viceministro, įvairiuose regionuose kylantys saugumo iššūkiai neturi sulėtinti ES šalių paramos tiekimo Ukrainai. Be to, itin svarbu spartinti ES Greitojo reagavimo pajėgumo rengimą, kurio steigimas įtvirtintas ES Strateginiame kompase.

Viceministras dar kartą paragino valstybes nares jungtis prie Lietuvos buriamos išminavimo koalicijos, nurodoma URM išplatinatme pranešime.

Šiuo metu prisijungimo prie koalicijos galimybę svarsto 19 šalių. Tvirtai dėl prisijungimo apsisprendė Danija, Ispanija, Islandija, Kosovas, Moldova, Vengrija, Vokietija ir Švedija.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime viceministras paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių – tiek naikintuvų, tiek antžeminių oro gynybos sistemų – dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmės saugumui ir oro gynybos svarba regione.

Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.

„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“,  – sakė Ž. Tomkus.

Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad  Baltijos regiono oro gynybos situacija  jam yra gerai žinoma.

Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO  viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.

Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies.

Liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių vadovai pasirašė deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.

Joje pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.

Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio. 

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, dėl to ketvirtadienį sutarė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilniaus licėjus, Žirmūnų bei Antakalnio gimnazijos.

Gimnazistai bus mokomi lyderystės, pilietinio-patriotinio, dorinio ir fizinio ugdymo pagrindų.

„Nepriklausomai nuo to, kokį kelią jaunas žmogus pasirinks baigęs mokyklą, visų pirma jis bus Lietuvos pilietis, žinantis, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje, jaučiantis atsakomybę už savo valstybę. Ši programa – puiki proga jaunam žmogui įgyti pasitikėjimo savimi ir tapti lyderiu“, – pranešime sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

2023-2024 mokslo metais programa bus pradėta įgyvendinti devintose mokyklų klasėse, vėliau, planuojama, apims ir daugiau klasių. Jaunojo kariūno-lyderio programos trukmė – ketveri mokslo metai.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pagal šią programą ugdomi moksleiviai, įsisąmonins atsakingo piliečio pareigas, gilinsis į šalies istoriją, demokratines vertybes, ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo būdus, mokysis, kaip naudotis žemėlapiu ir kompasu, orientuotis vietovėje, teikti pirmąją medicinos pagalbą.

„Ukraina įžengė į lemiamą karo etapą, todėl Europos Sąjunga ir valstybės narės turi kaip galima skubiau įgyvendinti savo įsipareigojimą Ukrainai ir suteikti 1 mln. amunicijos vienetų. Ukrainos pergalė kare bus ilgalaikės taikos Europoje pagrindas“, – pranešime spaudai cituojamas viceministras Žilvinas Tomkus.

ES Užsienio reikalų Tarybos gynybos klausimais susitikime Briuselyje buvo diskutuojama, kaip paspartinti karinę paramą Ukrainai bei užtikrinti reikalingos amunicijos gamybą ir tiekimą, pranešė ministerija.

Ukrainos pergalė kare bus ilgalaikės taikos Europoje pagrindas.

Šių metų kovo mėnesį neformaliame ES gynybos ministrų susitikime Stokholme buvo sutartas plačios apimties veiksmų planas dėl šaudmenų tiekimo Ukrainai ir bendrų ginkluotės įsigijimų išnaudojant ES institucijas ir mechanizmus.

ES valstybės prisiėmė politinį įsipareigojimą per 12 mėnesių perduoti Ukrainai 1 mln. amunicijos vienetų.

Pasak ministerijos, antradienio susitikime ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) informavo ministrus, jog valstybės jau suteikė Ukrainai nemažą kiekį amunicijos, kuri kritiškai svarbi Ukrainos pasirengimui atkovoti užimtas teritorijas.

Ž. Tomkus patvirtino, kad Lietuva planuoja dalyvauti bendruose amunicijos pirkimuose, kurie bus inicijuoti tiek ES institucijų, tiek kitų valstybių. Pasak viceministro, dabar svarbiausia užtikrinti kuo skubesnį amunicijos pristatymą Ukrainos kariuomenei, todėl Lietuva tikisi, kad konkretūs bendrų įsigijimų kontraktai ir jų sąlygos bus žinomi jau pačiais artimiausiais mėnesiais.

Pasak ministerijos, Lietuva taip pat aktyviai remia būtinybę išlaikyti lankstumą ES formatuose perkant amuniciją bei kitą ginkluotę ne tik iš ES valstybių, bet ir iš trečiųjų šalių-sąjungininkių. Tai ypač svarbu įvertinus esamą riziką, kad Europos gynybos pramonė gali nespėti pakankamai išplėsti gamybos pajėgumų amunicijos tiekimui Ukrainos kariuomenei.

Viceministras taip pat dalyvavo Europos gynybos agentūros Valdančiosios tarybos susitikime, kuriame aptarė pirmąsias pamokas iš karo Ukrainoje ir tai, kokių pajėgumų ES, bendradarbiaujant su NATO, reikia ruošiantis kylančioms grėsmėms.

Ketvirtadienį Vilniuje minint 508-ąsias Oršos mūšio metines surengtoje konferencijoje, kur dalyvauja Ukrainos atstovai bei Baltarusijos opozicijos lyderiai, jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš 500 metų „mūsų bendros pajėgos laimėjo prieš du-tris kartus didesnę Maskvos kariuomenę“.

„Šiandien ši Oršos mūšio pergalė yra labai simboliška. Čia, Lietuvoje, visos pergalės prieš rusus karuose, diplomatijoje ar net sporte yra labai svarbios mums, mes jas minime, mes jas prisimename ir mokomės iš jų“, – sakė viceministras.

Anot Ž. Tomkaus, istorija moko, jog laimėti galima tik būnant susivienijus.

„Todėl ypatingai svarbu šiandien būti kartu, dar artimiau bendradarbiauti, kad galėtumėme apginti mūsų saugumo ir gynybos interesus prieš agresorių“, – tvirtino viceministras.

Čia, Lietuvoje, visos pergalės prieš rusus karuose, diplomatijoje ar net sporte yra labai svarbios mums, mes jas minime, mes jas prisimename ir mokomės iš jų.

„Mums yra vienintelis galimas sprendimas, pasirinkimas, turint omenyje mūsų regioną ar euroatlantinę bendruomenę – tai yra Ukrainos pergalė. Mes suprantame, kad saugumo Europoje nebus be Ukrainos, esančios tarp nepriklausomų ir demokratinių valstybių“, – pridūrė Ž. Tomkus.

Anot jo, puikus vienybės pavyzdys yra bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada, integruota su NATO pajėgomis.

Viceministras tikisi, kad brigada, šiuo metu dėl karo Ukrainoje negalinti visavertiškai veikti, netrukus vėl bus atkurta.

„Deja, bet Ukraina šiuo metu tapusi frontu kovodama prieš Rusiją. Mes, čia susirinkusieji, suprantame, kad mūsų pareiga yra būti kartu šioje kovoje, visose įmanomose diplomatinėse arenose, diplomatiniuose forumuose, kad sužadintumėme pilietinę visuomenę ir praktiškai užtikrintumėme karinę paramą“, – pabrėžė Ž. Tomkus.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas abejoja, ar pavaldumo pokyčiai padarys neigiamą poveikį sąjungos santykiams su kariuomene. 

Naujas Šaulių sąjungos veiklos modelis numatytas birželį Seimo pradėtoje svarstyti naujoje Šaulių sąjungos įstatymo redakcijoje, ją šią savaitę su NSGK nariais aptarė suinteresuotų institucijų vadovai.   

Pakeitimais siekiama, kad Šaulių sąjungos vadą skirtų ar nušalintų ne krašto apsaugos ministras, o premjero teikimu – Vyriausybė. Keistųsi ir finansavimas – šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma.

„Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, per daug dėmesio skiriama įgaliojimų perdavimui iš krašto apsaugos ministro Vyriausybei. Turime tam tikrų abejonių, ar įgaliojimų perdavimas išspręs, kad būtų efektyviau išnaudojamas organizacijos potencialas. (...) Pagal įstatymo projektą, tarsi Vyriausybei perduodami įgaliojimai, lygtai tam tikras savarankiškas asignavimų valdytojas (Šaulių sąjunga – BNS) būtų, bet tam tikras santykis paliekamas ir krašto apsaugos sistemos asignavimuose“, – teigė viceministras.

L. Kaščiūnas mano, kad nuo institucijos, kuri skirtų Šaulių sąjungos vadą, sukarintos Šaulių sąjungos funkcijos nenukentėtų.

„Ar skirs Šaulių sąjungos vadą Vyriausybė, kur irgi yra krašto pasaugos ministras, ar krašto pasaugos ministras dalyvautų šitame procese, tai nėra jokio neigiamo poveikio sąveikai su kariuomene ir neturi jokio poveikio toms visoms sukarintoms funkcijoms, kurios užtikrinamos per gynybos planus, pratybas“, – svarstė jis.

Įstatymas aiškiai sako, kad karo padėties atveju kovinis šaulys tampa ginkluotojų pajėgų dalimi.

Seimo teisininkė Jadvyga Andriuškevičiūtė siūlė neformuoti precedento dėl Šaulių sąjungos pavaldumo perdavimo Vyriausybei.  

„Jeigu (Šaulių sąjunga – BNS) lieka asociacija, kyla klausimas, ar Vyriausybė gali būti jos steigėja ar dalyvė steigiant, nes pagal Asociacijų įstatymą, turime ir partijas, ir profsąjungas...Tai ateityje gali būti tokių situacijų, kai neturėsime jokių argumentų pasakyti, kad ne, Vyriausybė negali steigti profesinės sąjungos ar partijos ir skirti jos vadovo“, – aiškino ji.

Planuojama nauja Šaulių sąjungos vado skyrimo į pareigas tvarka užkliuvo ir Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėjai Jurgitai Meškienei: „Prie ko čia Vyriausybė? Nei steigia, nei dalyvauja jos valdyme kažkaip.“

Jai taip pat įtarimą sukėlė siūlymas šaulių vadą skirti ne tik sąjungos suvažiavimo, bet ir Seimo NSGK pritarimu.

„Jeigu suvažiavimo dalyvavimą galima suprati, tai vieno iš Seimo komitetų sprendimas (....) nelabai dera su valdžių atskyrimo principu“, – kalbėjo ji.

Pasak Ž. Tomkaus, svarbiausias dalykas turėtų būti pačios Šaulių sąjungos apsisprendimas, kad „su įstatymo pakeitimais nenubrauktume tos principinės organizacijos prigimtinės nuostatos“, kokiu tikslu ji buvo sukurta.

„Tai yra vis dėlto valstybės remiama sukarinta organizacija. Mūsų preliminariu vertinimu, dabar kai kurios nuostatos suponuoja, kad organizacija vos ne tampa valstybine institucija, o nebe visuomenine organizacija. Turime užtikrinti veiklos tęstinumą matydami organizaciją kaip paramą ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis. 

Šaulių sąjungos vadovas Albertas Dapkus prašė kelti atlyginimus (nustatant didesnius  koeficientus – BNS) sąjungos darbuotojams pagal darbo sutartis.   

„Pritraukti kvalifikuotus ir motyvuotus žmones gana sudėtinga už truputį didesnį negu minimalų atlyginimą“, – tvirtino jis. 

Viceministras Ž. Tomkus pripažino, kad pareigybių organizacijoje turėtų būti daugiau, kad „tie žmonės galėtų įveiklinti naujai priimamus sąjungos narius“. 

Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus sakė, kad siekis Šaulių sąjungai pritaikyti „universalesnės organizacijos modelį“ yra „žingsnis teigiama kryptimi“.

„Ribos tarp karo ir taikos trinasi šiandien ir nuolat kalbame apie hibridines grėsmes, o jas norint atremti reikia sutelktų pastangų“, – teigė jis.

Be kita ko, patarėjas siūlė apspręsti, ar nereikėtų šauliams iš biudžeto kompensuoti už asmenines lėšas įsigytų ginklų, įrangos kainos.

„Jeigu jau einame link universalios organizacijos, reikia galvoti, ar vien ginklus kompensuoti, gal ir įrangą, techniką“, – svarstė jis. 

Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus patarėjas Andrius Jautakis nurodė, kad netikslinga Šaulių sąjungą išskirti kaip atskirą asignavimų valdytoją, nes ji, pasak ministerijos atstovo, yra viešosios administravimo funkcijos nevykdanti organizacija ir drastiškai skiriasi nuo visų kitų asignavimų valdytojų.

A. Jautakio teigimu, Finansų ministerijos tikslas yra mažinti asignavimų valdytojų skaičių, o ne didinti. 

„Mes matytume alternatyvą atskiram asignavimų valdytojui – išskirti Biudžeto rodiklių įstatyme nurodant, kiek lėšų skiriama Krašto apsaugos ministerijai ir kiek iš jų Šaulių sąjungai“, – aiškino Finansų ministerijos atstovas, bet jis neatmetė ir galimybės, kad galėtų būti kuriama ir atskira biudžeto programa KAM asignavimams.  

Per klausymus keltas klausimas ir dėl statutinių pareigūnų narystės Šaulių sąjungoje.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sutiko, kad policijos pareigūnai gali priklausyti Šaulių sąjungai, nes, anot jo, tai puiki platforma bendruomeniškumui skatinti ir įgyti tam tikrų naudingų įgūdžių. Tačiau jis nesutiko, kad policininkai galėtų būti koviniais šauliais.

„Įstatymas aiškiai sako, kad karo padėties atveju kovinis šaulys tampa ginkluotojų pajėgų dalimi. Taip įeiname į tam tikrą konfliktą – kurią pusę tas policijos pareigūnas turės pasirinkti? Siūlytume numatyti išimtį ir įtraukti policijos pareigūnus, kad negali būti koviniais šauliais“, – svarstė jis.

Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, kad kitą savaitę naująją Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kurią parengė Seimo darbo grupė, ketina aptarti Vyriausybė.

NSGK pirmininkas L. Kaščiūnas pažadėjo, kad gavus Ministrų kabineto išvadą dėl projekto, vyks antras jo aptarimas.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad išplėtus jos funkcijas ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.

„Mėginti suprasti Rusiją – beprasmiška. Turime susitaikyti su tuo, kad Europa nebus saugi tol, kol išliks dabartinis Rusijos režimas. Pati Rusija pripažįsta ir supranta tik jėgą, todėl turime būti stiprūs. Privalome parodyti savo politinę, diplomatinę, ekonominę ir, žinoma, karinę galią“, – sakė Ž. Tomkus.

Viceministras pabrėžė, kad, stiprinant pajėgumus ir didinant karių skaičių regione, NATO priešakinis karinis buvimas turi būti keičiamas modernia priešakine gynyba, užtikrinant sausumos, oro ir jūros gynybą, o visa tai turi būti sustiprinta nuolatiniu JAV pajėgų kariniu buvimu.

Mėginti suprasti Rusiją – beprasmiška. Turime susitaikyti su tuo, kad Europa nebus saugi tol, kol išliks dabartinis Rusijos režimas.

Pasak Ž. Tomkaus, Aljansas yra stiprus tiek, kiek stiprios yra jo šalys. Todėl Lietuva jau šiemet padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. BVP, išplėtė NATO pajėgas priimančiosios šalies paramą ir paspartino gynybos įsigijimų bei kariuomenės modernizacijos procesus.

„Turime pripažinti, kad ne tik Baltijos šalys, bet ir visos NATO šalys nebegali jaustis saugios. Vienintelis būdas tą pakeisti yra imtis ryžtingų veiksmų, kurie parodytų mūsų vienybę ir galią. Veiksmų, kurie iš tikrųjų atgrasytų Putiną. Priešingu atveju, tik lauksime kito agresyvaus Rusijos veiksmo“, – kalbėjo viceministras Ž. Tomkus.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Saugumo ir gynybos komitetas – vienas iš šešių Baltijos Asamblėjos nuolatinių komitetų, kuriuose kasmet svarstomi Baltijos šalims aktualiausi klausimai.