Ž. Žitkus daugelį metų visuomeniniais pagrindais rūpinasi aplinkos apsauga ir aktyviai dalyvauja svarstant žvejybos taisyklių įstatymus. Taip pat jis vienas iš nedaugelio Lietuvoje, turintis nuosavą ežerą bei dar du nuomojantis iš valstybės, tad tiesiogiai susiduria su biurokratiniu valstybės aparatu.

Pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su Ž. Žitkumi apie Seime svarstomas Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Taip pat apie Mėgėjų žvejybos įstatymų pakeitimus, didinant žvejų mėgėjų sumokamus mokesčius bei jo patirtį, dirbant žūklės gidu Ispanijoje ir įsigyjant nuosavą ežerą Lietuvoje.

Seimo narys Egidijus Vareikis laidoje kalbės, kad jis 20 metų nuolat vartojo alkoholį, bei sakys, kad kovojant su alkoholizmu būtina specialistų pagalba.

„Galbūt neįtikėtina, bet aš nesu tiek prisprogęs, kad nieko neatsiminčiau. Mano problema ta, kad į tai ėjau po truputį. Aš dirbau tokį darbą, kur kiekvieną vakarą buvo galima gauti gėrimo: priėmimai, vakarėliai ir diplomatija, ir nereikėjo kiekvieną vakarą nusitašyti. Bet per 20 metų tas susikaupė į tai, kad man reikėjo imtis radikalių permainų“, – sakė E. Vareikis.

Politikas kalbės, kad daugelis lietuvių bando kovoti su alkoholizmu tiesiog negerdami, tačiau E. Vareikis sakys, kad tokia praktika retai padeda, – būtina suprasti, kad negerti alkoholio yra gerai.

Kaip aš nemėgstu žvejoti, kaip nemėgstu baleto, taip ir alkoholis yra toks dalykas, kuris mano gyvenime neegzistuoja.

„Pradžioje problemą bandžiau spręsti „susiimdamas“, tai yra, tiesiog negerdamas. Daugelis mano, kad tai gerai, bet tokiu metu žmogus būna piktas, irzlus ir veda tai prie to kad žmogus „atkrinta“, nes žmogus tada galvoja, kad gali „susiimti“ ir tik truputį išgerti. Turi ateiti momentas, kai supranti, kad negerti yra smagu. Žmonės sako, kad turiu valios, nes negeriu, kai visi geria. Bet tai netiesa. Man nereikia valios, aš tiesiog neturiu to gėrimo „failo“. Kaip aš nemėgstu žvejoti, kaip nemėgstu baleto, taip ir alkoholis yra toks dalykas, kuris mano gyvenime neegzistuoja“, – laidoje kalbės Seimo narys.

Laidoje dalyvavęs TV laidos „24 valandos“ žurnalistas Žilvinas Žitkus kalbės, kad alkoholizmas yra labai didelė Lietuvos bėda, kurią valdžia turi pagaliau spręsti.

„Ten kur nuvažiuojame spręsti problemų, alkoholis sudaro gal 50 proc. jų priežasčių. Ūkininkai man ne kartą yra sakę, kad yra darbininkų trūkumas. Tie, kurie šiek tiek geresni buvo, tai išvažiavo į užsienį, tie, kas likę – nenori dirbti. Manęs prašo, kad atvesčiau bent tokį darbuotoją, kad kuris išgerdinėdamas dirbtų. Dabar ūkininkas sumoka avansą ir savaitę nemato darbuotojo, o derliaus metu laukai nelaukia“, – pasakos Ž. Žitkus.

Dainininkė ir renginių vedėja Nijolė Pareigytė–Rukaitienė pasakos, kad „užsikodavimui“ ruošėsi apie pusę metų bei visiškai nesigaili šio žingsnio.

Aš prisiruošiau nueiti pas vieną psichoterapeutą. Ir po kodo išėjusi supratau, kad viskas bus kitaip.

„Aš prisiruošiau nueiti pas vieną psichoterapeutą. Ir po kodo išėjusi supratau, kad viskas bus kitaip. Dar man mama sakė, kad kam tu čia visiems pasakoji, visi dabar galvoja, kad esi didžiausia alkoholikė visuomenėje. Bet aš labai džiaugiuosi, kad apie tai kalbu, sulaukiu labai daug žinučių ir galiu padėti žmonėms“, – laidoje kalbės N. Pareigytė.

Laidoje dalyvavęs choreografas Jurijus Smoriginas sakys, kad kovoti su alkoholizmu Lietuvoje reikia ne draudimais, bet edukacija. „Aš visiškai nesu prieš alkoholį, aš – prieš žmones, kurie iš to daro verslą. Žmonės ne šiaip sugalvojo alkoholį. Štai ir raudonas vynas – prabanga, ir jeigu nuvažiuoji į kurortą, ar nesmagu išgerti balto vyno. Tai yra sena žmonijos kultūra. Kiekvienas draudimas yra nusikaltimas, žmogus – ne gyvuliukas, reikia rasti kelią per jo protą, per smegenis“, – sakė J. Smoriginas.

„KK2 penktadienis“ – šį vakarą 19 val. 30 min. per LNK.

Du kartus dramatiškai išsiskyręs vyras turi trečią mylimą žmoną, mėgstamą darbą, gyvena nuosavame name netoli Vilniaus ir kas rytą gali žvejoti ar grybauti visai šalia namų esančiuose miškuose. Tačiau dar visai neseniai 43-ejų metų Žilvinas galvojo, kad jo gyvenimas pasiekė dugną. Populiariam televizijos laidų vedėjui prodiuseris pareiškė, kad tuomet itin populiari televizijos laida nutraukiama, o naujų darbų nėra ir neaišku, kada atsiras. Maža to, žlugo Žilvino verslas ir jį paliko antroji žmona, o antstoliai kasdien grasino atimti už paskolą pirktą namą.

Populiarumą patyręs Ž. Žitkus nenorėjo dirbti Lietuvoje už minimalią algą, ieškojo darbo televizijoje. Bet krizės metu čia darbai nesimėtė, pinigais nelijo. Tad jam, kaip ir šimtams tūkstančių lietuvių, teko geresnio gyvenimo ieškoti svetur. Žilviną priimti pažadėjo jau dešimt metų Olandijoje gyvenantis pusbrolis. Jis patikino, kad darbų čia yra, o atlyginimai europietiški. Žilvinas, supratęs, kad liks gatvėje arba teks dirbti juodus emigrantų darbus, pasirinko emigruoti į Olandiją.

„Olandai negalėjo patikėti, kad žmogus, turintis ekonomikos magistro diplomą, užėmęs aukštas pareigas, gali ieškoti bet kokio darbo, kad tik išgalėtų kas mėnesį sumokėti būsto paskolos įmokas bei kitus mokesčius“, – pirmadienį LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos žurnalistas. Žilvinas gavo darbą mėsos pakavimo ceche. Ten dirbdavo stovėdamas po aštuonias valandas kasdien ir, kaip tikras lietuvis emigrantas, mielai dirbdavo viršvalandžius, kad tik sutaupytų daugiau pinigų.

Žurnalistas negalėjo sau leisti išsinuomoti padoraus būsto OIandijoje, tad apsigyveno kartu su lietuviais bei lenkais emigrantais arklidėse. „Lovos buvo sustatytos į eilę kaip kokiame vaikų darželyje, visi turėjome po porą kvadratinių metrų nuosavos erdvės“, – prisimena Žilvinas Žitkus.

Aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė sėkmingai skinasi kelią aktorių pasaulyje. Tačiau pabaigusi mokyklą Sandra nė nesitikėjo, kad jai teks vaidinti netgi su Holivude garsiais aktoriais. Po pirmojo kurso Sandra kartu su vyru nusprendė vykti užsidirbti pinigų į užsienį. Tuomet, 2002 metais, itin populiaru buvo dirbti vasaromis pas ūkininkus, kur reikdavo skinti braškes, agurkus, kopūstus bei juos pakuoti fabrike. Sandrai teko pupelių pakuotojos darbas, o jos vyras nugarą lenkė laukuose.

Pora apsigyveno itin studentiškai – namelių ant ratų parke. Jie gavo dviejų kambarių namelį, kuriame apsistojo keturiese. Sandra su mylimuoju džiaugėsi, kad bent jau turėjo nuosavą tualetą ir dušą.

Kas rytą atvažiuodavo ūkininkas ir surinkdavo jaunus studentus iš Lietuvos. Vyrai keliaudavo į laukus, o moterys į daržovių pakavimo fabriką. Ten po dešimt valandų Sandra stovėdavo prie konvejerio, o pasitaikius progai imdavosi viršvalandžių, kad tik daugiau pinigų užsidirbtų. „Kartais pakavimo ceche būdavo taip šalta, kad grįždavau namo su pamėlusiomis kojomis“, – prisimena Sandra.

Pupelių pakavimo fabrike Sandra su būsimu vyru Aurimu dirbo keturias vasaras iš eilės. Jiedu sugebėjo užsidirbti pinigų mokslams, studentiškoms linksmybėms, pirmajam automobiliui ir pradiniam nuosavo buto įnašui, o visai netrukus iškėlė ir vestuves.

„Nuo... Iki...“ – pirmadienį 20 val. 25 min. per LNK.

Žinomi žmonės šį penktadienio vakarą 19.30 val. laidoje „KK2 penktadienis“ atskleis savo darbo emigracijoje užkulisius. Laidos „TV pagalba“ žvaigždės Žilvino Žitkaus gyvenime buvo visko – skyrybų, finansinių problemų, ir tai paskatino vyrą emigruoti į Olandą bei ten dirbti fabrike.

„Kada žmogus prieini visišką dugną – tada būti blogiau nebegali. Iš to dugno atsiranda kažkokios idėjos. Žinojau, kad pusbrolis gyvena Olandijoje 7 metus, turėjau kur pradžiai prisiglausti. Kelias savaites buvo sunku susirasti darbą“, - laidoje kalbės Ž. Žitkus.

Laidos dalyvis sakys, kad olandams sunku suprasti, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu gali ieškoti „juodo darbo“: „Aš į savo CV surašiau viską nuoširdžiai – laidų vedėjas, aukštasis išsilavinimas. Pusbrolis paprotino, kad reikia parašyti, kad Anglijoje braškes rinkai. Ir, pasirodo, tiesa, iškart pasiūlė darbą“.

„Pirmus du mėnesius dirbau mėsos fabrike. Per dvi savaites numečiau 12 kilogramų, per dieną reikėdavo perkrauti 18 – 22 tonas mėsos. Ten visos darbo normos taip suskaičiuotos, kad spėji per pertrauktas tik arbatos ar kavos atsigerti, o jeigu pavėluoji į darbo vietą kelias minutes – gali būti atleistas“, - apie darbą Olandijoje pasakojo televizijos laidų vedėjas.

Po darbo fabrike Žilvinas perėjo dirbti į bendrovę DHL, kur krūvis buvo mažesnis. Tačiau vyras prisimena, kad gyvenimas Olandijoje nebuvo lengvas.

„Trečdalį uždarbio sumokėdavau už arklidėse įrengtas patalpas, kur tekdavo gyventi su 10 geriančių lenkų, su kuriais tekdavo pasimušti, kad leistų ramiai miegoti naktimis“, - pasakos Ž. Žitkus.

Kitas laidos pašnekovas – buvęs burleskos šokėjos Eglijos Vaitkevičės mylimasis Laimas Fergizas pasakos, kad jį ir mylimąją išskyrė emigracija.

„Išvažiavome atskirai. Bet ji mane paskatino išvažiuoti, nes ji norėjo gauti žalią kortą, pasiūlė ir man“, - pasakos L. Fergizas.

Vyras kurį laiką dirbo JAV, bet mano, kad Amerika – per daug mistifikuojama šalis.

„Jeigu svarstote, kur emigruoti, tai į Ameriką nepatarčiau. Yra sukurtas kažkoks nerealus įvaizdis. Jeigu norite emigruoti – rinkitės Europą. Nereikia jokios žalios kortos, jokių loterijų, viską galime daryti legaliai Europoje. Aš esu ne kiek Lietuvos patriotas, aš esu Europos patriotas“

Dėl palikimo susikibo trys vos prieš daugiau nei mėnesį mirusio vyro gyvenimo moterys. Mūšis dėl turto ir dėl antikvariniais baldais apstatytos sodybos persikėlė net į televiziją. Laidos "24 valandos" filmavimo komandai teko laužti namo vartų spyną, kad paskutinioji mirusiojo vyro mylimoji patektų į namus.

Klaipėdoje turėjo kioską

28 metais vyresnį mylimąjį Petrą Klaipėdos rajono gyventoja Polina (pavardė neskelbiama laikantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų) vadina savo vyru, nors pora ir nebuvo susituokusi.

Moteris aiškina, kad mažiausiai dvejus metus ji su vyru gyveno jo name viename nedideliame rajono miestelyje.

Moteris vyrui pagimdė garbanių sūnų, kuriam dabar jau dveji metukai, ir tikina, kad miręs vyras testamentu išreiškė savo valią.

"Namas, mašina ir kioskas Klaipėdoje, kaip ir visas turtas name, testamentu buvo paliktas sūnui. Testamentas buvo parašytas prieš mirtį. Vyras gulėjo ligoninėje. Vasario 3 dieną jis parašė testamentą, o mirė vasario 7-ąją, labai staiga", – tikino Polina.

Dingo šviestuvai nuo lubų

Moteris prisipažino, kad po vyro mirties ji savaitę gyveno pas mamą. Vieną dieną atvykusi prie gyvenamojo namo vartų rado svetimą spyną.

"Buvusios vyro dvi žmonos ir dukra iš pirmosios santuokos pakeitė spynas. Kol manęs nebuvo, iš namų dingo auksiniai papuošalai, apie 10 tūkst. eurų ir mano tėvo duoti 25 tūkst. litų. Išnešta buitinė technika, net šviestuvai nukabinėti, dingo vaikų ir mano rūbai. Labiausiai gaila vaikų nuotraukų. Turiu sūnų ir iš pirmosios santuokos, – žaislus ir tuos pasiėmė. Visi mano ir vaikų dokumentai prapuolė. Židinyje radau krūvą popierių nuodėgulių", – pasakojo Polina.

Nors ši Klaipėdos rajono gyventoja ir turi vyro parašytą testamentą, kuriame nurodyta, ką palieka jų vaikui, pretenzijų į turtą turi ir kitos Petro moterys.

Išskyrė jaunesnė

25 metus su vyriškiu nugyvenusi Laima aiškina, kad tai ji laidojo velionį, o ne naujoji vyro draugė.

"Ji dirbo pas mus pardavėja. Pati jai šansą suteikiau, įdarbinau. Kada ji su mano vyru ėmė burkuoti, sunku net pasakyti. Tačiau, kai jam pasakė, kad pastojo, vyras man garbingai prisipažino. Jei ne vaikas, nebūtume išsiskyrę. Jis pasakė, jog dėl sūnaus skirsis ir gyvens su ja", – pasakojo antroji Petro žmona.

Moteris teigė, kad išsiskyrė taikiai.

"Advokatė net manė, kad mes dėl mokesčių skiriamės, esą fiktyviai. Namą jam palikau, kaip ir kitus pastatus, penkis garažus ir mašinas. Yra dar parduotuvė Klaipėdoje. Kodėl viską jam? Viską palikau mylimam vyrui. Jei iš tiesų, širdyje aš netikėjau, kad jis su ja gyvens. O ir mane dar lankydavo visą tą laiką", – kalbėjo moteris.

Laima atskleidė, kodėl alkoholio mėgėju nebuvęs jos vyras staiga ėmė išgėrinėti.

"Juk Petras man prisipažino, kad po skyrybų susiprotėjo padaręs klaidą. Pats pasakė, kad dėl to ir gerti ėmė. O štai žmogaus jau ir nebėra tarp gyvųjų. Ar tai nėra žiauru?" – verkdama kalbėjo antroji Petro žmona Laima.

Planavo atidaryti aludę

Kone trimis dešimtmečiais jaunesnė varžovė aiškina priešingai.

"Mes kūrėme bendrą ateitį. Jis prisipažino, kad nori vaiko ir nori moters, kuri jo nepaliktų iki pat senatvės", – kalbėjo Polina.

Ji įtikinėjo, kad su vyru planavo uostamiestyje atidaryti aludę, gyvenamojo namo pietinėje pusėje buvo įrenginėjama oranžerija, visą vasarą prie namo dirbo statybininkai.

"Šiaip sau žmonės tokių planų nekuria", – tikino moteris.

Tačiau palikta antroji žmona meta akmenį į jaunesnės varžovės daržą: "Ji jo net nelaidojo, laidojome mes".

Į teismą – dėl girtumo

Moteris tikino, esą labiausiai giminaičius sukrėtęs jaunosios našlės elgesys po laidotuvių praėjus vos trisdešimčiai dienų.

"Viskas nutiko kovo 8-ąją. Mes, vaikai ir visos giminės, susirinkome į vadinamąjį keturnedėlį. Išklausėme mišių, aplankėme Petro kapą. Tačiau sužinojome, kad tą pačią dieną jaunoji našlė girtuokliavo su dviem jaunais vyrais. Tai yra užfiksuota policijoje, jai tuomet buvo nustatytas 2,79 promilės girtumas. Kiek žinome, dėl vaiko nepriežiūros jai teks aiškintis teisme", – rėžė Petro dukra Oksana iš pirmosios santuokos.

Apie tai Polina nenoriai kalba ir įtikinėja, kad dėl savo paslydimo vakar tegavo įspėjimą dėl vaiko nepriežiūros.

"Na, juk buvo Kovo 8-oji. Atėjo toks Valerka. Jis Petrui padėjo statybose. Vyras vienas tokių darbų nespėdavo. Išgėrėme mes tik šampano. Tačiau atvažiavo policija. Aš tik vėliau supratau, kad čia galėjo būti provokacija", – aiškinosi Polina.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Irena Šaulytė, paklausta, ar turi žinių apie televizijos dėmesio sulaukusią šeimą, atsakė, kad anksčiau duomenų nebūta.

"Mes per mažai laiko turėjome. Tačiau klausimų ten yra", – tarstelėjo specialistė.

Kausis teisme

Velionio dukra iš pirmosios santuokos Oksana tikina, kad plačiai nuskambėjusiame televizijos laidos "24 valandos" reportaže antroji pusė nebuvo išklausyta, todėl išdėstė savą įvykių versiją.

"Mes ten parodytos tarsi furijos. O iš tiesų kalbama apie dvigubai jaunesnę moterį, kuri ieško senų ir turtingų vyrų. Manau, visi žino, kaip tokios yra vadinamos. Aš taip manau dėl kelių priežasčių. Mano tėvas niekada nesirgo, kai dar gyveno kitame mieste, blaivininkų draugijai priklausė. Tačiau vos susidėjęs su 30 metų jaunesne, ėmė gerti. Klausimas: kodėl tėvas staiga mirė nuo kepenų cirozės?" – piktinosi velionio dukra.

"Na, taip, jos apie mane gali oho kiek prikalbėti. Esą net vaikas ne jo. Ne tik testamentą ginčija, bet ir per teismą reikalauja nustatyti, kas yra mano vaiko tėvas. Įtaria mat, kad vaikas ne jo. O jis juk kaip du vandens lašai į tėvą panašus", – pasakojo Polina.

Moteris tikino, kad pastatus ir garažus su penkiomis mašinomis teisme galėtų perpus dalytis du Petro vaikai iš pirmosios ir antrosios santuokos.

"Kad tik paliktų mane ramybėje, kad paliktų mano sūnui tai, ką paliko jam tėvas testamentu. Tačiau dabar jau principo reikalas. Aš teisme kausiuosi už viską. Sąsiuvinyje surašiau, kas iš namų dingo, kol jos šeimininkavo šiame name visą savaitę. Susidaro didelė pinigų suma", – kalbėjo Polina.

Taikinys – paveldėta sodyba

O štai velionio dukra Oksana pateikė versiją, aiškindama, kodėl giminaičiai ginčija testamentą.

"Iš tiesų šis namas yra man testamentu paliktas mano mamos močiutės. Štai kokia serialą "Santa Barbara" primenanti čia istorija. Tai juk mano mamos giminės namai, net ne iš tėčio pusės. Mano tėvas turėjo sklypą netoli Šilutės. Sutarėme taip: aš tėvui perleidau šį savo močiutės namą, o tėvas man perleido savo sklypą namo statybai. Išties tai šiame name praleista mano vaikystė. O dabar kažkokia svetima moteris taps jo savininke. Man širdis plyšta", – kalbėjo Oksana.

Antroji Petro žmona Laima tikino, kad tai ji su vyru šį namą perstatė.

"Iki šiol va kieme guli keturios mašinos malkų, kurias nupirkome. Jaunoji poniutė šiltai gyvena. Visi tie baldai ne jos juk pirkti. Ji atėjo į įrengtus namus. Mes su Petru kartu juos įrengėme. Kaip galima jai leisti viską atimti?" – piktinosi moteris.

Polina įtikinėja gi, jog visi kaimynai gali paliudyti, kad ji su dabar jau velioniu vyru čia taikiai ir ramiai gyveno dvejus metus.

Kas laimės šioje pretenzijų į turtą kovoje, nuspręs tik teismas.

Pasakojant savo tiesas, ašaros byrėjo tik vienoje pusėje, nors abi moterys tikino, kad netektis abiem joms drasko širdis.