Paieškos ir radijas
Kaip sako ji pati, paauglystėje ieškojo savęs – tai natūralu. "Galimus pasirinkimus formavo nauja perskaityta knyga, sutiktas įdomus žmogus, kuris turi įgijęs konkrečią profesiją, peržiūrėtas filmas. Puikiai pamenu, kad teisininke užsinorėjau būti žiūrėdama tuo metu populiarų serialą "Ally McBeal", – žvilgsnį į praeitį atgręžia ji.
L.Kairytės vaikystėje radijas Lietuvoje išgyveno aukso amžių. Jos namuose nuolat būdavo įjungtos tada dar neseniai įsikūrusios komercinės radijo stotys M-1 arba Radiocentras.
Jau gana seniai girdime priekaištų žiniasklaidai, kad trūksta gerų naujienų.
Sulaukusi 16-os ir ilgai repetavusi pokalbį, kartą po pamokų L.Kairytė užėjo į "Aukštaitijos radijo" stotį ir paklausė, ar neieško darbuotojų. "Mane pakvietė į perklausą – dar dabar puikiai pamenu, kaip per pertraukas mokykloje vis kartojau savo susigalvotą peržiūros tekstą, kurį turėjau sakyti įrašų studijoje. Antras panašus dublis buvo, kai atvykau į Klaipėdą. Lygiai taip pat atėjau į radijo stotį ir paprašiau darbo – tik jau buvo lengviau, nes galėjau pasigirti turinti praktikos", – prisimena šiandien puikiai žinomas televizijos žinių veidas.
Ilgesnės žinios
Į televiziją L.Kairytę atvedė 2008-ųjų ekonomikos krizė. "Iš Klaipėdos atvykau gyventi į Vilnių, prasidėjo sunkmetis, tuometė mano sritis buvo nekilnojamojo turto valdymas ir rinkodara. Ne pati perspektyviausia sfera pradedančiajam. Intensyviai ieškojau darbo ir akis užkliuvo už skelbimo laikraštyje, kad BTV ieško žinių vedėjo. Aplikavau, dalyvavau konkurse, pirmą kartą teko sėsti priešais suflerį. Pamenu, kad skaičiau kažką apie Pchenjaną", – patirtimi dalijasi ji.
BTV žiniose L.Kairytė dirbo apie pusantrų metų, tuomet gavo pasiūlymą pamainomis su kolega Aurimu Peredniu vesti politinių pokalbių laidą. Netrukus sulaukė kvietimo ir iš LNK – kitų metų sausį bus dešimt metų, kai ji dirba šiame kanale.
Per visus šiuos metus labai keitėsi ne tik žinių laidos technologiniai sprendimai, bet ir jos trukmė. "Visų pirma, žinios pailgėjo beveik tris kartus. Kai pradėjau dirbti, jos truko 20 minučių, savaitgaliais – 15 minučių. Dabar septynias dienas per savaitę komerciniuose kanaluose rodomos žinios yra 60 minučių trukmės. Be to, ta pati žinių komanda kuria informacinę pokalbių laidą "Labas vakaras, Lietuva". Susumavus, kasdien į LNK eterį paleidžiame 180 minučių informacinio turinio. O LNK grupėje per tą laikotarpį užaugo Info TV, kur kasdienė rodoma žinių laida trunka keturias valandas", – detalizuoja žurnalistė.
Taškai ant i
TV žinių misija dabartiniu greito naujienų vartojimo laikmečiu – išskirti, kas svarbiausia, įdomiausia.
Milžiniški informacijos srautai dreifuoja į socialines medijas, internetinę žiniasklaidą. Jaunas žmogus tikriausiai nebelaukia vakaro, kad įsijungęs televiziją sužinotų svarbiausias dienos naujienas – su jomis veikiausiai susipažino jau ryte, o per dieną pasidomėjo ir skirtingomis jų versijomis bei interpretacijomis. Kas šiandien patraukia, sulaiko televizijos žinių žiūrovo dėmesį?
L.Kairytė mano, kad Lietuvos rinka – maža, televizija yra produktas, skirtas visiems. "Ir tiems, kurie turi laiko dieną naršyti po naujienų portalus ir sekti svarbiausius įvykius, ir tiems, kurie intensyviai dirba ir dienos informacija juos pasiekia tik dienai baigiantis, gaminant namuose vakarienę ar dirbant kitus darbus. TV yra kaip fonas, kaip dar vienas šeimos narys, kuris tau pasakoja ir suteikia svarbios, įdomios ir naudingos informacijos", – įsitikinusi žurnalistė.
Naujienų portalai per dieną daug kartų atsinaujina, naujienų eiliškumas nuolat kinta, priduria ji. "Vakare svarbiausia naujiena jau gali būti atsidūrusi kažkur apačioje, todėl TV žinių misija dabartiniu greito naujienų vartojimo laikmečiu – išskirti, kas svarbiausia, įdomiausia, pateikti ne tik faktą, bet ir vaizdą, analizę, liudininkų komentarus. Kitaip tariant, besibaigiant dienai, dėliojame taškus ant i ir dirbame tiesioginiame eteryje, todėl, jei tik kas įvyksta žinių laidos metu, tą pačią akimirką galime pranešti naujausią informaciją ir parodyti tiesioginį vaizdą iš įvykio vietos", – televizijos pranašumus vardija žinių vedėja.
Formuoja pasirinkimus
"Žiniose visada buvo ir yra vadinamųjų hard naujienų (politika, ekonomika, kuropcijos skandalai, rezonansinės bylos) ir soft (kultūra, gamtos naujienos, žmonių pasiekimai/atradimai, nuotykiai ir t.t.). Jau gana seniai girdime priekaištų žiniasklaidai, kad trūksta gerų naujienų. Kokios žinios bus patrauklios? Galima palyginti su žmogaus nuotaika: vieną dieną ji gali būti gera, kitą – velniškai bloga. Žinios yra apie tai, kas vyksta, kas formuoja mūsų gyvenimą", – įsitikinusi L.Kairytė.
Visa žinių komanda artėjant eteriui sėdi lyg ant adatų, jei vyksta kažkokie svarbūs įvykiai ir informacija nuolat keičiasi.
"Man norėtųsi, kad žmonės vertintų ir analizuotų šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus, kad jiems būtų aktualūs ir svarbūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai reikalai, kad būtų nepakantūs korupcijai, nepotizmui ir domėtųsi tokiomis temomis, nes žiūrovas yra ir politinės sistemos dalyvis – nuo jo balso per rinkimus priklauso mūsų ateinančių ketverių metų politikos formavimas ir vykdymas", – žinių, kaip nuomonės formuotojo, misiją mato ji.
L.Kairytė pasvarsto ir apie televizijos ateities tendencijas. Ji spėja, kad plėsis nišiniai kanalai. "Tikiu, kad Lietuva pribręs ir 24/7 transliuojančiam naujienų kanalui", – prognozuoja žurnalistė.
Sugeba šokiruoti
Ilgametė patirtis tiesioginiame televizijos eteryje, be abejonės, į profesinį L.Kairytės gyvenimą atnešė įvairiausių nutikimų, kuriozų, netikėtumų. Tačiau yra įvykių, kurie šokiravo.
"Nors žinių laidose gana dažnai tenka pranešti apie įvykius, susijusius su vaikais, tačiau viena istorija, matyt, įsirėš ilgam. Prieš keletą mėnesių rodėme reportažą iš Kupiškio rajono, kur mama, palikusi savo dvejų metų sūnų vieną namuose, užrakintą, be maisto ir vandens, su namuose garsiai įjungta muzika, kad kaimynai negirdėtų vaiko verksmo, pati išlėkė pas naują draugą. Matyt, todėl, kad pati turiu panašaus amžiaus sūnų, bet istorija vėrė širdį", – atvirauja moteris.
"Įdomiausia buvo stebėti, kaip žmogaus smegenys moka apsisaugoti nuo neigiamos informacijos ir iki paskutinės akimirkos neigia netrukus užklupsiantį pavojų. Kalbu apie koronavirusą. Dar vasario pradžioje daugumai viruso plitimas atrodė tolimas, vienos Kinijos problema ir nelabai įdomus Lietuvos plačiajai auditorijai, nes vyksta "kažkur ten toli". Daugumai jis vis dar neatrodė grėsmingai, kai per dieną Šiaurės Italija virto pavojinga zona. Ir iki pirmo patvirtinto atvejo Šiauliuose gyvenimas vyko taip, tarsi Lietuvą dėl kažkokios nesuvokiamos priežasties pandemija vis dėlto turėtų aplenkti", – pamena L.Kairytė.
Darbas įvykių epicentre, tiesioginiame eteryje – rimta atsakomybė, sako ji pati. "Juokaujant: kaip yra kofeinas, nikotinas, taip yra ir adrenalinas. O šiaip, nėra tiesioginio eterio virpulio, yra susikaupimas ir stresas, ar viskas padaryta taip, kaip turi būti, ar viską spėjome. Visa žinių komanda artėjant eteriui sėdi lyg ant adatų, jei vyksta kažkokie svarbūs įvykiai ir informacija nuolat keičiasi. Nes nesvarbu, kas bus, visiems aišku, kad žinios prasidės tiksliu laiku ir negali nė sekundės vėluoti", – apie darbe išmoktas greitos reakcijos ir visiškos mobilizacijos, susiklosčius rimtoms stresinėms situacijoms, pamokas pasakoja žurnalistė.
Žinių vedėja atvira: galbūt kai kam ir pasirodys banalu, bet ji svajoja apie laisvus savaitgalius. "Ir turėti laisvas Kalėdas ir Naujuosius metus. Jau dvylika metų gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją man yra darbo dienos", – šypsosi L.Kairytė.
