Šalys aštuoniolika balsų prieš septynis palaikė rezoliuciją, kuria Bulgarijos žmogaus teisių ekspertės Marianos Katzarovos įgaliojimai pratęsiami dar vieneriems metams.

Praėjusių metų balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos stebėtoja žmogaus teisių padėčiai Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.

Rusija atsisakė leisti jai patekti į savo teritoriją ar net pripažinti jos įgaliojimus. Be to, Maskva atsisakė dalyvauti rugsėjį JT Žmogaus teisių taryboje vykusiuose debatuose dėl M. Katzarovos ataskaitos.

Joje ji perspėjo, kad nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, represijos Rusijoje išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo stalinizmo laikų.

„Represijų prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai prieš visus, kurie turi kitokią nuomonę, lygis neturi precedento naujausioje istorijoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT specialioji pranešėja M. Katzarova.

JAV kartu su sąjungininkėmis praėjusį mėnesį JT aukščiausiajai teisių gynimo institucijai pristatė pirmąjį sprendimo projektą dėl įvykių Kinijoje, tikintis, kad bent jau būtų surengta diskusija Sindziango klausimu.

Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, apeliuodama į galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.

Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė.

Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.

Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.

Iki ketvirtadienį JT Tautų rūmuose įvykusios lemtingos akimirkos Vakarų sąjungininkai įnirtingai kovojo dėl balsų daugumos.

Tarp sprendimo projektą rėmusių šalių buvo Jungtinė Karalystė, Kanada, Švedija, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Australija ir Lietuva.

Vienas Vakarų diplomatas pabrėžė, kad, nepaisant rezultato, „tikslas numeris vienas“ – atkreipti visų dėmesį, į tai kas vyksta Sindziange – buvo pasiektas.

„Kova tęsiasi“

M. Bachelet ataskaitoje, kuri buvo paskelbta rugpjūčio 31 dieną, likus kelioms minutėms iki jos kadencijos pabaigos, akcentuojami „patikimi“ įtarimai dėl plačiai paplitusių kankinimų, savavališko sulaikymo ir religinių bei reprodukcinių teisių pažeidimų.

Joje JT pritarė senai skambantiems aktyvistų ir kitų asmenų kaltinimams, kad Pekinas yra sulaikęs daugiau kaip milijoną uigūrų ir kitų musulmonų bei prievarta sterilizuoja moteris.

Pekinas griežtai atmetė tuos kaltinimus ir savo ruožtu apkaltino JT teisių biurą „nusiritus iki to, kad tapo banditu ir JAV bei Vakarų bendrininku“.

Kinija tvirtina, kad Sindziango regione veikia profesinio mokymo centrai, skirti kovai su ekstremizmu.

Ženevoje ir sostinėse Kinija pradėjo visapusišką puolimą, siekdama atmesti ataskaitą ir įteigti „tiesą“ apie teisių padėtį Sindziange.

Stebėtojai teigia, kad Afrikos šalys, kuriose Kinija, atlikusi didžiules investicijas į infrastruktūrą ir kitas sritis, yra pagrindinė kreditorė, susidūrė su ypač dideliu lobizmu.

„Žinome, kokią įtaką turi kinai, ypač Afrikoje“, – sakė minėtas Vakarų diplomatas ir pridūrė, kad daugelis šalių nenoriai balsuoja prieš nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę.

„Daugeliui šalių tai tikrai sunkus uždavinys, – pripažino tas diplomatas. – Kova tęsiasi.“

JT Žmogaus teisių tarybos 47 narės priėmė rezoliuciją, griežtai kritikuojančią prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą ir jo atsaką į ilgus mėnesius trunkančius antivyriausybinius protestus.

Rezoliucijoje „smerkiami Baltarusijoje vykstantys sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, susiję su 2020 metų prezidento rinkimais, įskaitant sistemingą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių neigimą“.

Europos Sąjungos iniciatyva pristatyta rezoliucija buvo priimta dvidešimčia balsų už, septyniais – prieš ir dar dvidešimčiai balsavusiųjų susilaikius. Prieš tai taryba atmetė keturiolika įvairių Maskvos, Minsko ir Pekino pasiūlytų pataisų.

Prieš balsavimą Baltarusijos ambasadorius Juras Ambrazevičius sukritikavo rezoliucijos tekstą, pavadindamas jį „dar vienu pavyzdžiu, kaip Vakarų valstybės manipuliuoja JT, siekdamos savo politinių interesų“.

Baltarusijos ambasadorių palaikė kelios valstybės. Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas pavadino rezoliuciją „visiškai nepriimtina“ ir „ypatingo politizavimo atveju“.

Baltarusiją jau kelis mėnesius krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarai teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro ir šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė daug kitų opozicijos lyderių palikti šalį.

„Kankinimai“

Antradienį priimta rezoliucija ragina Baltarusijos valdžią „nutraukti perteklinės jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus, kankinimus bei kitokį žiaurų, nežmonišką arba orumą žeminantį elgesį ar bausmes bei priverstinį pradanginimą“.

Joje taip pat reikalaujama atsisakyti „savavališkų asmenų suėmimų, sulaikymų ir kalinimo už tai, kad jie naudojasi savo žmogaus teisėmis“.

Baltarusijos valdžia raginama „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus, streikų komitetų vadovus, studentus ir tuos, kurie buvo laikinai sulaikyti prieš prezidento rinkimus, per juos ir po rinkimų už tai, kad naudojosi savo žmogaus teisėmis ir esminėmis laisvėmis“.

Tekste Baltarusijos valdžia taip pat raginama „užtikrinti laisvus ir teisingus rinkimus ir pradėti tikrą dialogą su politine opozicija,.. kad būtų atkurta ir išsaugota įstatymo viršenybė, demokratija ir pagarba žmogaus teisių įstatymams bei standartams“.

Rezoliucija taip pat ragina Minską užtikrinti „nepriklausomą, skaidrų ir nešališką tyrimą“ dėl pranešimų apie visus teisių pažeidimus.

JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) ir kiti JT ekspertai yra raginami „atlikti išsamų patikrinimą“ dėl pranešimų apie pažeidimus šalyje, įvykdytus nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos.

Jie turėtų, sakoma rezoliucijoje, „nustatyti su įtariamais pažeidimais siejamus faktus ir aplinkybes, surinkti, išsaugoti bei išanalizuoti informaciją bei įrodymus, kad pažeidėjai turėtų atsakyti, o aukos sulauktų teisingumo, ir, kur įmanoma, nustatyti, kas yra atsakingas“.

Praėjusį mėnesį prasidėjusios tarybos sesijos pradžioje M. Bachelet pati pasmerkė sistemingas represijas prieš protestuotojus Baltarusijoje ir paragino pradėti tyrimą dėl gaunamų pranešimų apie dažną žmonių kankinimą.

Prezidento teigimu, išrinkus Lietuvą ŽTT nare, didžiausią dėmesį ketinama skirti vaikų, žmonių su negalia, žmogaus teisių gynėjų ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui ir skatinimui.

G. Nausėda Lietuvos prioritetus pasaulio lyderiams pirmadienį pristatė nuotoliniu būdu dalyvaudamas 46-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje, aukšto lygio segmente, pranešė Prezidentūra.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva aktyviai veiks įgyvendindama vaikų teisių apsaugos darbotvarkę pagal UNICEF vykdomas veiklas, taip pat prisidės ginant moterų ir mergaičių teises, žurnalistų saugumą, žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, religijos ir įsitikinimų laisvių apsaugą regione ir pasaulyje.

„Būdama dabartine UNICEF vykdomosios valdybos pirmininke, Lietuva taip pat sieks užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje. Vaikų įgalinimas, suteikiant jiems lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, yra visos žmonijos geros ateities pagrindas“, – sakė prezidentas.

Būdama dabartine UNICEF vykdomosios valdybos pirmininke, Lietuva taip pat sieks užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje.

Savo kalboje prezidentas priminė žmogaus teisių situaciją kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje ir Rusijoje. Pasak G. Nausėdos, Baltarusijoje režimo naudotas „brutalus masinis smurtas prieš taikius protestuotojus, politinę opoziciją, pilietinę visuomenę, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus turėtų būti ištirtas ir įvertintas tarptautinių organizacijų“. Anot Lietuvos vadovo, tam svarbu tobulinti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmus.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, prezidentas oficialiai pasmerkė bandymą nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, jo įkalinimą ir politizuotą teismo procesą, taip pat politizuotą žmogaus teisių gynėjo ir istoriko Jurijaus Dmitrijevo nuteisimą. Prie šių žmogaus teisių pažeidimų prezidentas priskyrė ir veiksmus, vykdomus aneksuotame Kryme, Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose bei okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose.

Lietuva paragino sustabdyti sisteminius tarptautinės teisės pažeidimus šiose valstybėse naudojant Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos mechanizmą bei atsakingus asmenis patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuva griežtai pasmerkė įvykusį karinį perversmą Mianmare ir neteisėtą demokratiškai išrinktų politinių lyderių ir pilietinių aktyvistų sulaikymą. Kartu su kitomis ES šalimis ir bendramintėmis Lietuva paragino Mianmaro karinę vadovybę nutraukti nepaprastąją padėtį, grąžinti valdžią teisėtai vyriausybei, paleisti visus sulaikytuosius ir visapusiškai gerbti bei ginti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principus.

„Esame sunerimę dėl informacijos srautų ribojimo, įskaitant interneto išjungimą, žiniasklaidos varžymą ir žurnalistų bauginimą," - pabrėžė ambasadorius A. Krivas.

Lietuva taip pat paragino Mianmarą visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų ekspertais, įskaitant specialųjį pranešėją dėl žmogaus teisių padėties Mianmare.

Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl krizės Mianmare poveikio žmogaus teisėms. Rezoliucija priimta konsensusu, nuo kurio atsiribojo Kinija, Rusija, Venesuela, Bolivija ir Filipinai.

Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis formatas, kurį sudaro 47 šalys narės, išrinktos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ši organizacija yra atsakinga už visuotinį pagarbos žmogaus teisėms stiprinimą ir kovą su jų pažeidimais. Lietuva šiuo metu dirba stebėtojos statusu bei siekia išrinkimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui.

Nuolatinis Lietuvos atstovas ambasadorius prie Jungtinių Tautų Andrius Krivas išreiškė Lietuvos paramą Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės (VŽTK) biuro veiklai teikiant techninę pagalbą Sakartvelui ir pasveikino Sakartvelo bendradarbiavimą su VŽTK biuru.

Lietuva taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl toliau blogėjančios žmogaus teisių padėties Rusijos okupuotuose Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje (Pietų Osetijoje), ypač dėl Rusijos vykdomo neteisėto „valstybės sienos“ žymėjimo, dėl kurio apribojama judėjimo laisvė, daroma neigiama įtaka žmonių teisėms į sveikatą, išsilavinimą ir nuosavybę. Lietuva priminė tvirtai remianti Sakartvelo suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas.

Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 išrinktos Jungtinių Tautų šalys narės. Šios organizacijos pagrindinis veiklos tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms ir reaguoti į jų pažeidimus. Lietuva, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje stebėtojos statusu.

„Laisva pilietinė visuomenė, nesuvaržyta bauginimo ir persekiojimo, yra vienas svarbiausių laisvos ir demokratinės visuomenės elementų. Šiaurės ir Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl JT generalinio sekretoriaus ataskaitoje minimų persekiojimo ir susidorojimo atvejų, ypač prieš moteris ir asmenis, dirbančius moterų teisių ir lyčių lygybės klausimais, ir ragina visas valstybes ir nevalstybinius veikėjus užtikrinti saugią ir įgalinančią erdvę pilietinei visuomenei veikti“, – sakė A. Krivas.

Šiaurės ir Baltijos šalys taip pat pabrėžė, kad susidorojimo atvejai yra nepriimtini, kenkia JT patikimumui ir efektyviam darbui bei turi būti nedelsiant ištirti.

Žmogaus teisių tarybos 45-oji sesija prasidėjo rugsėjo 14 d. ir vyks iki spalio 7 d. ŽTT tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti rekomendacijas. Lietuva kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybos nares 2022–2024 metų laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje kaip stebėtoja.

Vadinamuosius skubius debatus inicijavo Afrikos šalys. Diskusijoje bus aptariami rasiškai motyvuoti žmogaus teisių pažeidimai, sisteminis rasimas, policijos brutalumas ir smurtas prieš taikius protestuotojus.

George'o Floydo mirtis Mineapolyje „visame pasaulyje įžiebė protestus prieš neteisingumą ir brutalumą, su kuriuo daugelyje pasaulio vietų iš Afrikos kilę žmonės susiduria kasdien“, sakoma Afrikos šalių laiške, kuriame siūlomas surengti diskusiją.

Diskusija vyks trečiadienį. Tai bus tik penktoji skubi diskusija Žmogaus teisių taryboje nuo 2006 m., kai buvo įkurta ši organizacija. Ankstesnės diskusijos buvo susijusios su situacija Palestinoje ir Sirijoje.

Jungtinės Valstijos 2018 m. panaikino savo narystę Žmogaus teisių taryboje. Prezidento Donaldo Trumpo administracija kritikavo tarybą dėl to, kad tarybos veikloje dalyvauja šalys, kurios yra žinomos žmogaus teisių pažeidimais.

Ministras, savo kalboje cituodamas Nobelio taikos premijos laureatą Andrejų Sacharovą, akcentavo žmogaus teisių, taikos ir progreso nedalomumą ir būtinybę užtikrinti žmogaus teises, mokantis iš praeities klaidų, ir atkreipė dėmesį į nerimą keliančias tendencijas – vis silpnėjančią demokratiją pasaulyje, mažėjančią pilietinės visuomenės laisvę, vis dažnėjančius atvejus, kuomet kvestionuojamas daugiašališkumas, paremtas teisės viršenybe.

Ministras išskyrė žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams kylančius iššūkius ir grėsmes, Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus okupuotuose Ukrainos ir Sakartvelo teritorijose, akcentavo poreikį skatinti pagarbą tarptautinei teisei ir teisės viršenybei – neatsiejamiems žmogaus teisių užtikrinimo elementams. Atsižvelgiant į Rusijos vykdomą spaudimą Sausio 13-osios bylos teisėjams ir prokurorams, ministras paragino gerbti kitų valstybių teisėjus ir prokurorus bei užtikrinti jų nešališkumą ir laisvę veikti be trečiųjų šalių spaudimo.

Kalbėdamas apie pilietinės visuomenės svarbą užtikrinant žmogaus teises, ministras pristatė šių metų gegužę Lietuvos Respublikos Seime vyksiančius tarptautinius Andrejaus Sacharovo klausymus, kurie bus surengti praėjus 35 metams po paskutiniųjų tokių klausymų Londone. Atnaujinami Sacharovo klausymai bus skirti šiuolaikiniams žmogaus teisių iššūkiams – žmogaus teisių užtikrinimui skaitmeninėje erdvėje, klimato kaitos klausimams ir lyčių lygybės problematikai.

Žmogaus teisių taryboje ministras pristatė Lietuvos kandidatūrą į Žmogaus teisių tarybą 2021 m. vyksiančiuose rinkimuose ir informavo, kad neseniai išrinkta į vykdomąsias Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) bei Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio (UN WOMEN) tarybas, Lietuva yra pasiryžusi prisidėti prie daugiašalės žmogaus teisių sistemos stiprinimo ir žmogaus teisių padėties pasaulyje gerinimo.

Lietuva, kaip primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje iki šiol turi stebėtojos statusą, tačiau yra iškėlusi savo kandidatūrą tapti Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. laikotarpiui.

Žmogaus teisių taryba yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucija, įsteigta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. Pagrindinė jos funkcija – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas

„Prašom atkreipti dėmesį, kad pagal informaciją, kurią ką tik gavo ŽTT sekretoriatas, Venesuelos prezidentas Maduro nesakys kalbos Žmogaus teisių tarybai. Vietoje to numatyta (Venesuelos užsienio reikalų) ministro (Jorge) Arreazos Montserrato (Chorchės Areasos Monserato) kalba Tarybai pirmąją sesijos dieną“ pirmadienį, nurodoma Tarybos atstovo Rolando Gomezo (Rolando Gomeso) elektroniniame laiške.

Teisių gynimo aktyvistai smerkė planuotą N. Maduro pasirodymą. Venesuelos prezidentas yra kaltinamas demokratijos ardymu savo šalyje, įskaitant smurtines priemones prieš opoziciją.

Prieš pat jo kalbos atšaukimą nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Kenas Rothas (Kenas Rotas) Ženevoje sakė, kad „idėja prezidentui Maduro atvykti į JT kalbėti apie žmogaus teises yra juokinga“.

K. Rothas pridūrė, jog Tarybos nariams reikia viešai pasmerkti N. Maduro, kad pagrindinė JT žmogaus teisių institucija išvengtų „keblumų“.

N. Maduro šioje Taryboje pasirodė 2015 metų lapkritį; tuomet jo kalba buvo daugelio pasmerkta.

N. Maduro kaltinamas valstybės institucijų perėmimu siekiant atlaikyti opozicijos spaudimą jam pasitraukti dėl ekonominės krizės, išprovokavusios maisto ir vaistų trūkumą.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) praėjusią savaitę sakė, kad demokratija Venesueloje yra „vos gyva“.