Į nemalonią situaciją patekusi moteris tarnybai pateiktame skunde aiškino, kad vairavimo egzaminą laikantys asmenys su fizine negalia, kuriems leidžiama vairuoti tik jų negaliai pritaikytas transporto priemones, automobilį turi susiorganizuoti patys. Ji teiravosi, ar tai nėra diskriminacija.

Pasak tarnybos, tokią tvarką nustačiusi Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad vieno automobilio visoms asmenų turimoms negalioms pritaikyti neįmanoma. Ministerijos atstovų teigimu, „Regitrai“ netikslinga įsigyti tokius automobilius, kurie gali neatitikti konkrečių asmenų su negalia poreikių ir dažnu atveju būtų nenaudojami. Esą kaštai būtų pernelyg dideli, juo labiau kad vairavimo egzaminai vyksta 12-oje šalies miestų.

Kaip vieną tokios tvarkos priežasčių, ministerija taip pat nurodė nedidelį vairavimo egzaminą laikančių asmenų su judėjimo negalia skaičių – per metus siekiantį iki trijų dešimčių žmonių.

Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas pastebėjo, kad nesvarbu, kiek žmonių naudojasi paslaugomis, valstybinės įstaigos privalo užtikrinti lygias teises ir galimybes visiems.

Visgi teisininkas sutiko, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, „Regitrai“ šiuo atveju kyla neproporcinga našta užtikrinant automobilių pritaikomumą kiekvienam konkrečiam asmeniui su judėjimo negalia, todėl lygias galimybes apibrėžiančių teisės aktų pažeidimo šioje situacijoje neįžvelgė.

Tačiau kartu K. Čepas pažymėjo, kad žmonėms su negalia šalyje apskritai yra sudėtinga įgyti teisę vairuoti.

„Lietuvoje numatyta kompensacija lengvojo automobilio techniniam pritaikymui, bet norint ją gauti, asmuo su negalia jau turi turėti vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tvarką, kad vairavimo egzaminui reikia patiems pasirūpinti automobiliu, teisių gavimas tampa išties komplikuotas. Neatmestina, jog tai taip pat prisideda prie mažo teises laikančių asmenų su negalia skaičiaus“, – pranešime cituojamas jis.

Pasak tarnybos, vairuotojų mokymą vairuoti B kategorijos transporto priemones, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, organizuoja Valakupių reabilitacijos centras.

Be kita ko, tarnyba taip pat rekomendavo tokias paslaugas kuruojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atsižvelgti į šiame skunde nurodytas problemas ir imtis priemonių siekiant pagerinti asmenų su negalia galimybes laikyti vairavimo egzaminus su konkrečiai jų negaliai pritaikytomis transporto priemonėmis.

Reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas, kurį „Camelia“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad dauguma apklaustųjų deklaruoja pozityvias nuostatas žmonių su negalia atžvilgiu. 85 proc. respondentų teigimu, žmonės su negalia jiems yra priimtini kaimynai, o 84 proc. – priimtini bendradarbiai.

Tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų (95 proc.) pripažįsta, kad žmonės su negalia Lietuvoje dažnai susiduria su diskriminavimo atvejais. Respondentai taip pat išskyrė sritis, kuriose žmonės su negalia patiria atskirtį: 80 proc. respondentų teigė, kad darbo rinkoje, 59 proc. – atvirų ir viešų erdvių aplinkoje, 37 proc. – švietimo įstaigose, o 34 proc. – viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose.

Priemonės, kurios padėtų keisti visuomenės požiūrį

Nors 65 proc. atlikto tyrimo respondentų mano, kad per paskutinius penkerius metus visuomenės požiūris į žmones su negalia šalyje pagerėjo, net 95 proc. apklaustųjų pripažįsta – jį reikia stengtis keisti ir toliau.

„Besikeičiantis visuomenės požiūris į žmones su negalia nuteikia pozityviai, nes tai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau turime pripažinti – žmonėms su negalia vis dar nėra sudaromos lygios galimybės gyventi visavertiškai, šią situaciją greičiau keisime tik kompleksiniu būdu, kai prie proceso prisidės visos suinteresuotos šalys: socialiai atsakingas verslas, žmonių su negalia teisėms atstovaujančios organizacijos, valdžios ir žiniasklaidos atstovai“, – teigia vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Jos poziciją sustiprina ir šalies gyventojų tyrime dalyvavusių respondentų nuomonė: 66 proc. jų mano, kad visuomenės požiūrį padėtų keisti aktyvi žmonių su negalia socialinė integracija, 54 proc. – visuomenės švietimas negalios tema, 50 proc. – socialinės iniciatyvos, o 39 proc. – nacionalinės reikšmės sprendimai.

Esu tikras, kad kartu kursime tokią visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus, nepriklausomai nuo to, turi jis negalią ar ne.

Iššūkiai profesionaliam žmonių su negalia sportui

87 proc. atlikto tyrimo respondentų žmonių su negalia užsiėmimą profesionaliu sportu vertina teigiamai, o 63 proc. yra priimtina kartu užsiimti fiziniu aktyvumu. Tačiau 66 proc. respondentų mano, kad profesionaliu sportu užsiimantys žmonės su negalia patiria atskirties problemas.

Nors žmonių su negalia profesionalus sportas visuomenėje yra vertinamas teigiamai, šiai sričiai netrūksta iššūkių. Tą pastebi ir tyrime dalyvavę šalies gyventojai – 51 proc. apklaustųjų mano, kad negalią turintiems sportininkams tenka mažesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei sportininkams, neturintiems negalios, 48 proc. įvardija poreikių netenkinantį finansavimą, 41 proc. – prastas treniravimosi sąlygos, o 34 proc. – dėmesio stoką žmonių su negalia sportui.

„Per pastaruosius penkerius metus mums pavyko gerokai sutvirtinti paralimpinio sporto pozicijas. Valdžios kabinetuose išsikovojome aukšto meistriškumo sportininkams lygias stipendijas, einama link visiško premijų paralimpiečiams ir olimpiečiams suvienodinimo, kuris planuojamas 2024 m. Bet matome, kad opių klausimų daug, juos aiškiai parodo tyrimo rezultatai. Lietuvos paralimpinis komitetas aktyviai dalyvauja sprendžiant šias problemas. Projektais siekiame didinti sporto infrastruktūros prieinamumą žmonėms su negalia. Siekiame integracijos, dalyvaudami bendrose varžybose su negalios neturinčiais atletais. Mane labai džiugina teigiamas visuomenės požiūris į profesionalų paralimpinį sportą ir sportininkus. Tai rodo mūsų visuomenės pažangą. Manau, kad paralimpiečiai yra lyg visos žmonių su negalia bendruomenės vėliava, jų balsas girdimas, todėl yra svarbus“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Ko imsis partneriai?

Lietuvos paralimpinis komitetas ir vaistinių tinklas „Camelia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo kartu mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį šviečiant visuomenę apie jų kasdienybę ir patiriamas problemas. Taip pat partneriai sieks žmonėms su negalia kurti lygias galimybes gyventi visavertiškai ir gerinti sudaromas sąlygas užsiimti profesionaliu sportu.

„Tikime, kad prasidėjusi partnerystė yra reikšminga ir galinti prisidėti prie žmonių su negalia patiriamų iššūkių mažinimo, o atliktas tyrimas ir jo duomenų atskleista reali situacija padės tinkamai įgyvendinti mūsų bendrus siekius“, – sako vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė A. Budrikienė.

Pristatę atlikto tyrimo rezultatus, partneriai pabrėžia siekiantys mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Akcentuodama būtinybę šviesti visuomenę negalios tema, „Camelia“ rugsėjo 1-ąją taip pat pristatė lojalumo programą ir socialinę komunikacijos kampaniją „Kartu vienas dėl kito“.

„Tikime, kad mūsų kampanija „Kartu vienas dėl kito“ ir bendradarbiavimas su Lietuvos paralimpiniu komitetu padės šviesti visuomenę, didinti jos informuotumą ir supratimą apie žmones su negalia bei keisti nusistovėjusį požiūrį“, – teigia A. Budrikienė.

Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinei direktorei pritaria ir paralimpinio judėjimo vadovas M. Bilius: „Ši partnerystė suteikia mums dar daugiau galimybių vykdyti savo misiją, kurioje užkoduotas atstovavimas žmonėms su negalia ir jų teisėms. Esu tikras, kad kartu kursime tokią visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus, nepriklausomai nuo to, turi jis negalią ar ne.“

Lietuvos paralimpinio komiteto ir „Camelia“ vaistinių tinklo užsakymu „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 13-20 dienomis atliko reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą dėl visuomenės požiūrio į negalią turinčius asmenis bei jų užsiėmimą profesionaliu sportu. Jo metu buvo apklausta 1010 18-75 m. žmonių.

„Šiuo tikslu stiprinsime Užimtumo įstatymą (...) Tai aukšto prioriteto darbas“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo J. Jakštienė.

Ji vėliau BNS sakė, kad galimybių, kaip keisti įstatymą, yra daug – jos susijusios su subsidijavimo apimtimis, terminais, paslaugomis, o dėl naujų skatinimo priemonių bus tariamasi ir su dirbančiais neįgaliaisiais, darbdaviais. 

„Per diskusijas norima išsigryninti asmenų, turinčių negalią, dalyvavimo atviroje darbo rinkoje kliūtis – nuo savivaldybių infrastruktūros, susisiekimo ir kitų elementų neprieinamumo iki darbdavių bei organizacijų išankstinių nuostatų“, – BNS nurodė viceministrė.

Parlamentarams ji teigė, kad taip pat bus „stiprinamas darbdavių socialinės atsakomybės elementas“.

„Darbdavių nuostatos kartais yra ne tai kad netolerantiškos, o jiems trūksta informacijos, kaip bendrauti su žmonėmis, kurie nevaikšto, nemato ar negirdi“, – BNS teigė J. Jakštienė.  

Viceministrė Seimo komisijoje be kita ko akcentavo, kad neįgaliuosius atvesti į darbo rinką yra sunku ir dėl jų išsilavinimo stokos.

„Prieš eilę metų jie negavo kokybiško švietimo, didžioji dalis ir iškrito iš švietimo sistemos – negavo nei profesinio, nei universitetinio išsilavinimo. Mes dirbame su pasekmėmis dėl švietimo trūkumo, diskriminacijos“, – parlamentarams kalbėjo J. Jakštienė.

Jos teigimu, įstatymo pataisos į Seimą bus atneštos dar šiemet. 

„Bendra vizija yra tokia, kad labiau stiprinti Užimtumo įstatymą labiau orientuojantis į darbą atviro darbo rinkoje negu kad socialinėse įmonėse“, – teigė viceministrė. 

Socialinių įmonių, anot jos, nuo 2020 metų pradžios mažėja: „Tendencijos mažėjimo link yra gan aktyvios“.

Ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė pranešė, kad 2020 metais iš socialinių įmonių sąrašo buvo išbrauktos 49 įmonės.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad tikslinant šių metų biudžetą neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamiausių žmonių įdarbinimui skatinti prašoma apie 10,8 mln. eurų. Lėšos būtų  skiriamos priemonėms, kad iš darbo rinkos neiškristų ar greičiau įsidarbintų daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių.

Socialinės politikos klausimus Prezidentūroje kuruojanti Irena Segalovičienė suskaičiavo, kad žmonės su negalia sudaro 7 proc. visų darbo ieškančių žmonių – jų yra 19 tūkst.  

45 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų dabar dirba privačiame sektoriuje arba socialinėse įmonėse.

Kontrolierė pradėjo tyrimą po to, kai buvo gautas skundas dėl vienos Lietuvos pašto darbuotojos veiksmų.

Pareiškėja tvirtino, kad jos pilnametis intelekto negalią (Dauno sindromą) turintis sūnus nebuvo aptarnautas viename Kauno pašte. Jo darbuotoja atsisakė išmokėti šalpos pensiją, nors jis pateikė savo galiojantį pasą ir nėra pripažintas neveiksniu.

Lietuvos pašto pateiktuose atsakymuose teigiama, kad šiuo atveju asmens su negalia pasas buvo be parašo, todėl darbuotoja nebūtų galėjusi sutikrinti asmens parašo pase ir asmens parašo ant išmokos išmokėjimo kvito, kurį privaloma pasirašyti. Jį atlydėjusi mama nebuvo įteisinusi globos, taip pat nebuvo sūnaus įgaliota pasirašyti vietoje jo.

Tačiau pareiškėja skunde nurodė, kad jos sūnus „pasirašo visus reikalingus dokumentus“, todėl būtų galėjęs pasirašyti ir šįkart. Be to, sūnus tokiu būdu Lietuvos pašte iki tol atsiimdavo šalpos pensiją be jokių kliūčių, o jo pasas išduotas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos paštas nėra įgaliota spręsti atvejų dėl būtinybės asmenims, besikreipiantiems dėl išmokų gavimo.

Kaip pagrindinę kliūtį išmokėti šalpos pensiją Lietuvos paštas nurodė situaciją, kai nebuvo įmanoma sutikrinti asmens parašo ant paso ir ant išmokos gavimo kvito. Tačiau atvejį ištyrusi kontrolierė A. Skardžiuvienė pabrėžė, kad parašų sutikrinimo pareiga nenumatyta nei išmokų tvarkos apraše, nei tarp Lietuvos pašto bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sudarytose sutartyse. Juose numatytas tik įpareigojimas, kad išmoką gaunantis asmuo pasirašytų kvite.

„Tai, kad pase nėra asmens parašo, neturėtų būti kliūtis asmeniui su negalia savarankiškai atsiimti jam priklausančią šalpos pensiją Lietuvos pašto skyriuose. Tuo tarpu bendrovės pateiktą alternatyvų sprendimą, siūlant oficialiai įgalioti kitą asmenį, vertinčiau kritiškai. Lietuvos paštas nėra įgaliota spręsti atvejų dėl būtinybės asmenims, besikreipiantiems dėl išmokų gavimo, turėti globėją ar įgaliotą asmenį“, – teigia kontrolierė.

A. Skardžiuvienė nusprendė, kad bendrovė neužtikrino Lygių galimybių įstatymo pareigos visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas ir tokiu būdu sudarė sąlygas netiesiogiai diskriminuoti asmenį, turintį negalią.