Paprastai ramiomis upėmis plūdo didžiuliai vandens kiekiai, kartus su nulūžusiais medžiais, nuolaužomis ir šiukšlėmis. Buvo užtvindyti apleisti namai, purvu padengti automobilius ir užtvindytos stovyklavietės.

Viena iš labiausiai nukentėjusių vietų buvo Hionefosas, kuriame Begnos upė išsiveržė iš krantų, o pareigūnai, baimindamiesi nuošliaužų, svarstė galimybę perkelti daugiau žmonių į žemupį. Jau evakuota iki 2 000 žmonių.

„Nuolat stengiamės mąstyti keliais žingsniais į priekį. Esame pasirengę paspausti dar didesnį raudonąjį mygtuką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė Hionefoso regiono vietos ekstremaliųjų situacijų vadovas Magnusas Nilholmas.

Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato (NVE) atstovas Ivaras Berthlingas (Ivaras Bertlingas) Norvegijos naujienų agentūrai NTB teigė, kad vandens lygis aplink Hionefosą, esantį maždaug už 40 km į šiaurę nuo Oslo, turėtų toliau kilti ir išlikti aukštas bent iki pirmadienio. Pranešama, kad šiauriau, prie Strondafjordeno ežero, vandens lygis 2,5 metro viršija normą.

Ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) vėliau penktadienį turi apsilankyti Hionefose, o karalius Haraldas V ir karalienė Sonja (Sonia) – NVE būstinėje.

Pareigūnai nepateikė duomenų apie evakuotų asmenų skaičių visoje šalyje. Apytiksliais skaičiavimais, žala kol kas gali siekti 1 mlrd. kronų (apie 88 mln. eurų).

Pirmadienį ir antradienį Šiaurės Europą siaubė audra „Hans“, dėl kurios sutriko susisiekimas, kilo potvyniai ir nutrūko elektros tiekimas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Mažiausiai trys žmonės žuvo.

Ypač smarkiai nukentėjo pietryčių Norvegija. Trečiadienį, vandeniui prasiskverbus pro hidroelektrinės upės užtvanką, ji sugriuvo, o anksčiau šią savaitę kaimyninėje Švedijoje, potvyniui nuplovus geležinkelio pylimą, nuo bėgių nuriedėjo traukinys.

Sostinės Chartumo pagrindiniame oro uoste, kurį šiuo metu kontroliuoja sukarintos greitosios paramos pajėgos (RSF), prasidėjo intensyvūs susirėmimai.

Kai kurie žmonės yra evakuojami iš Port Sudano uosto esančio prie Raudonosios jūros, nutolusio nuo Sudano sostinės per 850 km.

Toliau apžvelgiama, ką įvairios šalys daro sekmadienį, kad pargabentų įstrigusius piliečius į saugią vietą.

Saudo Arabija

Saudo Arabija šeštadienį surengė pirmąją sėkmingą evakuaciją – iš Port Sudano jūrų pajėgos išvežė daugiau kaip 150 žmonių, įskaitant užsienio diplomatus ir pareigūnus.

Rijadas paskelbė, kad sėkmingai ir saugiai grįžo 91 Saudo Arabijos pilietis ir maždaug 66 piliečiai iš 12 kitų šalių – Kuveito, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Egipto, Tuniso, Pakistano, Indijos, Bulgarijos, Bangladešo, Filipinų, Kanados ir Burkina Faso.

JAV

JAV kariuomenė sekmadienį išsiuntė tris sraigtasparnius „Chinook“ tam, kad iš Chartumo evakuotų JAV ambasados darbuotojus.

Daugiau nei 100 JAV karių dalyvavo gelbėjimo operacijoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad nurodė evakuoti darbuotojus ir jų šeimos narius dėl, jo žodžiais tariant, rimtos ir didėjančios grėsmės saugumui vykstant kovoms, per kurias jau žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai buvo sužeisti.

Spėjama, kad šalyje vis dar yra likę keli tūkstančiai JAV piliečių, įskaitant ir dvigubą pilietybę turinčius asmenis.

Prancūzija

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sekmadienį pranešė, kad po sudėtingos gelbėjimo operacijos iš Sudano buvo evakuota apie 100 įvairių tautybių žmonių.

Pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, žurnalistams sakė, kad sekmadienio vakarą turėtų pakilti dar vienas lėktuvas su 100 žmonių, taip pat skrendančių į Džibutį. Jis taip pat nurodė, kad evakuacijos metu buvo kirsta fronto linija aplink Sudano sostinę Chartumą.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės kariuomenė iš Sudano evakavo JK ambasados darbuotojus ir jų šeimas.

„Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos užbaigė sudėtingą ir greitą britų diplomatų ir jų šeimų evakuaciją iš Sudano, smarkiai sustiprėjus smurtui ir grėsmėms ambasados darbuotojams“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R. Sunakas.

Turkija

Sekmadienio rytą Ankara pradėjo operacijas ir iš dviejų Chartumo rajonų ir pietinio Vat Medanio miesto sausumos keliais išvežė kai kuriuos iš maždaug 600 savo piliečių.

Turkijos ambasada Sudane praneša, kad po sprogimų mečetėje, kuri buvo numatyta kaip susitikimo vieta, buvo pasirinkta nauja paėmimo vieta.

Europos Sąjunga, Vokietija, Italija, Graikija, Nyderlandai

Penktadienį Europos Sąjunga pareiškė, kad bando koordinuoti operaciją, kurios metu iš Sudano būtų kuo greičiau evakuoti jos civiliai gyventojai. Septynios ES valstybės narės turi misijas šioje šalyje.

Pasak Italijos naujienų agentūros, sekmadienį šalis paskelbė, kad bandys evakuoti savo piliečius ir šiuo metu pagal savo galimybes koordinuoja gelbėjimo darbus.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prisideda prie tarptautinės evakuacijos operacijos. Šalies užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) nurodė, kad komandos „dės visas pastangas kad kuo greičiau ir saugiau paimtų Nyderlandų piliečius“.

Vokietija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Sudano, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijos.

„Mūsų tikslas – evakuoti kuo daugiau (Vokietijos) piliečių iš Chartumo esant tokiai pavojingai padėčiai Sudane. Pagal savo galimybes taip pat skraidinsime ES ir kitų šalių piliečius“, – nurodė Vokietijos ministerijos.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sekmadienį pranešė, kad šalies premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) nurodė perkelti oro pajėgų lėktuvus ir karius į Egiptą, kad šie prisidėtų prie galimos Graikijos ir Kipro piliečių gelbėjimo iš Sudano operacijos.

Jordanija, Irakas, Libanas, Libija

Jordanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sinanas Majali (Sinanas Majalis) šeštadienį pranešė, kad Amanas pradėjo maždaug 300 Jordanijos piliečių evakuaciją, ir pridūrė, nuolat tariasi su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Saudo Arabija.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al-Sahhafas (Ahmedas Sahafas) teigė, kad šalies ambasados darbuotojai šeštadienį išvyko iš Chartumo, o sekmadienį 14 piliečių sėkmingai pasiekė Port Sudaną.

Libanas nurodė, kad 60 piliečių taip pat išvyko iš Chartumo sausumos keliais ir yra visiškai saugūs prieš planuojamą jų evakuaciją jūra.

Libijos ambasada Chartume penktadienį pranešė, kad iš šio miesto evakavo 83 Libijos piliečius ir nugabeno juos į Port Sudaną.

Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija

Evakuacijai ruošiasi ir kitos užsienio šalys – Pietų Korėja ir Japonija, kurios dislokavo savo pajėgas netoliese esančiose šalyse.

Sudano kariuomenė pranešė, kad taip pat stengiasi suderinti veiksmus, kuriais siekiama evakuoti Kinijos diplomatus.

Indonezija pareiškė, kad 43 jos piliečiai slepiasi ambasados komplekse Chartume.

Prieš tai jau kelis kartus žlugo bandymai į Rusijos karių apsiaustą Mariupolį nusiųsti evakuacinių autobusų vilkstines. Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, šiame mieste tebėra įstrigę 160 000 žmonių.

Antradienį humanitariniais koridoriais sėkmingai evakuoti 3 846 žmonės.

Ketvirtadienį, apie 14 val., uostamiesčio Mokyklos gatvėje esančiame daugiabučiame name iš elektros skydinės staiga pradėjo rūkti dūmai.

Žmonės iškvietė ugniagesius. Jis aptiko gaisro židinį, kuris buvo ketvirtajame aukšte. Laiptinė buvo pilna dūmų.

Gelbėtojams teko padėti devynerių metų mergaitei, kuri gyvena penktajame aukšte. Įvykio metu ji namuose buvo viena ir labai išsigando.

Ugniagesiai išvedė į lauką vaiką su šuniuku. Mažametė buvo labai išsigandusi, dėl patirto streso greitosios medicinos pagalbos stoties medikai nusprendė nukentėjusiąją nuvežti į Vaikų ligoninę, kur jai būtų suteikta kvalifikuota pagalba.

Ugniagesiai išvėdino laiptinę, neabejojama, kad gaisrą sukėlė elektros instaliacijos gedimas.

Maždaug po pusvalandžio gaisrinės mašinos ir medikų ekipažai skubėjo į Puodžių gatvę. Klaipėdos technologijų mokymo centre užsidegė kalėdinė instaliacija.

Mokymo įstaigą turėjusiame puošti kūrinyje buvo žvakių. Viena jų uždegė instaliaciją. Gerai, kad tai pamatė mokyklos budėtoja. Instaliaciją buvo skubiai išnešta į kiemą ir ten pat užgesinta milteliniu gesintuvu. Iš mokyklos teko išvesti 22 moksleivius ir darbuotojus.

Gaisro metu aprūko mokyklos pirmojo aukšto lubos, teko išvėdinti patalpas.

Ugniagesiai ir medikai džiaugėsi, kad pavyko išvengti rimtesnio incidento.

Dar vienas gaisras kilo penktadienio naktį. Dituvos soduose liepsnojo lauko pavėsinė.

Kai atvyko ugniagesiai, pavėsinė degė atvira liepsna. Jos išsaugoti nepavyko, statinys sudegė, ugnis sunaikino viduje laikytus buities daiktus ir malkas. Apdegė keturi metrai tvoros ir palei tvorą augančios tujos.

Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti graužikai, nugraužę elektros laidų apsaugą.

Pasirodo, esama pagrįstų įtarimų, kad Vėžaičiuose prieš kelias dienas gaisro nusiaubta parduotuvėlė nukentėjo nuo visą parą veikusios šventinės girliandos.

Ugniagesiai ragina nepalikti tokių papuošimų be priežiūros ir itin atidžiai tikrinti, ar instaliacija nepažeista.

Tarnybos buvo gavusios pranešimą apie sprogmenį prekybos centre, iš jo prieš kelias valandas buvo evakuoti maždaug 3 tūkst. žmonių.

Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė teigė, kad visi parduotuvių lankytojai, darbuotojai bei centro administracijos darbuotojai iš pastato buvo evakuoti per 10 minučių.

Pranešimas apie sprogmenį „Akropolyje“ buvo gautas šiek tiek po 14 val., prekybos centro darbas atnaujintas po 17 valandos.

Reaguojant į pranešimą buvo įvestas planas „Skydas“. Į prekybos centrą buvo atvykę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, jie apžiūrėjo prekybos pastatą. Policijos pareigūnai užtikrino perimetro apsaugą.

Greta „Akropolio“ buvęs portalo skaitytojas Romas žurnalistams pasakojo, kad akį patraukė prie prekybos centro besibūriuojantis didelis kiekis žmonių. „Mačiau labai daug lankytojų ir darbuotojų. Atvažiavusios kelios gaisrinės ir keli policijos ekipažai“, – situaciją komentavo kaunietis Romas.

Sekmadienį prevenciškai buvo evakuotas 500 gyventojų turintis Chubrikės miestelis Malagos provincijoje, taip pat paskelbta apie 400 Chenalgvasilio gyventojų evakuaciją.

Iki savaitgalio iš turistų ir emigravusių ispanų pamėgto Esteponos kurorto apylinkių į saugią vietą buvo perkelta dar per 1 tūkst. žmonių.

Iš Morono karinės bazės Ispanijos pietuose buvo pasiųsta karių, prisijungusių prie daugiau kaip 300 ugniagesių, kovojančių su gaisru. Liepsnas taip pat padeda gesinti 41 vandenį pilantis orlaivis.

Andalūzijos regiono priešgaisrinės apsaugos agentūra INFOCA pavadino sekmadienį „svarbiausia diena“ pastangoms suvaldyti gaisrą.

Šeštadienį ugniagesiams nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos, nors buvo pranešta, kad palankesnės oro sąlygos leido jiems stabilizuoti gaisro perimetrą ir sutelkti dėmesį į keturias „karštąsias zonas“.

INFOCA paskelbė iš oro padarytų nuotraukų, kuriose matyti iš nelygaus reljefo aukštai kylantys dūmų kamuoliai, apsunkinantys gaisrininkams prieigą.

Dėl karštų ir sausų orų bei stipraus vėjo susidarė palankios sąlygos plisti gaisrui, prasidėjusiam vėlai trečiadienį ir virtusiam „alkanąja pabaisa“, kaip anksčiau šią savaitę jį pavadino vienas regiono pareigūnas.

Ketvirtadienį gesindamas gaisrą žuvo 44 metų ugniagesys.

Vietos pareigūnai įtaria, kad gaisras buvo sukeltas tyčia, nes liepsnos įsiplieskė keliose vietose panašiu metu.

Pietų Europoje karštais ir sausais vasaros mėnesiais dažnai siaučia miškų gaisrai. Šįmet jų ypač daug kilo Viduržemio jūros regione dėl rugpjūtį nusiritusių alinančio karščio bangų.

Ispanijoje per aštuonis šių metų mėnesius išdegė daugiau kaip 75 tūkst. ha miškų ir krūmynų, rodo oficialūs duomenys.

„Keli šimtai NATO darbuotojų ir kontraktininkų teikia svarbias paslaugas, pavyzdžiui, oro eismo valdymą, aprūpinimą degalais ir ryšį oro uoste“, – NATO spaudos tarnyba citavo J. Stoltenbergo pasisakymą per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių virtualų susitikimą.

Jis pridūrė, kad „NATO ėmėsi koordinuojančio vaidmens, kad užtikrintų kuo veiksmingiausią žmonių evakuaciją“, taip pat „pabrėžė, jog itin svarbu, kad Kabulo oro uostas liktų atviras tęsiamai evakuacijai“.

Pasak J. Stoltenbergo, svarbu išsaugoti Afganistano per pastaruosius 20 metų iškovotus pasiekimus, reikšmingai palaikant visai tarptautinei bendrijai. NATO vadovas atkreipė dėmesį, kad Aljanso prioritetas – padaryti viską, kad Afganistanas niekada nebetaptų prieglobsčiu tarptautiniams teroristams, rengiantiems išpuolius prieš Vakarų valstybes.

J. Stoltenbergas pripažino, kad terorizmo grėsmė gali vėl iškilti, ir pažadėjo, kad NATO sąjungininkės „tęs kovą su tarptautiniu terorizmu bei stebės, kad Afganistanas vėl netaptų prieglobsčiu teroristų grupuotėms“.

„Deramės su Jungtinėmis Valstijomis, Turkija ir kitomis partnerėmis, kad galėtume užtikrinti, jog oro uoste būtų galima tęsti civilinę šių žmonių išgabenimo operaciją“, – reporteriams sakė jis.

Ministras pridūrė, kad Vokietija taip pat „toliau kalbėsis apie tai su Talibanu ir tęs pokalbius išvedus JAV karius“.

Į Kabulo oro uostą plūstant dešimtims tūkstančių žmonių, siekiančių palikti Afganistaną po to, kai šalies valdžią perėmė Talibanas, tenykštė situacija yra „pavojinga“, teigė H. Maasas.

„Situacija teritorijoje aplink oro uostą per pastarąsias kelias valandas tapo dar chaotiškesnė“, – teigė jis, kartu paragindamas žmones pačius nevykti į oro uostą, kadangi nėra aišku, ar jiems pavyks pasiekti tą oro uosto dalį, kurioje vyksta NATO sąjungininkių organizuojami evakuacijos skrydžiai.

Vokietijos pajėgos „išnaudoja visas įmanomas galimybes, kad galėtų į oro uostą saugiai atgabenti vokiečius ir pažeidžiamus afganistaniečius“, teigė H. Maasas.

Vokietija taip pat palaiko ryšius su Afganistano kaimyninėmis šalimis Pakistanu, Uzbekistanu, Tadžikistanu ir Indija dėl afganistaniečių, palikusių savo šalį per sausumos sienas, pridūrė ministras.

Berlynas anksčiau paprašė šių šalių leisti evakuacijos reikalavimus atitinkantiems afganistaniečiams nuvykti į Vokietijos ambasadas, kur galėtų pateikti prašymus.

H. Maasas pridūrė, kad ambasados darbuotojams buvo nurodyta paspartinti paraiškų nagrinėjimą.

„Šiandien per 13 JAV kariuomenės skrydžių evakuota maždaug 1 100 JAV piliečių, JAV nuolatinių gyventojų ir jų šeimų“, – nurodė tas pareigūnas.

„Dabar, kai nustatėme srautą, tikimės, kad šie skaičiai didės“, – pridūrė jis.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas taip pat sakė, kad iki šiol į JAV buvo perkelta beveik 2 000 „specialiųjų imigrantų“ iš Afganistano.

Kaip pranešama, gaisrą gesino dešimtys Izraelio ugniagesių ir 10 gaisrinių lėktuvų. Teko uždaryti Jeruzalę ir Tel Avivą jungiantį greitkelį ir geležinkelio liniją, teigė policija.

Gaisro priežastis iš karto nebuvo žinoma. Jis išplito į miškingas teritorijas, esančias netoli apgyvendintų vietovių ir sukėlė didžiulį tamsių dūmų debesį.

Buvo evakuoti Male Hahamišos ir Jad Hašmonos kaimai, nurodė policija.