Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.

„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), padėjęs vainiką aukoms atminti.

„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.

Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai.

Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.

„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A. Duda.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos šalys narės, visapusiškai remia Kyjivą nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.

Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia kai kuriuos pagrindinius melagingus arba klaidinančius teiginius, kuriuos per pastaruosius metus patikrino jos skaitmeninio faktų tikrinimo grupės.

Viskas surežisuota?

Pati Rusijos valdžia skleidė mintį, kad kai kurie didžiausi žiaurumai, pavyzdžiui, 2022 metų balandį įvykdytos civilių žudynės Bučoje netoli Kyjivo, buvo inscenizuoti.

Šiuo atveju buvo panaudoti du prastos kokybės vaizdo įrašai, pakišantys mintį, jog žmonės tik apsimeta mirusiais, tačiau įvykio vietoje dirbusioms AFP komandoms pavyko tai paneigti.

Socialinėje žiniasklaidoje buvo plačiai paskleista daug kitų panašaus pobūdžio vaizdo įrašų, esą rodančių, kad kai kurie siaubingi nusikaltimai buvo surežisuoti.

Tačiau paaiškėjo, kad išplatinta filmuota medžiaga yra visiškai nesusijusi su įvykiais Ukrainoje, pavyzdžiui, repo vaizdo klipas, mokslinės fantastikos filmas arba Rusijos televizijos serialas.

Žiniasklaida ugnies linijoje

Daugelis kaltinimų nukreipti į pagrindines pasaulio žiniasklaidos organizacijas. Šia tema buvo pasidalinta daugybe suklastotų ekrano nuotraukų, pavyzdžiui, teigiant, kad CNN savo reportažuose naudojo senus, su karu visiškai nesusijusius kadrus.

Kiti interneto vartotojai užsipuolė televizijos kanalus, kaltindami juos tuo, kad jie esą rodo sužeistaisiais apsimetančius žmones. Iš tikrųjų šie žmonės yra tikros Rusijos atakų aukos.

Kaltinimai nacizmu

Internete buvo ir daugybė melagingų gandų, atkartojančių Maskvos naratyvą, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „nacių“ arba „narkomanų“ gaujos vadovas.

Socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi melagingais pranešimais, kad nacių tatuiruotėmis išmargintas vyras yra Kyjivo policijos viršininkas arba kad V. Zelenskis buvo nufotografuotas vilkintis futbolo marškinėlius su svastika.

Kaltinimai narkotikais buvo platinami kartu su abejotinos kokybės klaidinančiu vaizdo įrašu, neva įrodančiu V. Zelenskio priklausomybę nuo kokaino.

Prieš pabėgėlius nukreipta dezinformacija

Ukrainiečių pabėgėliai taip pat tapo taikiniais, ypač kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Internete išplito suklastotos ar klaidinančios nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose pabėgėliai vaizduojami kaip neonaciai, nusikaltėliai arba rodomos jų viešajame transporte neva paliktos šiukšlės.

Kitose klaidinančiose žinutėse, kuriomis dalijamasi įvairiose Europos šalyse, teigiama, kad Ukrainos pabėgėliams mokamos didesnės socialinės išmokos nei priimančiųjų šalių pensininkams ar veteranams.

Išduota sąjungininkių?

Kita nuolat pasikartojanti tema – tariama Ukrainos kaimynės ir sąjungininkės Lenkijos išdavystė.

Taip manipuliuojama orų žemėlapiais, kad atrodytų, jog Lenkija nori aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, arba skelbiami suklastoti dokumentai, esą rodantys, kad Varšuva planuoja įkurti protektoratą Vakarų Ukrainoje.

Kituose socialinės žiniasklaidos įrašuose bandoma pakišti mintį, kad parama Kyjivui nėra tokia tvirta, kaip norėtų tikėti Vakarai.

Atsirado fotošopu pakoreguotų prieš pabėgėlius nukreiptų plakatų Prahoje ar Varšuvoje atvaizdų, suklastotų nuotraukų, kuriose esą matyti prieš V. Zelenskį nukreiptas gatvės menas  didžiuosiuose pasaulio miestuose. Dar kituose atvaizduose matyti netikri prancūzų satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ puslapiai, kuriuose tyčiojamasi iš ukrainiečių prezidento.

Sankcijos ir energetikos krizė

Dezinformacijos būta ir energetikos klausimu, Vakarams taikant sankcijas Rusijai ir sparčiai kylant naftos bei elektros kainoms.

Be daugybės neteisingų teiginių apie kainas ar atsargas, dezinformaciniuose pranešimuose rašoma, kad Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nori uždrausti šildyti namus daugiau nei iki 17 Celsijaus laipsnių.

Europoje išaiškėjo plataus masto kampanija, kurios metu buvo imituojamos pirmaujančios naujienų svetainės – daugiausia Vokietijoje, bet taip pat ir kitose Europos šalyse – siekiant skleisti promaskvietiškas žinutes.

Pavyzdžiui, atrodė, kad didžiausio Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ interneto svetainėje atsirado straipsnis apie berniuką, žuvusį per dviratininko avariją Berlyne. Avarija esą įvyko naktį išjungus gatvių apšvietimą, nes stipriausiai Europos ekonomikai pritrūko energijos.

Tačiau ta naujienų svetainė ir straipsnis buvo suklastoti.

„Kovo 5 d. ryte sėdėjome namie, savo pusėje. Išgirdome sprogimą, mūsų namo pusę kaip reikiant apgadino. Tada pradėjo šaudyti į langus ir rėkė: „išeikit!“ Olegas išėjo ir sako: „Nešaudykit, mes taikūs žmonės“, rankas iškėlęs. Aš ėjau iš paskos“, – pasakojo Bučos gyventoja.

Tuomet Rusijos kariai paklausė, kodėl gyventojai slėpėsi.

„Sakau: „Mums baisu, jūs gi šaudote“. Jie sakė: „Ką, nematote? Mes rusai! Atėjome jūsų išvaduoti“. Ant jų šalmų buvo Georgijaus juostelės“, – tęsė pasakojimą ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jie sakė: „Ką, nematote? Mes rusai! Atėjome jūsų išvaduoti“.

Tuomet esą užsiliepsnojo apsprogdintas namas.

„Mes stovime šone, namas pradėjo degti. Olegas ėmė bėgti gesinti ugnies, tačiau jam neleido. Nusivedė prie gatvės, parklupdė ant kelių ir šovė į galvą“, – baigė pasakojimą moteris.

„Atėjo „kadirovcai“ ir sako: „Mes rusai, atėjom išlaisvinti“. Bet supratome iš akcento, kad čečėnai. Patvirtinu: Olegą parklupdė, šūvis – pusė galvos nulėkė ir viskas“, – antrino kaimynas.

Kaip teigiama, išsamias tyrimo detales apie įvykį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo pradėta baudžiamoji byla.

„Per Bučos miesto okupaciją Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, pažeisdami tarptautinės humanitarinės teisės normas, siekdami nuslėpti nusikaltimą žudė civilius ir padegė jų kūnus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant žuvusiųjų kūnų yra smurtinės mirties ir kankinimų pėdsakų“, – rašoma pranešime.

UNIAN skelbia, kad Ukrainos generalinė prokuratūra bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Imamasi priemonių visoms nusikaltimo aplinkybėms nustatyti, tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesoriaus Justino Žilinsko, genocidas yra vienas baisiausių tarptautinių nusikaltimų, todėl teisinis jo konstatavimas yra retas atvejis. Dėl to, pažymi profesorius, teisiškai pripažinti, kad Rusijos veiksmai prilygsta genocidui gali būti sudėtinga.

„Tai yra vienas pačių baisiausių tarptautinių nusikaltimų, kurio įrodinėjimas yra labai sudėtingas ir dėl to, tarkim, genocidas yra retai konstatuojamas tikrąja teisine prasme, skirtingai nuo to, kaip dažnai vartojamas tas terminas“, – Eltai teigė J. Žilinskas.

Pasak profesoriaus, genocido konstatavimą apsunkina įrodymų rinkimas, mat reikalinga informacija ne tik situacijos, tačiau ir platesnio konteksto vertinimui. Ukrainos atveju, akcentuoja profesorius, kol kas įrodymų gali nepakakti.

„Genocido nusikaltimo atveju įrodymas turi būti toks, kad yra siekiama sunaikinti visą visuomenės grupę. Mes aiškiai matome, kad Ukrainoje yra daromi sunkūs tarptautiniai nusikaltimai. Kokie tie nusikaltimai pagal teisinę kvalifikaciją, kol kas atsakyti negalime. Tam reikalingas daug ilgesnis procesas, tyrimas, tokia informacija, pavyzdžiui, kokiais įsakymais rėmėsi veikdami, koks buvo vadinamasis tylusis sutikimas ir visi kiti dalykai. Kai žinosime šiuos atsakymus, matysime bendrą kontekstą“, – teigė teisės profesorius, kartu pridurdamas, kad konstatuoti genocidą Ukrainoje kol kas yra per anksti.

„Dabar daryti išankstines išvadas, kad tai teisine, griežtąja prasme, yra genocidas, žinoma, yra per anksti“, – pridūrė jis.

Vis tik, tokiu atveju, jei šalys imtųsi priemonių įrodyti Rusijos genocido vykdymą, profesorius pažymi, kad tai galėtų padaryti bet kuri valstybė tiek individualiai, tiek inicijuojant kaltinimus per tarptautines organizacijas.

„Visų pirma pati Ukraina turi baudžiamąją jurisdikciją, ji šituos dalykus gali skirti. Kadangi tai yra akivaizdžiai tarptautiniai nusikaltimai, tai tą iš esmės gali daryti ir bet kuri valstybė, jei ji sugeba pasiekti kaltinamuosius ir taip toliau“, – teigė profesorius.

„Tarptautiniu mastu šitas klausimas eina per tarptautines institucijas, tai – Tarptautinis Teisingumo Teismas, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir visi kiti, jie taria savo žodį ir po truputį, po trupinius viskas dėliojasi į bendrą paveikslą“, – teigė J. Žilinskas.

Tarkim, genocido atveju tai gali būti reparacijos – būtų skaičiuojama, kokia yra padaryta žala ir reikalaujama tą žalą atlyginti.

Ir, jei pateikti įrodymai būtų priimti, J. Žilinskas akcentuoja, kad viena iš šaliai agresorei galimų bausmių – reparacijos.

„Valstybių atsakomybė yra įgyvendinama politinėmis priemonėmis. Tai gali būti sankcijos, tai gali būti žalos atlyginimas ar visokie panašūs dalykai. Tarkim, genocido atveju tai gali būti reparacijos – būtų skaičiuojama, kokia yra padaryta žala ir reikalaujama tą žalą atlyginti“, – sakė J. Žilinskas.

D. Žalimas: prie Putino tikrai nėra šansų, kad Rusija gera valia atlygintų žalą

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, jei pateikti įrodymai patvirtintų faktą, kad Rusijos veiksmai gali būti prilyginami genocidui, tiek pati šalis, tiek jai vadovaujantys asmenys turėtų prisiimti teisinę atsakomybę. Anot jo, vienas iš galimų valstybei taikytinų žalos atlyginimo formų – reparacijos.

„Kompensacijos pinigais yra plačiausiai paplitusios, bet reikia žalą paskaičiuoti, o mes dar nesame tame etape“, – situaciją aiškino D. Žalimas.

Be to, D. Žalimo teigimu, be finansinių kompensacijų, Kremliui gali būti pritaikyta ir moralinė atsakomybė. Vienas iš būdų, jo teigimu, galėtų būti viešas atsiprašymas arba pasižadėjimas analogiškų veiksmų nekartoti.

„Aišku, bet kuriuo atveju, net ir jei būtų tokia galimybė, tiesą sakant, praktinis atsakomybės įgyvendinimas priklauso ir nuo to, kaip pavyktų Rusiją įtikinti tą atsakomybę įgyvendinti“, – teigė D. Žalimas.

Vis dėlto, D. Žalimo teigimu, Rusija keliamų reikalavimų nesilaikytų, net jei Vakarų valstybėms pavyktų įrodyti jos vykdomus nusikaltimus.

„Akivaizdu, kad visam procesui reikia taikos režimo. Tikrai prie Putino nėra šansų, kad Rusija gera valia atlygintų žalą. Vien tai kaip ji vykdo tarptautinių teismų sprendimus (...). Kol Rusijos toks režimas, jis tikrai nepaisys nei Ukrainos, nei tarptautinės bendrijos reikalavimų dėl žalos atlyginimų, nei teismų, jei tokie ir būtų“, – pridūrė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininkas.

ELTA primena, kad savaitgali rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

Kai gyvenvietė buvo išlaisvinta iš užpuolikų gniaužtų, moteris pradėjo ieškoti savo dingusio vyro. Šiuo tikslu ji atviravo besikreipusi į savanorius.

„Kai agresoriai išvažiavo, nuėjau į Raudonąjį kryžių, kad parašyčiau pareiškimą, jog mano vyras dingęs. Jie prašymą priėmė“, – prisiminė Bučos gyventoja.

Ten buvusi moteris jai prasitarė, kad lavonų yra netoliese esančio namo rūsyje.

„Pasakė: eik į rūsį, ten yra du lavonai. Vienas jų – ir tavo vyro. Nuėjau ir savo vyrą atpažinau iš sportinių batelių, kuriais jis avėjo ir kelnių, kurias vilkėjo. Tačiau veidas buvo neatpažįstamas – sumuštas, išsekęs, prigirdytas“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.

Kruvinas jos vyro skruotas buvo priskretęs prie žemės – vos pavyko atplėšti.

Žmonių kūnai – gatvėse

Gyventojai tikina, kad čia įsiveržę Rusijos kariai žmones žudė be jokios priežasties.

„Mačiau, kaip vyriškis stovėjo netoli devynaukščio. Jis pakėlė rankas, ir jie jį nušovė. Moteris įėjo į savo namus, ir jie taip pat be jokios priežasties ją nušovė“, – pasakojo vietinis.

Bučos gyventojos Hannos Heregos atmintyje visam gyvenimui išliks vaizdas, kaip Rusijos kariai nužudo jos draugą.

„Jis nuėjo pasiimti malkų, kai staiga rusai pradėjo šaudyti. Jie pataikė į kulną, sutraiškė kaulą, ir žmogus parkrito. Šaulys sušuko: „Nerėk, arba nušausiu!“ Tada jie šovė jam į koją, po to į krūtinę. Paskutinis šūvis buvo netoli smilkinio. Tai buvo kontrolinis šūvis į galvą“, – sakė H. Herega.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šokiruoja vaizdai ir iš taip pat netoli Kyjivo esančio Motyžino kaimo. Be kitų į duobę sumestų kūnų, čia ir negyva vietovės merė su šeima.

„Tai mūsų merė Olga, jos vyras Igoris ir sūnus Sasha. Tai mūsų vietiniai gyventojai, kurie kovo 23 d. buvo pagrobti iš kaimo“, – kalbėjo vietinis.

Veidų nenorintys rodyti vietos gyventojai pasakojo, kad žmonės žudyti už nenorą padėti okupantams.

Rusai pradėjo šaudyti. Jie pataikė į kulną, sutraiškė kaulą, ir žmogus parkrito. Šaulys sušuko: „Nerėk, arba nušausiu!“ Tada jie šovė jam į koją, po to į krūtinę.

„Jie važiavo dviem visureigiais, iš namo į namą ieškodami teritorinės gynybos karių. Mūsų kaime buvo išdavikų, kurie parodė, kur jie. Bet dauguma jų pabėgo, kaip ir mano sūnus“, – šnekėjo gyventoja.

Bučos gyventojai pasakojo, kad Rusijos kariai su ukrainiečių vaikais žaidė iškrypėlišką safarį: liepė jiems bėgti ir šaudė į kojas. Moterys ir kūdikiai sušaudyti mašinoje.

Ukrainiečiai teigia, kad Rusijos pajėgos ne tik žudo gyventojus, bet ir plėšikauja.

„Esu gyvenamajame name. Čia buvo rusų armijos bazė. Išplėštos visos durys, jie paėmė viską, kas vertinga. Matyti daug alkoholio butelių. Paliko tikrą kiaulidę. Nėra nė vieno buto, kurio jie nebūtų apvogę“, – tikino ukrainietis karys.

Turinys naujoms byloms Hagoje

Bučoje apsilenkęs Kyjivo meras neslėpė pykčio.

„Tai, ką matome Irpinėje ir Bučoje, yra siaubingi vaizdai. Deja, šie vaizdai ne iš filmo, o iš tikrovės. Tai siaubinga realybė, kai civiliai šaudomi už nugaros surištomis rankomis. Nesuprantu, koks žmogus gali padaryti kažką panašaus, bet esu tikras, kad tokių scenų yra daugelyje miestų. Agresorius sumokės už viską, didžiulę kainą už tūkstančių ukrainiečių gyvybes. Neatleisime to, kas buvo padaryta mūsų miestams ir mūsų gyventojams“, – komentavo Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Rusijos armiją prilygino Islamo valstybės teroristams.

„Bučos žudynės – baisiausias XXI a. žiaurumas. Ir nors visi kalbame apie Bučą, turėtume nepamiršti ir kitų Kyjivo srities miestų ir kaimų, kurie taip pat tapo Rusijos nusikaltimų vieta. Neperdedant, ką matėme Bučoje ir jos apylinkėse, galime daryti išvadą, kad Rusija yra blogesnė už Islamo valstybę įvykdytų nusikaltimų mastu ir negailestingumu. Mes rinksime visus įrodymus, dirbsime su visomis svarbiomis tarptautinėmis institucijomis, kad būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys“, – sakė jis.

Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas baiminasi, kad Rusijos vis dar kontroliuojamose teritorijose gali būti dar siaubingesnių atradimų. Kalbėdamas apie rusų armijos veiksmus, Volodymyras Zelenskis žodžių nebesirinko.

Žudikai, budeliai, prievartautojai, plėšikai, kurie save vadina armija ir kurie nusipelno tik mirties po to, ką padarė.

„Prezidentai paprastai tokių kreipimųsi nedaro, bet šiandien turiu pasakyti tik tai, pakalbėti apie atradimus Bučoje ir kituose mūsų miestuose, iš kurių buvo išvaryti okupantai: nukankinti ir išžudyti šimtai civilių, kūnai guli gatvėse, teritorija užminuota, net mirusiųjų kūnai užminuoti. Masinio plėšikavimo padariniai, susikaupęs blogis aplankė mūsų kraštą. Žudikai, budeliai, prievartautojai, plėšikai, kurie save vadina armija ir kurie nusipelno tik mirties po to, ką padarė“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskis vakar lankėsi vietoje, kalbėjosi su tais, kuriems skerdynes išgyventi pavyko.

„Mes žinome. Tūkstančiai žmonių išžudyti, su nupjautomis galūnėmis, išprievartautos moterys, nužudyti vaikai. Tai žiauriau už genocidą“, – sakė jis.

„Labai gerai, kad čia yra žurnalistų. Norime visam pasauliui parodyti, kas čia nutiko, ką padarė rusų kariai, ką padarė Rusijos federacija taikioje Ukrainoje“, – pridūrė V. Zelenskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad tai turinys naujoms byloms Hagoje, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme. Manau, bus daug įrodymų ir pamatysime naują Niurnbergo procesą tikriausiai Bučoje, tikriausiai Irpinėje, Charkive ar Mariupolyje. Bus daug naujų Niurnbergo procesų prieš karinį nusikaltėlį, kuris tai padarė mūsų šalyje“, – mintis dėstė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Skelbiama, kad iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko daugiau nei 400 civilių palaikus. Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienos šalyje nužudyta apie 1,5 tūkst. civilių. Iš jų – per 160 vaikų.

Lietuvos atsakas

Reaguodama į šiuos žiaurumus, Lietuva nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos iki reikalų patikėtinių. Kitaip sakant, Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksejui Isakovui nurodyta išvykti. Analogiškai Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįš artimiausiu metu.

„Apie šiuos sprendimus šiandien informavome savo Europos Sąjungos ir NATO partnerius bei pakvietėme padaryti tą patį“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje, o Lietuvos ambasadorius Ukrainoje grįžta dirbti į Kyjivą.

„Rusijos okupacinių pajėgų brutalumas peržengė bet kokias civilizuoto pasaulio normas. Tai, ką pasaulis išvydo Bučoje, deja, gali būti tik pradžia. Išlaisvinant kitus miestus galima išvysti ir daugiau kraupių karo nusikaltimų pavyzdžių“, – teigė G. Landsbergis.

Rusija su kaltinimais nesutinka

Savo ruožtu maskoliai vėl kitus bando išteplioti tuo, ką patys padarė. Rusija kaltinimus kategoriškai atmeta, tvirtina, kad vaizdo medžiaga su lavonais suklastota, neva tai Ukrainos radikalų provokacija.

Scanpix nuotr.

„Rusijos kariškiams pasitraukus pagal susitarimą, po kelių dienų ten įvyko inscenizacija, kurią dabar visais kanalais ir socialiniais tinklais reklamuoja Ukrainos atstovai ir jų globėjai iš Vakarų“, – rėžė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tūkstančiai žmonių išžudyti, su nupjautomis galūnėmis, išprievartautos moterys, nužudyti vaikai. Tai žiauriau už genocidą.

Rusija pasiskubino pirma paprašyti surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį šiems kaltinimams aptarti, bet Amerika pareiškė, kad niekas ant šio kabliuko neužkibs.

„Reikia tarptautinio tyrimo, jį reikia internacionalizuoti“, – tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad Hagos Tribunolo prokurorų tyrimas gali būti pradėtas ir nelaukiant oficialių Ukrainos valdžios kreipimųsi, nors jie jau yra.

„Kaip tai atrodytų ateityje? Manyčiau, kad tai greičiausiai atrodytų panašiai kaip Serbijos variantas, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingi už žudynes, kurias vykdė serbų kariai“, – aiškino A. Anušauskas.

Pagal tarptautinę teisę, genocidas yra rimčiausia, bet jį sunku įrodyti. Genocidas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir sistemingas žmonių naikinimas dėl jų priklausymo etninei, tautinei, religinei ar rasinei grupei.

„Galbūt genocido požymių yra. Bet tai yra teisinio tyrimo dalykas. Bet kokiu atveju, nusikaltimai žmogiškumui yra kaip minimumas. Teisinės atsakomybės požiūriu tai ypatingo skirtumo nesudaro“, – kalbėjo VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Scanpix nuotr.

Ir vienu, ir kitu atveju, atsakomybė tenka ir pačiam Vladimirui Putinui. Taip pat nėra senaties termino. D. Žalimas pabrėžė, kad karo nusikaltimus rusai vykdo nuo pat pradžios.

„Šia prasme tai yra psichologinio lūžio momentas“, – pridūrė jis.

„Kalbant apie Rusijos karių elgesį, man tai nieko naujo ir nieko stebinančio, jei pažiūrėtume istoriškai, kaip jie elgėsi okupuotuose kraštuose“, – antrino kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Europos Sąjunga rusų karių įvykdytus žiaurumus pasmerkė ir pranešė, kad skubiai svarstys naujas sankcijas.

V. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti“, – sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė tuo tarpu įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kyjivo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač – Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

Fžfiksuota daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Kyjivo srityje rusų kariai iki šiol galimai įvykdė daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų.

Daugiausiai žmonių pražudyta į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje, naujienų agentūra UNIAN cituoja generalinę prokurorę Iryną Venediktovą. Pasak jos, prokuratūra jau pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų Irpinėje, Bučoje ir Vorzelyje.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pažadėjo, kad žiaurumai Bučoje bus skubiai ištirti ir dokumentuoti. „Kai bus sutvarkyti tiltai, kuriuos rusai traukdamiesi susprogdino, ekspertai turės prieigą“, – ministras sakė Vokietijos dienraščiui „Tagesspiel“.

Pasak D. Monastyrskio, renkant įkalčius jau talkina Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), o prie tyrimo netrukus prisijungs ir daugiau tarptautinių ekspertų.

V. Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu,, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, - teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku“. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.

Rusijos ambasadorius JT: žiaurumai Bučoje „inscenizuoti“

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste pavadino „inscenizuota provokacija“. Tai „bjauri režimo Kyjive provokacija“, - sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke. Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje. „To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, – pažymėjo ambasadorius.

Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai, kalbėjo V. Nebenzia. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs „labai šokiruotas“ ir pareikalavo nepriklausomo tyrimo.

Palydovinės nuotraukos duoda atkirtį Rusijos pareiškimams

Palydovų padarytos nuotraukos veikiausiai paneigia Maskvos pareiškimus, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.

„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo (Stiveno Vudo) paskelbtame pranešime.

JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.

Naujienų agentūros AFP fotografai į Bučą atvyko šeštadienį ir tiesiogiai patvirtino, jog miesto gatvėse gulėjo apie 20 lavonų. Visos šios aukos vilkėjo civilius drabužius, kai kurioms buvo surištos rankos.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus dėl karo nusikaltimų.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu Maskvos atsakomybę neigė. Anot jos, visi Rusijos daliniai „visiškai pasitraukė iš Bučos jau kovo 30 dieną“, o Kremlius tvirtino, kad tame mieste padarytos šiurpios nuotraukos ir vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Tokią pačią poziciją Rusija pirmadienį išsakė Jungtinėse Tautose. Maskvos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per spaudos konferenciją teigė, kad Bučoje nufilmuotų ir nufotografuoti lavonų nebuvo iki Rusijos pajėgoms atsitraukiant iš miesto.

Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus.

„Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus“, – kalbėjo diplomatas ir tvirtino, kad šios scenos buvo „surežisuotos ukrainiečių informacinio karo mašinos“.

Tačiau „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos kovo 19 ir 21 dienomis, rodo, kad Bučos Obelų gatvėje daug lavonų gulėjo jau tuo metu.

Kaip rodo „The New York Times“ analizė, „Maxar“ nuotraukose matomi tamsūs objektai, kurie yra panašaus dydžio kaip žmonių kūnai, toje gatvėje atsi rado kažkuriuo metu tarp kovo 9 ir 11 dienos.

Daugelis palydovinėse nuotraukose matomų lavonų atrodo gulintys lygiai tose pačiose vietose, kaip ir matomi vaizdo įraše, padarytame toje pačioje gatvėje vieno ukrainiečio vietos savivaldos nario, taip pat nuotraukose, paskelbtose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.

Pavyzdžiui, gretindamas palydovinių nuotraukų ir socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbto vaizdo įrašo vaizdus, dienraštis atkreipia dėmesį į vieną kūną, gulintį šalia dviejų automobilių. Kovo 21 dieną iš palydovo padarytoje nuotraukoje matyti, kad lavonas ir abu automobiliai buvo toje pačioje vietoje.

Maskva kaltina Ukrainą sufalsifikavus naują vaizdo įrašą su nužudytais civiliais

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai. 

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje.

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.   

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją.