Penktadienį paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) Žurnalistų apsaugos draugų grupės parengtas bendrasis pirmininkų pareiškimas dėl kritinės ir toliau radikaliai blogėjančios Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos.

Anot ministerijos, prie pareiškimo prisijungė net 55 JT valstybės narės ir Europos Sąjunga. Pareiškimas buvo parengtas vienos iš pirmininkių – Lietuvos – iniciatyva.

Eskaluojantis neteisėtai ir masinei Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, JT valstybių narių grupė ragina apsaugoti Ukrainos ir tarptautinius žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus, informuojančius apie karą Ukrainoje.

Žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų – tiek Ukrainos, tiek užsienio – gyvybei ir saugumui gresia didelis pavojus, teigiama pareiškime.

Grupės nariai pabrėžia, kad visi žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai pagal tarptautinę humanitarinę teisę yra civiliai ir negali būti teisėtais taikiniais.  Neatidėliotinas Ukrainos ir tarptautinių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo užtikrinimas yra esminis grupės narių rūpestis, ypač dažnėjant patvirtintiems pranešimams apie konkrečius Rusijos pajėgų išpuolius prieš žurnalistus ir tyčinį taikymąsi į juos, rašoma ministerijos pranešime.

Pareiškime griežtai smerkiamos visos priemonės, kurių imamasi, siekiant  nutildyti ir suvaržyti nepriklausomą žiniasklaidą pačioje Rusijoje, skelbiančią apie neteisėtą Rusijos invaziją ir po jos kilusius karo veiksmus.

Ypač smerkiamos naujosios įstatymų pataisos, numatančios iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už menamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą ir sankcijų rėmimą. Pareiškime akcentuotos ir Rusijos žiniasklaidos reguliuotojo „Roskomnadzor“ represijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą, jų svetainių blokavimą ir vertimą jas pašalinti savo straipsnius.

Anot ministerijos, pareiškime taip pat smerkiamos represijos prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones Baltarusijoje – šalyje bendrininkėje, kuri leido Rusijai iš savo teritorijos surengti karinį išpuolį prieš Ukrainą. Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, Baltarusijoje už grotų tebėra 32 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos invazija į Ukrainą reikalauja tarptautinės bendruomenės vienybės, ginant žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teises ir saugumą Ukrainoje, skubi humanitarinė pagalba žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams Ukrainoje taip pat tampa itin svarbi, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų ir toliau saugiai atlikti savo darbą.

JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė Lietuvos iniciatyva įsteigta 2016 metais Niujorke. Grupei priklauso 21 JT valstybė narė, o Lietuva, Prancūzija ir Graikija jai pirmininkauja.

Grupė, kartu su tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, nuolat seka ir kaupia informaciją apie žurnalistų saugumo situaciją pasaulyje, bendradarbiauja su JT pareigūnais ir mandatų turėtojais, siekdama stiprinti žurnalistų apsaugą ir didinti JT dėmesį žurnalistų apsaugai.

Pasak pranešimo, S. Kairys akcentavo, kad pirmą kartą Vyriausybės programoje numatytas aiškus prioritetas sukurti žurnalistų saugumo garantijas ir veiksmingą persekiojimo nuo kritikos apsaugos mechanizmą.

Ministras taip pat išsamiai papasakojo šiuo metu vykstančias diskusijas dėl būsimų pokyčių Lietuvos žiniasklaidos savireguliacijoje ir valstybės paramos modelyje. EFJ vadovui buvo pristatyta ir šią savaitę Seimo posėdžių sekretoriate registruota Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, pagal kurią siūloma numatyti skirti baudas už trukdymą žurnalistams rinkti informaciją.

Džiaugiamės, kad Baltarusijos žurnalistai yra čia ir kad gali pasisemti patirties būtent iš jūsų, lietuvių.

„Pastarieji įvykiai Lietuvoje parodė, su kokiais trikdžiais susiduria savo profesinę pareigą atliekantys žurnalistai, ir atskleidė teisinio reguliavimo spragas. Norime užtikrinti žiniasklaidos atstovams teisę saugiai ir netrukdomai dirbti savo darbą, nes tai – viena esminių demokratinės visuomenės sąlygų“, – sakė S. Kairys.

EFJ pirmininką ypač domino ir Baltarusijos bei Rusijos žurnalistų veikimo sąlygos Lietuvoje, taip pat – bendradarbiavimo galimybės remiant jų veiklą. S. Kairys M. Blicherį Bjerregardą informavo apie anksčiau įvykusį susitikimą su Baltarusijos žurnalistais, vykdančiais veiklą Lietuvoje, kurio metu buvo apsikeista kontaktais, pasidalinta jiems aktualiausia informacija, atsakyta į kilusius klausimus dėl vakcinacijos, vizų, diskutuota dezinformacijos, melagingų naujienų, informacinių grėsmių temomis.

„Džiaugiamės, kad Baltarusijos žurnalistai yra čia ir kad gali pasisemti patirties būtent iš jūsų, lietuvių“, – teigė EFJ pirmininkas M. Blicheris Bjerregardas.

EFJ vertina aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kurioje ryškus mūsų šalies indėlis stiprinant žmogaus teises ir laisves, ypač žodžio laisvę ir žiniasklaidos atstovų saugumą.

Diskusijoje dalyvavo policijos generalinio komisaro Renato Požėla, Žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir  asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovai ir atstovai.

Susitikime aptarti žiniasklaidos atstovų saugumo užtikrinimo masinių renginių metu klausimai, priemonės, kurių galėtume imtis ateityje.

Jis pirmadienį dalyvavo nuotoliniame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, kurį organizavo Botsvanos ir Kanados Užsienio reikalų ministerijos.

„Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose“, – pasisakyme teigė L. Linkevičius.

„Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – sakė jis.

Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose.

L. Linkevičius susitikime paminėjo, kad šiemet sukanka penkeri metai, kai Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šioje rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien.

L. Linkevičius dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.

Po susitikimo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas.

Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone. 

Steigimo iniciatorės – Jungtinės Karalystės ir Kanados Užsienio reikalų ministerijos. Lietuva per šios iniciatyvos prisijungė per koalicijos inauguracinį renginį Londone. Šiuo metu koaliciją sudaro 38 valstybės.

Pareiškime, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, išreiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios žmogaus teisių situacijos Baltarusijoje, žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų persekiojimo, areštų ir smurto prieš juos, itin pablogėjusios saviraiškos bei žiniasklaidos laisvės padėties.

Baltarusija pareiškime raginama bendradarbiauti su JT institucijomis ir jų įgaliotais specialiaisiais pranešėjais, baigti žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų persekiojimą, tirti žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus prieš žurnalistus ir siekti teisingumo nusikaltimų aukoms.

JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė įsteigta 2016 metais Niujorke Lietuvos iniciatyva, siekiant įtvirtinti Lietuvos įdirbį žurnalistų saugumo tema JT, išlaikyti nuolatinį JT ir tarptautinės bendruomenės dėmesį žurnalistų saugumui, raginti valstybes užtikrinti saugią aplinką žurnalistams ir žiniasklaidos atstovams. Grupei priklauso 21 JT valstybė narė, jai pirmininkauja Lietuva kartu su Prancūzija ir Graikija.

H. Desiras dėkojo Lietuvai už įsitraukimą ginant žiniasklaidos laisvę, ypač už ESBO neformalios žurnalistų saugumo draugų grupės inicijavimą.

Pagal pranešimą, ministras ir ESBO atstovas žiniasklaidos laisvei aptarė tarptautinius visuomeninio transliuotojo standartus ir priežiūros institucijos nepriklausomumo kriterijus. Atstovas pažadėjo pasidalinti tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžiais. Organizacijai žinoma situacija Lietuvoje, susijusi su visuomeniniu transliuotoju, ji atidžiai stebi, kad žiniasklaida veiktų nepriklausomai ir būtų apsaugota nuo politinės įtakos.

H. Desiras paminėjo, kad 2019 metais jo biuras pristatys trečiąjį ESBO žurnalistų saugumo gairių leidimą. Šios gairės pirmą kartą parengtos Lietuvos pirmininkavimo ESBO metu 2011 metais.

Diskusija prasidėjo, kai Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento atstovas Maksimas Bujekevičius pradėjo kalbėti apie informacinį karą.

„Ar mes kalbame apie ką nors, kas čia oficialiai buvo paskelbta? Tai pusiau klausimas, pusiau pareiškimas“, – sakė jis.

L.Linkevičius į tai atsakė: „Jeigu jūs manote, kad nevyksta joks karas, kodėl tada Rusija jį kariauja? (...) Kodėl skiria tiek daug pinigų ir resursų tam, kad plautų žmonėms smegenis ir daro tai sąmoningai, per valstybės valdomą žiniasklaidą?“

„Jūs žinote tokių kanalų kaip „Russia Today“ kryptį. (...) Nemanau, kad tai turi ką nors bendro su žurnalistika“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson teigė, kad kultūra yra išnaudojama kaip minkštoji galia.

„Mūsų užduotis yra didinti medijų raštingumo lygį ir ugdyti kritinį mąstymą, kad žmonės būtų labiau šviečiami. Taip pat turime daugiau investuoti į turinį, kuris būtų tarsi opozicinis. Visa tai turime padaryti ne draudimais“, – sakė ministrė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pridūrė, kad žiniasklaidai yra reikalinga laisvė, o ne valdžios kontrolė.

Į tai atsikirto renginyje dalyvavusi „Russia Today“ žurnalistė.

„Valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje dirbantys žurnalistai irgi yra žurnalistai. Ir jeigu čia yra konferencija, kur diskutuojama apie žurnalistų saugumą, mes taip pat turime teisę į šį saugumą“, – sakė neprisistačiusi žurnalistė.

„Kas yra vieno žmogaus propaganda, gali būti kito žmogaus tiesa. Klausimas, kas yra propaganda, yra labai subjektyvus, į jį bus labai įvairių atsakymų ir skirtingų nuomonių“, – pridūrė ji.

„Todėl mano siūlymas yra: neignoruokime visų žurnalistų, kurie dirba Rusijos valdžios ar kitų valdžių kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Mes esame legitimūs, mes pristatome požiūrį ir mes taip pat turime teisę į saugumą ir diskusijas, kurios šiandien čia vyksta“, – kalbėjo „Russia Today“ atstovė.

Jai atsakydamas Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad kalbama ne apie nuomonės reiškimą, o apie „sąmoningo melo skleidimą“.

L.Linkevičius priminė, kaip Rusijos žiniasklaida nušviečia situaciją Ukrainoje.

„Buvo pareikšta, kad Rusija neturi nieko bendro su šitu karu – jokio buvimo ant žemės, jokio ginklų, karių buvimo ant žemės. Tai buvo pareikšta daug kartų. Jūs kaip žurnalistė iš tikrųjų nežinote, kas darosi Ukrainoje? Jūs nežinote, kad Rusija ten dalyvauja su dideliu kiekiu ginklų sistemų, sunkiaisiais ginklais? Jūs, kaip žurnalistė, kaip normali pilietė, kuri skaito laikraščius ir supranta situaciją, to nežinote?“ – klausė ministras.

„Nekalbu apie tuos, kurie dirba savo darbą, (...) aš kalbu apie sąmoningą propagandos skleidimą, sąmoningą melą ir panašius dalykus“, – pridūrė jis.

Per ją ketinama įvertinti žurnalistų saugumo padėtį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos regione ir aptarti naujus iššūkius, kylančius žurnalistų darbe – propagandą, neapykantos sklaidą internetinėje žiniasklaidoje, suvaržymus socialinėje žiniasklaidoje, informacinių šaltinių apsaugą, darbą konfliktų zonose, moterų žurnalisčių saugumą ir kitas grėsmes, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pranešimus skaitys žinomi Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertai, žurnalistai, užsienio šalių diplomatai, parlamentarai, akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai.

Tarptautinės žurnalistų federacijos, duomenimis pernai atlikdami savo darbą pasaulyje žuvo 93 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai.

Pražūtingiausios reporteriams šalys buvo Irakas ir Afganistanas. Pagal regionus, blogiausia padėtis dėl žurnalistų saugumo buvo Artimuosiuose Rytuose, kur žuvo 30 reporterių. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione žuvo 24 žurnalistai, Afrikoje – aštuoni, o Europoje – trys, nurodė federacija.

Teroristinis išpuolis Paryžiuje atnaujins diskusijas apie žurnalistų saugumą, teigia Paryžiuje dirbantis Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Arūnas Gelūnas.

„Manau, šitas išpuolis atnaujins diskusijas ir užaštrins jas, jeigu kalbant iš UNESCO pozicijos. Nes iš tikrųjų tai jau darosi nebevaldoma ir reiškinys tik plečiasi“, – BNS iš Paryžiaus telefonu sakė A.Gelūnas.

Ambasadorius sakė esąs sukrėstas to, kas įvyko.

„Ironiška, kad aš tuo metu buvau pas Australijos ambasadorių su vizitu, paramos prašymu ir mes derinome prioritetus ir kalbėjome, kad žurnalistų saugumas ir prieiga laisva prie interneto, prie informacijos, yra absoliutus prioritetas. Ir kaip tik nuėjau pietauti ir man į telefoną atėjo iš prancūzų spaudos žinutė, kad išžudyta „Charlie Hebdo“ 10 žurnalistų ir darbuotojų, o po to statistika augo. Tai tiesiog precedento neturintis atvejis, įžūlus išpuoli vienos iš Vakarų sostinių pačiame centre“, – kalbėjo A.Gelūnas.

Diplomatas sakė manantis, kad saugumas didmiestyje liks sustiprintas kurį laiką.

„Dabar kaip tik spaudoje paskelbė, kad sustiprintas saugumas metro stotyse, didelėse parduotuvėse, kulto pastatuose – visur, kur yra didesnės žmonių sankaupos. Tai nėra pirmas kartas Paryžiuje, bet, matyt, po šitokio įžūlaus išpuolio, kur 12 užmušta ir 24 sužeisti, matyt, tas saugumas bus sustiprintas kurį laiką, kol bus rasti tikrieji kaltininkai“, – sakė A.Gelūnas.

Trečiadienį mažiausiai 11 žmonių, tarp jų du policininkai, žuvo, kai du Kalašnikovo automatais ir raketiniu granatsvaidžiu ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją. Keli žmonės sužeisti.

„Charlie Hebdo“ pagarsėjo 2006 metų vasarį, kai perspausdino musulmonų pranašą Mahometą vaizduojančią karikatūrą, iš pradžių paskelbtą Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“. Tas žingsnis išprovokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Satyrinio leidinio biuras jau buvo tapęs užpuolikų taikiniu 2011-ųjų lapkritį, kai į pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis.

Nors buvo paduotas į teismą dėl įtariamo antirasistinių įstatymų pažeidimo, „Charlie Hebdo“ toliau spausdino prieštaringai vertinamas pranašo karikatūras.

Leidinio redaktorius Stephane'as Charbonnier (Stefanas Šarbonjė), kurį ne kartą buvo grasinta nužudyti, gyvena saugomas policijos.