Prieš 33 metus vasario 15 dieną Afganistaną paliko paskutinis sovietų karys, tuo baigėsi 10 metų trukęs kruvinas karas, į kurį ne savo valia buvo įtraukti ir klaipėdiečiai.

Ginklo draugai kasmet pamini šio karo baigtį ir pagerbia žuvusius bičiulius prie atminimo lentos, įrengtos ant pastato Vytauto g. 7, kur sovietmečiu veikė karinis komisariatas.

Ant šio pastato sienos yra pakabinta meninė plokštė su simboliniais į nebūtį einančių jaunų karių siluetais.

Klaipėdoje tradicija šioje vietoje pagerbti savo kovos bičiulius gyvuoja jau ne vienus metus.

Per sovietų ir Afganistano karą įvairiais skaičiavimais žuvo nuo 562 tūkst. iki 2 mln. civilių gyventojų, o milijonai afganų tapo pabėgėliais.

Kabulo režimo palaikymui SSRS kasmet skirdavo apie 800 mln. JAV dolerių, o savo kariaujančios armijos išlaikymui iš Sovietų Sąjungos biudžeto per metus buvo skiriama apie 3 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva SSRS intervencijos į Afganistaną metu buvo jos dalimi, tad ir iš Lietuvos buvo imami šauktiniai tarnauti į sovietinę armiją ir dalis jų siunčiama į Afganistaną.

Iš Lietuvos SSR Afganistane tarnavo apie 4 760 šauktinių, žuvo 97. Vienas buvo patekęs į nelaisvę.

Saugodami savo bei kitų sveikatą, atšaukė kasmetį paminėjimui skirtą susitikimą.

Pasak Klaipėdos žydų bendruomenės administratorės Svetlanos Šidlun, minėjimas įprastai vykdavo šalia žydų kapinių, esančių bendruomenės namų teritorijoje.

"Šiemet neminėjome. Visada minėdavome,  susirinkdavome prie žydų kapinių šalia bendruomenės namų, bet šiemet neminėjome, kadangi tebesiautėja koronavirusas. Bendruomenėje yra daug vyresnio amžiaus narių, todėl bijome ir saugojamės. Tegul žmonės saugosi ir būna namuose. Norėjome pranešti anksčiau, bet nepavyko, nes tai vienas serga, tai kitas. Pati taip pat sergu", – sakė S.Šidlun.

Tačiau buvo ir kitų galimybių šią dieną paminėti.

Dar sausio 22-ąją Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) kvietė prisijungti prie Tarptautinei Holokausto dienai skirtos atminimo akcijos "#Mes prisimename".

Klaipėdos žydų bendruomenės sekmadieninėje mokykloje sausio 23-iąją įvyko istorijos pamoka "Kad žinotume ir atmintume". Mokiniai taip pat prisijungė prie minėtos akcijos.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky LŽB "Facebook" paskyroje ragino skleisti žinią apie Holokausto aukų patirtų kančių atminimo išsaugojimą.

Paskelbtame pranešime ji kvietė švietimo bendruomenes, mokymo įstaigas organizuoti edukacinius renginius jaunimui, susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenės nariais, kurie mena šį tragišką istorijos tarpsnį.

Pagerbti žuvusiuosius buvo galima ir virtualioje erdvėje – atminimo dienos išvakarėse prie savo "Facebook" paskyros profilio nuotraukos prisegant rėmelį su pavadinimu "Mes prisimename" arba nusifotografuojant su minėtu ženklu prie žydų žudynių vietų bet kuriame Lietuvos kampelyje, ir nuotrauka pasidalijant socialiniuose tinkluose.

Tarp jų buvo kariškių, taip pat buvę Prancūzijos prezidentai François Hollande ir Nicolas Sarkozy. Lapkričio 11-oji Prancūzijoje, kaip ir Belgijoje, yra laisvadienis. Taip ES šalys pamini 1918 metų paliaubas ir Pirmojo pasaulinio karo pabaigą. Nežinomo kareivio kapo memorialas Paryžiuje buvo atidarytas prieš šimtą metų.

Eks -siur-Vjene Prancūzijos centrinėje dalyje, be to, bus pagerbtas „jauniausio pasipriešinimo naciams kovotojo“ atminimas: šešerių Marcelas Pinte‘as buvo nužudytas 1944 metų rugpjūtį, kai padėjo tėvui dalyti prieš nacius nukreiptas skrajutes.

Trečiadienio vakarą taip pat planuojama ceremonija Paryžiaus panteone, kuriame dalyvaus E. Macronas. Prancūzijos prezidento iniciatyva, čia bus perkelti prancūzų rašytojo Maurice Genevoix palaikai. 1980-aisiais miręs kūrėjas savo, kaip kario, išgyvenimus suguldė knygose. Savo kalboje E. Macronas, pasak jo biuro, pabrėš prancūzų „ištvermę“.