Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybės vadovu.

„Padėkojau už aukštą mūsų pažangos įvertinimą pradedant derybas su ES dėl stojimo. Taip pat pažymėjau Slovakijos atstovo dalyvavimą patarėjų susitikime dėl taikos formulės įgyvendinimo“, – pareiškė „Telegram“ kanale V. Zelenskis.

Pasak prezidento, jis su Z. Čaputova aptarė iššūkius, kurie laukia Ukrainos šią žiemą energetinio saugumo srityje.

Viena iš derybų temų buvo Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimas ekonomikos sferoje.

Portalas primena, kad šį rudenį Slovakijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose nugalėjo prorusiška partija. Jos vadovas Robertas Ficas tapo šalies ministru pirmininku.

Po rinkimų Slovakijos pareigūnai jau ne kartą pareiškė, kad nutraukia ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau toliau teiks kitą pagalbą.

Pavyzdžiui, antradienį Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanáras pranešė apie planus finansuoti dviejų išminavimo mašinų gamybą Ukrainai.

Jis taip pat sakė, kad Slovakija ketina šią žiemą teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai.

„Vadovaudamasi mūsų konstitucine tradicija, rytoj patikėsiu vyriausybės formavimą rinkimų nugalėtojui“, – sakoma Z. Čaputovos pareiškime.

15 narių ministrų kabinetui vadovaus buvęs centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir gerbiamas ekonomistas Ludovitas Odoras. Užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis), gynybos ministru – buvęs aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas Martinas Sklenaras.

Iš Slovakijos vengrų mažumos kilęs L. Odoras nepriklauso jokiai partijai. Nė vienas jo vyriausybės narys nekandidatuos artėjančiuose rinkimuose.

„Stebuklų nepadarysime, bet galite tikėtis, kad užtikrinsime tinkamą valstybės funkcionavimą“, – sakė L. Odoras.

Gruodžio 15 dieną ministro pirmininko Eduardo Hegerio vadovaujama koalicinė vyriausybė po kelis mėnesius trukusios politinės krizės pralaimėjo opozicijos inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Z. Čaputova iš pradžių paprašė E. Hegerio vadovauti laikinajai vyriausybei, kol bus surengti pirmalaikiai rinkimai. Tačiau po to, kai keturi laikinosios administracijos nariai palaipsniui paliko savo postus, E. Hegeris pasisiūlė atsistatydinti, o Z. Čaputova pasirinko technokratų vyriausybę.

Per artimiausias 30 dienų parlamentas turi balsuoti dėl pasitikėjimo L. Odoro vyriausybe.

Z. Čaputova sakė, kad naujoji vyriausybė, turėdama nedaug laiko, turėtų sutelkti dėmesį į dabartinės padėties šalyje stabilizavimą, kitų metų biudžeto parengimą ir vesti Slovakiją į rugsėjo 30 dieną numatytus pirmalaikius rinkimus.

E. Hegerio vyriausybė aktyviai rėmė Ukrainą kovoje su Rusijos karine agresija ir suteikė ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms jų prašomą ginkluotę, pavyzdžiui, 13 sovietinių laikų naikintuvų MiG-29 ir oro gynybos sistemą S-300.

Kai kurie dabartiniai opozicijos lyderiai, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Robertą Fico (Robertą Ficą), nepritaria karinei paramai Ukrainai ir Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai.

Naujausių apklausų duomenimis, R. Fico ir jo kairioji partija „Smer-SD“ yra būsimų rinkimų favoritai.

Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį vykęs pokalbis buvo skirtas pasirengti kitą savaitę Varšuvoje vyksiančiam Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimui su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Nuotoliniame pokalbyje Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos prezidentai aptarė regiono saugumo klausimus, Rusijos karą Ukrainoje ir paramą prieš agresorių kovojančiai šaliai, taip pat – pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga priimti sprendimus, pastiprinsiančius tiek mūsų regiono, tiek viso Aljanso saugumą.

Pasak Lietuvos vadovo, JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Prezidentas pabrėžė, kad situacija regione dar ilgai išliks įtempta, todėl Aljanso išlaidos gynybai turi didėti, o karinė pramonė dirbti visu pajėgumu. Šalies vadovas pokalbio metu akcentavo ir pasirengimą Vilniaus viršūnių susitikimui.

„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga priimti sprendimus, pastiprinsiančius tiek mūsų regiono, tiek viso Aljanso saugumą. Svarbu ne tik įgyvendinti Madride priimtus sprendimus, bet ir judėti toliau: sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų, stiprinti oro gynybą, didinti išlaidas gynybai. Drauge turime siekti, kad išlaikytume Aljanso vienybę ir ryžtą“, – sakė prezidentas.

Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos vadovai taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad karui įžengus į lemiamą fazę yra svarbu užtikrinti nepertraukiamą karinę pagalbą ir atliepti ukrainiečių poreikius mūšio lauke.

Už ministro pirmininko Eduardo Hegerio vadovaujamos trijų partijų mažumos vyriausybės nušalinimą 150 vietų parlamente balsavo 78 įstatymų leidėjai, nors būtų pakakę 76 balsų „už“.

Dabar prezidentė Zuzana Čaputova turės paskirti naują ministrą pirmininką.

Arba gali būti rengiami pirmalaikiai rinkimai, jei tokiai galimybei pritars parlamento nariai.

„Borodiankoje ir Irpinėje savo akimis mačiau niokojimo pėdsakus, kuriuos Ukrainoje paliko Rusijos kareiviai. Už šimtų kilometrų į rytus ir pietus tūkstančiai kitų taikių Ukrainos gyventojų – moterų, vyrų, vaikų – vis dar patiria tą patį niokojimą. Tikiu, kad kai šis košmaras baigsis, Ukraina vėl sužydės. Kaip šiandien tarp sugriautų namų Borodiankoje ar Irpinėje sužydėjo gėlės“, - parašė „Facebook“ paskyroje Slovakijos valstybės vadovė.

Z. Čaputova antradienį taip pat susitiko Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyrų Zelenskiu, pasakė kalbą Aukščiausiosios Rados deputatams.

Anksčiau Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis patvirtino, kad jo šalis perduos Ukrainai aštuonias savaeiges haubicas „Zuzana 2“.

Be to, buvo pranešta, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.

Balandį Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos kompleksą S-300.

Slovakijos prezidentė perspėjo, kad ES susidomėjimas Ukraina mažėja

Tai, kad karo vaizdai iš Ukrainos nebedominuoja pagrindinėse naujienose ir antraštėse, neturėtų paskatinti Europos pamiršti karo, perspėjo Slovakijos prezidentė Zuzana Caputová per iš anksto nepraneštą vizitą į Ukrainą.

„Borodiankoje ir Irpine savo akimis mačiau naikinimo pėdsakus, kuriuos Rusijos kareiviai atnešė į Ukrainą“, – sakė prezidentė, paraginusi toliau remti Ukrainą.

Ji pridūrė, kad tūkstančiai civilių Rytų Ukrainoje ir toliau patiria panašų destruktyvų smurtą.

Tai Bratislavoje pareiškė Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir jos kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Abu jie paskelbė kartu lankysiantys kolegas tose ES šalyse, kurios skeptiškai vertina ES kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.

„Svarbu, kad dėl Europos ateities ir dėl taikos Europoje kalbėtume apie būsimą Ukrainos statusą, - sakė Z. Čaputova. – Tai automatiškai nereiškia visavertės narystės, kuriai, žinoma, reikia atitikti kriterijus. Kandidatės statuso suteikimą mes traktuojame kaip natūralų gestą sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar yra Ukraina“.

A. Duda pabrėžė, kad Ukraina ne tik save, bet ir Europą gina „nuo dabartinės Rusijos ambicijų ir imperinių veiksmų“ ir todėl jai reikalingas solidarumo signalas. „Žinome, kad Ukrainos visuomenei šiandien labai svarbu jausti Vakarų pritraimą“, - kalbėjo jis, turėdamas omenyje ES kandidatės statuso šaliai suteikimą.

Z. Čaputova ir A. Duda susitikime, be to, pasidžiaugė dvišaliu Lenkijos ir Slovakijos bendradarbiavimu. Kaip pavyzdį jie paminėjo susitarimą, kuriuo remiantis, Lenkijos karinė aviacija ateityje stebės ir Slovakijos oro erdvę, kad Bratislava galėtų perduoti Ukrainai savo MiG-29 naikintuvus.

„Visas demokratinis pasaulis, taip pat ir Slovakija, laiko šimtų tūkstančių protesto demonstracijose dalyvaujančių baltarusių pastangas pateisinamomis. Taikiai protestuojančių žmonių mušimas ir suėmimai, atsisakymas suteikti medicinos pagalbą sužeistiems demonstrantams, opozicijos atstovų vertimas palikti šalį – visa tai rodo, kad Lukašenkos režimas prarado legitimumą ir nebegali išlaikyti valdžios be smurto prieš savo piliečius“, - pabrėžė Z. Čaputova.

„Ponia Cichanouskaja jaučia, kad Slovakija supranta Baltarusiją. Ir aš ją patikinau, kad mes ją tvirtai remsime ir ateityje“, - parašė feisbuke Slovakijos prezidentė.

Anksčiau ketvirtadienį S. Cichanouskaja susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Igoriu Matovičiumi ir užsienio reikalų ministru Ivanu Korčoku.

„Jeigu jie (kitų trijų centro dešiniųjų partijų lyderiai) paskelbs norą suformuoti koaliciją... patikėsiu Igoriui Matovičiui suformuoti naują vyriausybę“, – žurnalistams sakė prezidentė Zuzana Čaputova.

„Jaučiuosi tarsi Alisa stebuklų šalyje – staiga gavęs pagrindinį šalies raktą ir dabar turintis didelę atsakomybę“, – reporteriams sakė I. Matovičius.

Slovakų rinkėjai šeštadienį per rinkimus nuvertė kairiųjų populistų vyriausybę. Atrodo, kad šį pasirinkimą smarkiai nulėmė pasipiktinimas dėl korupciją tyrusio žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo 2018 metais.

Siūlomą koaliciją galėtų sudaryti OLaNO, gavusi 25 proc. balsų ir 53 mandatus 150 vietų parlamente, kartu su konservatyvia partija „Mes – šeima“ ir liberaliosiomis „Laisvė ir solidarumas“ (SaS) bei „Už žmones“. Visos kartu jos turėtų 95 vietų daugumą.

Z. Čaputova išreiškė viltį, kad vyriausybė bus suformuota „per kelias dienas, o ne savaites“.

Konstitucija nenumato, per kiek laiko turi būti sudaryta nauja vyriausybė. Vis tik prezidentas privalo paskelbti naujos parlamento sesijos pradžią ne vėliau kaip per 30 dienų po rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo.