BNS pristato siūlomus svarbiausius pokyčius.

* Įgaliojimai Seimo kontrolieriui. Siūloma daugiau įgaliojimų Seimo kontrolieriui, nekuriant atskiros žvalgybos ombudsmeno įstaigos. Seimo kontrolierius galėtų nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ar kontržvalgybą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat galėtų atlikti sisteminę žmogaus teisės būklės stebėseną, prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą, o apie pažeidimus informuoti Seimo komitetą. Kontrolieriui, kuriam būtų pavesta tirti žvalgybos pareigūnų veiklą, būtų taikomi reikalavimai, kad jis galėtų dirbti su visiškai slapta informacija. Įstaigai būtų numatytas papildomas finansavimas. Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad skundas Seimo kontrolieriui galėtų būti teikiamas ir dėl žmogaus teisių pažeidimų vykdant kriminalinę žvalgybą, nors teisėsaugos atstovai tam nepritarė, argumentuodami, jog kiltų neaiškumų, kokiais atvejais asmeniui kreiptis į Seimo kontrolierių, o kokiais į teismą.

* Skundas teismui. Žmonėms, įtariantiems, kad jų atžvilgiu buvo atliekami slapti veiksmai, siūloma sudaryti teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis teismas galėtų atlikti informacijos patikrinimą ir, esant pagrindui, galėtų naikinti sprendimus dėl žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą. Teismui nenustačius pažeidimų, asmuo būtų informuojamas, kad jo skundas netenkinamas, tačiau asmeniui nebūtų atskleidžiama, ar jo atžvilgiu atlikti slapti veiksmai.

* Sekimo sankcionavimas. Sekimą vykdant kriminalinę žvalgybą galėtų sankcionuoti tik teismas. Šiuo metu sekimą iki trijų dienų gali leisti teisėsaugos įstaigų vadovai, o iki trijų mėnesių – prokurorai.

* Žvalgybos metodai. Svarstydama Seimo kontrolieriaus siūlymą numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, darbo grupė pasiūlė į įstatymą įtraukti nuostatą, kad „žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu patvirtinta žvalgybos užduotis“. Žvalgybos tarnybų vadovams ketinama numatyti pareigą paskirti žvalgybos pareigūnus, kurie vertintų, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.

* Informacija apie kandidatus. Siūloma numatyti apribojimus, kokia informacija korupcijos prevencijos tikslais būtų teikiama įstaigų vadovams apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Vyriausybė siūlo įtvirtinti, kokį konkretų laikotarpį gali apimti ši informacija.

Anksčiau planuota, kad komisija teisės aktų projektus pateiks balandį, bet Vyriausybei sutelkus dėmesį į koronaviruso krizę jai duota daugiau laiko.

Darbo grupė turi Vyriausybei pasiūlyti, kaip sustiprinti žmogaus teisių apsaugą bei žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolę.

Jai pavesta svarstyti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas įstatyme numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei efektyvią išorinę kontrolę.

Darbo grupėje dirba Vyriausybės, teisėsaugos institucijų, teismų, advokatūros, Valstybės saugumo departamento atstovai.

S. Skvernelis yra siūlęs sukurti kontrolieriaus institutą, kuris vertintų ir žvalgybos tarnybų, ir kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmus.

Lietuvoje yra dvi žvalgybos tarnybos: Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Seimo kontrolierius šiemet paskelbė išvadas, kad „teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino“ taikyti žvalgybos metodus, kuriems nebūtina gauti teismo leidimo, todėl privatumo pažeidimai gali trukti nepagrįstai ilgą laiką.

Dabar įstatymas numato, kad teismo nesankcionuojamus žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu yra įslaptinti.

Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatyme turėtų būti įtvirtinta galimybė VSD pareigūnų veiksmus skųsti teismui.

Šiuo metu įstatymas numato, kad skundai gali būti teikiami parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Seimo kontrolieriui, tačiau jie gali pateikti tik rekomendacijas.

Kontrolierius taip pat paskelbė, kad pats VSD per mažai dėmesio skiria pareigūnų veiklos vertinimui žmogaus teisių aspektu, o įvertinus rizikas turėtų būti sukurtas „efektyvus išorinis VSD vykdomos veiklos kontrolės mechanizmas“.