Už tai, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, septyni susilaikė.

„Padarėme tai, ką reikėjo padaryti prieš dešimtmetį“, – sakė vienas iš projekto autorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, žvalgybos sistemoje bus įsteigta labai svarbi institucija, „kuri taps savotiška ugniasiene tarp žvalgybos institucijų ir visuomenės bei padės veikti institucijoms nupolitintame lauke“.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba turėtų pradėti dirbti kitų metų liepos 1 dieną.

„Kitas pusmetis bus skirtas kontrolierių paskyrimui ir tarnybos kūrimui“, – teigė L. Kasčiūnas.

Gitano Nausėdos veto Seime pristatęs prezidento patarėjas Darius Urbonas tvirtino, kad nauja žvalgybos kontrolieriaus institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms.

„Šiuo atveju su žvalgybos kontrolieriumi mes iškreiptume sistemą, nes atsirastų ne nepriklausomas, o kur kas labiau nuo politinės įtakos neapsaugotas subjektas kontrolės sistemoje“, – teigė jis.

Prezidentas trečiadienį vetuodamas Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą argumentavo, kad jis apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.

Padarėme tai, ką reikėjo padaryti prieš dešimtmetį.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus. 

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrins ir įvertins žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirs penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

„91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Jis tikisi, jog tai pavyks padaryti dar ketvirtadienį.

„Esame pasiruošę. (...) Aišku, būtų geriau buvę sutarti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

G. Nausėda trečiadienį vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu.

Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo.

Šalies vadovo teigimu, Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.

Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus teigimu, galimos politinės įtakos riziką kelia įstatyme numatyta žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka.

Pagal ją, du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius NSGK bei Žmogaus teisių komitetams (ŽTK).

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Seimo kontrolierių įstaiga.

Vis dėlto L. Kasčiūnas su tokia argumentacija nesutinka.

„Dabar formuluotė yra „NSGK ir ŽTK apsvarsčius“, tai gali būti ir neigiamas apsvarstymas... Anksčiau buvo pritarus, dabar apsvarsčius, – kalbėjo politikas. – Pati naujoji Seimo kontrolierė yra aiškiai pasakiusi, kad Žvalgybos kontrolieriaus institutas turi teisę ir galimybę būti ir būti veiksmingas.“

Siekė depolitizavimo

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Ne valstybės, o politikų interesai

Šalies vadovo teigimu, Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.

Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus teigimu, galimos politinės įtakos riziką kelia įstatyme numatyta žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka.

Pagal ją, du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

„Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procedūroje papildomą įtaką įgyja atskiri Seimo komitetai, o žvalgybos kontrolieriaus atleidimo procedūra yra skirtinga nei Seimo kontrolieriaus“, – politines grėsmes aiškino D. Kuliešius.

Jo teigimu, įstatymas yra skubotas, turi ydų ir rizikų, jam nėra tinkamai pasiruošta.

„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą“, – pranešime nurodė ir prezidentas.

„Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – pridūrė G. Nausėda.

Silpnintų Seimo kontrolierių įstaigą

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Seimo kontrolierių įstaiga. Be kita ko, ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Konstitucijoje.

Kaip nurodo Prezidentūra, Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.

Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga.

Anot jo, Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus. 

Siekė depolitizavimo

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

„Prezidentas pažymi, kad bet kokiai kontrolės institucijai Lietuvoje turime kelti mažų mažiausiai veiksmingumo bei nepriklausomumo reikalavimus. Deja, naujai įsteigta įstaiga kelia rimtų abejonių dėl atitikimo šiems kriterijams“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

„Klausimas dėl veto yra sprendžiamas. Sprendimas bus priimtas artimiausiu metu“, – pridūrė jis.

Seimas ketvirtadienį priėmė žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, tačiau dar liko priimti jį lydinčiuosius teisės aktus.

Pagal priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ketvirtadienį priimtą įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

Žvalgybos kontrolierius būtų Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, kurio pagrindinė funkcija būtų atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

Pagal projektą, Seimas skirtų du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiktų Seimo pirmininkas.

Žvalgybos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip turėtų atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Žvalgybos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.

Įstatymuose taip pat būtų apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Juose būtų detaliai reglamentuota jų veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai ir kt.

Tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas leis užtikrinti veiksmingą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

Po svarstymo už Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą balsavo 94 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Seimas dar turės balsuoti dėl jo galutinio priėmimo.

„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė Gitanas Nausėda.

Trečiadienį jis su buvusiais Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovais aptarė Seime svarstomą Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įstatymo projektą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda domėjosi, kaip buvę tarnybų vadovai vertina iniciatyvas steigti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą, kokius įžvelgia tokio sprendimo privalumus, trūkumus ir rizikas.

„Žvalgybos ekspertai susitikime pasidalijo savo patirtimi ir išsakė pozicijas dėl tokio kontrolės mechanizmo steigimo – jiems daugiausia klausimų kelia galimos politinės įtakos rizika ir neefektyvus valstybės lėšų panaudojimas steigiant perteklines institucijas, neišnaudojant esamos sistemos galimybių“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Tokio formato susitikimas Prezidentūroje įvyko pirmą kartą.

Susitikime dalyvavo buvę Valstybės saugumo departamento vadovai Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina bei buvę Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriai Gintaras Bagdonas, Juozas Kačergius.

Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įkūrimą. Jam jau pritarė Vyriausybė.

Ši nepriklausoma institucija tirtų skundus ir paklausimus dėl žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos.

Žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą inicijavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jį savo parašais taip pat parėmė užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, liberalas Raimundas Lopata, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir parlamentaras Vytautas Bakas.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.

Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Šį klausimą komiteto nariai įtraukė į NSGK veiklos krypčių planą.

„Planuotume, kad tarpsesijiniu laikotarpiu įvertinsime visas iki šiol pasirodžiusias projektų iniciatyvas – ir tai, kas atkeliavo iš Vyriausybės, ir tai, ką praėjusią kadenciją siūlė opozicija, ir galbūt dar naujas idėjas“, – BNS sakė naujasis NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, komitetas galėtų parengti ir sutarti dėl žvalgybos ombudsmeno (kontrolieriaus) instituto koncepcijos, o konkrečias įstatymo pataisas parengtų naujoji Vyriausybė.

„Galvočiau, kad reikėtų pradėti nuo koncepcijos – apsispręsti, koks modelis turėtų būti: kam pavaldi institucija, kokia kompetencija, darbo apimtys ir t. t.“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Koncepciją kurtų NSGK, o jau dėl įstatymų projektų rengimo komitetas galėtų paprašyti Vyriausybės, kad tai būtų padaryta“, – pridūrė jis.

NSGK vadovas tvirtino, kad tai bus vienas pirmųjų komiteto darbų.

„Stengsimės nestabdyti šito proceso. Čia rimtas klausimas ir pagaliau reikia apsispręsti“, – sakė jis.

Siūlymas Lietuvoje įkurti žvalgybos kontrolieriaus instituciją atgimė, kai Seimą praėjusių metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Jame, be kito, siūlyta įteisinti galimybę žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Jas sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, o tuomet opozicijoje buvę konservatoriai registravo siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno institutą. Vėliau tą patį pasiūlė ir Seimo NSGK, pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente rinktą medžiagą.

Nepaisant to, šių metų gegužę tuometinių valdančiųjų – „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – narių balsais ši iniciatyva atmesta. Tuometinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti opozicijos projekto, nes savo projektą rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Opozicija siūlė įkurti nepriklausomą žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kad ji vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.

Tuo metu pagal premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės projektą, atskiros ombudsmeno įstaigos nebūtų, bet daugiau įgaliojimų būtų suteikta Seimo kontrolieriui. Jis nagrinėtų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, prižiūrėtų žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą ir pan.

Už konservatorių parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo devyni, 43 susilaikė.

Prieš projektą balsavo arba susilaikė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti opozicijos projekto.

„Tai labai svarbus institutas. Po Seimo kontrolierių tyrimo Vyriausybė rengia specialų įstatymo projektą. Kodėl jūs vis bandome vienaip ar kitaip sužlugdyti geras idėjas savo projektu, kurį pavadinčiau gerų norų diletantiškas kratinys, absoliučiai nieko gero nepadarysiantis ir tik diskredituojantis bandymą įkurti ombudsmeno institutą“, – sakė D. Gaižauskas.

„Kodėl taip darome? Todėl, kad jūs nedarote“, – atsakė jam projektą pateikęs NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Buvęs šio komiteto vadovas, dabar Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas teigė, kad dar 2018 metais Seimas kėlė klausimą dėl ombudsmeno instituto įkūrimo, bet Vyriausybė per tą laiką nepateikė jokių iniciatyvų.

Kodėl taip darome? Todėl, kad jūs nedarote.

A. Anušauskas sakė, jog žvalgybos kontrolierius reikalingas, kad žvalgybos institucija ar atskiri jos pareigūnai nemanipuliuotų savo galiomis.

Pasak jo, parlamentinė kontrolė nėra tokia veiksminga kokia galėtų būti kontrolieriaus tarnyba.

„Parlamentinė kontrolė vis dėlto turi savo galimybių ribą, nes šiuo atveju kalbama apie kontrolierių, kuris turėtų galimybę gauti informaciją, susitikti su žvalgybų darbuotojais. Žmogus tokiose pareigose turėtų gana dideles galias gauti informaciją, ir ko gero, galėtų gauti daugiau informacijos negu politikai“, – teigė A. Anušauskas.

„Mes vykdydami parlamentinę kontrolę visada pasiekiame tam tikrą vietą, kurią peržengdami atsidurtume toje zonoje, kuri politikams nelabai leidžiama, kai kyla rizika daryti įtaką pareigūnų veiksmams“, – sakė jis.

Pagal opozicijos parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas, žvalgybos kontrolierius atliktų nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.

Jis vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.

Anot projekto, žvalgybos kontrolieriumi galėjo būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir galintis dirbti su slapta informacija.

Siūlyta, kad kandidatą į kontrolierius siūlytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, teiktų Seimo pirmininkas, o penkeriems metams skirtų Seimas.

Konservatoriai pataisas metų pradžioje registravo, kai Seimą pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Vėliau žvalgybos ombudsmeno institutą steigti pasiūlė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente (VSD) rinktą medžiagą.

Komitetas atlikęs tyrimą konstatavo, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau nurodė atsisakyti žodinių pavedimų tikrinti asmenis praktikos.