Toks planas numatytas Žvalgybos kontrolieriaus Nortauto Statkaus metų veiklos ataskaitoje. Numatoma, jog ombudsmeno įstaiga domėsis, kaip priimami sprendimai rinkti ir tikrinti informaciją apie kandidatus bei jų aplinką, kokia medžiaga yra renkama ir kokiu pagrindu. Taip pat bus vertinama, ar ir kam tokia informacija yra teikiama.

Apie šį planuojamą patikrinimą N. Statkus informavo ir Seimo Žmogaus teisių komitetą (ŽTK), kuriam pristatė praėjusių metų veiklos vertinimus ir ataskaitą.

„Šiais metais pirmo patikrinimo tikslas yra įvertinti žvalgybos institucijų veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimų procesais – šių veiksmų teisėtumą, politinį neutralumą, atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“, – posėdžio metu kalbėjo Žvalgybos kontrolerius.

„Praėjusią savaitę, penktadienį, priėmiau sprendimą pradėti tokį patikrinimą. Jis bus atliekamas visą likusį laiką, iki metų pabaigos. Rezultatus tikiuosi pateikti kitų metų sausio mėnesį“, – komiteto narius informavo N. Statkus.

Šįmet ketinama baigti ir 2023 m. pradėtus abiejų žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) – vidaus kontrolės sistemos patikrinimus. N. Status teigė, jog planuoja išvadas Seimo komitetams pristatyti birželį.

„Įvertinus jo rezultatus, bus suformuotos išvados ir rekomendacijos žvalgybos institucijoms dėl šios kontrolės tobulinimo“, – teigiama ombudsmeno metinėje ataskaitoje.

Tarp 4 patikrinimų – 2 buvo susiję su VSD pranešėjo istorija

Ombudsmeno institucijos duomenimis, 2023 m. iš viso buvo pradėti 4 patikrinimai. Du iš jų – susiję su VSD bei pranešėjo Tomo Gailiaus liudijimu.

Viename patikrinimų Žvalgybos kontrolierius vertino, kaip VSD įgyvendina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rekomendacijas dėl veiklos pokyčių. Pastarąsias NSGK pateikė 2020 m. – po to, kai komitetas aiškinosi pranešėjo T. Gailiaus istorijos aplinkybes.

Ombudsmenas nurodo, jog VSD atliko eilę vidaus teisės aktų pakeitimų, priėmė naujų tvarkų, kuriomis nustatė, jog įvairūs pavedimai bei sprendimai rinkti informaciją turi būti formuluojami raštiškai arba departamento informacinėje sistemoje, kartu nurodant ir aiškų medžiagos rinkimo bei tikrinimo pagrindą.

„Paieškos veiksmai yra fiksuojami ir gali būti patikrintas ir įvertinas jų teisėtumas ir pagrįstumas“, – teigiama ataskaitoje.

„Vėliau Žvalgybos kontrolierių įstaiga konsultavo institucijos vadovus dėl galimų konkrečių vidaus kontrolės stiprinimo veiksmų“, – rašoma dokumente.

Kontrolieriaus vertinimu, NSGK rekomendacijos yra įgyvendintos, išskyrus vieną svarbią tvarką – viename dokumente turėjo būti susistemintas žvalgybos informacijos rinkimų būdų ir metodų naudojimas, jų taikymo teisėtumo kontrolė. N. Statkus tikisi, jog tai bus atlikta artimiausiu metu.

„Pažymėtina, kad vis dar yra tobulintinų VSD vidaus kontrolės aspektų“, – priduria kontrolierius.

Žvalgybos ombudsmenas taip pat atliko patikrinimą laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios T. Gailiaus istoriją, pavedimu. Šios analizės išvados buvo pateiktos ir Seimo nariams.

„Į visus komisijos suformuluotus klausimus buvo pateikti atsakymai, kuriuos leidžia įstatymai ir galiojančios teisės aktų nustatytos procedūros“, – nurodoma metų veiklos ataskaitoje.

ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas nutarė įkurti Žvalgybos kontrolieriaus institutą.

Žvalgybos kontrolierius N. Statkus prisiekė Seime praėjusių metų balandžio pradžioje. Netrukus jis buvo paskirtas Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu.

Visgi, įstatymas numato, kad įstaigoje turi veikti du žvalgybos kontrolieriai. Kandidatūras Seimui teikia parlamento pirmininkas. Iki šiol Seimui antrasis pretendentas į ombudsmeno pareigas nėra pateiktas.

Žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.

„Reikalavimai – specifiniai, kartelė yra aukšta“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Suprantama, kad tai yra ypač svarbi institucija, tikrai norisi rasti žmogų, kuris tiktų tokioms svarbioms pareigoms. Turint galvoje, kad tai turi būti ir visuomenei žinomas, ir autoritetingas žmogus, ir ekspertas, išmanyti žmogaus teises ir žvalgybos sritį. Tie reikalavimai tikrai yra aukšti. Natūralu, kad tai užtrunka“, – teigė ji.

„Kitas dalykas, kad tai nauja institucija, jai tenka daug ir ateityje gali tekti daug svarbių temų nagrinėti“, – pridūrė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad institucija veikia ir su vienu žvalgybos kontrolieriumi.

Ji vylėsi, kad šiam Seimui pavyks paskirti ir antrą žvalgybos kontrolierių.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Šių metų balandžio pradžioje tarnybos vadovu paskirtas Nortautas Statkus. Antrojo pareigūno kol kas nėra.

Birželį įstatymas pataisytas, kad žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne tik nacionalinio saugumo ir gynybos srities specialistas, bet ir žmogaus teisių gynėjas.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdo nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Kadangi kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo, Nortautas Statkus teigia, kad tuo laikotarpiu prasminga atidžiau stebėti žvalgybos institucijų veiklą, tikrinant asmenis.

Interviu BNS pareigūnas teigė, kad pradėjus domėtis, kaip Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentuose užtikrinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, nutarta detaliau susipažinti su žvalgybos institucijų vidaus kontrolės organizavimu.

Šiuos patikrinimus iš dalies paskatino vadinamoji pranešėjo istorija, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai žvalgybos pareigūnui nurodė patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.

N. Statkaus teigimu, įstatymas užkerta kelią žvalgybos kontrolieriui atlikti pačios istorijos tyrimą, tačiau jis neatmeta galimybės teikti ekspertinę pagalbą Seimo laikinajai tyrimo komisijai, jei tokia bus sudaryta.

– Šiemet balandį Seimas jus paskyrė žvalgybos kontrolieriumi. Be to, kad reikėjo įsteigti pačią instituciją, surinkti komandą, ar jau spėjote pajusti šios institucijos poreikį visuomenei?

– Žinokit, spėjau pajusti poreikį. Vien dėl to, kad yra skundų. Pranešimų dar nė vieno neturėjau – skirtumas tas, kad skundus teikia pareiškėjai, tai yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, o pranešimus – žvalgybos pareigūnai. Jau turėjau septynis skundus, šešis iš jų nagrinėjau ir priėmiau sprendimus.

Dauguma skundų buvo arba ne pagal kompetenciją, arba neatitiko keliamų reikalavimų, tai reiškia, kad arba duomenų nepateikė, kai paprašai, arba turinys buvo nesuprantamas.

Žvalgybos kontrolierius tiria tik dviejų institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – veiksmus, jų pareigūnų veiksmus ir sprendimus. Čia yra ta kompetencija, kurią žvalgybos kontrolierius turi. Jeigu skundai yra apie ką nors kita, deja, turiu atsisakyti nagrinėti juos.

– Galite pateikti pavyzdį, kada skundas yra ne pagal jūsų kompetenciją?

– Dažnai žmonės painioja žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą. Kriminalinė žvalgyba turi visai kitus tikslus, ji skirta sunkiems nusikaltimams tirti, užkardyti. Tai yra visai kiti subjektai – policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir pan., iš viso septynios (tarnybos – BNS).

Jau turėjau septynis skundus, šešis iš jų nagrinėjau ir priėmiau sprendimus.

– Įstatymas numato galimybę žvalgybos kontrolieriui savo iniciatyva pradėti tyrimą. Ar tokių jau buvo?

– Taip, du iš tiesų pradėjau. Be įstaigos kūrimo darbų, kurie intensyviai prasidėjo nuo gegužės mėnesio, pradėjau susipažinti su žmogaus teisių ir laisvių situacija žvalgybos institucijose. Ir to išdavoje kilo poreikis susipažinti ir patikslinti, kaip veikia žvalgybos institucijų vidaus kontrolės sistema. Kaip tik rugsėjo mėnesį pradėjau šiuos pirmuosius patikrinimus savo iniciatyva.

Patikrinimas yra faktinių aplinkybių nustatymas, tai procedūra, kuria nustatoma, ar yra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą. O tyrimas jau apima ir vertinimus, ir rekomendacijų teikimą, ir sprendimus.

Pirmiausia reikia įvertinti vidaus teisės aktus, jų atitikimą įstatymams, poįstatyminiams teisės aktams, gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus tais klausimais, kurie rūpi žvalgybos kontrolieriui.

– Kokios priežastys lėmė, kad pamatėte reikalą pradėti šiuos patikrinimus?

– Efektyvi vidaus kontrolė yra bet kokios organizacijos teisėtumo pagrindas. Tai yra kaip bazė, nuo ko reikia atsispirti ir nuo ko pradėti.

Paraleliai susipažindamas su žmogaus teisių ir laisvių situacija abejose tarnybose taip pat įvertinu, kaip Valstybės saugumo departamentas įgyvendina 2020 metų kovo 30 dienos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimus, padarytus po tos garsios pranešėjo istorijos.

NSGK rekomendacijų patikrinimas buvo prasmingas, nes 2020 metais pateiktos rekomendacijos rodo, kad buvo taisytinų, keistinų dalykų. Tame sprendime NSGK priėmė visą eilę rekomendacijų, bet iš esmės jas galima suvesti į dvi – kad visi sprendimai rinkti žvalgybos informaciją būtų fiksuojami ir formuluojami raštu arba informacinėse sistemose, ir kita – kad būtų įsteigti nuolatinis veiklos atitikties, informacinių sistemų vertinimo padaliniai ar padalinys.

Susipažinus, kaip VSD sekėsi įgyvendinti tas rekomendacijas, preliminariai galiu pasakyti, kad iš esmės jos yra įgyvendintos, bet yra tobulintinų vidaus kontrolės aspektų. Tai irgi vienas iš tų dalykų, kurie paskatino tuos patikrinimus pradėti.

– Aptikote kažkokių spragų VSD vidaus kontrolėje?

– Kai atliksiu patikrinimą, pasakysiu.

– Patikrinimas atliekamas tik VSD ar abejose žvalgybos institucijose?

– Patikrinimą pradėjau abejose institucijose.

– Dėl vadinamosios pranešėjo istorijos Seime planuojama pradėti parlamentinį tyrimą. Ar matote kokią nors kontrolieriaus tarnybos vietą šiame tyrime?

– Įstatymas labai aiškiai pasako, jeigu klausimas dėl skundo dalyko yra išnagrinėtas kompetentingos institucijos, o NSGK yra kompetentinga institucija tirti žvalgybos institucijų veiklą, tai žvalgybos kontrolierius negali imtis to skundo tyrimo. Todėl, mano supratimu, mano rolė dabar yra tikrai negalima, kol Seimas neapsisprendžia, ką jis darys – ar kurs laikinąją tyrimo komisiją, ar paves NSGK atlikti šį darbą.

– Kaip suprantu, Seime yra noras, jog jūs tyrime dalyvautumėte kaip ekspertas.

– Laikinosios tyrimo komisijos turi teisę kviestis visus valstybės pareigūnus ir gauti atsakymus į tuos klausimus, kurie suformuluoti jų mandate.

– Tiek, kiek esate susipažinęs su situacija, jūsų požiūriu, ar dar yra rizika, jog pranešėjo istorija gali pasikartoti?

– Nesiimsiu spėlioti. Visko gali nutikti šiame pasaulyje, nuo nieko nesame apsidraudę, bet nuo 2020 metų VSD priėmė ir naujų, ir pataisė virtinę jau egzistavusių vidaus teisės aktų. Jie dabar gana detaliai reglamentuoja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tikrinimą. Išdėstyti labai aiškūs teisiniai pagrindai.

Tačiau žvelgiant į 2018–2019 metus, reikia pasakyti, kad dėl vienos iš žvalgybos institucijų veiklos prezidento rinkimų kampanijos metu buvo kilę nemažai klausimų ir abejonių – ar nepažeisti žvalgybos institucijų veiklos principai, nustatyti Žvalgybos įstatymo 4 straipsnyje (šiame straipsnyje numatyta, kad žvalgybos veikla grindžiama teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tarnybų atskaitomybės ir kitais principais – BNS).

Todėl dabar, kai artėja naujos rinkimų kampanijos – 2023-ieji yra 2018 metų analogas rinkimų cikle, – prasminga stebėti ir vertinti, kaip žvalgybos institucijos laikosi teisėtumo ir žmogaus teisių, rinkdamos, apdorodamos ir teikdamos žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams, tikrindamos asmenis, galimai susijusius su rizikomis, grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams, visuomeniniams-politiniams procesams.

Kaip minėta, VSD priimti vidaus teisės aktų pakeitimai, todėl prasminga įsitikinti, kaip jie veikia praktikoje, ir Žvalgybos kontrolierių įstaiga sieks tai patikrinti.

– Pranešėjo istorija prasidėjo nuo pareigūno, kuris pranešė apie galimus pažeidimus VSD, jam buvo suteiktas pranešėjo statusas. Tačiau taip išėjo, kad jo tapatybė yra paviešinta. Nematote žvalgybos kontrolieriaus veiklos intereso šioje srityje?

– Aš nekomentuosiu, nes neturiu oficialios informacijos, kas yra tas pranešėjas. Jei pranešėjo statusas nepanaikintas, tam asmeniui turėtų galioti ir visos apsaugos, įskaitant konfidencialumą.

– 2006 metais NSGK atliko tyrimą dėl VSD veiklos, jis tuomet atskleidė nemažai problemų tarnyboje, viena jų – tarnyba galėjo veikti praktiškai nekontroliuojama, kaip sakė viena politikė „tai buvo valstybė valstybėje“. CŽA kalėjimo istorija taip pat liudija, kad apie žvalgybų tarnybų veiklą galima realiai sužinoti tie, kiek jie leidžia. Jūsų požiūriu, ar nuo to laiko pasikeitė situacija ir kiek dar yra rizikos, kad panašios istorijos gali pasikartoti?

– Tam ir sukurta Žvalgybos kontrolierių tarnyba, kad, kiek įmanoma, tokių dalykų išvengtume, kad būtų aptiktos sisteminės spragos vidaus teisės aktuose ar praktikose, jos būtų ištaisytos, įvertinta, ar trūksta švietimo žvalgybos pareigūnams, kaip laikytis žmogaus teisių ir laisvių. Ir galiausiai – jeigu ir nutiktų tokie dalykai, kad tiek žvalgybos pareigūnai galėtų saugiai pateikti pranešimus, tiek gyventojai galėtų teikti skundus apie galimus jų teisių ir laisvių pažeidimus.

Grįžtant prie pranešėjų apsaugos sistemos. Ji turi veikti, mes neturime kito pasirinkimo. Sistema turi užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai pranešti apie galimus piktnaudžiavimus, galimas negeroves.

– Ar tarnyba turi pakankamai įrankių išaiškinti tas negeroves, jas nustatyti, efektyviai veikti?

– Manau, kad šiandien turime būtinus įrankius veikti. Žinoma, dar daug darbų reikia padaryti kuriant instituciją. Pirmiausia reikia sukurti nuolatinę infrastruktūrą, kad galėtume dirbti su įslaptinta informacija. Didžiuma žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos yra įslaptinta. Mes turime turėti tinkamas patalpas, priemones tiek gauti, tiek rengti įslaptintą informaciją. Čia sakyčiau, ilgiausias ir didžiausias iššūkis.

Taip pat reikia vidaus teisinę bazę sukurti. Toks neįdomus, bet būtinas darbas.

Galiu pasidžiaugti, kad jau suburtas kompetentingų darbuotojų branduolys.

– Jeigu dabar reikėtų susipažinti su įslaptinta informacija, ar turėtumėt tokią galimybę?

– Taip. Esame tapę paslapčių subjektu, bet dar neturime nuolatinių patalpų, dabar naudojamės reikalavimus atitinkančiomis, bet laikinomis.

– Jūsų nuomone, ar numatytas ne per trumpas laikotarpis – vieni metai nuo galbūt padaryto pažeidimo, kai galima rašyti skundą? Juk žvalgybos veikla nėra vieša, apie jos metu padarytus pažeidimus galima sužinoti ir po kelerių metų.

– Taip, procesai gali būti ilgalaikiai. Įstatyme numatytas vienų metų terminas, kaip įprasta. Bet kartu palikta žvalgybos kontrolieriui diskrecija nuspręsti, jeigu jis mano, kad tai labai svarbu, vis tiek imtis skundo nagrinėjimo.

Labai panašiai yra ir su anoniminiais skundais. Kontrolierius gali jų nenagrinėti, bet jeigu jis mano, kad ten pateikta pakankamai pagrįsta informacija, jis gali inicijuoti savo paties patikrinimą. Nustačius požymius, kad galimai buvo piktnaudžiauta ar pažeistos žmogaus teisės ar laisvės, imtis tyrimo.

– Neseniai Lietuvoje lankėsi Suomijos žvalgybos ombudsmenas, dalijosi patirtimi. Jis turi gana rimtą instrumentą – stabdyti neteisėtus žvalgybos veiksmus net vykstant operacijai. Nemanote, kad vertinga būtų ir Lietuvoje turėti tokį įrankį?

– Jo patirtis tikrai buvo vertinga, daug pasisėmėme tam tikrų metodologinių ir taktinių dalykų. Dabar, ar mums reikėtų tiesiogiai Lietuvoje pritaikyti tą patirtį? Nesiimu vertinti. Manau, kad reikia daugiau praktikos įgyti prieš sprendžiant.

Kiek pamenu, Seimas planuoja gal po metų daryti Žvalgybos kontrolierių įstatymo poveikio vertinimą. Tada galbūt būtų galima pakalbėti, ar reikia stiprinti galias, ar reikia sekti Suomijos pavyzdžiu.

– Įstatymas taip pat jus įpareigoja reguliariai informuoti visuomenę apie savo veiklą. Kaip tai darysite? Kiek bus vieša atliktų tyrimų medžiaga?

– Vienas pirmųjų darbų, kuris bus netrukus atliktas, tai internetinės svetainės sukūrimas. Turime sukūrę darbinį variantą, bet dar reikia ją paleisti. Ten bus skelbiama visa informacija, kurią galima teikti visuomenei.

Taip pat kartą per metus iki kovo 1 dienos privalėsiu pateikti viešą žmogaus teisių ir laisvių padėties žvalgybos institucijose vertinimą ir viešą ataskaitą už praėjusius metus.

– Kokia medžiaga bus vieša, ar bus skelbiami skundai, išvados?

– Vieša bus susisteminta informacija, vadinasi, statistinė informacija. Skundų viešinti negalėsiu, nes tai riboja ir asmens duomenų apsauga, ir valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga. Neskelbiama bet kuri informacija, net jeigu ji ir neįslaptinta, bet galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai.

– Visuomenėje gaji sąmokslo teorija, kad specialiosios tarnybos gali bet kada klausyti bet kokio žmogaus pokalbio, kontroliuoti susirašinėjimą. Ką galėtumėt atsakyti tokios teorijos šalininkams, o gal tai ir nėra sąmokslo teorija?

– Kiek man žinoma, galiu užtikrinti, kad tikrai žvalgybos tarnybos neturi nei intencijų, nei galimybių bet kada bet kurio žmogaus klausytis ar kontroliuoti susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo.

Pagal viešas žvalgybos institucijų ataskaitas, 2020 metais teismo sankcionuojamų priemonių (pokalbių, susirašinėjimo kontrolės, kitų – BNS) taikyta 1923 fiziniams ir juridiniams asmenims, 2021 metais – 1918, 2022 metais – 1727. Nedidelė mažėjimo tendencija.

Tie skaičiai nerodo visuotinio sekimo.

Šią savaitę parlamentarai papildė Žvalgybos kontrolierių įstatymą, numatydami tokią galimybę.

Tam pritarė 112 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Pagal priimtą pataisymą, žvalgybos kontrolieriumi turėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip dešimties metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba arba žmogaus teisių bei laisvių apsauga.

Šį projektą teikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad tiek žvalgybos, tiek kitų kontrolierių veikla yra susijusi su asmens teisių ir laisvių apsauga, todėl „tikslinga sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“.

Apie galimybę kontrolieriaus pareigas eiti žmogaus teisių srities atstovui parlamento vadovė užsiminė Seime paskyrus pirmąjį žvalgybos kontrolierių – juo kovą tapo Valstybės saugumo departamente anksčiau dirbęs Nortautas Statkus.

Iš viso yra numatytos dvi žvalgybos kontrolieriaus pareigybės, V. Čmilytė-Nielsen sakė antrojo kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba yra atsakinga už nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Prisiekęs jis pradės eiti pareigas.

„Svarbiausia yra objektyvumas, nešališkumas, teisės viršenybės paisymas ir, žinoma, politinis neutralumas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Visi šitie principai, kurie yra įvardyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme“, – Seime žurnalistams sakė N. Statkus, paklaustas apie svarbiausius naujų pareigų aspektus.

Anot jo, skundų žvalgybos kontrolieriui rašyti dar negalima, nes įstaiga neturi nei buveinės, nei darbuotojų.

„Skundų rašyti dar negalima, nes nėra kur rašyti: nėra nei adreso, nei pašto dėžutės, nei telefono“, – teigė N. Statkus.

Skundų rašyti dar negalima, nes nėra kur rašyti: nėra nei adreso, nei pašto dėžutės, nei telefono.

Seimo pirmininkė jį siūlo skirti Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Antradienį numatytas šio klausimo pateikimas.

Pasak kandidato, jeigu jis bus paskirtas vadovu, galės pradėti paruošiamuosius įstaigos kūrimo darbus.

„Tikiuosi visą dokumentaciją paruošti per tris–keturis mėnesius, bet paskui tai priklausys nuo kitų kompetentingų institucijų, kurios vertina, sertifikuoja įslaptintos informacijos sistemas, patalpas. Tai priklausys jau ne vien nuo manęs, kaip ir patikrinimai asmenų, kurie būtų kandidatais dirbti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigoje – tai irgi gali užtrukti iki keturių mėnesių“, – tvirtino žvalgybos kontrolierius.

Jo teigimu, įstaigai įkurti gali prireikti šešių–septynių mėnesių.

Žvalgybos kontrolierių parlamentas paskyrė kovo 21 dieną.

N. Statkaus kandidatūrą pasiūliusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai vienas reikšmingesnių paskyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Prisistatydamas Seime N. Statkus teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė. Anot jo, šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.

N. Statkus iki šiol dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis taip pat yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą žvalgybos kontrolierius yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Turi dar vieną kandidatą

V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę.

Ji sako antrojo žvalgybos kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi, o tam gali teikti koreguoti įstatyme kontrolieriui keliamus reikalavimus.

„Po pirmojo kontrolieriaus pristatymo, jo pokalbių frakcijose paaiškėjo, kad yra didelis Seimo narių lūkestis, kad antrasis kontrolierius būtų labiau iš žmogaus teisių srities, šiuo metu ieškau racionaliausio sprendimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, vienas iš galimų variantų yra koreguoti įstatyme nustatytą reikalavimą žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

„Yra vienas variantas, koreguoti įstatymo reikalavimus, nes jie yra pakankamai į siaurus rėmus įspaudžiantys ir reikalaujantys dešimt metų patirties darbo saugumo struktūrose, labai konkrečios patirties, ir žmogaus teisių aspektas įstatymo reikalavimuose nėra pakankamai atspindėtas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Kitas variantas, anot parlamento vadovės, būtų „ieškoti žmonių, kurie Seimo frakcijoms atrodytų priimtini“.

Naujienų portalas „Lrytas“ anksčiau yra skelbęs, kad V. Čmilytė-Nielsen antruoju žvalgybos kontrolieriumi buvo numačiusi teikti buvusio ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus kandidatūrą, tačiau Seime kilo nepasitenkinimas, kad abu kontrolieriai susiję su saugumu ir esą per menkai išmano žmogaus teisių sritį.

Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad pirmasis šalies istorijoje žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus prisiekė tik antradienį, jo kandidatūra pateikta vadovauti Žvalgybos kontrolierių įstaigai, ir dar užims laiko, kol įstaiga pradės funkcionuoti.

„Seime prisiekė naujasis kontrolierius, ką tik pateikiau jo kandidatūrą į įstaigos vadovus, o tai reiškia, kad, jei Seimas pritars, įstaigos kūrimo darbai galės vykti, o tai pakankamai ilgas procesas, kuris užtruks, kol įstaiga ims pilnai funkcionuoti ir galės nagrinėti žmonių skundus ir įvairias situacijas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Už N. Statkaus skyrimą naujai kuriamos žvalgybos ombudsmeno institucijos kontrolieriumi per slaptą balsavimą buvo 81 Seimo narys, prieš – 19 ir susilaikė 13 parlamentarų, du biuleteniai rasti negaliojantys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad žvalgybos kontrolieriumi skiriamas žmogus turi turėti darbo žvalgybos institucijose patirties, kitaip neturės jų pasitikėjimo.

„Žvalgybos bendruomenė negali pasitikėti žmogumi, kuris niekada nedirbo panašioje institucijoje. Turi būti žmogus kūrybingas ir giliai suvokiantis, ką jis daro, nes jam teks sukurti šitą instituciją, jos dar nėra“, – už kandidatūrą kalbėjo V. Rakutis.

Jis taip pat teigė, kad tai turi būti atjaučiantis, jautrus žmogus, ir nors kandidatūros, kuri tiktų visiems, negali būti, „N. Stankus yra labiausiai šiuos kriterijus atitinkantis žmogus“.

Pasisakančių prieš kandidatūrą nebuvo, nors anksčiau tvirtinanti darbotvarkę Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys siūlė balsavimą atidėti, nes teigė frakcijos susitikime iš kandidato neišgirdęs aiškaus plano, kaip bus kuriama nauja žvalgybos ombudsmeno institucija.

N. Statkų skirti žvalgybos kontrolieriumi pasiūlė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkė pažymi, kad tai vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Prisistatydamas praėjusią savaitę Seime kandidatas teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė.

N. Statkus pažymėjo, kad šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

„Žvalgybos institucijų specifika tokia, kad, norint užtikrintu jų veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei. Jos turi turėti slaptus įrankius ir didelius įgaliojimus veikti, todėl demokratija turi nustatyti kitą priežiūros mechanizmą nei vieša atskaitomybė“, – antradienį prisistatydamas Seime sakė N. Statkus.

Pasak N. Statkaus, žvalgybos priežiūrai vykdyti kuriama ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.

„Žvalgybos kontrolieriaus institucija pagal kompetenciją ir turės prisidėti prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimo ir kartu tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi, būdama kiek įmanoma objektyvi, profesionali ir nešališka. Visuomenės, politikų, žvalgybos institucijų pasitikėjimas šia institucija yra esminis sėkmingos veiklos laidas“, – kalbėjo N. Statkus.

Po prisistatymo Seime kandidatas susitiks su pageidaujančiomis frakcijomis, tuomet Seimas balsuos dėl jo skyrimo.

N. Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius antradienį teikianti parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Žvalgybos institucijų specifika tokia, kad, norint užtikrintu jų veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Parlamento vadovė  antradienį žurnalistams sakė šį kandidatą pasirinkusi dėl jo patirties, taip pat pažymėjo, kad kontrolieriumi skirti žmogų, nedirbusį žvalgybos struktūrose, būtų sudėtinga vien dėl įstatyme kandidatams nustatytų reikalavimų. N. Statkų ji taip pat apibūdino kaip tvirtą ir principingą.

„Pagal tai, kaip suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų sudėtinga rasti žmogų, kuris nebūtų turėjęs tokios (darbo VSD) patirties, kitas dalykas, kad kuriant tokią instituciją patirtis tokiose struktūrose, matyt, kad yra pliusas. O ateityje žiūrėsime, kai bus sukurta institucija, kaip ims funkcionuoti“, – į klausimą, ar kandidatas gebės išlikti nešališku vertindamas savo buvusią darbovietę, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat patvirtino artimiausiu metu teiksianti ir antrą kandidatą į žvalgybos kontrolierius.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė Seimo pirmininkės pasirinktą kandidatą vertinantis teigiamai, sakydamas, kad tai yra „variantas visiškai neblogas“.

Pagal tai, kaip suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų sudėtinga rasti žmogų, kuris nebūtų turėjęs tokios (darbo VSD) patirties.

„Tikrai profesionalus žmogus, dirbant komitete pasirodęs iš gerosios pusės, nebuvo kažkokių politinių angažavimųsi, išmanantis, daug prisidėjęs prie paties įstatymo rengimo, todėl manau, kad variantas visiškai neblogas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį antradienį sakė S. Skvernelis.

N. Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius antradienį teikianti parlamento vadovė sako, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

„Šalies viduje ir išorėje kylant naujoms rizikoms ir grėsmėms neabejotinai reikia, kad aktyviau įsitrauktų žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė“, – sako parlamento vadovė.

Nutarimo projektą registravusi Seimo pirmininkė pažymi, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

„Kuriant nepriklausomą priežiūros mechanizmą reikia ekspertų, galinčių kompetentingai bei nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai tirti asmenų skundus. Esu įsitikinusi, kad N. Statkus yra būtent toks“, – tvirtino parlamento vadovė, apie savo pasirinkimą paskelbusi ir feisbuke.

Seimo pirmininkė taip pat atmeta kritiką, kad kandidatūros pateikimas užtruko, sakydama, kad prieš pradėdama pokalbius su kandidatais laukė Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Įstatymas priimtas tik 2021 metų gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 metų pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą. Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

N. Statkaus kandidatūrą Seimui planuojama pateikti kitą savaitę.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

„Taip, sesija prasidės keliais svarbiais kandidatūrų pateikimais, tai yra ir Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros, tikėtina, kad jau kovo 10-ąją pradėsime. Taip pat, žinoma, ir žvalgybos kontrolieriai, vienas kandidatas ar abu – tai dar klausimai“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė ji.

Seimo pirmininkė patikino, kad šiuo metu jos turimi kandidatai nedirba žvalgyboje, tačiau nedetalizavo, ar jie to nedarė anksčiau.

„Mano svarstomi kandidatai šiuo metu VSD struktūrose nedirba. Šituos visus klausimus, matyt, pristatant juos, jie turės galimybę atsakyti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Mano svarstomi kandidatai šiuo metu VSD struktūrose nedirba. Šituos visus klausimus, matyt, pristatant juos, jie turės galimybę atsakyti.

Anksčiau V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad kandidatai yra patikrinti ir gavę leidimus dirbti su slapta informacija, tad jokių kliūčių jų pateikti nėra.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.