Toks pasiūlymas pateiktas remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkų rekomendacijomis ir daugiamečiu Baltijos jūros išteklių valdymo planu.

Tikimasi, kad taikant šią strategiją žvejybos intensyvumas ateityje taps stabilus, žvejybos galimybės didesnės, todėl žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų.

„Komisija daro viską, ką gali, kad atkurtų šiuos išteklius, o šį užmojį atspindi šiandienos pasiūlymas. Tačiau Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žvejyba, todėl kiekvienas turi prisidėti prie ilgalaikio šio vertingo jūros baseino tvarumo užtikrinimo“, – skelbia Europos Komisija (EK).

Prieš keletą dienų įvykusiame BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime valstybės narės įvertino EK pasiūlymą ir siūlomą požiūrį dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metams.

„Lietuvos žvejybos laivynui šis pasiūlymas nėra labai palankus, todėl, nors ir remiame tvarios žvejybos tikslus, rezervuotai vertiname kitų metų Baltijos jūros bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius. Turėtų būti išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp atsargaus požiūrio ir sektoriaus stabilumo. Lietuva ragina remtis optimaliu mokslinių rekomendacijų lygiu, kuris leistų pasiekti pusiausvyrą bei atsižvelgti ir į socialines ekonomines pasekmes“, – sako žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

EK, remdamasi ICES rekomendacijomis, siūlo rytinių menkių tikslinę žvejybą ir toliau drausti, paliekant nepakitusią neišvengiamos priegaudos kvotą bei išlaikant papildomas išteklių išsaugojimo priemones – žvejybą neršto metu ir mėgėjų žvejybos ribojimus. Mėgėjų žvejyba yra mažinama, paliekant galimybę vienam žvejui pagauti vieną vakarinę menkę per dieną, išskyrus neršto metu.

Atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas, EK taip pat siūlo drausti tikslinę komercinę lašišų žvejybą visoje Baltijos jūroje, paliekant tik neišvengiamos priegaudos kvotą. Mėgėjų žvejyba taip pat būtų draudžiama, išskyrus reglamente numatytus atvejus, kuomet yra taikomos išimtys.

Vienos iš pagrindinių pelaginių rūšių – strimelių – Centriniame Baltijos jūros baseine kvotą EK siūlo mažinti daugiau nei 54 proc., kadangi praėjusiais metais ICES apskaičiavo, kad 2019 m. klasė buvo didelė, tačiau dabar matyti, kad jos dydis mažesnis už vidutinį, o tai reiškia, kad nuo 2015 m. ištekliai nė karto gausiai nepasipildė.

Šprotų kvotą siūloma palikti 2021 m. lygyje, nors mokslininkų rekomendacijoje dėl šprotų išteklių leidžiama jų žvejybos kvotas padidinti. EK siūlo nedidinti žvejybos galimybių, nes šprotai sužvejojami drauge su strimelėmis vykdant mišriąją žvejybą, o pastarųjų žvejybos kvotos turi būti gerokai sumažintos.

„Šiais metais beveik visos valstybės buvo vieningos ir pabrėžė, kad EK siūlomi skaičiai neramina, tikėtasi geresnių, paremtų mokslinėmis rekomendacijomis, sprendimų, ypač dėl šprotų, kur galimas didinimas ir dėl centrinio baseino strimelių, kur galimas nuosaikesnis mažinimas.

Lietuva ir toliau nuosekliai išlaiko poziciją, kad būtų atsižvelgiama į socialines ekonomines pasekmes, palaikomas žvejybos sektoriaus gyvybingumas ten, kur komercinė žvejybos veikla galima“, – sako D. Dudutis.

Naują pasiūlymą teiks BALTFISH šiuo metu pirmininkaujanti Latvija, toliau bendradarbiaudama su regiono valstybėmis. Galutinį sprendimą už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ministrai priims spalio 11–12 d. įvyksiančioje Ministrų taryboje.

Padaryta didžiulė klaida

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas, nors ir įkurtas Lenkijoje, tarsi imasi ginti visų Baltijos jūros menkių žvejų interesus. Šio komiteto nariai paskelbė atvirą laišką EK komisarui V. Sinkevičiui.

„Šiandien mes susiduriame su situacija, kai dešimčiai tūkstančių Baltijos žvejų buvo atimta galimybė vykdyti ekonominę veiklą dėl klaidingos ir pražūtingos Europos Sąjungos žvejybos Baltijos jūroje politikos“, – teigiama kreipimesi.

ES kaltinama tuo, kad rėmė masinę žvejybą dėl pašarų gamybos. Dėl to, neva, buvusi pažeista Baltijos jūros menkių mitybos bazė. Kad taip gali atsitikti, aplinkosaugos organizacijos pranešusios dar 2008 m.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas tai pagrindžia teiginiais, kad buvusi padaryta didžiulė klaida, kad Baltijos jūroje leista gaudyti strimeles ir šprotus dideliais laivais pašarų gamybai.

„Sugaunama viskas, kas pakliūva į didelius tinklus, įskaitant ir brangių žuvų, kaip lašišos ir menkės, mailių. Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną“, – teigiama kreipimęsi.

Pastebėta, kad intensyviausiai strimeles ir šprotus Baltijoje žvejoja Danija ir Švedija. Nurodyta, kad žvejyboje svarbi vieta tenka ir Lietuvos bei Estijos žvejams.

Priekaištai komisarui iš Lietuvos

Atrodytų, ką bendra su tuo turi ne taip seniai Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru esantis V. Sinkevičius? Kai vyko žvejų karai dėl kvotų, jis dar net ir politikoje nebuvo.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas V. Sinkevičiui priekaištus išsakė dėl to, kas vyksta dabartiniu metu.

Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną.

Konkrečiai dėl to, kaip sprendžiama Baltijos jūros žvejyboje susidariusi problema.

Europos komisaro V. Sinkevičiaus iniciatyva buvo surengtas Baltijos jūros šalių už žuvininkystę atsakingų ministrų susitikimas. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto atstovai pastebėjo, kad jie ten nebuvo įleisti. Diskusijos, kuri, kaip tikimasi, turėjo vykti tarp mokslininkų ir žvejų atstovų, nebuvo.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai pažėrė kaltinimų ir minėto susitikimo deklaraciją rengusiems Lietuvos atstovams. Jie deklaracijos turinį vadina klaidinančiu, nes pagrindine vertingų žuvų nykimo priežastimi nurodoma vandens taršos sukelta eutrofikacija arba vandens žydėjimas.

„Deklaracijos turinį rengė ir jais manipuliavo žmonės, kurie iki šiol klaidino Europos Komisiją ir niekaip nesuinteresuoti atskleisti tiesos apie gyvybės sunaikinimo Baltijos jūroje priežastis. Tai, kad vėliau šį dokumentą pasirašė nežinantys ministrai, atsakingi už Baltijos žuvininkystę, jokiu būdu nedaro jo rimto. Žvejai jį atmeta kaip dar vieną bandymą manipuliuoti Baltijos jūros ekosistema, užkertant kelią žvejybos sutvarkymui, neteisingai apibrėžiant jo priežastis“, – teigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.

Jie pateikė Lenkijos jūrų žuvininkystės instituto 2016 m. atlikto tyrimo, kurį paneigia,kad žvejyba nyko dėl aplinkos veiksnių, 50 puslapių ataskaitą.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai teigia, kad tyrimas yra slepiamas nuo pareigūnų, kurie yra atsakingi už ES žuvininkystės politiką. Taip neva vyksta manipuliavimas ne tik žvejais, bet ir ES politikais.

„Manipuliacijų aukos yra ne tik žvejai, bankrutavę visoje Baltijoje, bet ir Jūs, nes savo viešuose pareiškimuose naudojate naudojate tezę apie stiprią Baltijos jūros eutrofikaciją, kurią Jums teikia aplinkiniai žmonės ir patarėjai“, – kreipimesi į komisarą V. Sinkevičių dėstė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.

Norėtų teisingo įvertinimo

Lenkijos žvejai pareikalavo, kad EK aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras V. Sinkevičius surengtų susitikimą ne tik su ES Baltijos jūros regiono žemės ūkio ministrais, bet ir žvejais. Taip pat prašoma, kad būtų paskirta speciali mokslinė komisija, kuri realiai įvertintų situaciją. Prašoma, kad į komisiją nebūtų įtraukti mokslininkai, kurie iki šiol neva teikę neteisingą informaciją apie žvejybos situaciją. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas prašo jauniausio EK komisaro, kad jis imtųsi realios visos Baltijos žuvininkystės gelbėjimo politikos.

„Mes vis dar tikimės, kad Jūs pasirodysite kaip Baltijos jūros žvejybos reformatorius, o ne jos duobkasys, kokie buvo Jūsų pirmtakai“, – kreipimąsi į Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą V. Sinkevičių užbaigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai. Į šį komitetą yra susibūrę daugiausia Lenkijos žvejai, kuriuos palaiko žvejybą reguliuojanti Lenkijos ministerija.

Solidarumą su Lenkijos žvejais yra pareiškusios ir kelios Lietuvos žvejų asociacijos.