Žydrės Gavelienės teigimu, kelionės į Turkiją vis ankstėja, nes jau nebe pirmus metus žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti. 

„Jau eilę metų matome, kad žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti. Į Egiptą (dėl įvykių Gazos Ruože – BNS) dar dalis lietuvių bijo važiuoti arba privengia šiuo metu, todėl kelionių organizatoriai aktyviau siūlo Turkijos variantą, kur geras oras. Nes yra žmonių segmentas, kuris įpratęs imti atostogas per Velykas, todėl pasiūlyta Turkija“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.  

„Per Velykas išvykti į Turkiją yra tikrai labai nemažai variantų – ir trijų dienų, ir penkių, ir savaitės atostogoms. Infrastruktūra puikiai tinkanti: visus metus dirbantys viešbučiai turi ir personalą, ir pramogų, ir virtuvę, yra šildomi baseinai. Tikrai tie, kas nori komforto ir saulės, pasirinko Turkiją“, – pridūrė ji.   

Norintys pažinti svetimus kraštus, anot Ž. Gavelienės, renkasi Šri Lanką, kur šiemet pirmą kartą galima nuskristi tiesiogiai.

„Tie, kurie nori pažinti, renkasi Šri Lanką, nes tiesioginių skrydžių niekada į šią šalį iš Lietuvos nebuvo. Šie metai yra pirmieji. Norintys pažinti šį egzotinį kraštą, renkasi savaitės kelionę po Velykų. Lėktuvas puikiai pildosi“, – teigė turizmo rūmų vadovė. 

Pasak Ž. Gavelienės, per Velykas lietuviai dar ieško poilsinių kelionių ten, kur šilta, nes tokiu laiku Lietuvoje paprastai būna vėsu. Tačiau dalis nori ir paskutinį kartą paslidinėti, todėl vyksta į slidinėjimo kurortus.

„Žmonės ieško saulės, todėl ir važiuoja ten, kur ja gali pasilepinti. Viena dalis skrenda atostogauti ten, kur vykdomi tiesioginiai skrydžiai – į Atlanto vandenyno salas – Kanarus ir Madeirą, į Egiptą tradiciškai“, – sakė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

„Aišku, yra ir tokių, kurie suka į šiaurę, nes Laplandijoje dabar puikus slidinėjimo metas. Visas balandžio mėnuo dar“, – pabrėžė Ž. Gavelienė. 

Pasak jos, atostogautojai į kelionę linkę išvykti kuo anksčiau – pirmą Velykų dieną. 

„Žmonės gal ir pageidautų išvykti pirmą Velykų dieną, po Velykų pusryčių ar pietų, tačiau mes tokių patogių reisų negalime pasiūlyti. Bet jeigu yra pasirinkimas, išvykti renkamasi kuo anksčiau“, – teigė Ž. Gavelienė. 

Pasak jos, 2023 m. per Lietuvos oro uostus, tiek atvykdami, tiek išvykdami keliavo 6,01 mln. žmonių, 12 proc. daugiau nei 2022 m., bet mažiau nei 2019 m., kai keliavo 6,5 mln. asmenų.

„2023 m. buvo pirmieji popandeminiai metai, dėl kurių galėjome dirbti visu pajėgumu“, – trečiadienį žurnalistams teigė Ž. Gavelienė.

Pasak jos, per pirmą, antrą ir trečią 2023 m. ketvirčius iš Lietuvos išvyko 1,69 mln. keliautojų, 7 proc. mažiau, nei 2019 m. Tuo pat metu, jos teigimu, daug daugiau asmenų, lyginant tiek su 2022 m., tiek 2019 m., naudojasi kelionių organizatorių paslaugomis, kas rodo gerėjančią vartotojų finansinę padėtį.

„Su kelionių organizatorių pagalba keliavo beveik pusė milijono keliautojų arba 32 proc. visų keliavusių. Pasitikėjimas kelionių organizatoriais auga ir mes tuo džiaugiamės. (...) Vartotojai jaučiasi daug finansiškai saugiau“, – komentavo ji.

Turizmo rūmų prezidentė pastebi, kad atvykstamasis turizmas atsigauna vangiau, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius į Lietuvą atvyko 13 proc. žmonių daugiau nei 2022 m, bet 29 proc. mažiau nei 2019 m. Visgi, pasak jos, toks augimas apgaulingas, nes didelę dalį atvykusių asmenų sudarė sąjungininkų kariai ar pabėgėliai.

„Ką pasakys sektoriaus atstovai – tik apie 50 proc. atvykstančiųjų keliautojų sugrįžo, nes nemažą dalį į Lietuvą keliavusių šiais metais sudaro NATO kareiviai, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai“, – aiškino ji.

Taip pat, anot Ž. Gavelienės sumažėjusį užsienio keliautojų norą atvykti į Lietuvą rodo net 80 proc. nuo 2019 m. nukritęs keliautojų naudojimasis kelionių agentūrų paslaugomis. Visgi, padėtis jau gerėja – 2023 m., lyginant su 2022 m., tokiomis paslaugomis naudojosi 33 proc. daugiau keliautojų.

„Pasitikėjimas Lietuva, kaip turistine kryptimi, dar šlubuoja. Bet tikimės, kad 2024 m. bus dar ties 50 proc. mažiau, lyginant su 2019 m. lygiu“, – paminėjo Ž. Gavelienė.

„Šiuo metu arba artimiausią mėnesį kelionių organizatorių, organizuojančių keliones į Izraelį, nėra. Ir artimiausiu metu nebus – niekas neveža ir kelionių neorganizuoja, jos sustabdytos iki lapkričio pabaigos“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.

„Kelionės šia kryptimi dar ir nepopuliarios dėl sezono. Paprastai į Izraelį keliauja iš Lietuvos tada, kai pas mus pasidaro gerokai vėsiau, žiemą. Mes neturėjome nei užsakomųjų skrydžių, nei čarterių. Vienintelis buvo „Wizzair“ tiesiogiai nuvykti ir buvo limituotas galinčių nuvykti skaičius žmonių“, – pridūrė ji.  

Ž. Gavelienė pabrėžė, kad kelionių organizatoriai taip pat turi vadovautis Užsienių reikalų ministerijos rekomendacijomis nevykti į šią šalį ir Palestiną.

Pasak jos, žmonėms, keliones užsisakiusiems spaliui–lapkričiui, siūloma rinktis kitas kryptis arba atgauti pinigus.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ atstovė Miglė Bielinytė BNS sakė, kad dabar „Novaturo“ išvežtų keliautojų Izraelyje nėra: „Keliautojų saugumas yra svarbiausias mūsų prioritetas“.  

Pasak įmonės atstovės, spalio mėnesį suplanuotos trys pažintinės kelionės iš Lietuvos į Izraelį bei ekskursijos iš Egipto į Izraelį atšauktos. 

„Klientai gali rinktis iš kitų mūsų bendrovės siūlomų krypčių ir pasikeisti savo kelionių planus. Ši informacija klientus detaliau pasiekia tiesiogiai arba per juos aptarnaujančius agentus, jei kelionė buvo įsigyta per kelionių agentūrą“, – pranešė M. Bielinytė.

Kelionių organizatoriaus „TezTour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė BNS sakė, kad bendrovė taip pat nesiūlo kelionių į Izraelį: „Kelionių į Izraelį neorganizuojame“.

„Žmonės yra išsiilgę kelionių, pernai tikrai ne visi iškeliavo, antras dalykas, reguliarių skrydžių krypčių ir dažnių skaičius  yra nepakankamas, todėl dažnu atveju keliautojas, norėdamas turėti geros kainos ir be rūpesčių keliones, yra priverstas rinktis kelionių organizatorius“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

„Trečias dalykas, skrydžių grafikas buvo pakankamai didelis, ir ketvirtas dalykas – infliacija Lietuvoje. Dažnas skaičiavo, kiek jam kainuos atostogos Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo ji.

Kelionių organizatorių pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 47 proc. iki 244 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3,7 karto iki 13,8 mln. eurų.

Pasak Ž. Gavelienės, didžiausias pajamas gauna išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, nes geopolitinė situacija vis dar neleidžia klestėti atvykstamajam turizmui.

Ž. Gavelienė pastebi, kad verslo kelionių atsigavimas, palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, šiuo metu siekia 73 proc. Anot jos, rodiklis yra pakankamai geras, o spartesniam atsigavimui trukdo skrydžių trūkumas, kuris taip pat veikia ir komandiruočių kainas.

„Įvertinus geopolitinę situaciją ir skrydžių skaičių, šis atsigavimas yra tikrai geras rodiklis“, – teigė ji.

Įvertinus geopolitinę situaciją ir skrydžių skaičių, šis atsigavimas yra tikrai geras rodiklis.

 

Tuo metu atvykstamojo turizmo atsigavimas, Ž. Gavelienės duomenimis, šiuo metu siekia apie 50 proc., o pozityvesnio proveržio šiai sričiai ji neįžvelgia.

„Estravel Vilnius“ vadovės duomenimis, šiemet Lietuvoje apsilankė 765 tūkst. užsieniečių, kai 2019 metais – 1,12 mln.

„Faktas, kad geopolitinė situacija greit nepasikeis, norint grįžti į šiuos skaičius, reikia naujų rinkų, tam neužtenka tik kelionių organizatorių įdirbio, reikia ir valstybės prioriteto“, – sakė Ž. Gavelienė.

Anot jos, iššūkių kelia ir susisiekimas su Lietuva, ir per mažas turizmo rinkodaros biudžetas bei infrastruktūros trūkumas. Pasak Ž. Gavelienės, konferenciJŲ centro įkūrimas Vilniuje galėtų padėti atsigauti atvykstamajam turizmui.

2024 metais, Ž. Gavelienės teigimu, kelionių organizatoriai ir toliau turėtų stebėti augimą, pagrindinės užsakomosios kryptys liks Egiptas ir Turkija, o reguliariosios – Jordanija ir Marokas. Be to, kruizų kelionių skaičius turėtų augti maždaug dešimtadaliu, turėtų augti ir vadinamųjų „darbostogų“ apimtys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 187 kelionių organizatoriai.

„Nors skaičiai sako, kad Lietuvoje atvykstamasis turizmas atsigavo 68 proc., tačiau kelionių organizatoriai sako, duok Dieve, kad tai būtų bent 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

„Atvykstamajame turizme jokio pozityvaus pokyčio nėra“, – pridūrė ji.

Anot jos, statistiškai prieaugį sudaro turistai iš JAV ir Ukrainos, tačiau, pasak Gavelienės, tai NATO dislokuotos pajėgos ir ukrainiečių pabėgėliai, kurių priskirti turistams negalima.

Ž. Gavelienės vertinimu, siekiant, kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų bendrai skatinti vietos turizmą, reikėtų suvienodinti taisykles, patobulinti susisiekimą tarp valstybių, kad jis būtų patogus.

„Pirmiausia, reikia išspręsti infrastruktūrą (...) Reikia daug namų darbų padaryti, kad mūsų regioną kaip vieną matytų tolimosios rinkos“, – sakė Ž. Gavelienė.

Pasak jos, be to, turėtų būti skiriama lėšų naujoms rinkoms pritraukti.

„Ženklų nėra, kad kainos mažės, prognozuojame, kad nebebus tokio didelio augimo, bet lengvas augimas išliks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

„Tikėtis, kad bus mažesnės kainos nei buvo pernai, jokio pagrindo nėra, juolab Lietuvoje nei naujų žaidėjų atsirado. Jei atsirastų stiprus kelionių organizatorius, kuris ateitų į Lietuvą, gal kuriam laikui kainas padempinguotų“, – kalbėjo ji.

Pasak Ž. Gavelienės, pasaulyje viešbučiai bango nuo 5 iki 15 proc., o vienintelė kryptis, kur stebėtas nedidelis kainų kritimas, buvo Singapūras.

2019 metais savaitės kelionė užsienyje vienam žmogui kainavo vidutiniškai 530 eurų.

Ž. Gavelienės teigimu, per tris praėjusių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu metu laiku 2019 metais, bendras kelionių skaičius iš Lietuvos į užsienio šalis sumažėjo 23 proc., turistų skaičius – 16 proc., tačiau 22 proc. augo keliavusiųjų su kelionių organizatoriais, skaičius.

„Tai geriausiai atspindinti tendencija ta, kad pandemija įvedė daug sumaišties, susigaudyti turistui, kaip vykti, kokie reikalavimai, skiepai, tapo sunku ir didžioji dalis kelionių agentūrų darbuotojų tapo ne tik kelionių planuotojai, bet ir patarėjai“, – sakė Ž. Gavelienė.

Jos teigimu, pernai neigiamos įtakos turėjo karas Ukrainoje, koronaviruso pandemijos pasekmės, tačiau buvo ir pozityvių pokyčių, pavyzdžiui, atsirado naujas keliautojų segmentas.

„Tie, kurie iškeliavo Lietuvą, visus pažintinius takus, jiems reikia naujų horizontų. Atsirado grupė žmonių, kurie anksčiau nekeliavo, bet dabar keliauja su kelionių organizatoriais. Tai rodo ir užsakomųjų skrydžių duomenys“, – sakė Ž. Gavelienė.

Anot jos, taip pat vis dar populiarios „darbostogos“, kai nemaža dalis žmonių, dirbantys nuotoliu arba hibridiniu būdu, renkasi bent kelias savaites praleisti ne Lietuvoje.

„Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos. Pirmas dalykas, tai yra pandemija, visiškai neseniai atsivėrusios sienos, antras dalykas – Rusijos karas Ukrainoje. Tačiau be išorinių problemų turime ir vidinių skaudulių – tai yra nepakankamas Lietuvos turizmo rinkodaros finansavimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Ž. Gavelienė.

„Tam būtina numatyti lėšas iš valstybės biudžeto ir tam būtini resursai, kad Lietuva šiandien skambėtų garsiai. Taip, kaip mes skambame „drąsi šalis“, norėtume būti ir svetinga šalis, kuri laukia turistų“, – pridūrė ji.

Tikėtina, turistų iš Rusijos arba rusakalbių turistų, kurių mes turėjome apie 50 proc. prieš pandemiją, greitu laiku tikrai neturėsime.

Jos teigimu, šis verslas dėl biurokratinių kliūčių negavo jokios nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms skirtos subsidijos, todėl įmonėms reikalinga pagalba išlaikant darbuotojus, taip pat ieškant naujų rinkų.

„Kodėl būtina persiorientuoti į kitas rinkas? Todėl, kad, tikėtina, turistų iš Rusijos arba rusakalbių turistų, kurių mes turėjome apie 50 proc. prieš pandemiją, greitu laiku tikrai neturėsime. Todėl būtina atrasti naujas rinkas, kad būtų užpildyta infrastruktūra ir būtų gauti tie patys milijardai pajamų, kaip buvo prieš pandemiją“, – teigė turizmo sektoriaus atstovė.

Anot jos, užsienio turistų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 70 proc.  

Statistikos departamento duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 1,2 proc. iki 947,6 tūkst., o vienadienių keliautojų sumažėjo 14,8 proc. ir siekė 1,15 mln.

Ž. Gavelienės teigimu, patyrusių darbuotojų poreikis – didžiausias iššūkis sektoriuje. Jos teigimu, kelionių organizavimo versle dabar dirba 1770 žmonių – beveik perpus mažiau nei prieš pandemiją, kai jų buvo daugiau nei 3300.

„Didžiausias iššūkis visoje turizmo industrijoje yra darbuotojai, turintys patirtį. Mes taip lengvai apmokyti darbuotojų negalime. Reiškia, mes netekome 50 procentų darbuotojų. Mūsų darbas nepalengvėjo (...) Mums darbo yra daugiau, kurį turime padaryti, žmonių turime mažiau, o pritraukti į turizmą žmonių nėra taip paprasta“, – teigė Ž. Gavelienė.

Pasak jos, dalis darbuotojų buvo atleista, dalis sumažėjus atlyginimui darbą paliko patys.

Jos teigimu, EIMIN numatyto „puodelio kavos“ už vieną į Lietuvą atvežtą turistą verslui nepakanka, o norint pakeisti apie pusę visos rinkos sudariusius Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos turistus, kurių dėl karo šį sezoną nebus, reikia imtis trijų „paprastų dalykų“.

Pasak Ž. Gavelienės, pagalba iš EIMIN vėluoja.

„Šiandien turizmo sektoriaus situacija yra labai sunki. Skubių priemonių, kaip pagelbėti turizmo sektoriui nėra. Vis dar svarstome, kaip galėsime pagelbėti 2022 m. Jau turbūt 2 mėn. tą dalyką svarstome, bet kol kas tų priemonių nėra“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete parlamentarams kalbėjo Ž. Gavelienė.

Trečiadienio komiteto posėdyje ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pristatė 4 mln. eurų pagalbos turizmo sektoriui fondą, kuriame iš Vyriausybės rezervo lėšų būtų finansuojama parama apgyvendinimo ir atvykstamojo turizmo įmonėms, pirmuosius nuostolius pradėjusioms skaičiuoti prasidėjus pandemijai.

Apie 50 proc. kaštų už dujas, šildymą ir kt. energetines išlaidas daliai viešbučių padengti, taip pat vienkartinėms 100 eurų išmokoms už vieną viešbučio kambarį sumokėti, numatoma skirti 3,6 mln. eurų.

Tuo tarpu atvykstamojo turizmo įmonėms iš likusių 0,4 mln. eurų ketinama skirti kompensacijas pagal tai, kiek buvo atvežama turistų nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. gruodžio. Skiriama subsidija siektų iki 3 eurų už vieną turistą, didžiausia galima suma vienam gavėjui – 30 tūkst. eurų.

Anot Ž. Gavelienės, numatyta parama nėra pagalba pritraukti naujus turistus, o iš 400 tūkst. eurų paramos lėšų apie 100 tūkst. atiteks EIMIN valdomai „Invegai“ – administraciniams kaštams padengti. Savo ruožtu planus skirti po 3 eurus už kiekvieną turistą NTVA vadovė vadina nepakankama pagalba ir sako, kad „puodelis kavos“ verslo neišgelbės.

„Ar tikrai atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius yra vertas kavos puodelio už atvežtą turistą? Niekaip negaliu sutikti, kad tai yra derama pagalba per 3 metus atvykstamojo turizmo sektoriuje“, – teigė Ž. Gavelienė.

Pasak jos, tam, kad sektorius atsistotų ant kojų, reikia „ne didelių frazių, o paprastų dalykų“. Juos turizmo verslo atstovė įvardijo tris.

Visų pirma Ž. Gavelienė pažymėjo, kad dėl karo Ukrainoje, Lietuva neteks turistų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, dėl ko turistų srautai sumažės maždaug perpus. Todėl privalu numatyti priemones naujoms rinkoms rasti, sakė ji.

„Reikia trijų dalykų tam, kad Lietuva nenukentėtų nuo to, kad prarado daugiau kaip 50 proc. turistų. 50 proc. buvo iš tų rusakalbių šalių ir šiandien reikia naujų rinkų. (...) Reikia naujų rinkų paieškos priemonės kelionių organizatoriams“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.

Taip pat NTVA prezidentė paminėjo, kad kelionių organizatoriai į turizmo parodas vyksta savo lėšomis, nors treus metus gyvena be pajamų, tad būtina organizuoti efektyvią rinkodarą, atvykstamojo turizmo įmonėms bendradarbiaujant su turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.

„Šiandien kelionių organizatoriui atvykti į parodą reikia už savo pinigus. Verslui, kuris trejus metus gyvena be pajamų, reikia efektyvios rinkodaros (...) Efektyviai daryti, tai reiškia, kad kelionių organizatoriai, kartu su „Keliauk Lietuva“ galėtų įgyvendinti rinkodarą“, – siūlė Ž. Gavelienė.

Šioms priemonėms įgyvendinti, pasak jos, reikėtų numatyti bent po 15 tūkst. eurų kiekvienai įmonei. Trečiąja priemone ji įvardijo investicijas darbuotojams pritraukti.

„Reikia priemonės darbuotojų pritraukimui. Šiandien turizmo sektorius nėra pati patraukliausia industrija, kurioje norisi darbuotis. Reikia priemonės, kuri padėtų pritraukti naujus darbuotojus, juos išlaikyti ir mokėti konkurencingus atlyginimus“, – aiškino NTVA vadovė.

Posėdyje taip pat pasisakęs Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis pabrėžė, kad atvykstamojo turizmo verslo rodikliai yra „tragiški“, esą įmonių pajamos mažėjo beveik dvigubai, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos 2021 m. krito 95 proc., lyginant su 2019 m. Viešbučiai neteko apie 50 proc. pajamų. Pavyzdžiui,viešbučiai Neringoje neteko 80–90 proc. užsienio turistų“, – komiteto nariams sakė U. Armalis.

Jo teigimu, atvykstamojo turizmo verslas, smarkiai nukentėjęs nuo pandemijos, gavo gerokai mažesnę paramą, nei išvykstamojo turizmo įmonės. Be to, 83 proc. visos paramos, pasak, U. Armalio, gavo stambusis, o ne smulkusis verslas, sumokantis ženkliai didesnę dalį mokesčių.

Iki COVID-19, EIMIN žiniomis, turistų Lietuvoje buvo arti 3 mln., tačiau pandemija srautus apkarpė – 2020 m. jų buvo apie 936 tūkst. 2021 m. Lietuvoje apgyvendinta 505,4 tūkst. atvykėlių, palyginimui 2020 m. – 511,6 tūkst.

EIMIN šiemet ketina skatinti komunikaciją, kad keliauti į Lietuvą yra saugu, kartu atsisakyti reklaminių kampanijų Rusijoje, atsisakyti visų partnerysčių su šalimi agresore.

Pagrindinės Lietuvos rinkos, pasak V. Jurgučio, yra Vokietija, Lenkija Jungtinė Karalystė ir Izraelis, kiek mažiau dėmesio skiriama Baltijos šalims, trečiajame EIMIN tikslinių rinkų krepšelyje numatytos Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, JAV, Japonijos rinkos.

EIMIN šiais metais planuojama dalyvauti 10 turizmo renginių ir parodų.

„Tikrai grįžta turizmo rinka į tą tokį aktyvų laikotarpį. (...) Norisi tikėtis, kad šitie metai bus lūžio metai, kai turistų srautų kreivė pradės kilti aukštyn“, – Ekonomikos komiteto nariams teigė V. Jurgutis.

„Iš tikrųjų nuo pandemijos pradžios suvaržymų buvo labai daug, tai yra tiesa. Tikiuosi, kad mes pandemijos pamoką išmokome, kad visiškai uždrausti keliones ar riboti judėjimą nėra efektyvu. Dėl to tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek efektyviai veikiančių šalių vyriausybės paskelbė reikalavimą testuotis ir izoliuotis, kol išsiaiškins, ar žmogus užsikrėtęs, ir koks gali būti tos viruso atmainos veikimas“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

„Džiaugiamės tuo, kad nebuvo iš viso uždraustos kelionės – tam nėra jokio racionalaus pagrindo. Džiaugiamės tuo, kad keliautojai nepanikuoja ir renkasi keliones. Žinoma, jie pateikia klausimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Manau, kad vertinga būtų pasidalinti ir čia. Pirmas dalykas yra pirkti kelionę iš kelionių organizatoriaus. Kodėl? Todėl, kad kelionių organizatorius turi prievolę, kurią prižiūri Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, – grąžinti keliautoją į išvykimo vietą, jei nutiktų nenumatytos aplinkybės, o jei nebūtų galima išvykti į šalį – grąžinti pinigus per keturiolika dienų“, – teigė Ž. Gavelienė.

„Antras dalykas, ką gali padaryti pats keliautojas, tai pasirūpinti savo higiena. Tai reiškia laikytis visų nurodymų: dėvėti kaukę nuo atvykimo į oro uosto iki išvykimo iš oro uosto svečioje šalyje. Trečias dalykas – būtinai pasirūpinti savo kelionės draudimu, kuris turėtų COVID-19 riziką. Tai yra trys patarimai, ką reikia daryti keliaujant, nepaisant to, į kurį regioną keliausite per šiuos Naujuosius ir kalėdinį periodą“, – aiškino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.

Pasak Ž. Gavelienės, dažnam gyventojui izoliavimasis po kelionės sumažina kelionės žavesį.

Matome per šį kalėdinį ir naujametinį periodą, kad iš tiesų trūksta vietų lėktuvuose, kur keliautojai galėtų išvykti.

„Tikrai nereikėtų galvoti apie tas šalis, iš kurių grįžus reikia izoliuotis – tai nėra didelis traukos taškas. Nebent žmogus pilnai suvokia, kad gali tekti izoliuotis, ir tai nekenkia jo asmeniniams planams. Tačiau kalbant apie testavimą, matome, kad kiekvienas keliautojas, laiku užsiregistravęs į 1808.lt, turėjo galimybę nemokamai testuotis. Tai buvo Europos Sąjungos nutarimas ir tam skirti finansai. Tikrai tikiu, kad Europos Sąjunga ir vėl pasirūpins tokiu pačiu sprendimu ir keliautojai galės nemokamai testuotis“, – šnekėjo ji.

„Tačiau nuo gruodžio 1 d. testavimas keliautojams prieš išvykstant į kelionę ar iš jos grįžtant yra iš jų pačių kišenės. Tai tikrai brangina galimybę keliauti. Turime suprasti, kad kelionės nėra vien tik prabangos reikalas. Kelionės yra pailsėjimui, naujiems įspūdžiams, įkvėpti gyvenimo. Žmonės tikrai keliauja. Matome per šį kalėdinį ir naujametinį periodą, kad iš tiesų trūksta vietų lėktuvuose, kur keliautojai galėtų išvykti, ir kad praktiškai visos populiariausios kryptys, kurios šiuo metu yra atsidariusios, yra užpildytos. Aišku, dar galima gauti vietų, jeigu jūs galite derintis prie ne tokio palankaus grafiko“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.

Esą Pasaulio sveikatos organizacija gruodžio 1 d. pareiškė, kad pilnai nepasiskiepiję ir tie, kurie priklauso rizikos grupei, neturėtų keliauti į šalis, kuriose užfiksuota nauja mutacija – omikron atmaina. Pasak Ž. Gavelienės, noras keliauti iš tiesų svarbi priežastis, kodėl žmonės nutaria skiepytis.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad kelionės yra pats didžiausias akstinas, kodėl žmonės skiepijasi. Mes matome iš keliautojų tarpo, kad skrenda ir sako: „Aš pasiskiepijau tada ir tada, po dviejų savaičių planuojame kelionę“ arba „trečias skiepas numatytas tada ir tada, po to laikotarpio praėjus dviem savaitėm noriu iškeliauti“. Dažniausiai keliautojai yra pasiskiepiję, labai maža dalis yra tų, kurie nesiskiepiję. Beje, dauguma šalių yra atviros tik pasiskiepijusiems keliautojams. Čia niekas labai nesikeičia. Norint keliauti, skiepas yra būtinas arba su juo tai yra daroma žymiai lengviau. O turintiems šalutinių ligų reikėtų pasitarti su gydytojais, o ne su kelionių konsultantais“, – kalbėjo ji.

„Nuo visų Vyriausybės sprendimų, ir nuo racionalių, ir nuo ne visai racionalių, turizmas yra tiesiogiai priklausomas. Labai tikiuosi, kad pandemijos pradžios sprendimai nepasikartos. Dabar mes turime žymiai daugiau duomenų, matome žymiai daugiau atvejų ir matėme, kad visiškas kelionių ribojimas nesustabdė viruso atėjimo nei į mūsų, nei į kitą šalį“, – teigė Ž. Gavelienė.

„Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą. Manau, kad tie Rusijos gyventojai, kurie turi galimybę atvykti į Europą, turės galimybę ir nuvykti į Turkiją, tačiau savo kelionėms jie rinksis tas šalis, į kurias bus leidžiama atvykti pasiskiepijus „Sputnik“ vakcina“, – BNS sakė kelionių organizatorės „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė.

Pasak jos, kol kas Lietuvoje diskutuojama, ar įsileisti į šalį užsieniečius, pasiskiepijusius „Sputnik V“, tuo metu Estija jau yra pareiškusi, kad priims tokius turistus.

„Leidimas atvykti pasiskiepijusiems „Sputnik“ vakcina būtų naudingas mūsų turizmo sektoriui, nes toks turistas prieš vykdamas į Turkiją ar grįždamas iš jos vieną ar kelias dienas praleistų ir Lietuvoje (...) Manau, anksčiau ar vėliau mes būsime priversti Europos vaistų agentūros sprendimu priimti pasiskiepijusius šia vakcina. Mes galime neskiepyti savo žmonių šia vakcina, bet negalima diskriminuoti žmonių, kurie yra paskiepyti kita vakcina“, – teigė Ž. Gavelienė.

Anot jos, Lietuvos kelionių organizatoriai didesnių nuolaidų iš Turkijos dėl šio Rusijos sprendimo neturėtų sulaukti, nes poilsio Turkijoje sąlygos šiemet ir taip yra labai geros.

„Tiek pažvelgus į kainas, tiek į kovidinį pasirengimą, Turkijos siūlomos sąlygos yra labai geros, aš sunkiai įsivaizduoju, kad gali būti pasiūloma dar kažkas geriau“, – sakė Ž. Gavelienė.

Tuo metu bendrovės „Tiketa Tour“ vadovas Gvidas Aukštuolis prognozuoja, kad kelionių į Turkiją kainos Lietuvos turistams gali mažėti.

„Rusijai atšaukus skrydžius į Turkiją, laimės kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viešbučiai mažins kainas, o Turkija dar labiau stengsis dėl turistų. Jau sulaukėm pasiūlymų bendradarbiauti ir su naujais viešbučių tinklais”, – BNS tvirtino G. Aukštuolis.

Pasak didžiausios kelionių organizatorės Baltijos šalyse bendrovės „Novaturas“ vadovės Audronės Keinytės, Rusijos sprendimas stabdyti skrydžius į Turkiją kelia nuostabą.

„Praėjusių metų vasarą, kai daugelis šalių dėl pandemijos buvo priėmę sprendimą skrydžių į Turkiją nevykdyti, Rusija savo piliečiams šios atostogų krypties neuždarė. Mūsų nuomone šis sprendimas grįstas labiau politiniais sumetimais, nei dėl koronaviruso pandemijos, kaip yra deklaruojama viešai“, – komentare BNS sakė A. Keinytė.

Pasak jos, balandžio 11 dienos duomenimis Turkijoje susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, šiek tiek viršijo 781, tuo tarpu Antalijos regione, kuriame poilsiauja Lietuvos keliautojai, balandžio pradžioje susirgimų skaičius nesiekė 192 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje balandžio 11 dieną susirgimų skaičius viršijo 444 atvejus.

„Turkijos vyriausybė vykdo griežtą saugaus turizmo programą , kurios laikytis turi visos turizmo paslaugas teikiančios įmonės. (...) Viešbučiuose  laikomasi griežtų saugumo reikalavimų, maksimaliai mažinančių užsikrėtimo riziką, o aptarnavimo, įskaitant turizmą, srityje dirbantys asmenys skiepijami prioriteto tvarka. Kaukės yra privalomos visose viešose erdvėse ir uždarose patalpose, reikalaujama laikyti saugaus atstumo“, – tvirtino A. Keinytė.

„Nuo balandžio pradžios, kuomet pradėjome skrydžius į Turkiją, grupės mastu iškeliavo daugiau nei 800 žmonių, ir šios dienos duomenimis – nei vienam keliautojui nebuvo patvirtintas teigiamas COVID-19 atvejis prieš grįžtant į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Rusija pirmadienį pranešė nuo balandžio 15-os iki birželio 1 dienos stabdanti didžiąją dalį skrydžių į Turkiją. Anot Rusijos vyriausybės atstovų, tokį sprendimą lėmė koronaviruso situacija, nes 80 proc. užsienyje užsikrėtusių šios šalies gyventojų lankėsi Turkijoje, tačiau, anot naujienų agentūros „Bloomberg“, tam įtakos galėjo turėti ir savaitgalį vykęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Turkijoje.

Pernai Turkijoje, nepaisant su koronaviruso pandemija susijusių suvaržymų, lankėsi 2,13 mln. turistų iš Rusijos.