Kauno rajone viešėjusiam Izraelio Energetikos ministerijos patarėjui Josefui Jurborskiui ir jį lydėjusiai VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vadovei Kristinai Mačiulaitytei savivaldybės vadovai pristatė projektus, kurie buvo įgyvendinti pakaunėje, išsaugant Holokausto aukų atminimą.

Vandžiogaloje JAV gyvenančių litvakų, Izraelio ambasados ir Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis šalia senųjų kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 m. nužudytiems žydų tautybės žmonėms atminti. Kapinių centre stovintis paminklas simbolizuoja ištiestas, tačiau pagalbos nesulaukusias rankas.

Vilkijos krašte gyveno viena gausiausių pakaunės žydų bendruomenių, kurios nariai Leiba ir Tilė Karnovskiai užaugino legendinį džiazo virtuozą Louisą Armstrongą. Šiandien garsaus atlikėjo kūriniai skamba Vilkijos parke iš čia įrengtų muzikos automatų.

Savivaldybės pastangomis buvo išleista knyga "Žydai Pakaunėje", kurią sudarė Inga Stepukonienė. Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis vyksta Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai, kuriuos planuojama baigti 2022 m.

Pakaunės kraštą aplankęs J.Jurborskis džiaugėsi matydamas įamžintą tautiečių atminimą.

Vyras gimė Kaune, 1969 m. kartu su draugais įkūrė tuo metu garsią lyrinio roko stiliaus grupę "Raganiai", grojo klavišiniais, dainavo ir kūrė dainas. 1981 m. išvyko į Izraelį, kuriame dirba ir gyvena iki šiol.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras informavo JAV delegaciją apie departamento vykdomus nekilnojamojo žydų kultūros paveldo aktualizavimo projektus, šio kultūros paveldo sklaidos iniciatyvas.

Viceministras R. Mikaitis svečiams papasakojo, kad Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus iniciatyva istoriniame pastate Žemaitijos gatvėje, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, planuojama iki 2025 metų įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų.

Kultūros viceministras taip pat informavo, kad 2022 m. spalį Vilniuje ketinama atidaryti Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejų buvusioje Tarbut gimnazijoje (Pylimo g. 4).

Visi šie pastatai konceptualiai ir funkciškai bus integruoti į istorinį litvakų kultūros maršrutą Vilniuje: Tolerancijos centrą ir Samuelio Bako muziejų Naugarduko g. – Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejų Pylimo g. – Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų Žemaitijos g.

2024 metų viduryje ketinama užbaigti Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti tvarkybą. Dar šiemet lietuvių ir anglų kalbomis pasirodysiančioje kolektyvinėje monografijoje „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta. Masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ir Lietuvos istorijos institutas) bus pristatyti Panerių memoriale vykdytų kompleksinių tyrimų rezultatai.

Žydų kultūros paveldo aktualizavimo projektai finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės mechanizmo, valstybės ir savivaldybių lėšomis.

Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami pajusti Beigelių krautuvėlės atkurtą litvakų kulinarinio paveldo skonį bei pasikalbėti apie jo įtaką pasaulio kultūrai. Renginį užbaigs ir su tradicine žydiška klezmer muzika supažindins muzikos grupė „Rakija Klezmer Orkestar“.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, šiemet įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Žydų paveldas Kaune“ skatino miesto bendruomenės dialogą daugiakultūriškumo tema bei populiarino užmirštą žydų kultūros paveldą, kviesdama į didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusias ekskursijas ir kūrybines dirbtuves kartu su istorikais, miesto gidais, kultūros ir meno veikėjais. Projekto dalyviai ne tik susipažino su visame mieste išsidėsčiusiais žydų architektūros objektais, bet ir, pasinaudodami kūrybinėmis priemonėmis (tekstais, vaizdais, žemėlapiais ir pan.), juos apmąstė, kurdami su jais savo asmeninį ryšį.

Bendradarbiaujant su KTU Informatikos fakultetu buvo sukurtas virtualus žemėlapis ir mobiliesiems telefonams pritaikyta žaidimo programėlė, kurios dėka susipažinti su svarbiausiais žydų kultūros paveldo objektais ir pažinti senąjį Kauną bus galima neišeinant iš savo namų arba bibliotekos. Virtualus turas po žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus ir pan. – tai iš panoraminių (360 laipsnių) fotografijų sukurta egzistuojančios vietos simuliacija. Turo pagalba galima pereiti nuo vienos nuotraukos prie kitos, erdvėse judėti iš vieno peržiūros taško į kitą, kas sudaro vaizdą, jog po tam tikras vietas vaikščiotumėte patys, nors iš tiesų viską stebite kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekrane.

Baigiamajame projekto „Žydų paveldas Kaune“ renginyje Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių padalinyje, Sandėlių g. 7, bus galima pirmiesiems išbandyti projekto metu sukurtą žemėlapį bei pažinti senąjį Kauną virtualiai aplankant svarbiausius Kauno žydų kultūros paveldo objektus, paragauti žydų virtuvės patiekalų ir paklausyti nuotaikingo grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncerto. Renginys nemokamas.

Vyriausybės vadovas pasveikino ambasadorių ir Izraelį Naujųjų metų proga ir palinkėjo sėkmingų 5780-ųjų.

„Laukiame naujosios Izraelio vyriausybės suformavimo ir tikimės tęsti gerus dvišalius santykius. Vertiname Izraelį kaip labai svarbų partnerį regione. Glaudūs ryšiai su Jūsų šalimi bei tarptautine žydų bendruomene mums labai svarbūs. Puikius mūsų šalių ryšius rodo aukščiausių vadovų susitikimai. Išskirčiau premjero B. Netanyahu keturių dienų istorinį vizitą Lietuvoje 2018 m. rugpjūtį. Su malonumu prisimenu savo apsilankymą Izraelyje šių metų sausį“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis pasidžiaugė itin glaudžiais santykiais su Lietuvos žydų bendruomene ir pabrėžė, kad Vyriausybė pasirengusi ir toliau skirti dėmesį žydų paveldo ir istorinės atminties įamžinimui. JIVO instituto (Žydų mokslo institutas) atminimo lenta, Vilniaus Gaono metraščių įtraukimas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą, pirmasis Samuelio Bako muziejus, 2020 metų paskelbimas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais – tai labai svarbūs projektai ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Pasak Vyriausybės vadovo, žydų tauta yra neatskiriama Lietuvos visuomenės dalis, o Lietuvos visuomenėje vyrauja didelis supratimas apie nusikaltimus žmogiškumui, Lietuvos netektį Holokausto metu. 

1992 m. sausio 6 d. užmegzti Lietuvos ir Izraelio diplomatiniai santykiai, 2015 m. sausio 26 d. atidaryta Izraelio Valstybės ambasada Vilniuje.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis per posėdį sakė, kad planuojamos iniciatyvos leis atkreipti dėmesį į „turtingą mūsų Lietuvos istoriją, kuri yra neatsiejama nuo Lietuvos žydų istorijos“.

„Programoje bus skiriamas didelis dėmesys istorinės atminties įamžinimui“, – teigė vicekancleris.

Minėjimą kitų metų pradžioje pradės litvakų literatūros renginių ciklas Vilniaus knygų mugėje, japonų diplomato Čijunės Sugiharos 120-osioms gimimo metinėms skirti renginiai Vilniuje ir Kaune, sostinėje ketinama surengti iš Vilniaus kilusio XX amžiaus dailininko modernisto Lazario Segalo darbų parodą.

Be kitų renginių, duris atvers paroda, skirta apžvelgti Vilniaus Gaono – Elijaho ben Solomono Zalmano (Elijo Ben Saliamono Zalmano) įtaką Lietuvos žydų kultūrai.

Metų minėjimas turėtų vykti ir Niujorke, Frankfurte planuojama paroda, skirta YIVO archyvui Vilniuje. Numatomos kilnojamos ir virtualios parodos apie žydus karius savanorius, dalyvavusius Nepriklausomybės kovose, Dzūkijos regiono žydus.

Šalies gimnazijų bibliotekos, kaip numatoma plane, turėtų sulaukti Yitskhoko Rudashevskio (Icchoko Rudaševskio) knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.

Koncertai ir paminklai

Numatomi ir koncertai, skirti kompozitoriui Anatolijui Šenderovui, muzikams Jaschai Heifetzui (Jašai Heifecui), Josephui Achronui (Jozefui Achronui), George'ui Gershwinui (Džordžui Geršvinui).

Ketinama sukurti muzikinį Kauno gidą, jis apimtų septynis muzikinius maršrutus po žydiškas vietas Kaune, parengti maršrutą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniam ir kultūriniam paveldui, suorganizuoti mototurizmo ralį šiam paveldui pažinti.

Taip pat planuojama organizuoti žymių dailininkų parodas: Boriso Schatzo (Boriso Šaco) darbų ir dokumentų parodą, ketinama eksponuoti litvakų kilmės Marco Chagalo (Marko Šagalo) paveikslą „Baltasis nukryžiavimas“, surengti Samuelio Bako darbų parodą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Be renginių, atminimą numatoma įamžinti ir statant naujus ar tvarkant esamus memorialus. Didžioji dalis darbų suplanuoti jau anksčiau.

Kiek mes galime sudainuoti ir sušokti be pinigų, tai mes tą padarysime. Bet kas vis dėlto kainuoja pinigų, gal vertėtų pagalvoti, kaip paremti Lietuvos žydų bendruomenę.

Pavyzdžiui, Vilniuje, Onos Šimaitės gatvėje, turėtų būti pastatytas paminklas žydų gelbėtojams – konkursas jam bus rengiamas kitų metų rudenį.

Numatyta tvarkyti aplinką ir sukurti atminimo ženklus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje senamiestyje, senosiose Šnipiškių žydų kapinėse prie Sporto rūmų – čia būtų eksponuojami antkapių fragmentai.

Numatyta pasirengti senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje tvarkymui, sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Vilniaus Gaono amžinosios rimties vietą Vilniaus žydų kapinėse Sudervės gatvėje, atnaujinti Žako Lipšico memorialinį muziejų ir kitus objektus.

Vyriausybės plane taip pat yra sumanymas įrengti du atminimo ženklus „Popierinei brigadai“, atminimo lentą muzikų Šenderovų šeimai atminti.

Pasigedo pinigų

Į patvirtinto projekto įgyvendinimą įtraukta Lietuvos žydų bendruomenė Vyriausybės posėdyje paprašė finansinės paramos.

„Kiek mes galime sudainuoti ir sušokti be pinigų, tai mes tą padarysime. Bet kas vis dėlto kainuoja pinigų, gal vertėtų pagalvoti, kaip paremti Lietuvos žydų bendruomenę?“ – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio, daugeliui planuojamų darbų numatytas finansavimas, o dėl papildomų lėšų bendruomenė galėtų kreiptis į valstybės valdomus kultūros ar istorinės atminties fondus.

2020 metais taip pat planuojama surengti Pasaulio litvakų suvažiavimą ir iš Niujorko atgabenti į Lietuvą istorinį Vilniaus žydų bendruomenės metraštį.

Vadinamąjį Vilniaus Gaono sinagogos pinką ketina paskolinti Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO)

Lietuva kol kas nenusprendė, kur jį eksponuotų. F. Kukliansky paprašė tai daryti Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Tai suteiktų šiam kūriniui kur kas didesnę garbę ir ypatybę, negu kad bet kurioje kitoje vietoje“, – teigė žydų bendruomenės lyderė.

XVIII amžiuje gyvenęs Elijahas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Sinagogoje atrastas objektas – po bima (kelių laiptelių pakyla, ant kurios atliekamos religinės apeigos) esantis rūsys, kuris tikėtina užgriuvo Antrojo pasaulinio karo metu, kai sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos XVIII a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Taip pat rasta kolonų, grindų plytelių, lubų tinko liekanų, atkasta ritualinė vonia ir kitokių radinių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad

„Vilniaus žydai susijaudinę, džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šitą akropolį“. „Kai kurie užrašai ant bimos, pavyzdžiui, yra apskritai sensacingi. Mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie iš visos širdies per tokį trumpą laiką tiek atrado. Kadangi mes daugiau pinigų neturėjome kasinėjimo darbams, bet per tokį trumpą laiką sugebėjo padaryti tokį didelį darbą ir padaryti sakyčiau pasaulinės reikšmės atradimą“, – sakė F. Kukliansky.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis sako, kad reikėtų vadovautis tarptautinių ekspertų rekomendacijomis, kad sinagogos nereikėtų atstatyti, o ją tik įamžinti.

Kai kurie užrašai ant bimos, pavyzdžiui, yra apskritai sensacingi. Mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie iš visos širdies per tokį trumpą laiką tiek atrado.

„Norėčiau visų pirma padėkoti tarptautinei archeologų grupei, kuri atliko šiuos kasinėjimus, tai nėra pirmieji kasinėjimai. 2011 metais prasidėjo kasinėjimai, po to jie buvo tęsiami kelis kartus. Iš tiesų, turbūt mūsų svarbiausias uždavinys yra apsispręsti, ką daryti su šita vieta. Todėl su Lietuvos žydų bendruomene ir Geros valio fondu kaip tik kalbamės apie tai, kad pagaliau reikėtų padėti tašką visame šitame reikale ir taip, kaip ekspertų komisija 2018 metais priėmė sprendimą, – jokio čia atstatymo sinagogos nereikėtų, bet reikėtų įpaminklinti Didžiąją sinagogą naujomis moderniomis priemonėmis, komunikacinėmis ir multimedijos priemonėmis, ir padaryti tam tikrą traukos vietą tiek Lietuvos gyventojams, tiek pasaulio turistams, kurie čia tikrai surastų įdomų objektą. Kuris garsina Lietuvą ir turi garsinti ateityje. Todėl darysime viską, kad tą klausimą pabaigtume tinkama linkme, ir jokio sprendimo nebus padaryta, kuris prieštarautų Lietuvos žydų bendruomenės interesams. Tai tokia būtų vizija artimiausiu metu“, – sakė D. Matulionis.

Pasak D. Matulionio, pirmiausia reikėtų išspręsti Didžiosios Vilniaus sinagogos vietos nuosavybės klausimą, nugriauti teritorijoje esantį buvusio vaikų darželio pastatą, parengti sinagogos įamžinimo projektą. Kiek tam reikėtų lėšų, pasak jo, kol kas neaišku. D. Matulionio teigimu, galbūt būtų galima gauti tarptautinių fondų paramos. Vyriausybė taip pat esą neturėtų likti nuošalyje.

Pasak užsienio reikalų viceministro Dariaus Skusevičiaus, Vilniaus Didžiosios sinagogos radiniai ir pats istorinis objektas yra labai svarbus visai Lietuvai.

„Šis objektas yra tam tikras simbolis, parodantis ir leidžiantis mums dar kartą permąstyti žydų tautos kultūrinio paveldo ilgaamžiškumą ir kiek tai davė visai Lietuvai jos raidos kelyje. Šie dabar atliekami darbai yra labai svarbūs ir žvelgiant į kitus metus, juos Lietuvos Seimas yra paskelbęs žydų istorijos, Vilniaus Gaono metais. Tai tikimės, kad bus rastas tinkamiausias būdas įprasminti šį kultūros paveldo objektą ir jis dar labiau mums padės suprasti mūsų bendrą istoriją“, – sakė D. Skusevičius.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo iki 5000 žmonių. Ją įrengė pagal visus tuomečius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus.

„Tokių rūsių apskritai yra labai nedaug. Iki šiol Lietuvoje tikrai nebuvo žinoma nė viena sinagoga, po kuria būtų įrengtas rūsys. Jis dar nėra pilnai atidengtas, bet mes jį bandome paruošti bendrai vizitacijai, kuri vyks ketvirtadienį“, – BNS antradienį sakė archeologas Justinas Račas.

Rūsyje po bima, t.y. pakyla, nuo kurios skaitoma Tora, anot jo, buvo laikomos senos knygos, nes pagal tikėjimą žydai negalėjo išmesti, sudeginti nė vienos knygos, kuriose minimas Dievo vardas.

„Nepasiekėm dugno dar, nes ten labai daug griuvenų. Dar valomės. Mažai tikėtina, kad ten atrasime kažkokios literatūros, kadangi ten yra drėgna, bet dar visko gali būt“, – teigė archeologas.

Anot J. Račo, spėjama, kad po bima esantis rūsys buvo užgriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Pasak archeologo, griuvenos padėjo apsaugoti unikalias sinagogos detales nuo vagysčių.

Kadangi ta sinagoga po karo buvo palikta atvira – kas norėjo, tą, matyt, išsinešė, o rūsys toks ir liko, koks buvo naudojimo metu, kaip ir užsikonservavo.

„Kadangi ta sinagoga po karo buvo palikta atvira – kas norėjo, tą, matyt, išsinešė, o rūsys toks ir liko, koks buvo naudojimo metu, kaip ir užsikonservavo. Ten tikrai unikalių bimos detalių randame, jos pagamintos iš vario, geležies, kitų architektūrinių detalių“, – pasakojo J. Račas.

Archeologai teigia, kad pastato griuvėsiai padėjo išsaugoti rūsyje rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis, taip pat ir XVIII a. Jekaterinos II-osios sidabrines monetas. 

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Lietuvos sostinei Šiaurės Jeruzalės vardą. 

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. 

Kol kas atkasti du iš keturių kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 dieną, sakoma sostinės savivaldybė pranešime.

„Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atradome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų. Anksčiau šios kolonos siekė net 9 metrus. Atidengta vieta yra ypatinga – būtent čia pamaldų metų stovėdavo rabinas. Archeologiniai darbai dar bus tęsiami, tad atvykti patiems išvysti atradimus bus galima kitą savaitę, kai atidengsime dar daugiau svarbių Didžiosios Vilniaus sinagogos vietų. Viena jų – rūsys, esantis po dabar kasinėjama vieta“, – pasakojo tyrimų vadovas dr. Jonas Seligmanas.

Atliekant kasinėjimus aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso (Vokiečių g. 13A) archeologiniai tyrimai tęsis iki liepos 19 d. Po to archeologiniai tyrimai bus pristatyti vilniečiams ir miesto svečiams, vyks pažintinės ekskursijos. Pirmoji jų – jau liepos 17-ąją.

Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atradome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų.

Atrastų kolonų pagrindai lengvai atpažįstami iš turimų Sinagogos nuotraukų. Pasak dr. J. Seligmano, atradimo buvo tikėtasi, tačiau išvydus kolonų pagrindus vis tiek apėmė ypatingas džiaugsmas.

Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 m.: pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o praėjusių metų liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų ir dalį bimos. Šiemet atliekamų archeologinių tyrimų tikslas – tęsti Didžiosios sinagogos liekanų tyrimą, atidengiant Aron kodešą (Toros rinkinių saugojimo vietą). Tyrimai atliekami moksliniais tikslais. Archeologiniams tyrimams vadovauja dr. J. Seligmanas (Izraelio kultūros vertybių tarnybos archeologijos padalinio vadovas) ir Justinas Račas (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas).

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja sutvarkyti Didžiosios sinagogos aplinką. Jau baigiamas rengti Žydų istorinės gatvės atkūrimo ir sutvarkymo techninis projektas. Savivaldybė prisideda ir prie Archeologinių tyrimų viešinimo parengdama informacinį stendą apie tyrimus, organizuoja tyrimų pristatymus miestiečiams.

Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikę ženklai Vokiečių g. 13A – svarbi Vilniaus kultūros paveldo vertybė. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, kurį sudarė 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvomis (ritualiniais baseinais). Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Šulhoifu. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Didžiosios sinagogos architektūrinius tyrimus atlieka Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, ir Amerikos, Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis.

Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Pagal prezidentės Spaudos tarnybos pranešimą, vizito Niujorke metu susitikusi su YIVO instituto, kuriame saugomi reikšmingi Lietuvos žydų istorijos dokumentai, vadovu Jonathanu Brentu, Lietuvos vadovė susipažino su „Strašiūno biblioteka“ ir vertingiausiais YIVO saugomų archyvų dokumentais.

Šis institutas, įkurtas 1925 m. Vilniuje, tarpukariu sukaupė didžiulę knygų bei dokumentų biblioteką ir tapo svarbiu žydų mokslo ir kultūros centru, kuris siekė puoselėti jidiš kalbą, pažinti ir išsaugoti Vidurio bei Rytų Europos, Vokietijos, Rusijos žydų palikimą. 1940 m., Vilniuje įsitvirtinus naciams, institutas persikėlė į savo padalinį Niujorke ir čia tęsė Lietuvoje pradėtą veiklą. Šiandien YIVO institute Niujorke saugoma ir tiriama 23 milijonai su žydų palikimu susijusių dokumentų, kurių seniausi siekia XVI amžių.

YIVO institute saugoma vadinamoji „Strašiūno biblioteka“ vadinama Vilniaus žydų bendruomenės įkūrėjo Matityahu Strashun (1817-1885) vardu. YIVO bibliotekai jis testamentu paliko milžinišką žydų religinių darbų iš visos Europos rinkinį, kurio didžioji dalis Antrojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota.

1990 m. bibliotekose surasti Vilniaus žydų bendruomenės leidiniai saugomi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centre Vilniuje ir skaitmenizuojami, vykdant projektą „YIVO Vilna Online Collections“, taip sujungiant juos su YIVO instituto archyvų leidiniais.

Prezidentė su instituto vadovais aptarė prasidedantį naują M. Mažvydo bibliotekos ir YIVO bendradarbiavimo etapą, kurio metu bus tiriami Šv. Jurgio bažnyčioje atrasti dar 200 tūkst. judaikos dokumentų.

Prezidentės iniciatyva instituto atstovai 2020 m. minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines eksponavimui Vilniuje paskolins vieną brangiausių YIVO institute saugomų dokumentų - Vilniaus Gaono sinagogos rankraštinį metraštį - pinką. 2020-ieji Lietuvos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

„Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią, nes padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma“, – rašoma pirmadienį paskelbtose Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) iniciatyva suburtos darbo grupės rekomendacijose.

Kaip rašoma LŽB išplatintame pranešime, ekspertai siūlo siekiant tinkamai įpaminklinti šią vietą nugriauti Didžiosios sinagogos teritorijoje stovintį darželio pastatą bei susitelkti į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą.

„Geriausias būdas išsaugoti Vilniaus Didžiąją sinagogą yra išsaugoti artefaktus ir pasakoti nuostabią litvakų istoriją ateities kartoms per įtaigią nematerialią šios ypatingos erdvės skleidžiamų vertybių patirtį“, – pranešime cituojamas ekspertų grupės narys Sergejus Kanovičius.

Ekspertai taip pat siūlo pasitelkti tekstą ir multimedijos priemones supažindinant lankytojus su šios vietos vertybėmis.

Taip pat siūloma šį objektą susieti su kitomis žydiškojo Vilniaus lankytinomis vietomis, o Didžiosios sinagogos erdvę projektuoti taip, kad ji būtų patraukli tiek turistams, tiek vietos bendruomenei, prieinama visą parą. Jos naudojimas turėtų būti nekomercinis.

Rekonstrukcijos sprendimai ir procesas turėtų būti derinamas su Lietuvos žydų bendruomene.

Archeologai šią vasarą paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia pažadėjo, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.