„Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.
Komentuodamas aukšto rango žvalgybos pareigūno pranešimą, kad VSD rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir V. Ušacką, jis teigė vertinantis šios informacijos paviešinimą kaip puolimą prieš patį VSD ir kaip buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako rinkiminę kovą.
Paviešintoje VSD pareigūno informacijoje teigta, kad 2018 metų rugsėjį per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą Ž. Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.
Ž. Pavilionis pabrėžia, kad jo išsakyta pozicija buvo asmeninis vertinimas, o dabar V. Ušacko, kuris pasitraukė iš aktyvios politikos, sprendimų ir veiksmų nėra linkęs vertinti.
„Ką jau daro ponas Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas. Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos“, – teigė parlamentaras.
– Kaip jūs vertinate tą informaciją, kuri yra paskelbta? Yra tiek aišku, kad tai yra informacija iš vidaus, Valstybės saugumo departamento pareigūnų liudijimai kažkokie. Kaip jūs tai vertinate ir savo vaidmenį toje informacijoje taip pat?
– Aš tikrai nenorėčiau veltis į šitas rinkimines pono Bako kovas, kur diskredituojamas Valstybės saugumo departamentas. Aš tikrai pasitikiu juo ir tikrai nenorėčiau dalyvauti komentuojant tuos dalykus.
Aš apie savo poziciją pasakiau, kad aš porą kartų esu bendravęs su ponu Jauniškiu (VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu – BNS) užsienio politikos klausimais, o tai, kas ten yra inkriminuojama, dėl tos V. Ušacko vadinamosios pažymos, aš ją rašiau savo rankomis iš viešų šaltinių, remdamasis savo patirtimi ir tikrai man Valstybės saugumo departamentas nėra padėjęs ją rašyti.
Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs. Aš pats tą pažymą paruošiau ir pateikiau ją Priežiūros komitetui ir ji tapo vieša – tai buvo, man atrodo, rugsėjo mėnesį praeitų metų.
– Ar teisingai suprantu – jūs pasidalijote ta informacija ir su Valstybės saugumo departamentu?
– Taip, aš nusiunčiau jiems.
– O „jiems“ tai kam konkrečiai?
– Visą laiką turiu jų oficialų e-mailą, aš jiems persiunčiau, bet jokio atsakymo ar komentaro į tą medžiagą aš nesu net gavęs iš jų.
– Jūs sakote, kad esate susitikęs kelis kartus su ponu D. Jauniškiu – jeigu ne paslaptis, kada maždaug tai buvo, ar jūs susitikinėjote tuo metu, kai vyko ta jūsų kova su ponu V. Ušacku dar pirminiuose rinkimuose?
– Aš tikrai nepamenu tiksliai. Pernai metais porą kartų buvo, bet tai būdavo prieš mano kokius nors didesnius užsienio vizitus: ar aš važiuodavau į Ameriką, ar aš važiuodavau į Sakartvelą, ar į kokią Ukrainą – kadangi aš dabar neturiu galimybės pasitarti, nes bet kokiu atveju neturiu to priėjimo prie informacijos.
Arba, pavyzdžiui, kai Magnickio įstatymą – aš buvau netgi prieš dvejus metus, kai mes jį kūrėme Seime ir mane įtraukė į juoduosius sąrašus, nes tą informaciją mes tiktai vėliau gavome per tarnybas, kad aš jau nebegaliu įvažiuoti į Rusiją, į Baltarusiją. Tai tais atvejais aš porą kartų esu pasitaręs, tai tiktai tiek.
– Čia jūsų iniciatyva, jūsų paties?
– Taip, vis tiek, kai dirbi su, pavyzdžiui, Astravo atomine, eini prieš Kremliaus interesus, pasitari tiesiog, kas yra kas, su kuo dirbti, su kuo ne, nes Valstybės saugumo departamentas turi pareigą apsaugoti mus nuo įvairių žmonių ir kartais tu nežinai, ar tas partneris yra tikras, ar netikras, tai paprašydavau tos informacijos.
Aš džiaugiuosi, kad Valstybės saugumo departamentas porąkart mane yra įspėjęs apie žmones, su kuriais aš neturėčiau bendrauti iš tų Rytų šalių, nes mes turime tam tikrą informaciją, jie turi tam tikrą informaciją, kad galbūt ten gali būti kažkas netvarkoj. Už tą aš dėkoju jiems, kad jie tokią informaciją man yra suteikę. Kadangi tenka dirbti labai daug su tuo rytų frontu, turi žinoti, kas yra kas ir jie mane nuo to yra apsaugoję porą kartų.
– Bet jūs patikinate, kad jokių iš jūsų prašymų dėl V. Ušacko tikrai nebuvo ponui D. Jauniškiui?
– Ne, tikrai, aš tiesiog pats savo ruožtu esu jiems pateikęs informaciją apie mano politinį vertinimą.
Bet, aišku, jis gali būti subjektyvus, gali būti politiškas, bet aš atstovauju tam tikrai politinei bendruomenei, kuri turi tam tikrus įsitikinimus užsienio politikoje ir aš prieštaravau tam tikroms nuostatoms, kurias ponas V. Ušackas formulavo, bandydamas tas partijos nuostatas pakeisti, ir aš tai išdėsčiau viešame rašte ir visą laiką viešai kalbėdavau apie tai, dėl to buvau apskųstas mūsų (Konservatorių partijos - BNS) Priežiūros komitetui dėl mano kaltinimų, kad ponas V. Ušackas yra prorusiškas. Ir tame savo rašte, kuris po to tapo viešas, aš pagrindžiau tą savo nuomonę įvairiais istoriniais momentais ir Priežiūros komiteto sprendimas buvo teigiamas, kad aš buvau teisus dėl turinio, bet, kiek pamenu, Priežiūros komitetas paprašė, kad aš susilaikyčiau nuo asmeninio pobūdžio prieštaravimų, kas grynai su etika gali būti siejama.
Bet aš visą laiką atskiriu tą asmeninį bendravimą nuo tam tikrų vertybinių skirtumų, kuriuos aš išryškinau savo tame rašte, pabrėždamas, kad, mano nuomone, mano vertybinė linija atspindi partijos programą dėl Rusijos, dėl Baltarusijos, o pono Vygaudo Ušacko tuo metu prieštaravo. Bet šiuo metu Vygaudas nebedalyvauja politikoje ir užsienio politikoje, tai aš tiesiog šitos temos, aišku, nebeeskaluoju.
– O, jeigu ne paslaptis, kada paskutinį kartą esate bendravęs su ponu D. Jauniškiu?
– Tikrai nepamenu, tai buvo praeiti metai.
– Kažkada praeitų metų pabaigoje?
– Kažkada, netgi, aš manau, neaišku, ar pabaigoje... Bandau prisiminti: ruduo ar pavasarį, pavasarį taip pat porą kartų... Bet datų tikrai aš tiksliai nepamenu.
– Ir to pono R. Bridikio irgi ne...?
– Tikrai, na aš niekaip neprisimenu – nebent jau man visiškas užtemimas, bet aš tikrai nepamenu tokio žmogaus. Aš asmeniškai nepažįstu tokio žmogaus. Ir dėl jo, tikrai nesu bendravęs dėl jokio V. Ušacko visiškai – nes aš prisiminčiau tiek žmogų, tiek turinį prisiminčiau pokalbio.
– Gal gali taip, kad jie kažkaip tarėsi, bandė jums padėti informuojant, tarkime, įspėjant apie V. Ušacko ryšius savo ruožtu?
– Nežinau, ką jie darė, čia jų reikia klausti, bet aš tikrai nesu gavęs nieko iš Valstybės saugumo departamento apie poną V. Ušacką. Na nesu. Tai jeigu jie kažką darė, aš nieko apie tai nežinau, o ką jie darė, jau yra jų prerogatyva.
Aš manau, kad jie turi pareigą apsaugoti kiekvieną kandidatą nuo kažkokių trečiųjų šalių kišimosi ir tą pareigą turbūt vykdo, kiek aš suprantu iš tos jau viešosios informacijos, apie vieną ar kitą kandidatą įspėja, kaip ir mane patį yra įspėję dėl tam tikrų asmenų, kurie gali kelti įtarimą ir aš jiems dėkoju už tą darbą, jie tikrai vykdo savo pareigą ir pakankamai tvarkingai. Todėl ir sakau, kad pasitikiu jais ir man kelia nuostabą tie puolimai prieš rinkimus, kuriuos aš mačiau ne vieną kartą, prieš Valstybės saugumo departamentą, kai partijos stengiasi, matyt, į savo pusę tas tarnybas ne tai, kad patraukti, bet apriboti jų veikimą.
Tai, aš manau, yra labai nesąžininga, nes tie žmonės dirba valstybei ir saugo mus nuo trečiųjų šalių priešiškų įtakos ir toks puolimas, mano nuomone, yra kenkiantis tai pačiai valstybei, todėl aš negaliu jo suprasti.
– O ar su ponu V. Ušacku esate bendravęs pastaruoju metu?
– Aš buvau jį susitikęs visiškai neseniai, atsitiktinai, paspaudėme vienas kitam ranką, bet tik tiek. Toliau nesu bendravęs. Bet tikrai jokiu būdu apie jokias tarnybas nesu kalbėjęs su juo.
Tiesiog susitikome žmogiškai, kadangi žmogus jau nebe politikoje, nebe užsienio politikoje, aš nematau pagrindo tą konfliktą eskaluoti. Pasakiau, ką pasakiau, partijos nariai patys nusprendė, kas yra mūsų kandidatas prezidento rinkimuose ir viskas, ta istorija yra baigta.
Bet asmeninio jokio pykčio tikrai nelaikau prieš Vygaudą ir apskritai politikoje stengiuosi taip ir elgtis, kad mes kovojame idėjomis, vertybėmis, mes bandome jas pristatyti rinkėjams, rinkėjai renkasi, bet aš niekada stengiuosi asmeninių priešų ir asmeninio priešiškumo nekurti. O ką jau daro ponas V. Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas.
Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos.
