Kita forma - kvailumas (biurokratiškai – nekompetencija). Trečioji – pavydas. Politiškai tai – „trukdysiu, kiek galėsiu”.

Pastarosios dvi didžiausią žalą padaro valstybei. Ir gal atėjo laikas apie tai bent viešai pakalbėti.

Suprantama, Seimo komisijos nėra tiesos institutai ir jų išvados dažniausiai nieko bendro neturi su nagrinėjamu turiniu. Tačiau tokių komisijų tyrimų metu žiniasklaida ir visuomenė gauna daug naujos, nutylėtos ar slaptos informacijos. Ir Lietuvos žmonės patys pasidarys savo išvadas.

Seimo komisija turėtų ištirti ir įvertinti, kodėl Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, neturi savo aviacijos, savo bazinio oro vežėjo.

Šis tyrimas ypač prasmingas dabar, kai Ūkio ministerija kartu su VŠĮ „Investuok” paskelbė, kad net dėl vieno skrydžio nebuvimo į Londoną, cituoju: „Lietuva prarado 186 mln. eurų per metus, gali prarasti dar 254 mln. eurų per metus”.

Analizėje toliau rašoma, kad dėl trūkstamo verslo segmento susisiekimo su Londonu Lietuva jau pralaimėjo bent 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus. Jų vystytojai dėl prasto susisiekimo pasirinko kitas vietas, dėl to Lietuva prarado per 4,3 tūkst. darbo vietų. Šiuo metu „Investuok Lietuvoje” dirba su 35 tiesioginių užsienio investicijų projektais, kuriems yra aktualus verslo segmento susisiekimas Vilnius-Londonas. Potenciali šių projektų pridėtinė vertė – 254 mln. eurų per metus. Šie projektai Lietuvoje gali sukurti beveik 6,5 tūkst. darbo vietų”.

Įspūdingi skaičiai! Tai jums ne Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio 106 000 eurų „Stumbro” dėžutėje. Šimtai milijonų ir tūkstančiai darbo vietų. Gal ir emigracijos skaičiai būtų ženkliai mažesni, jei šios investicijos būtų pasiekusios Lietuvą.

Ir šie skaičiai nėra nauji. Priminsiu, kai 2008 m. krizės metu su finansiniais sunkumais susidūrė Lietuvos kompanija ir bazinis oro vežėjas „flyLAL”, tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis, Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nieko nepadarė, kad įmonė būtų išsaugota. Tuo metu buvo aišku, kad privačiai Lietuvos kompanijai konkuruoti su Latvijos ir Estijos valdžios palaikomomis „airBALTIC” ir „Estonian Air” – neįmanoma. Tuomet „flyLAL” siūlė Susisiekimo ministerijai perimti kompaniją už vieną litą ir pateikė verslo planą, kaip toliau išlaikyti bazinį oro vežėją. „FlyLAL” akcininkai pradėjo teisminį procesą prieš Latvijos Vyriausybę ir „airBALTIC” dėl neteisėtos paramos ir konkurencijos pažeidimo.

Lietuvos atsakingi pareigūnai nė piršto nepajudino, kad padėtų Lietuvos kompanijai ginče su kitos valstybės valdžia. Atvirkščiai, atsiuntė prokurorus. Įdomiausia, kad tuo metu Susisiekimo ministerija užsakė studiją apie aviacijos įtaką Lietuvos ekonomikai. Studiją už 200 000 eurų atliko Ispanijos konsultantai „Advanced Logistics Group” ir „EuroPraxis” Consulting, kurie padarė tokias išvadas, cituoju: „2008/2009 m. Lietuva, bankrutavus „flyLAL”, prarado 1 860 darbo vietų ir 70 mln. eurų (neįskaičiuojant katalizinio (spin-off) poveikio). Tad ar valstybės nuostoliai nenusipelno tyrimo?

Kita, asmeniškai išgyventa istorija – „Air Lituanica” projektas. Jei dėl politinių motyvų ši kompanija mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu 2015 m. nebūtų uždaryta, tai šiandien Lietuvos oro vežėjas jau turėtų 5 orlaivius ir 17 tiesioginių krypčių, skraidytų ir į Londoną. Tam reikėjo tik investuoti trejus metus po 8 mln. eurų pagal Lufthansa Consulting” parengtą verslo planą. Galima palyginti: 8 mln. eurų per metus ir 186 mln. eurų praradimai per tuos pačius metus!

Todėl būtų tikslinga ištirti, kas ir kodėl lėmė, kad „flyLAL” buvo leista bankrutuoti. Taip pat, kodėl buvo priimti politiniai sprendimai uždaryti „Air Lituanica”.

Ta pati „Investuok Lietuvoje” 2014 metų rugsėjo 5-ą atliko „Air Lituanica“ skrydžių atitikimo tikslinių maršrutų poreikiams ir ekonominės – socialinės naudos vertinimą bei pateikė išvadą: „Verslo plane numatomos skrydžių kryptys didžiąja dalimi atitinka atvykstamojo turizmo 2014-2020 metų strategijoje numatytas prioritetines rinkas bei tam tikras tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo tikslines rinkas. Socialinės-ekonominės naudos analizė rodo, jog valstybės investicijos į bendrovės veiklą atsiperka ir tokio valstybės investicijų projekto grynoji dabartinė vertė (GDV) būtų lygi 731 mln. Lt. Naudos-sąnaudų santykis viršija 23. Pesimistinio scenarijaus atveju yra numatoma dvidešimt kartų mažesnė projekto nauda, lygi 34 mln. Lt. GDV. Naudos-sąnaudų santykis sumažėtų iki 2. Tai reiškia, kad net ir pesimistinio scenarijaus atveju sukuriama dvigubai didesnė nauda nei investicijų poreikis.”

Faktiškai tai, ką pasakė „Investuok Lietuva” apie negautas pajamas ir prarastas darbo vietas. Tik tuomet kažkodėl niekas nenorėjo šių argumentų girdėti. Kas pasikeitė, kad po trejų metų tie patys skaičiai skaitomi kitaip ir valstybė bei Vilniaus savivaldybė pasiruošusios pirkti skrydį į Londoną skirdamos tam milijonus eurų.

Ši tema verta parlamentinio tyrimo ir aš pasiruošęs liudyti. Deja, prokurorai nepradėjo tyrimo, nors kreipiausi ne vieną kartą.

Į ES TT kreipėsi Lietuvos apeliacinis teismas pagal AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį „Air Baltic“ ir Rygos oro uostui atlyginti nuostolius dėl konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo.

„Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas yra dar vienas sėkmingas „flyLAL“ žingsnis byloje prieš „Air Baltic“ ir Rygos oro uostą. Pagal atsakymus į Lietuvos apeliacinio teismo klausimus kyla mažai abejonių, ar Lietuvos teismai gali nagrinėti „flyLAL“ ieškinį. Gali. Teisingumo Teismas patvirtino, kad žala „flyLAL“ padaryta būtent Vilniaus oro uoste ir Lietuvos teismai turi teisę spręsti dėl padarytos žalos priteisimo. Toliau kovosime dėl galutinio teismo sprendimo“, - sako „flyLAL“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Tai jau antrasis Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas „flyLAL“ ginče su „Air Baltic“ ir Rygos oro uostu. 2014 m. pabaigoje Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pripažinta ir leista vykdyti Latvijoje. Nors toks prejudicinis sprendimas buvo priimtas Latvijos Aukščiausiojo Teismo prašymu, šis visiškai netikėtai atsisakė nutartį pripažinti ir leisti areštuoti Latvijoje esantį „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto turtą, neleisdamas užtikrinti tuomet tik būsimo teismo sprendimą. Šiuos Latvijos veiksmus dabar nagrinėja Europos Komisija.

2008 m. „flyLAL“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl draudžiamo susitarimo tarp „Air Baltic“ ir Rygos tarptautinio oro uosto piktnaudžiauti savo vyraujančia padėtimi ir dėl grobuoniškų kainų taikymo skrydžiuose iš Vilniaus tarptautinio oro uosto. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu „flyLAL“ naudai iš „Air Baltic“ priteisė 16,121 mln. eurų bei procesinės palūkanas, o Rygos oro uostas buvo atleistas nuo atsakomybės už padarytą konkurencijos teisės pažeidimą.

Po Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo bylą toliau nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ privalo sumokėti 16,121 mln. eurų patirtos žalos bankrutavusiai Lietuvos skrydžių bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ („flyLAL“), nutarė Lietuvos teismas.

Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų bylinėjimosi trečiadienį atleido nuo atsakomybės. „flyLAL“ pretenzijos Rygos oro uostui ir „Air Baltic“ buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl teismas viešai neskelbia, kodėl Rygos oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.

Teismas padarė išvadą, jog ginčų sukėlusiuose maršrutuose „Air Baltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti nacionalinį vežėją iš ginčo maršrutų.

„Atsakovai, nesąžiningai konkuruodami, taikydami grobuonišką kainodarą, perėmė ieškovo keleivius ginčo maršrutuose, o paskui nukreipė juos per Rygos tarptautinį oro uostą“, - pranešė teismas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Latvijos įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus oro uostų geografinėse rinkose, o „Air Baltic“ taikė antikonkurencinę strategiją.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos keleivių nukreipimas per Rygą Latvijos įmonėms buvo naudingas, nes keleivių, skrendančių iš Vilniaus tranzitu per Rygą, padidėjo net penkis kartus.

„Air Baltic“ nepalankus Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „flyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „flyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.

Bendrovė „flyLAL“ bylinėjimąsi 2008 metais pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas Latvijos įmonei.

Po „flyLAL“ pretenzijų Latvijos įmonės bandė ginčyti Lietuvos teismų jurisdikciją, taip pat neigė, kad Lietuvos teismai gali areštuoti didelės vertės įmonių turtą. 2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą.

Tada „flyLAL“ bankroto administratorius vertino, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas formuoja naują europinės teisinės sistemos precedentą, kuriuo remdamiesi vienos ES narės teismo sprendimas turto areštui bus privalomas vykdymui visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

Po to, kai sulaukė „flyLAL“ kaltinimų dempingu, Rygos oro uostas 2009 metų pradžioje pažadėjo keisti taikytą nuolaidų sistemą, pagal kurią skrydžių bendrovės galėjo gauti iki 80 proc. naudojimosi infrastruktūra nuolaidą, kuri priklausė nuo pervežamų keleivių skaičiaus.

Tuomet skaičiuota, kad 2008 metais Rygos oro uostą paliko penkios skrydžių bendrovės, o iš valstybės kontrolierių Rygos oro uostas sulaukė priekaištų, kad dėl dalytų nuolaidų oro uostas pats negavo dalies pajamų.

2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.

Vilniaus meras teigia jau prieš mėnesį žinojęs, jog žlungančios oro bendrovės „Air Lituanica“ vadovas Gytis Gumuliauskas ketina palikti pareigas - tai, pasak Remigijaus Šimašiaus, rodė prastą įmonės būklę.

„Aš žinojau, kad jie („Air Lituanica“ vadovai - BNS) ruošiasi pereiti į kitus darbus. Jų garbei turiu pasakyti, kad jie formaliai nebebūdami arba žinodami, jog nebebus vadovai, atliko paskutinius žingsnius ir dirbo viršvalandžius. Tai nebuvo, kad pabėgo visiškai. Tai, kad jie nusprendė ieškotis kitų darbų, buvo ženklas „Air Lituanicos“ būsenos“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė R.Šimašius.

„Atlyginimai dideli, bet gerai būtų buvę, kad tai būtų buvusi didžiausia „Air Lituanicos“ bėda, bet, deja, bėdų buvo didesnių ir labiau strateginių“, -  pridūrė R.Šimašius.

Šią savaitę bendrovės vadovu paskirtas įmonės teisininkas Nerijus Jukna. Beveik prieš savaitę veiklą sustabdžiusi ir pinigų nebeturinti „Air Lituanica“ ketvirtadienį pranešė, jog inicijuoja bankrotą.

G.Gumuliauskas „Air Lituanicai“ vadovavo nuo praėjusių metų liepos vidurio - jis pakeitė nuo 2013 metų vasario įmonei vadovavusį Eriką Zubrį. Anksčiau G.Gumuliauskas dirbo užsakomųjų skrydžių bendrovėje „Small Planet Airlines“, o savo karjerą pradėjo jau bankrutavusioje oro bendrovėje „flyLAL-Lithuanian Airlines“.

Latvijos susisiekimo ministras absurdu pavadino Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo leidimą areštuoti 200 mln. litų vertės „AirBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą - arešto Lietuvos teismuose pasiekė bankrutavusi Lietuvos oro bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“.

„Panaudosime visus savo administracinius išteklius šiai nutarčiai apskųsti. Privalome padaryti viską, kas įmanoma, kad ieškinio užtikrinimas netrukdytų strategiškai svarbios skrydžių bendrovės ir oro uosto veiklai“, – žiniasklaidai sakė Anrijas Matisas.

A.Matisas pabrėžė, jog „AirBaltic“ ir Rygos oro uosto turtas kol kas neareštuotas, nes nutartį dar turi patvirtinti Latvijos Aukščiausiasis Teismas.

„Imsimės visų priemonių, kad šis absurdiškas užtikrinimas būtų atšauktas“, – pridūrė A.Matisas.

Spalio 23 dieną priimtas ES teismo sprendimas atveria kelią „flyLAL“ kreditoriams atgauti beveik 200 mln. litų už galimai nesąžiningą Latvijos oro vežėjo veiklą, pirmadienį pranešė „flyLAL“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Sprendimą laikinai areštuoti „AirBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė dar 2008 metų pabaigoje. Nutartį pripažino Latvijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau 2013-ųjų gegužę Latvijos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, siekdamas įvertinti, ar yra pagrindo nepripažinti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Latvijoje.

Šalių ginčas Lietuvos teismuose nėra baigtas – Vilniaus apygardos teismas jį nagrinėja neviešuose posėdžiuose. Latvijos įmonės ginčija ekspertų išvadas, pagal kurias „flyLAL“ žala įvertinta apie 150 mln. litų – teismo paskirta ekspertizė 2013 metų rudenį nustatė, kad 2004-2008 metais dėl „airBaltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų „flyLAL“ patyrė 149,86 mln. litų nuostolių.

Tačiau „flyLAL“ toliau laikosi nuomonės, kad Latvijos įmonės turėtų kompensuoti 199,83 mln. litų žalos. „flyLAL“ bylinėjimąsi 2008 metais pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas įmonei „AirBaltic“.

2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – Latvijos „AirBaltic“ ir Airijos „Ryanair“.

Latvijos skrydžių bendrovė "AirBaltic" turi likti valstybinė, jos privatizuoti neverta, pareiškė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.

"Mano nuomone, valstybei, o ypač Latvijos valstybei, yra naudinga turėti skrydžių bendrovę, ją remti ir plėtoti. Nacionalinė skrydžių bendrovė - tai pliusas", - interviu BNS sakė Latvijos prezidentas.

Jis išreiškė viltį, jog naujoji šalies vyriausybė į tai atsižvelgs.

"Manau, kad naujoji vyriausybė iš naujo svarstys šį klausimą ir priims sprendimą. Visgi, tai svarbu ne tik Latvijai - juk "AirBaltic" sujungia Baltijos valstybes ir visą pasaulį", - pabrėžė A.Bėrzinis.

Latvijos prezidentas pareiškė, jog nesupranta Europos Komisijos nuomonės, kad bendrovę "AirBaltic" būtina privatizuoti, bei sukritikavo Europos Komisijos pradėtą tyrimą dėl valstybinės paramos šiai įmonei teisėtumo.

"Europos Komisijos požiūris man nesuprantamas, nes keleivių skraidinimas - tai akivaizdžiai ne verslas, o veikiau infrastruktūra. O plėtra be investicijų neįmanoma", - paaiškino Latvijos prezidentas.

Latvijos valstybei priklauso beveik visos nuostolingos pastaruoju metu "AirBaltic" akcijos.

Iki 2011 metų lapkričio 47,2 proc. "AirBaltic" akcijų valdė privati akcininkė "Baltijas aviacijas sistemas", jos buvo įkeistos "Snoro" kontroliuotam bankui "Latvijas Krajbanka". Pastarajam bankrutavus, akcijas už nominalią vertę perėmė Latvijos vyriausybė, padidindama valdomą skrydžių bendrovės akcijų dalį nuo 52,6 iki 99,8 procento.

Pasak Lietuvos bendrovės "Avia Solutions Group", su kuriai siejami buvę bankrutavusios "flyLAL" akcininkai, vadovo Lino Dovydėno, Lietuva galėtų tapti "AirBaltic" akcininke.

Pasak jo, Latvijos vyriausybei, "airBaltic" ir Rygos oro uostui pateiktas pasiūlymas išleisti naujų "AirBaltic" akcijų, kuriomis būtų atlyginta beveik 150 mln. litų žala "flyLAL".

Ekspertai pernai rugsėjį nustatė, kad dėl nesąžiningų "AirBaltic" ir Rygos oro uosto veiksmų maršrutuose, kuriuose dempingo kainomis veikė "AirBaltic", "flyLAL-Lithuanian Airlines" 2004-2008 metais patyrė apie 150 mln. litų nuostolių.

Su bankrutavusia "flyLAL-Lithuanian Airlines" susijusių bendrovių akcininkas Gediminas Žiemelis jam pareikštų įtarimų nekomentuoja. O pelningos įmonės privatizavimo ir bankroto istoriją aktyviai sekusiems politikams dėl pavėluoto teisėsaugos ryžto kyla klausimų.

Apklausa – šią savaitę

Aviacijos ir žemės ūkio verslus plėtojantis žinomas Lietuvos verslininkas G.Žiemelis nekomentuoja savo pozicijos dėl prokurorų jam pareikštų įtarimų ir ar ketina šią savaitę atvykti į apklausą. Prokurorai ketina jį apklausti dėl skrydžių bendrovės "flyLAL-Lithuanian Airlines" bankroto aplinkybių.

"Nieko nekomentuosiu, nes nesu viešas asmuo. Tuo labiau neturiu ką pasakyti apie prokurorų veiksmus. Šiuo metu skraidau tarp Dubajaus, Maskvos ir Londono, Dubajuje vyksta svarbi aviacijos paroda", – agentūrai BNS vakar sakė G.Žiemelis, kuris yra susijęs su Varšuvos ir Lietuvos biržose kotiruojamomis bendrovėmis "Avia Solutions Group" ir "Agrowill Group".

Jis tvirtino, kad nesislapsto, tiesiog turi verslo reikalų užsienyje.

Generalinės prokuratūros (GP) prokuroras Gintaras Jasaitis patvirtino, kad G.Žiemelio apklausa turėtų įvykti šią savaitę. Anksčiau ji planuota praėjusią savaitę.

"G.Žiemelis per savo advokatą suderino vėlesnį apklausos laiką. Neturiu duomenų, kad jis būtų Lietuvoje", – sakė G.Jasaitis.

Tiesa, nei jis, nei kiti GP atstovai neatskleidžia, kas yra likę 16 įtariamųjų.

Verslininkas yra įtariamasis tiriant "flyLAL" bankroto aplinkybes. GP lapkričio pradžioje paskelbė, kad įtariamieji yra 17 verslininkų, dalyvavusių privatizuojant ir pertvarkant "flyLAL". Prokurorai skaičiuoja, kad dėl šių veiksmų Turto bankas, "Oro navigacija" ir Vilniaus oro uostas patyrė 36 mln. litų žalos.

Daug neatsakytų klausimų

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, 2009-ųjų sausį, kai "flyLAL" iškelta bankroto byla, vadovavęs Susisiekimo ministerijai, sveikino prokurorų iniciatyvą nenumarinti bylos. Tačiau jį stebino tai, kad kratos, turėjusios vykti 2009-aisiais, atliekamos tik dabar.

"Dar 2009 m. pradžioje išnagrinėję turimą medžiagą mes kreipėmės į GP ir prašėme įvertinti, ar nėra tyčinio bankroto arba kitos nusikalstamos veiklos požymių. Buvau informuotas, kad kažkoks ikiteisminis tyrimas prasidėjo, tačiau paskui jokios informacijos neturėjau. Bet žinau tik tiek, kad pradžioje bylą vedė prokuroras Saulius Verseckas, vėliau jį pakeitė G.Jasaitis. Jam perėmus bylą, ikiteisminio tyrimo procesas suaktyvėjo. Tad praėjo tikrai didelis laiko tarpas – nuo 2005 m., kai buvo įvykdyta privatizacija. Galiu tik pasveikinti, kad tyrimas neuždarytas stalčiuose. O dėl taikomų operatyvinės veiklos priemonių – aišku, sprendžia prokurorai, bet man keista, kad kratos daromos praėjus tiek daug laiko, nors tai buvo galima padaryti dar 2009-aisiais", – tvirtino E.Masiulis ir pridūrė, kad viliasi, jog byla pagaliau pasieks teismą.

Stabdė dabartiniai tyrėjai?

Dar vienas dalykas, keliantis nemažai klausimų, yra tai, jog byla įstrigo kaip tik tuo metu, kai dabartinis jos tyrėjas G.Jasaitis ėjo antras pagal svarbą pareigas GP – buvo generalinio prokuroro pavaduotojas.

"Matyt, buvo pavestas tyrimas būtent tam prokurorui, o G.Jasaitis, kaip generalinio prokuroro pavaduotojas, ko gero, turėjo kitų darbų. Be abejo, priėjimą prie informacijos jis irgi turėjo", – keistas aplinkybes pripažino E.Masiulis.

Mįslinga privatizacija

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo pradėtas 2009 m. pradžioje. Per jį nustatyta, kad "Lietuvos avialinijų" akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veiklų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, 2005 m. rugpjūtį tuometes "Lietuvos avialinijas" iš valstybės įsigijo bendrovė "LAL investicijų valdymas", kurios kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė "Fimai". Privatizuojant oro linijų bendrovę finansinės partnerės buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė "ŽIA valda" ir statybų bendrovė "Garantas".

2005 m. spalį paskelbta, kad "Lietuvos avialinijos" atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, jis tapo bendrove "Baltic Ground Service". Ši dabar veikia Varšuvos biržoje kotiruojamos "Avia Solutions Group" sudėtyje. Nuo 2005 m. spalio pradžios buvo atskirtas ir skrydžių bendrovės bilietų pardavimo centras, jis tapo bendrove Bilietų platinimo centru (2006-ųjų lapkritį pavadinimas pakeistas į "BPC Travel").

Oro linijų įmonės Technikos departamentas 2005 m. ėmė dirbti su prekės ženklu "LAL Technics", o 2007-ųjų pradžioje tapo atskira bendrove "flyLAL Technics", valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena sėkmingiausių "Avia Solutions Group" grupės įmonių.

2007-ųjų kovą registruota bendrovė "flyLAL Charters" sėkmingai veikė ir po "flyLAL-Lithuanian Airlines" bankroto. 2010 m. liepą "flyLAL Charters" pakeitė pavadinimą į "Small Planet Airlines". Šiuo metu įmonė sėkmingai bendradarbiauja su didžiosiomis kelionių agentūromis ir skraidina keleivius į Turkiją, Egiptą, Bulgarijos, Ispanijos, Portugalijos, Kroatijos kurortus.

Bankrutavusios skrydžių bendrovės "flyLAL-Lithuanian Airlines" buvusiems akcininkams ir vadovams, tarp kurių yra su vertybinių popierių biržose kotiruojamomis įmonėmis "Avia Solutions Group", "Agrowill Group" susiję verslininkai, prokurorai pareiškė įtarimus dėl 36 mln. litų žalos valstybės įmonėms.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis BNS teigė, kad įtarimai pareikšti asmenims, dalyvavusiems tuometinių "Lietuvos avialinijų" privatizavime, o vėliau - valdyme.

"Kratos vyko įtariamųjų asmenų gyvenamosiose vietose, ne bankrutuojančioje bendrovėje", - BNS sakė G.Jasaitis.

Portalas delfi.lt rašo, kad įtarimai pateikti verslininkui Gediminui Žiemeliui, taip pat užsakomųjų skrydžių bendrovę "Small Planet Airlines" valdančiam Vytautui Kaikariui. Tačiau G.Jasaitis BNS to nepatvirtino, o su G.Žiemeliu BNS nepavyko susisiekti.

2005 metų rugpjūtį tuometines "Lietuvos avialinijas" iš valstybės įsigijo bendrovės "LAL investicijų valdymas", kurio kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė "Fimai". Avialinijų privatizavime finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė "ŽIA valda" ir statybų bendrovė "Garantas".

Po "flyLAL-Lithuanian Airlines" privatizavimo, į skrydžių įmonės valdybą išrinktas "Fima" prezidentas Vaidas Barakauskas, "ŽIA valdos" vienas savininkų ir direktorius G.Žiemelis, "Garanto" generalinis direktorius Petras Vasiliauskas.

2005 metų spalį paskelbta, kad "Lietuvos avialinijos" atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove "Baltic Ground Service", dabar veikiančia Varšuvos biržoje kotiruojamos "Avia Solutions Group" sudėtyje. Nuo spalio pradžios buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centras.

Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu "LAL Technics", o 2007 pradžioje tapo atskira bendrove "flyLAL Technics", valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena sėkmingiausių "Avia Solutions Group" grupės įmonių.

Prokuroro G.Jasaičio teigimu, kratos inicijuotos įvertinus, kad "flyLAL" padarė žalos Turto bankui, Vilniaus oro uostui bei "Oro navigacijai".

Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas 2009 metų pradžioje.

Tyrimo metu nustatyta, kas "Lietuvos avialinijų" akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

Prokurorų vertinimu, turimi dokumentai leidžia daryti prielaidas, kad bendrovė "flyLAL-Lituanian Airlines“, kaip skolininkė, neinformuodama kreditorių, sudarė sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorių teises.

Tikėtina, kad skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms "flyLAL Group" įmonėms, tokiu būdu padarydama žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams.

"flyLAL" bankroto administratorius Aurimas Valaitis BNS teigė, kad nieko nežinojo apie kratas.

"Bankrutuojančioje įmonėje dirba tik buhalterė. Mūsų patalpose arba patalpose, kur laikomi "flyLAL" dokumentai, kratų nebuvo. Galbūt kratos vyko pas asmenis, kuriems pareikšti įtarimai, namuose?", - BNS sakė A.Valaitis.