Po įtemptų atkrentamųjų žaidimų į finalą pavyko patekti Š.Šoliui. Aštuntokų finale, parodęs geriausius rezultatus savo amžiaus grupėje, jis buvo nepralenkiamas.

Žaidimo laimėtojui buvo įteikta "Lietuvos tūkstantmečio vaikų" statulėlė, taip pat pasiplaukiojimas po Baltijos jūrą mokomuoju burlaiviu "Brabander" kartu su žaidime jį aktyviai palaikiusia klase. Plaukiojimo metu mokiniai bus supažindinti su uosto darbu, buriavimo tradicijomis ir burlaivio istorija.

Pranašesnė už kitus

"Gerą sekmadienio rytą. Šiandien jūsų laukia nepaprasta laida, kuri būna tik kartą per metus. Vienas dalyvis laimės dvejų metų studijas ir patirs tai, ko galbūt norėtų daug kas", – "Lietuvos tūkstantmečio vaikų" laidos vedėjui Robertui Petrauskui sveikinant žiūrovus kitapus ekrano, komisijos narius ir keturis dalyvius, penkiolikametė Luka Grondskytė nenutuokė, kuo baigsis filmavimas.

Noras laimėti buvo begalinis, tačiau prieš tai reikėjo įrodyti pranašumą prieš likusius tris konkurentus ir įtikinti komisiją, kad ji labiau nei jie verti kelialapio į tarptautinių mokyklų tinklo United World Colleges (UWC) mokyklą, esančią Singapūre.

Atėjusi į laidą Kauno jėzuitų gimnazijos devintokė neįsivaizdavo, kad studiją paliks kaip laimėtoja. (LRT nuotr.)

"Aš visada svajojau studijuoti užsienyje. Be to, žavėjausi mainų programomis. Kai metų pradžioje iš draugės sužinojau apie UWC supratau, kad būtent to aš ir norėjau", – prisiminė Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtinė.

UWC yra tarptautinių mokyklų tinklas, kurio tikslas auginti lyderių kartą, orientuotą į tarptautinį supratimą, kitų kultūrų pažinimą. UWC yra laikomos vienomis geriausių pasaulio mokyklų 16–17 metų jaunuoliams, kuriems ten yra keliami itin aukšti akademiniai ir asmeniniai reikalavimai. Mokykla pasirūpina savo auklėtinių maitinimu, organizuoja ir popamokinę veiklą, sveikatos apsaugą, psichologinę pagalbą, karjeros planavimą. Nors Lietuva šiemet skyrė penkias stipendijas mokslams, kurie prasidės rugsėjį, Luka pretendavo tik į vieną jų. Tam esą buvo bent kelios priežastys. Pirma – amžius, antroji – stipendijos pobūdis. Mokslai Kinijoje, Hong Konge ir Italijoje kompensuojami iš dalies, o mokslams Tanzanijoje ir Singapūre skiriama visa stipendija, siekianti nuo 50 iki 90 tūkst. eurų.

"Pagalvojau, kam imti dalį, jei gali gauti visą", – šypsojosi jaunoji maksimalistė.

Svajoja apie žurnalistiką

Pretendentai į stipendiją, anot Lukos, privalėjo atitikti kelis pagrindinius reikalavimus – būti Lietuvos piliečiais, gerai mokėti anglų kalbą, užpildyti paraiškos formą ir iki nurodytos datos įkelti visus reikiamus dokumentus, taip pat turėti ne mažesnį  kaip 8,5 balo pažymių vidurkį dešimtbalėje sistemoje arba atitikmenį kitoje sistemoje. Su visais punktais Jėzuitų gimnazijos auklėtinė susidorojo nesunkiai.

"Nebuvau ir nesu moksliukė. Man nereikia įdėti pernelyg daug darbo, norint išlaikyti gerą rezultatą. Kiek sudėtingiau dėl tiksliųjų mokslų", – tačiau kalbos – anglų ir vokiečių, anot Lukos, esą einasi kaip iš pypkės.

Tiesa, ne pastarąsias moksleivė norėtų krimsti baigusi vidurinę. Save kaunietė mato medijų, viešosios komunikacijos studijose.

"Norėčiau būti žurnaliste, dirbti televizijoje. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis", – tuo įsitikinau dar prieš mudviem susitinkant.

Kai lietuviškas pavasaris sutartą dieną užtvindė lietumi, moksleivei pasiūliau kalbėti per nuotolį ir labai nustebau, kai savo telefono ragelyje išgirdau kiek netikėtą prašymą.

"Gal tuomet galime susitikti kitą dieną, kai nelis? Arba šiandien, po skėčiais. Labai pasiilgau bendravimo su žmonėmis, todėl norėčiau susitikti", – po šių gimnazistės žodžių supratau, kad pusvalandis Vienybės aikštėje, po vienos iš uždarytų kavinių stogu pliaupiant lietui – ne taip jau ir blogai.

Norėčiau būti žurnaliste, dirbti televizijoje. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis.

Pabodo kompiuterio ekranas

Moksleivė neslėpė, kad pradžioje turėjęs šiek tiek žavesio, dabar nuotolis ėmė varginti, o virtualusis gyvenimas, kad ir koks jis būtų patogus ir patrauklus, neatstoja gyvo kontakto. Besimokant namuose kyla kur kas daugiau pagundų užsiimti kitomis veiklomis. Be to, ji beprotiškai pasiilgo savo bendraamžių.

"Žinote, iš pradžių tas nuotolis daugumai mūsų atrodė kaip mažos atostogos. Juolab kad pirmasis karantinas buvo pavasarį, todėl per ilgąsias pertraukas buvo galima išbėgti į lauką. Per antrąjį karantiną viskas kitaip. Dabar matau kur kas daugiau priežasčių, kodėl su mokytojais, klasiokais ar kitais draugais noriu bendrauti gyvai, o ne virtualiai", – moksleivė vylėsi, kad baigti devintos klasės jai neteks prie kompiuterio ekrano.

Vienintelis karantino pranašumas, anot merginos, – laikas su šeima. Anksčiau moksleivė savo tėvus dažniausiai susitikdavo vakarienės metu, o dabar, kai epidemiologinė situacija namo sugrąžino užsienyje studijuojančią vyresnę Lukos seserį, trys šeimos moterys neretai ir pusryčiauja, ir pietauja drauge. Prie kompanijos ne visada prisijungia tik tėtis, nes jo darbas nepersikėlė į virtualiąją erdvę.

Nori save išbandyti

"Lietuvos tūkstantmečio vaikų" laidoje, prieš išplėšiant pergalę, Lukai buvo duotos 45 sek. prisistatyti. Į beveik minutę mergina sutalpino ir savo svajones, ir realius pasiekimus, ir stipriąsias puses. Susitikusios mudvi turėjome kur kas daugiau laiko, todėl sužinojau ne tik apie dailės, šokių ir robotikos būrelius, narystę "Interact" komandoje, bičiulystę su pianinu ar debatų klubą, kurį lankė gimnazijoje.

"Jau ne vienus metus užsiimu sportine gimnastika, bet čia tik savo malonumui, – varžytis dėl vietų ant nugalėtojų pakylų, koją moksleivei esą pakišo amžius. – Kartais pagalvoju, kad būtų smagu siekti rezultatų, tačiau į sportinę gimnastiką atėjau pernelyg vėlai – man tada buvo vienuolika metų."

Mergina įsitikinusi, kad tik ieškodamas žmogus gali rasti tai, kas jam geriausia. Tai ji pabrėžė ir savo 45 sek. prisistatyme televizijos laidoje. Tai darsyk akcentavo ir atsakydama į klausimą, kurio sulaukė iš komisijos.

"Kas, jūsų manymu, svarbiau – įgimti ar per gyvenimą įgyti gebėjimai? Aš pasirinkau pastarąjį variantą, nes esu įsitikinusi, kad keliaudamas, bendraudamas su skirtingais žmonėmis tu gauni itin vertingų pamokų ir krauni savo patirties bagažą", – kalbėjo moksleivė.

Peršoks vieną klasę

Lukai pavartojus žodį "bagažas", negalėjau nepaklausti, kaip prieš atsiplėšiant nuo Lietuvos žemės atrodys jos kelioninis lagaminas. Luka neabejojo, kad jis bus įspūdingo dydžio, su keliais daiktais, primenančiais mamą, tėtį, sesę ir artimiausius draugus.

Luka savęs nevadina moksliuke, o tik smalsuole, kuriai knieti viską išbandyti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Kiek domėjausi, visi sako, kad reikia pasiimti kažką, kas primintų namus. Todėl įsidėsiu kažkokių dekoracijų, kurias integruosiu į naująjį gyvenimą ten, kad nepamirščiau to, ką palieku čia. Nors, jei atvirai, pamiršti viso to neįmanoma, nes mano gyvenimas Kaune yra labai geras", – paklausta, ar vis dar reikia įžnybti sau, kad patikėtų tuo, kas vyksta ir kas laukia, Luka tikino perėjusi šį etapą – dabar ji ir visa šeima lengvo jaudulio stadijoje. – Aš gal mažiau, o štai tėvai… Jie visada žinojo, kad išvyksiu mokytis į užsienį, bet nemanė, kad tai įvyks taip greit."

Kol kas visų detalių Luka nežino, tačiau spėja, kad atsisveikinimas su namiškiais įvyks rugpjūtį. Kas toliau? Nors dabar mergina mokosi devintoje klasėje, išvykusi į Singapūrą keliaus tiesiai į vienuoliktą klasę. Už tūkstančių kilometrų ji gaus vidurinį išsilavinimą ir į Kauno jėzuitų gimnaziją nebegrįš. Puikiai besimokantys moksleiviai greičiausiai 2023 m. pavasarį žinos, į kokį universitetą įstojo. Norintiems studijas tęsti Lietuvoje – kelias taip pat atviras. Tarptautinio bakalaureato diplomas čia pripažįstamas, o taškai konvertuojami stojant į Lietuvos universitetus. "Kol kas apie tai negalvoju. Žinau, kad labai norėčiau studijuoti JAV", – laikas, ano pašnekovės, parodys, ar jos svajonėms lemta išsipildyti.

FNTT maždaug pusmetį nagrinėjo Generalinės prokuratūros jai persiųstą Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) medžiagą, tačiau nusprendė tyrimo nepradėti, neįžvelgusi nusikaltimo.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko Generalinei prokuratūrai Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informacijos dėl Europos Sąjungos finansuojamo projektų „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“, analizę“, – BNS sakė FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.

„Duomenų, kurie leistų pagrįsitai manyti, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika, negauta, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas“, – teigė ji.

Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau skelbė, kad jai kilo įtarimas dėl minėtų finansuojamų projektų skaidrumo bei siekio galbūt neteisėtai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama.

Tuo metu pagal valdančiųjų „valstiečių“ kreipimąsi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tęsia gegužę pradėtą tyrimą, ar projektą kuriančios kompanijos laikosi ES finansavimo taisyklių.

Tarnyba BNS pateiktame atsakyme nurodė, kad „tyrimas yra tęsiamas, todėl detaliau komentuoti negalime“.

OLAF tiria ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja kovos su sukčiavimu politiką.

„Pirmoji kava“ gauna ES lėšų laidai per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) rengti, tam skelbia viešuosius pirkimus, o juos laimi vienintelė šių pirkimų dalyvė „TV Play“.

Šiuo metu „TV Play“ yra pakeitusi pavadinimą į „Nord Play“.

Ši įmonė per konkursus kasmet gauna nuo 160 iki 250 tūkst. eurų „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projektui kurti.

Net aštuoni moksleiviai, sumanumu įveikę šimtus kitų dalyvių, susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, o vėliau išmėgino, matyt, madingiausią vasaros pramogą sostinėje.

Prezidentūroje apsilankę 5-12 klasių moksleiviai ne tik gavo sveikinimus bei diplomus iš prezidentės rankų, bet ir ragavo jos spaustų obuolių sulčių. Valstybės vadovė susitikimo metu vaikus supažindino su Prezidento rūmų salėmis, Prezidento darbo kabinetu, papasakojo apie valstybės vadovo darbą.

Po įspūdingos dienos pradžios „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laukė dar viena staigmena – jie apsilankė „Telia Nemuziejuje“, kur ne tik žiūrėjo 3D filmuką apie Vilniaus ir Lietuvos istoriją, bet ir išmėgino madingiausia tituluojama šios vasaros pramogą sostinėje – orientacinį pasivaikščiojimą „Vilniaus Mįslės“.

„Šis žaidimas padėjo geriau pažinti kitokį Vilnių, atrasti pačių žmonių paliktas Vilniaus paslaptis. Labai norėčiau dar kartą išmėginti šią pramogą, bet jau su draugų kompanija“, – teigė aštuntokų finalo nugalėtoja, Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos auklėtinė Vesta Cicėnaitė.

„Labai smagu keliauti būtent su „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ komanda – visi profesionalai“, – juokavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Laurynas Rudonis. Apsilankymu „Telia Nemuziejuje“ vaikai lyg iš karto išpildė prezidentės D. Grybauskaitės linkėjimą, kad mokymasis būtų įdomus, kupinas pažinimo džiaugsmo ir netikėtų atradimų.

Orientacinis pasivaikščiojimas „Vilniaus mįslės“ – sekmadieniais vykstantis žaidimas, padedantis susipažinti su kartais nematytomis sostinės vietomis. Anksčiau jame apsilankiusi Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep pripažino, kad pasivaikščiojimas vertas net tų, kurie Vilniuje gyvena ne vienerius metus. „Nuoširdžiai, aš visiškai nepažįstu Vilniaus, nemyliu jo taip, kaip man padėjo pamilti tie kilometrai“, – tuomet sakė ji.

„OLAF išnagrinėjo gautą informaciją (...) ir pradėjo tyrimą“, – rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui adresuotame tarnybos rašte.

Šį raštą BNS antradienį perdavė R. Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė. Pasak jos, dalis perduoto dokumento buvo užtušuota dėl asmens duomenų apsaugos.

Parlamentaras į OLAF dėl galbūt neskaidriai panaudotos ES paramos kuriant „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ kreipėsi vasario pabaigoje.

Tuomet R. Karbauskis teigė, kad kreiptis jį paskatino žiniasklaidos paviešinti faktai, jog „Pirmoji kava“ gauna ES lėšų laidai per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) rengti, tam skelbia viešuosius pirkimus, o juos laimi vienintelė šių pirkimų dalyvė „TV Play“.

Šiuo metu „TV Play“ yra pakeitusi pavadinimą į „Nord Play“.

Įmonės vadovas Laurynas Šeškus BNS sakė neturintis informacijos apie pradėtą OLAF tyrimą.

„Mes nieko apie tai nežinome, esame atviri, žinome, kad esame teisūs, ir žinome, kad tai viso labo yra politinis triukšmas“, – teigė prodiuserių kompanijos vadovas.

Platesnę poziciją jis pažadėjo pateikti vėliau antradienį.

OLAF tiria ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja kovos su sukčiavimu politiką.

Dėl viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ vykdytų viešųjų pirkimų – projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, transliuojamo per LRT, į Generalinę prokuratūrą prieš dvi savaites kreipėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Ji pažymi, kad kilo įtarimas dėl ES finansuojamų projektų skaidrumo bei siekio galbūt neteisėtai pasinaudoti ES parama.

L. Šeškus anksčiau BNS sakė neįžvelgiantis logikos VPT veiksmuose bei sieja tai su galimu politikų spaudimu.

„Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ finansavimo aplinkybes nagrinėja ir ES paramą administruojanti Europos socialinio fondo agentūra.

VPT pažymi, kad vertinti įstaigos „Pirmoji kava“ sprendimus nėra tarnybos kompetencija, kadangi ši viešoji įstaiga neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, neprivalėjo vykdyti viešųjų pirkimų, nors tai ir darė. Vis dėlto tarnyba pateikė pastebėjimus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamais projektais.

„Įvertinus projektų ir pirkimų įvykdymo aplinkybes, aprašytas išvadoje, taip pat įvertinus pirkimuose konkurenciją ribojančius reikalavimus, Tarnybai kilo įtarimas, kad minėti ES finansuojami projektai buvo vykdyti neskaidriai, siekiant neteisėtai gauti ir pasinaudoti ES finansinės paramos lėšomis, o atsakingų asmenų, susijusių su projektų vykdymu, veiksmuose galimai yra korupcijos apraiškos požymių“, – nurodo VPT.

Tarnyba tyrimą atliko po 15min.lt publikacijos bei po Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovo Naglio Puteikio kreipimosi.

„Pirmoji kava“ steigėjas ir savininkas yra Jogaila Morkūnas.

Kaip teigia VPT, „Pirmoji kava“ ir Europos socialinio fondo agentūra 2011-ųjų rugpjūtį sudarė projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, administravimo sutartį – pagal ją „Pirmoji kava“ turėjo parengti 128 laidas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. 15min.lt anksčiau skelbė, kad „Pirmoji kava“ tuomet iki 2015-ųjų užsitikrino per 850 tūkst. eurų finansavimą ES lėšomis.

Nuo 2016-ųjų „Pirmoji kava“ pinigus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai gauna iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdomo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC). Projektą vykdo vienintelė pirkimų dalyvė ir laimėtoja „TV Play“ – jos steigėjas ir vadovas, prodiuseris Laurynas Šeškus šią savaitę pranešė, kad kompanija kovą pakeitė pavadinimą į „Nord Play“.

Tarnyba išvadoje konstatavo, kad pirkimų dokumentų sąlygos buvo parengtos taip, jog laimėtų konkretus tiekėjas – būtent „TV Play“: viešieji pirkimai laidos kūrimui organizuoti 2011-aisiais, prieš tai jau tris metus laidai esant eteryje, o potencialiems kūrėjams keliama sąlyga buvo, jog šie turi turėti trejų metų patirtį kuriant šią laidą. Tokią patirtį turėjo tik „TV Play“ darbuotojai.

Taip pat pažymima, kad „Pirmoji kava“ su laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ koncepcijos autoriumi Laurynu Šeškumi bendradarbiauja dar nuo 2008-ųjų – tuomet partneriai ir laimėjo Lietuvos radijo ir televizijos konkursą, leidusi laidai išvysti eterį. Ji rodoma iki šiol.

„Daugiausia klausimų kyla su finansavimo skyrimu tai institucijai, kuri nebuvo nei idėjos savininkė, nei projekto vykdytoja. Paskui buvo imituojami pirkimai, nuo 2009-ųjų LRT turi prekinį ženklą. Tai išeina iš viešųjų pirkimų ribos, todėl medžiagą ir atiduodame kitoms institucijoms“, – BNS sakė D. Vilytė.

Viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ direktorė Julija Matulaitė yra gavusi atlyginimą iš šios įstaigos skelbtus pirkimus kasmet laiminčios bendrovės „TV Play“.

„TV Play“ bendrovės, persivadinusios į „Nord Play“ vadovas L. Šeškus sako neįžvelgiantis logikos VPT veiksmuose bei sieja tai su galimu politikų spaudimu. Anot jo, VPT pati pripažino, kad „Pirmoji kava“ neturėjo skelbti konkurso, tačiau „priekaištauja, kad jos sąlygos netinkamai surašytos“, o labiausiai kliūva perteklinės viešųjų pirkimų procedūros.

„Galiu užtikrinti, kad nieko nelegalaus ar nesąžiningo nėra įvykę. Labai didžiuojuosi šiuo projektu ir 325-iomis pagamintomis ir žiūrovus pasiekusiomis laidomis. Žinau, jog visi pinigai prasmingai ir tikslingai panaudoti laidos kūrimui, užtikrinu, kad jos kaina niekada nė kiek neviršijo visų kitų Lietuvoje transliuojamų laidų kainų“, – atsakyme BNS nurodė L. Šeškus.

„Suprantu, kad dėl suprantamų priežasčių politikų skundai ir spaudimas nesibaigs, kas labai kenkia šiam projektui. Viskas, ko aš noriu, kad šią situaciją ištirtų visi, kas tik gali, ir greičiau baigtų šią istoriją“, – pridūrė jis.

Su „Pirmosios kavos“ savininku J. Morkūnu BNS penktadienį nepavyko susisiekti.

Anot VTP vadovės, vykdytų konkursų, kuriuos laimėjo Lauryno Šeškaus ir Edmundo Jakilaičio „TV Play“, schema peržengia tarnybos kompetenciją, ir tai turėtų išanalizuoti teisėsauga.

„Mes bet kuriuo atveju kreipsimės į prokuratūrą ir perduosime informaciją, nes yra tokių keistų dalykų“, - Eltai sakė D. Vilytė.

Pasak jos, 2011-2017 metais „Pirmosios kavos“ organizuoti pirkimai, kuriuose su „TV Play“ sudaryta 1,3 mln. eurų vertės sutarčių, yra keisti, nes pati įstaiga pripažįsta, kad nėra perkančioji organizacija.

„Kodėl jie pasirinko vykdyti viešuosius pirkimus - negalime atsakyti. Nesupratome ir motyvai neaiškūs“, - sakė D. Vilytė.

Anot jos, nors tarnyba išnagrinėjo „Pirmosios kavos“ konkursus, liko neatsakytų klausimų. Vienas jų susijęs su tuo, kodėl apskritai „Pirmoji kava“ skelbė viešuosius pirkimus, kitas - susijęs su Europos Sąjungos skirtomis lėšomis. Būtent todėl ir ketinama kreiptis į teisėsaugą.

„Liko neatsakytų klausimų ir ne tik dėl to, kad jie, būdami neperkančiąja organizacija, ką ir patys pripažįsta, staiga sugalvoja daryti viešuosius pirkimus. Kaip jie aiškino, kad jiems Europos socialinio fondo agentūra liepė, bet fondo agentūra mums nepatvirtino šito fakto, nes perkančiosios organizacijos statuso nusistatymas yra pačios institucijos reikalas“, - aiškino D. Vilytė.

L. Šeškus anksčiau yra sakęs, kad „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ idėja yra jo, tačiau paprašė dalyvauti J. Morkūno konkurse, nes tuo metu neturėjo įsteigęs viešosios įstaigos. Tačiau D. Vilytė atkreipia dėmesį, kad neaišku, kodėl „Pirmoji kava“ ir toliau organizavo konkursus po 2015 metų, kai pasibaigė ankstesniu ES finansiniu laikotarpiu skirta 724 tūkst. eurų parama.

„2015 metais gali atsitraukti, bet parama vėl skiriama „Pirmajai kavai“. Vėl iš naujo naujas finansavimo laikotarpis, finansavimo sąraše mokyklos ir „Pirmoji kava“, - teigė D. Vilytė.

Anot jos, klausimų kelia ir tai, kodėl nuo 2009 metų „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ prekinį ženklą įsigijusi LRT pati nepretendavo į europinę paramą.

„Kodėl LRT nusiperka „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ autorinį vardą, tai ji lyg ir turėtų gauti tą paramą. Sakau, yra labai daug klausimų, bet tai, kad viešieji pirkimai imitaciniai, tikrai tą galime pasakyti“, - teigė VPT vadovė.

Penktadienį VPT paskelbė išvadą, kad J. Morkūno valdomos „Pirmosios kavos“ organizuoti „Tūkstantmečio vaikų“ viešieji pirkimai buvo pritaikyti vienai bendrovei - E. Jakilaičio ir L. Šeškaus valdomai „TV Play“. Tiesa, VPT atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymus „Pirmoji kava“ apskritai neturėjo organizuoti viešųjų pirkimų.

Pats J. Morkūnas po išvados paskelbimo Eltai teigė, kad ši jo viešajai įstaigai palanki, nes VPT išaiškino, jog pagal įstatymus ji nėra perkančioji organizacija.

„Mes nebuvome laikomi perkančiąja organizacija, todėl atitinkamai jos vykdytiems pirkimams ir sudarytoms sutartims neturėjo būti taikomi įstatymu nustatyti reikalavimai. Kitaip tariant, mes viską darėme teisingai, nes mes nebuvome tie, kurie „ėjo po tuo įstatymu“, - Eltai teigė J. Morkūnas.

Anot jo, kadangi įstaigai negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas, ji jo ir nepažeidė.

„Labai svarbu, kad išvadoje parašyta, jog pirkimų vykdymo teisėtumas nėra tarnybos (VPT. - ELTA) vertinimo objektas. Kitaip tariant, išaiškinta, kad mes esame nekalti. Mums nereikėjo daryti to, ką mes darėme, bet tai nėra įstatymo pažeidimas. Mes nesame jokių viešųjų pirkimų įstatymų pažeidę. Viskas yra gerai“, - apibendrino J. Morkūnas.

Kadangi „Pirmoji kava“ nėra perkančioji organizacija, tarnyba nevertino konkursų atitikimo įstatymams, tačiau pateikė pastabas, kad konkursai buvo skirti vienai bendrovei.

„Nors VšĮ „Pirmoji kava“, vykdydama pirkimus, skelbė apie juos viešai, tarnybos nuomone, pirkimų dokumentų sąlygos parengtos taip, kad laimėtų konkretus tiekėjas UAB „TV Play“, - teigiama VPT išvadoje.

VPT savo nuomonę grindžia tuo, kad konkursuose dalyvavo tik „TV Play“, kurios vienas akcininkų ir vadovas L. Šeškus dar 2008 metais pateikė „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ koncepciją ir buvo pačios idėjos sumanytojas.

Be to, konkurso sąlygose buvo reikalaujama turėti patirties kuriant „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidas. Taip pat, pasak VPT, konkurso dokumentuose buvo pateikta ne visa informacija, dėl kurios konkurentams būtų sudėtinga paslaugas pasiūlyti pigiau.

„Pirkimo dokumentų priede (...) nustatyta parengti 32 laidas, tačiau aiškiai nenurodyta, kokios konkrečiai paslaugos turi sudaryti pirkimo objektą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad, LRT duomenimis, kaip projekto partneris LRT dalį paslaugų teikė ir pats, tačiau pirkimų dokumentuose tokios paslaugos nebuvo nurodytos, todėl kitiems tiekėjams, nežinant šių aplinkybių, pasiūlyti palankesnį (pigesnį) pasiūlymą būtų sudėtingiau“, - rašo tarnyba.

Anot tarnybos, keturiuose iš septynių „Pirmoji kava“ vykdytų pirkimų „TV Play“ pasiūlymų kainos buvo identiškos planuojamoms sudaryti sutarčių vertėms.

Freedata.lt duomenimis, 2011-2017 metais organizuotuose „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ pirkimuose „TV Play“ laimėjo visus septynis konkursus, kurių bendra vertė - 1,325 mln. eurų. Keturiuose iš šių konkursų „TV Play“ buvo vienintelė konkurso dalyvė. 

Nuo 2011 metų viešuosius pirkimus per visuomeninį transliuotoją rodomos laidos kūrimui skelbia viešoji įstaiga „Pirmoji kava“ – jos direktorė Julija Matulaitė yra gavusi atlyginimą iš bendrovės „TV Play“, kasmet laiminčios konkursą ir gaunančios mažiausiai po 160 tūkst. eurų projektui kurti.

Šią laidą globoja šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. LRT klausimus kuruojančios prezidentės švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Rūta Kačkutė yra „Pirmosios kavos“ vadovės J. Matulaitės pusseserė.

Prezidentės atstovai teigia, jog D. Grybauskaitė „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ globoja nuo pirmųjų savo prezidentavimo metų ir su R. Kačkute tai niekaip nėra susiję.

Prezidentės patarėja BNS patvirtino giminystės ryšį su „Pirmosios kavos“ vadove, tačiau neatsakė į klausimus apie interesų deklaravimą.

Tuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nagrinėja, ar pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ steigėjo ir savininko Jogailos Morkūno interesų deklaravimo.

Pirkimo organizatorė gauna atlygį iš pirkimą laimėjusios įmonės

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ LRT eteryje transliuojami nuo 2008 metų. Pasak „TV Play“ steigėjo ir vadovo Lauryno Šeškaus, pirmąjį sezoną laidą kūrė „Pirmoji kava“, vėliau tai darė jo vadovaujama prodiuserinė kompanija.

Nuo 2011 metų projektas tapo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – kaip skelbė 15min.lt, „Pirmoji kava“ tuomet iki 2015-ųjų užsitikrino per 850 tūkst. eurų finansavimą. Nuo 2016-ųjų „Pirmoji kava“ pinigus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai gauna iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdomo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC). Projektą vykdo vienintelė pirkimų dalyvė ir laimėtoja „TV Play“.

„Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ interneto svetainėje praėjusią savaitę buvo nurodoma, kad J. Matulaitė yra laidos vykdomoji prodiuserė, o prie „Pirmosios kavos“ vadovės pavardės buvo įrašytas jos vardinis elektroninis paštas su „TV Play“ domenu.

J. Matulaitė BNS aiškino „TV Play“ nedirbanti, vykdomąja laidos prodiusere buvusi 2008-2011 metais, o vėliau atlyginimą iš „TV Play“ gaudavusi nereguliariai, kai prisidėdavo prie laidos kūrimo.

„Aš kaip autorė dirbu kai kuriais klausimais su laida. (...) Aš dirbu ties klausimais kai kuriais, kurie laidoje nuskamba, ir truputėliu turinio“, – teigė J. Matulaitė.

Pavyzdžiui, pernai ji nurodė iš „TV Play“ gavusi apie 780 eurų „ant popieriaus“. Šiuo metu J. Matulaitės pavardė iš „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ interneto svetainės yra pašalinta.

Ji sakė, kad kiti „Pirmosios kavos“ darbuotojai nėra gavę finansinio atlygio iš „TV Play“ už prisidėjimą prie „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrimo.

Auditorius abejoja, ar „Pirmoji kava“ turi organizuoti pirkimą

„TV Play“ vadovas L. Šeškus BNS teigė, jog užsakė visų sutarčių ir susitarimų teisinį auditą galimiems procedūriniams nusižengimams nustatyti ir juos ištaisyti.

„Bet kol kas pirminėmis išvadomis galime teigti, kad jokių nusižengimų šiuose procesuose nėra įvykę“, – sakė prodiuseris.

Auditą atliekantis advokatas Deividas Soloveičikas BNS tvirtino abejojantis, ar „Pirmoji kava“ apskritai turėtų skelbti viešąjį pirkimą „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrimui, nes pagal savo statusą galbūt neatitinka įstatyme numatytos perkančiosios organizacijos apibrėžimo.

Jis taip pat teigė, kad interesų konfliktą reikėtų vertinti ne kaip pažeidimą, o kaip riziką pažeidimui įvykti.

„Interesų konfliktas nėra teisės pažeidimas savaime. Tai yra situacija, į kurią reikia atkreipti dėmesį, ar ji neveda į teisės pažeidimą“, – kalbėjo teisininkas.

VTEK aiškinasi, ar pradėti tyrimą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl „Pirmosios kavos“ steigėjo ir savininko Jogailos Morkūno elgesio.

Etikos sargai dėl tyrimo spręs Seimo nariui Nagliui Puteikiui paprašius patikrinti, ar J. Morkūnas deklaruoja privačius interesus pagal įstatymus. Jie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai priskiria ir administravimo įgaliojimus turinčius asmenis, dirbančius viešosiose įstaigose, kurios gauna valstybės ar savivaldybių biudžeto, fondų.

N. Puteikis taip pat prašė ištirti, ar J. Morkūnas nepažeidė minėto įstatymo, kai galbūt priėmė sprendimus dėl savo draugų prodiuserių Edmundo Jakilaičio ir L. Šeškaus valdomos „TV Play“. J. Morkūnas BNS praėjusią savaitę teigė neturintis deklaruoti interesų ir nepriėmęs sprendimų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“, nes yra ne „Pirmosios kavos“ vadovas, o steigėjas, šiuo metu dirbantis kūrybos direktoriumi.

Prodiuseris L. Šeškus portalui 15min.lt yra teigęs, jog „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ idėja yra jo paties, jam priklauso ir autoriaus teisės, tačiau dar praeitame dešimtmetyje draugo J. Morkūno paprašė dalyvauti konkurse dėl laidos kūrimo, nes pats dar neturėjo įsteigęs įmonės.

Giminystės ryšiai

„Pirmosios kavos“ vadovė J. Matulaitė yra „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ globojančios prezidentės patarėjos R. Kačkutės pusseserė.

Šalies vadovės spaudos tarnyba neatsakė į daugelį BNS klausimų apie R. Kačkutę, „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ bei Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kurio veiklą prieš kelias savaites nusprendė tirti Seime sudaryta komisija.

Prezidentūra teigia, kad minėtos laidos globa derinama per prezidentės spaudos tarnybą.

„Talentingus ir gabius vaikus remiantis projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra globojami Lietuvos Respublikos Prezidento nuo 2008 metų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią tradiciją pratęsė“, – BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

„Žiniasklaidos priemonėse vykdomų projektų globa derinama per Spaudos tarnybą. Taip pat buvo derinta dar nuo 2008 metų Prezidento Valdo Adamkaus globoto talentingus ir gabius vaikus remiančio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tęstinė globa“, – nurodė Prezidentūra kitame pateiktame atsakyme į pakartotus BNS klausimus.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS neatsakė į klausimus, ar patarėja R. Kačkutė yra derinusi projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ klausimus, ar yra besidomėjusi „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ finansiniais aspektais ir aplinkybėmis, pirkimų organizavimu.

Prezidentūra taip pat neatsakė, ar pastaruoju metu R. Kačkutė yra kalbėjusi su Seimo nariais, kitais politikais parlamentinio tyrimo dėl LRT klausimais ir ar patarėja nemato pagrindo nusišalinti nuo su LRT susijusių klausimų, vykstant minėtam Seimo komisijos tyrimui, kur aiškinamasi visuomeninio transliuotojo veikla ir, be kita ko, situacija dėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“.

J. Matulaitė teigė, jog darbo reikalais R. Kačkutės yra tik pasiteiravusi dėl kontaktinių asmenų Prezidentūroje.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja ryšio su J. Matulaite nėra deklaravusi. Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, jog „pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei susiklosčiusią teismų praktiką, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijoje turi nurodyti tik tuos asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“.