Buvęs meras nekandidatuos

Dar prieš keletą mėnesių Palangoje netilo kalbos, kad buvęs kurorto meras ir buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gali siekti kurorto mero posto.

Ir tai būtų buvusi bene didžiausia intriga būsimuose savivaldos rinkimuose mieste.

Tačiau šiuos gandus R.Palaitis paneigė, tvirtindamas, jog nė neplanavo kandidatuoti į merus, tačiau neslėpė, jog siekti tarybos nario mandato jį kalbino ne vienas politikas.

"Lapkričio 15 dieną, paaiškėjus, kad aš galutinai laimėjau teismą prieš Generalinę prokuratūrą, nusprendžiau sutikti kandidatuoti, tačiau su sąlyga, kad nebūsiu pirmas sąraše", – savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje rašė R.Palaitis.

Nors R.Palaitis aktyviai įsijungė į visuomeninio rinkimų komiteto "Palangiškiai" steigimą, vis dėlto  netrukus nuo šios veiklos atsiribojo, nes "išsiskyrė jo ir sąraše esančio jaunimo požiūriai į strategiją ir taktiką".

Tad buvęs politikas nusprendė užleisti savo vietą "ambicingam jaunimui", pareiškęs, kad kovo 3 d. savivaldos rinkimuose nekandidatuos.

"Palangoje, manau, politinė situacija išliks stabili, veikiausiai vėl rinkimus laimės konservatoriai, tik neaišku, kiek jie gaus mandatų ir su kuo jiems teks telktis į koaliciją", – svarstė R.Palaitis.

Antram etapui pasirengę

Palangos miesto rinkimų apygardos pirmininkas Zigmas Staniulis patvirtino, kas rinkimuose kurorte tarybos mandatų sieks Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos centro partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat visuomeniniai rinkimų komitetai – "Palangiškiai" ir "Pirmyn, Palanga ir Šventoji".

Į merus kandidatuos konservatorių atstovas, dabartinis Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus, socialdemokratų atstovė Svetlana Grigorian, "valstiečių" kandidatas Darius Kubilius ir komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" kandidatas Vilius Martusevičius.

Iki vakar dienos, likus kelioms paroms iki nustatyto termino, didžioji dalis rinkimų kampanijos dalyvių Palangoje jau buvo pateikę parašų lapus, liudijančius, jog rinkėjai pritaria jų dalyvavimui rinkimuose.

Palangoje partijai ar rinkimų komitetui reikėjo surinkti mažiausiai 140 parašų. Visi kampanijos dalyviai surinko kur kas daugiau, nei reikia, daugiausia – 456 (iš jų – 207 elektroninius) parašus pateikė konservatoriai.

Nedideli pasikeitimai

Lyginant su praėjusiais savivaldos rinkimais, šįkart Palangoje bus jau ne vienas, o du visuomeniniai rinkimų komitetai.

Šiemet Palangoje rinkimuose nebedalyvauja Lietuvos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir komitetas "Nepartinių palangiškių sąjūdis", kurio vienas atstovas laimėjo mandatą kurorto taryboje.

Pastaruosiuose savivaldybių rinkimuose Palangoje nedalyvavo "valstiečių" ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios šįkart mėgins savo laimę, taip pat ir du naujai įsteigti visuomeniniai rinkimų komitetai.

Praėjusieji rinkimai buvo itin sėkmingi konservatoriams, kurie tąsyk gavo 12 iš 20 mandatų, o jų atstovas Š.Vaitkus tada jau pirmajame ture, surinkęs beveik 74 proc. rinkėjų balsų, laimėjo mero postą.

2015 m. kurortui vadovauti siekė 7 kandidatai. Šiemet iš sąrašo savo sėkmę pamėgins pakartoti tik vienintelis Š.Vaitkus.

Rinkėjų sąrašas stabilus

Palanga – būtent ta savivaldybė, kurioje rinkėjų aktyvumas būna vienas didžiausių Lietuvoje.

Per pastaruosius savivaldybių ir merų rinkimus kurorte balsavo daugiau nei 54 proc. rinkėjų, kai Klaipėdoje jų skaičius nesiekė ir 40 proc.

Stebėtina yra tai, jog per pastaruosius ketverius metus Palangoje faktiškai nepasikeitė rinkėjų skaičius.

Rinkimų teisę čia turi 14 tūkst. palangiškių, tiek jų buvo ir per pastaruosius savivaldos rinkimus.

O, pavyzdžiui, Klaipėdoje 2011 m. rinkimų teisę turinčių piliečių buvo 141 tūkst., 2015 m. – 135 tūkst., o šiemet balsuos jau tik 131 tūkst. klaipėdiečių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė nenustatęs pakankamo buvusio ministro kaltės laipsnio jo materialinei atsakomybei kilti.

„Nenustačius neteisėtų kaltų veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti regresinį (atgręžtinį) reikalavimą dėl buvusio vidaus reikalų ministro neteisėtais veiksmais sukeltų materialinio pobūdžio pasekmių“, – paskelbė LVAT.

Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šiuo sprendimu panaikintas 2015 metų lapkritį priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir atmestas Generalinės prokuratūros prašymas priteisti žalą.

„Neteisėti veiksmai nėra padaryti dėl tyčios“, – sakė teisėja Virginija Volskienė.

Ji teigė, kad R. Palaitis skirdamas nuobaudą Valstybės tarnybos departamentui vadovavusiam Osvaldui Šarmavičiui, savo įgaliojimų neviršijo.

Pasak teismo, R. Palaitis elgėsi pakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, o pagrindo vertinti, kad jis akivaizdžiai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, tarp jų ir atsakingo valdymo bei gero viešojo administravimo standartais ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė diskrecijos ribas, nėra.

„Vidaus reikalų ministras, skirdamas tarnybines nuobaudas, laikėsi procedūrinių taisyklių, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimą, tarnybinių nusižengimų padarymas buvo nustatytas kompetentingų subjektų“, – rašoma teismo pranešime.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad VRM pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Bylą nagrinėjo penkių teisėjų kolegija, susidedanti iš šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, Virginijos Volskienės, Romano Klišausko, Laimučio Alechnavičiaus ir Dainiaus Raižio.

G. Kryževičius posėdyje pripažino, kad byla sudėtinga ir sprendimo priėmimui paliktas maksimalus įstatymo leidžiamas terminas.

Šio teismo priimtas sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Generalinės prokuratūros teigimu, nuostolį ministerija patyrė dėl  buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Byloje trečiuoju asmeniu patraukta Valstybės kontrolė sako, kad lėšos viešos ir su jomis turi būti elgiamasi atsakingai.

Šios institucijos prašo atmesti R. Palaičio skundą dėl 2015 metais priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad reguliavime dėl ministrų materialinės atsakomybės už padarytą žalą nėra teisinės spragos.

KT pripažino, kad Vyriausybės įstatymas, kiek jis nenustato tokios atsakomybės ministrams, neprieštarauja Konstitucijai, bet tai nereiškia, jog ministrai neatsako už padarytą žalą.

„Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatytąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala“, – sakoma nutarime.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo ketvirtadienį LVAT grįžo prie R. Palaičio bylos.

R. Palaičio advokatas Gintautas Bartkus posėdyje sakė, kad ministro įsakymai buvo derinti  su Personalo ir kitų skyrių vadovais, negauta pastabų dėl teisėtumo.

„Rūpestingas tas, kuri priimdamas sprendimą atsiklausia ekspertų. Nenorėčiau gyventi valstybėje, kur ministras negali padaryti klaidos vidaus administravime“, – sakė G. Bartkus.

Jis sako, kad byloje yra „vertinamieji politiniai dalykai“, bet reikia nuo jų atsiriboti.

R. Palaitis teisme sakė, kad finansinės krizės akivaizdoje visas dėmesys buvo sutelktas į valstybės išlaidų suvaldymą.

„Reikėjo skubiai sustabdyti nevaržomą tarnautojų skaičiaus augimą, Valstybės tarnybos departamentas su užduotimis tvarkėsi prastai. Į pasitarimą kaip išspręsti problemas, vadovas leidžia neatvykti. Teigiu, kad atleisdamas nepažeidžiau jokių procedūrų, elgiausi rūpestingai ir atidžiai“, – teisme kalbėjo R. Palaitis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime rašoma, kad, skirdamas O. Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R. Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.

Šis teismas konstatavo, kad priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O. Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.

Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R. Palaičio materialinei atsakomybei taikyti.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai. 

Konstitucinio Teismo išaiškinimo paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jam pavesta spręsti, ar buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui pagrįstai priteista atlyginti beveik 16 tūkst. eurų žalą.

Prokurorai teigia, kad tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių. Šis dėl neteisėto atleidimo prisiteisė kompensaciją ir buvo grąžintas į darbą.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį pranešė priėmęs nagrinėti prašymą, ar Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės įstatymas dėl to, kad jame „nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už neteisėta kalta veika atliekant ministerijos vidaus administravimą, be kita ko, skiriant tarnybines nuobaudas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad pagal Konstituciją ministras yra atsakingas už ūkinę ir finansinę ministerijos veiklą, jis asmeniškai atsakingas už ministerijos vidaus administravimą, todėl neturėtų išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo prašoma išaiškinti, ar Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad Vyriausybės įstatyme nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už ministerijos vidaus administravimą, pavyzdžiui, skiriant tarnybines nuobaudas, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Taip pat prašoma ištirti ir Valstybės tarnybos įstatymo atitiktį Konstitucijai dėl to, kad jame nenustatyta sąlyga, jog ministrams taikomi šio įstatymo straipsniai, įtvirtinantys materialinę atsakomybę už tiesioginę materialinę žalą, padarytą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai neteisėta kalta veika atliekant ministerijos vidaus administravimą.

Byla LVAT buvo nagrinėjama pagal R.Palaičio skundą.

2015 metų lapkričio 17 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Vidaus reikalų ministerijai priteisė 15 tūkst. 907 eurus turtinei žalai atlyginti.

Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus. Jos teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Šiame teismo sprendime rašoma, kad skirdamas O.Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R.Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, jog nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.

Kaip skelbė teismas, priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O.Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

Anot prokurorų, padarytus nuostolius turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų buvo akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.

Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Šiemet vasario 1 dieną Vyriausybė atleido Valstybės tarnybos departamento vadovą O. Šarmavičių pasibaigus kadencijai. Jis buvo vienas ilgiausiai pareigas ėjusių vyriausybinės institucijos vadovų.

Jis departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų.

Nuo 2013 metų Valstybės tarnybos departamentas pavaldus nebe Vidaus reikalų ministerijai, o Vyriausybei, todėl dėl jo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo sprendžia ministrų kabinetas.

Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuriam priteista atlyginti beveik 16 tūkst. eurų žalą Vidaus reikalų ministerijai, praėjusią savaitę apskundė tai įpareigojantį padaryti teismo sprendimą.

„Taip, apskundėme. Prašau, kad pakeistų teismo sprendimą ir atmestų prokuratūros ieškinį. Aš žalos nepadariu. Teismas nustatė, kad tyčios iš mano pusės nebuvo, kad visos tarnybinės nuobaudos turėjo pagrindą. Kaltina mane, kad buvau neatsargus, nes nesulaukiau po pusės metų įvyksiančio teismo sprendimo. Tuo metu pagal Valstybės tarnybos įstatymą, nuobaudai paskirti maksimalus terminas yra vienas mėnuo, tai aš negalėjau nepaskirti nuobaudos ir laukti teismo sprendimo. Logikos šitame teismo sprendime nėra jokios“, - antradienį BNS sakė R.Palaitis.

Jis teigė, kad politikų atsakomybės klausimas įstatymais nėra sureguliuotas, teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymu, nors jame rašoma, kad valstybės politikams jis netaikomas.

„Jeigu norima įvesti kokią nors personalinę atsakomybę, pirmiausia reikia parašyti atitinkamą įstatymą ir tada veikti“, - sakė R.Palaitis.

Jo skundą nagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Palangoje gyvenantis R.Palaitis BNS sakė, kad nedirba samdomo darbo, užsiima finansine rinka - vertybiniais popieriais, obligacijomis. Lapkričio 17 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Vidaus reikalų ministerijai priteisė 15 tūkst. 907 eurus turtinei žalai atlyginti. „Tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia materialinius nuostolius valstybei“, - yra sakiusi sprendimą paskelbusi teisėja Egidija Puzinskaitė. Ji teigė, kad teismas priteisė tik dalį prokuratūros prašomos žalos, nes nenustatė, kad buvusio ministro neteisėtoje veikoje buvo tiesioginė tyčia. „Veika buvo padaryta dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio“, – teigė teisėja. Paklausta, kaip teismas skaičiavo žalos atlyginimo dydį, teisėja sakė, kad buvo paimti šeši vidutiniai darbo užmokesčiai, kai R.Palaitis nustojo eiti pareigas. Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus. Generalinės prokuratūros teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių. Teismo sprendime rašoma, kad skirdamas O.Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R.Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta. Kaip pranešė teismas, priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O.Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“. Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R.Palaičio materialinei atsakomybei taikyti. Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė. Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti. Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai. Teisėja E.Puzinskaitė sakė, kad O.Šarmavičius vis dėlto padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau tie tarnybiniai nusižengimai buvo kvalifikuoti netinkamai, skirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos, O.Šarmavičius neturėjo būti atleistas. Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė

„Veika buvo padaryta dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio“, – teigė teisėja. Paklausta, kaip teismas skaičiavo žalos atlyginimo dydį, teisėja sakė, kad buvo paimti šeši vidutiniai darbo užmokesčiai, kai R.Palaitis nustojo eiti pareigas.

Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus.

Generalinės prokuratūros teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Teismo sprendime rašoma, kad skirdamas O.Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R.Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.

Kaip pranešė teismas, priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O.Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“. Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R.Palaičio materialinei atsakomybei taikyti. Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė. Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti. Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai. Teisėja E.Puzinskaitė sakė, kad O.Šarmavičius vis dėlto padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau tie tarnybiniai nusižengimai buvo kvalifikuoti netinkamai, skirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos, O.Šarmavičius neturėjo būti atleistas. Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.

Teisėja E.Puzinskaitė sakė, kad O.Šarmavičius vis dėlto padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau tie tarnybiniai nusižengimai buvo kvalifikuoti netinkamai, skirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos, O.Šarmavičius neturėjo būti atleistas.

Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Raimundo Palaičio Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priteisė 15 tūkst. 907 turtinei žalai atlyginti.

„Tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia nuostolius valstybei“, - sakė sprendimą paskelbusi teisėja Egidija Puzinskaitė.

Ji sakė, kad teismas priteisė tik dalį prokuratūros prašomos žalos, nes nenustatė, kad buvusio ministro neteisėtoje veikoje buvo tiesioginė tyčia.

„Veika buvo padaryta dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio“, - teigė teisėja. Paklausta, kaip teismas skaičiavo žalos atlyginimo dydį, teisėja sakė, kad buvo paimti šeši vidutiniai darbo užmokesčiai, kai R.Palaitis nustojo eiti pareigas.

Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus.

Generalinės prokuratūros teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra galutinis - jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.

Teisėja E.Puzinskaitė sakė, kad  O.Šarmavičius vis tik padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau tie tarnybiniai nusižengimai buvo kvalifikuoti visiškai netinkamai, skirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos, O.Šarmavičius neturėjo būti atleistas.

R.Palaitis BNS yra sakęs, kad ši byla Lietuvoje neturi precedento, jis pats nematąs juridinio pagrindo iš jo priteisti nurodytą sumą.

O.Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio išieškoti 61 tūkst. 805 eurus atlyginti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.

Generalinės prokuratūros teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM buvo padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė sprendimą šioje administracinėje byloje skelbsiąs spalio 28 dieną.

R.Palaitis BNS yra sakęs, kad ši byla Lietuvoje neturi precedento, jis pats nematąs juridinio pagrindo iš jo priteisti nurodytą sumą.

O.Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekia priteisti per 61 tūkst. eurų atlyginti nuostoliams, kurie susidarė dėl Valstybės tarnybos departamento vadovo Osvaldo Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų.

O.Šarmavičius 2011 metais teisme įrodė, jog buvo atleistas neteisėtai, jam iš valstybės biudžeto sumokėta 213 401 litas (61 801 euras) už priverstines pravaikštas ir patirtą žalą.

Bylą dėl viešojo intereso gynimo antradienį turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau dėl teisėjos ligos nagrinėjimas nukeltas rugsėjo 29 dienai, BNS informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad neteisėtus įsakymus priėmęs ministras turi atlyginti visą žalą.

„Iš pradžių lauksiu teismo posėdžio, paskui ir spendimo. Istorija tęsiasi metų metus, ji neturi precedento Lietuvoje - mane pasirinko kažkodėl kaip bandomąjį triušį, tai - selektyvus teisingumas. Arba visus ministrus tuo klausimu, arba nė vieno, nes ne vienas ir ne du tarnautojai buvo atleisti“, - BNS antradienį sakė R.Palaitis.

Ji teigė, kad nėra jokio juridinio pagrindo iš jo priteisti nurodytą sumą.

Nuo 2002 metų Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas. Pirmąją darbo dieną 2011 metų rugsėjį O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei 2013-ųjų sausį socialdemokratas O.Šarmavičius vėl paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Prokurorų prašymas priteisti iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio daugiau nei 200 tūkst. litų nuostolių dėl neteisėto Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimo bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Taip pirmadienį nusprendė  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs liepos pabaigoje gautą Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą perduoti bylą Vilniui.

Tai jau antrasis teismas, atsisakęs nagrinėti bylą - Generalinė prokuratūra ieškinį dar 2013-ųjų gruodžio 30-ąją buvo perdavusi Klaipėdos apygardos teismui, tačiau jis šių metų balandį kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Ši gegužės pradžioje nutarė bylą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Kaip nurodo LVAT, šio teismo pirmininko pirmadienį priimta nutartimi nuspręsta administracinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas sprendimą argumentuoja, kad įstatyme numatyta, jog tarnybinius ginčus, „kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas“, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas.

Nuo 2002 metų Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas. Pirmąją darbo dieną 2011 metų rugsėjį O.Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Už priverstines pravaikštas jam priteista 130 tūkst. litų.

Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei 2013-ųjų sausį O.Šarmavičius vėl paskirtas departamento direktoriumi.