Didmiesčiuose – avarijų bumas
Dešimt eismo įvykių per dvi valandas Kaune ir dar kelis kartus daugiau incidentų, kurie neregistruoti policijoje. Paralyžiuotos kelios pagrindinės Vilniaus eismo arterijos, šūsnis avarijų Klaipėdoje. Taip rudenį išlydėjo Lietuvos didžiųjų miestų vairuotojai.
Kalendorinė žiema dar nė neprasidėjo, bet jau dabar atrodo, kad ji taps rimtu iššūkiu. Nors daugelis vairuotojų pirmiausia linkę kaltinti kelininkus, nespėjusius laiku nuvalyti miestų gatvių, ypač rajoninių kelių, vairavimo ekspertai pirmiausia atkreipia dėmesį į pačius eismo dalyvius.
Mūsų dienraščio kalbintas vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovas Valdas Šlepikas pabrėžė, kad iškritęs pirmasis sniegas ypač apsunkina nepatyrusių vairuotojų gyvenimą, tačiau, jo teigimu, daugumos avarijų galima išvengti, jei prisimintume elementarias tiesas.
"Žmogus – toks sutvėrimas, kad labiausiai mokosi iš savo asmeninės patirties. Ir tai ne visi. Pavasarį mes visi drąsūs, nes jau turime praėjusios žiemos patirties, o rudenį viskas kartojasi iš naujo – vėl tarsi pamirštame, kaip važiuoti ant sniego ar ledo", – stebėjosi specialistas.
Neįvertina sąlygų
Pasak jo, klaidų daro ir patyrę vairuotojai, o ką jau kalbėti apie jaunus, kurie galbūt pasitinka pirmą žiemą sėdėdami prie vairo.
Specialistai sutaria, kad lavinti automobilio valdymo įgūdžius, atšviežinti juos kasmet turėtų ne tik "klevai", neseniai gavusieji vairuotojo teises, bet ir vyresni jų kolegos. Juk sudėtingos oro sąlygos ir netikėtumai kelyje gali užklupti bet kada, tad vairuotojams būtina tiksliai žinoti, kaip elgtis, kad kelyje išliktų saugūs ir apsaugotų kitus.
"Bėda, kai jaunuolis, neįvertinęs eismo sąlygų, šoka į automobilį ir lekia jam įprastu greičiu, o pasikeitusias eismo sąlygas pajunta tik tada, kai būna per vėlu, staigiai stabdydamas ir čiuoždamas link kito automobilio. Baisiausia, kai kelyje susitinka keli tokie "šaunuoliai". Tada padariniai būna liūdnesni ir nuostolių gali patirti ne vienas niekuo dėtas automobilis", – perspėjo V.Šlepikas.
Žmogus ar technika?
Pavasarį mes visi drąsūs, nes jau turime praėjusios žiemos patirties, o rudenį viskas kartojasi iš naujo – vėl tarsi pamirštame, kaip važiuoti ant sniego ar ledo.
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos vairavimo instruktorius Rytis Rutkauskas taip pat įsitikinęs, kad vairuotojo veiksmai dažniausiai turi daugiau įtakos nei pati technika.
Dėl šios priežasties, anot jo, sudėtinga skirstyti, kurie automobiliai suvaldomi lengviau, kurie – sudėtingiau. Tiesa, R.Rutkauskas pastebi, kad, pavyzdžiui, priekinius varančiuosius ratus turintys automobiliai lengviau atleidžia vairuotojo klaidas. Kita vertus, jis nepritaria paplitusiam mitui, kad visais ratais varomi automobiliai – patys tinkamiausi ir saugiausi važiuojant žiemą.
"Taip, tai tiesa, jeigu kalbame apie automobilio pravažumą, nes tikrai išvažiuosime iš užsnigto apledėjusio daugiabučio kiemo, pasistatysime automobilį ten, kur, pavyzdžiui, užpakaliniais ratais varomas automobilis neužvažiuos ir pravažiuosime ten, kur kiti negalės. Bet, kalbant apie tokio automobilio valdymą, reikia pabrėžti, kad jis nei labai geras, nei paprastas. O jeigu toks automobilis pradėjo slysti, jis bus bene sudėtingiausiai suvaldomas. Suvaldyti jį tikrai galima, bet reikia ir daugiau įgūdžių, ir pastangų", – tikino žinovas.
R.Rutkauskas akcentavo, kad, keičiantis automobilio varomai ašiai, keičiasi ir būdai, kaip jis suvaldomas, tad nereta situacija, kai, pavyzdžiui, visus varančiuosius ratus turintį automobilį meistriškai vairuojantis ir jaučiantis žmogus, atsisėdęs prie užpakaliniais ar priekiniais ratais valdomo automobilio vairo, šiam paslydus, jo suvaldyti nebesugeba.
Gelbėja ne stabdys, o vairas
Dėl šios priežasties vairuotojams būtina ieškoti galimybių ir vietų, kur jie galėtų patikrinti nuosavus automobilius ekstremaliomis sąlygomis ir išmokti juos suvaldyti.
"Tikrai susiduriame su vairuotojais, kurie įsivaizduoja, kad viską moka, o kai atvažiuoja pas mus į autodromą, nustemba, kad, pasirodo, dar yra ko mokytis, mat įsivaizdavo, kad automobilis, pradėjęs slysti, elgsis visiškai kitaip", – šypsojosi ekspertas ir pridūrė, kad vienos pamokos dažniausiai neužtenka, mat, kilus grėsmingai situacijai, vairuotojas turi veikti intuityviai ir automatiškai, negalvodamas, ką po ko daryti.
Be to, pasakojo R.Rutkauskas, išbandyti automobilį įvairiomis sąlygomis vertėtų ne tik tada, kai įsigyjamas naujas, dar nepažintas, bet ir, pavyzdžiui, tada, kai senos padangos keičiamos naujomis, vasarinės – žieminėmis.
"Kiekvienos padangos keičia automobilio valdymo savybes, nes skiriasi protektoriaus raštai, gumos mišiniai. Nekalbu jau apie atvejus, kai keičiamas automobilis, mat sulig kiekvienu atsinaujinimu atsiranda vis daugiau elektroninių stabilumo, pagalbos sistemų, tad vairuotojas turi žinoti ir tai, kaip jos veikia, ir tai, kaip jomis teisingai pasinaudoti", – nurodė ekspertas.
Universalių taisyklių, kaip reikėtų elgtis staiga pradėjus slysti, anot jo, nėra. Dažnas mitas, kad reikėtų spausti akceleratorių arba, atvirkščiai, stabdį, bet, R.Rutkausko nuomone, svarbiausia reikėtų nepamiršti vairuoti.
"Pirmiausia reikia nenustoti vairuoti automobilio, stengtis jį suvaldyti, o tik tada imtis kito veiksmo, dažniausiai – stabdymo. Kalbėti apie akceleratoriaus spaudimą gatvėje apskritai nesaugu", – komentavo žinovas.
"Vairuokite taip, tarsi automobilyje neveiktų stabdys. Atsargesnis važiavimo stilius, kai nereikia kirsti per stabdžių pedalą, padės išvengti sudėtingų situacijų, kurios virstų avarinėmis", – patarė ir V.Šlepikas.
Draudikai – apgultyje
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, pasakodamas apie saugų važiavimą besikeičiant oro sąlygoms, akcentavo, kad pradėti reikėtų, kad automobilis būtų tvarkingas.
"Pirmiausia pasirūpinkite techniškai tvarkinga transporto priemone su tinkamomis, žieminėmis, padangomis, kurios turi būti nenudėvėtos. O vairuotojas turėtų būti pasiruošęs bet kokiems oro sąlygų pasikeitimams, nes važinėti žiemą visiškai kas kita nei vasarą: čia išvažiavus iš ryto ir grįžtant popiet eismo sąlygos gali skirtis radikaliai", – perspėjo jis.
Vairuokite taip, tarsi automobilyje neveiktų stabdys. Atsargesnis važiavimo stilius, kai nereikia kirsti per stabdžių pedalą, padės išvengti sudėtingų situacijų.
Besikeičiant oro sąlygoms ir kelio dangos būklei, vairuoti reikėtų atsargiau, nes stabdymo kelias gali būti gerokai ilgesnis, valdymas – sudėtingesnis, pabrėžė ekspertas ir neslėpė, kad draudimo bendrovės besikeičiančius orus pajunta labai paprastai – draudiminių įvykių pagausėjimu.
"Būna ramesni laikotarpiai, o būna pikai. Ir pikas įprastai būna tada, kai prasideda pirmosios šalnos, iškrenta pirmas sniegas. Būna atvejų, kai eismo įvykių skaičius išauga kartais, lyginant su įprastais rodikliais", – vardijo jis.
Investicija į saugumą
Anot A.Žiukelio, iškritus pirmam sniegui, svarbiausia važiuoti atsargiai, laikantis ne leistino, o saugaus greičio, esant galimybei – pasitikrinti įgūdžius saugiose vietose ar specializuotuose autodromuose, kaip automobilis elgiasi, kai pradeda slysti.
Nemažai vairuotojų skundžiasi, kad išbandyti automobilio valdymą ne taip paprasta. Esą, bandydamas pasidraskyti kelyje ar aikštelėje, gali būti nufilmuotas ir vėliau nubaustas pareigūnų už chuliganišką vairavimą. Tuo tarpu nuvykus į specialiai bandymams skirtą aikštelę, tektų patuštinti piniginę. Vis dėlto, V.Šlepiko žodžiais, išeičių yra.
"Nemokamų aikštelių, kur galima saugiai ir nemokamai pasidraskyti, tikrai trūksta. Tačiau Lietuvoje yra penki specialūs autodromai. Jose dažnai įmonės užsako mokymus savo darbuotojams arba pavieniai asmenys atvyksta pasimokyti vairavimo subtilybių. Taip, tai kainuoja. Valanda pasibandymų, gaunant instruktoriaus patarimų, kainuoja apie 35 eurus. Ar tokia vienkartinė investicija yra neverta saugesnio važinėjimo ištisus metus?" – retoriškai klausė vairavimo mokyklos vadovas.
