Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 centų sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė.

Užstato sistemą administruojančios ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako: „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindinei jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni.“

Kur keliauja mūsų sumokamas užstatas?

10 centų užstatą už gėrimo pakuotę sumokame pardavimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad jį toje pat vietoje ir atsiimsime. Todėl mūsų užstatas, kartu su kitomis pardavimo pajamomis, iš parduotuvės keliauja pas gėrimų gamintoją. Pastarasis, iš savo pajamų atskyręs užstato dalį, jį perduoda USAD, kuris mūsų užstatą išskirsto parduotuvėms. Bet tik toms, kuriose galima grąžinti pakuotes, ir tik tiek, kiek pakuočių visi drauge čia grąžinome.

Į pakuotes priimančias parduotuves keliauja ne tik lėšos už užstatą, bet ir kompensacijos už sąnaudas taromato ar taros surinkimo punkto priežiūrai. Tačiau iš kur USAD gauna tam lėšų? Juk 10 centų užstatą sumokėję pirkėjai jį atsiima.

„Pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis – gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos. Tai maždaug 55 proc. mūsų pajamų. Kodėl jie moka subsidijas? Nes už gėrimų pakuotes ir jų tvarkymą atsakingi tie, kurie jas išleidžia į rinką. Dar apie 30 proc. pajamų gauname parduodami pakuočių žaliavą. Apytikriai 15 proc. – gyventojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas. Tiesa, siekiame, kad pastaroji įplaukų dalis vis mažėtų ir Lietuvos gyventojai grąžintų daugiau pakuočių“, – pasakoja G.Varnas.

Sužiūri kiekvieną iš šimtų milijonų pakuočių

Tarp gamintojų, pardavėjų, pirkėjų (t.y. mūsų) ir USAD kasmet cirkuliuoja apie 0,5 mlrd. gėrimų pakuočių, be to, jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, yra skirtingų tūrių ir formų. Kad viskas veiktų sklandžiai, USAD turi identifikuoti kiekvieną iš jų ir suskaičiuoti, kiek kokių pakuočių grąžinama kiekviename iš 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

Nemažą dalį skaičiavimo darbų atlieka taromatai (štai todėl būtina, kad jų etiketės liktų nepažeistos, o forma – nepakitusi). Rankiniu būdu surinktos pakuotės perskaičiuojamos USAD skaičiavimo centre. Tik žinant, kur ir kokios pakuotės buvo sugrąžintos, galima kompensuoti sąnaudas.

Beveik 1,5 mln. pakuočių kasdien surenkanti užstato sistema veikia vienos pakuotės tikslumu. G.Varno teigimu, toks tikslumas užtikrina ir sistemos skaidrumą, o tai ypač svarbu USAD, kuri yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga.

Lietuvoje daugiau švaros, pasaulyje mažiau taršos

Nors mūsų kontaktas su užstato sistema baigiasi vos tik atsiimame užstatą, pakuotės kelias čia dar tik įpusėja. Grąžinta pakuotė keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur plastikinės ir metalinės pakuotės presuojamos, stiklinės – smulkinamos. Galiausiai taip perdirbti paruoštos pakuotės parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiems žaliavų perdirbėjams, kurie kasmet atrenkami konkursų būdu. Šiuo metu stiklas perdirbamas čia pat, Lietuvoje, aliuminis – Vokietijoje, plastikas – Rumunijoje.

Perdirbtas stiklas virsta naujais buteliais, aliuminis – naujomis skardinėmis, plastiko gaminių įvairovė platesnė – nuo naujų PET butelių iki poliesterio audinio ir kitų plastiko gaminių. Šiems gaminiams reikia gerokai mažiau energijos sąnaudų, tad kasmet grąžindami dešimtis tūkstančių tonų pakuočių ne tik švariname savo aplinką, bet ir mažiname taršą visame pasaulyje. Užstato sistemoje dalyvaujantys Lietuvos gyventojai kasmet sustabdo apie 50 tūkst. t papildomų CO2 emisijų susidarymą.

Spalio mėnesį grąžintų pakuočių skaičius

Kauno mieste – 5,6 mln.

Kauno rajone – 0,9 mln.

Visoje Lietuvoje – 45,8 mln.

Namuose – nuo 10 iki 20 buitinės chemijos priemonių

Paskaičiuota, kad savo namuose turime nuo 10 iki 20 skirtingų buitinės chemijos priemonių – į namus jos atneša švarą, tačiau sveikatos tikrai neprideda.

„Besaikis buitinės chemijos naudojimas bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, užteršti aplinką“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.

Pavyzdžiui, audinius balinantis bei valomus paviršius dezinfekuojantis chloras kenkia ne tik bakterijoms, bet ir mums – jis itin dirgina odą bei gleivinę, todėl gaminius su chloru reikia naudoti atsargiai.

Specialistės teigimu, chloro yra daugelyje buitinės chemijos priemonių, o didžiausi jo kiekiai būna įvairiose plovimo priemonėse, balikliuose, dezinfekcinėse medžiagose, unitazų ir kriauklių valikliuose.

Balta ne visada reiškia švarą

„Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug kitų medžiagų: fermentų, optinių baliklių, minkštiklių, paviršiaus aktyvių medžiagų, enzimų, karbonatų, fosfatų, fosforo junginių, vandenilio peroksido, kvėpiklių ir kitų“, – vardija pašnekovė.

Itin dažnas kontaktas su šiomis medžiagomis nepraeina be pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, optiniai balikliai kuria audinio baltumo įspūdį – jie ne dėmes valo, o prisitvirtinę prie medžiagos tiesiog atspindi baltą šviesą. Tokie balikliai – itin sunkiai suyranti medžiaga, ji gali dirginti odą, sukelti vandens mikroorganizmų mutacijas. Odos sudirginimo riziką didina ir valymo priemonėse esantys enzimai, kurie gali tapti astmos priepuolių priežastimi.

Specialistė taip pat rekomenduoja jokiu būdu nemaišyti skirtingų buitinės chemijos priemonių, nes tokie „kokteiliai“ gali būti mirtinai pavojingi.

„Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi“, – perspėja N.Umbrasienė.

Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitus indus, kad kitas žmogus, o ypač vaikas, nesusipainiotų ir nepamanytų, kad juose – maisto produktai.

Gamintojų teiginius reikia vertinti kritiškai

Tačiau ką daryti, kad už švarą namuose netektų mokėti namiškių sveikata?

Pirmiausiai specialistė pataria buitinę chemiją naudoti itin saikingai, be to, verta atkreipti dėmesį į priemonės etiketę, kurioje bus pažymėtos joje esančios pavojingos medžiagos.

N.Umbrasienė pažymi, kad gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą reikia vertinti atsargiai. Verčiau etiketėse ieškoti

ženklų, kuriais žymimos saugesnės priemonės. Europos Sąjungoje pagaminti ekologiški, aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviški – Šiaurės šalių gulbe, vokiški – Mėlynuoju angelu, prancūziški – ECOCERT, itališki – ICEA ženklais.

Be to, kasdieniam valymui specialistė pataria rinktis tokias paprastas ir efektyvias priemones kaip valgomoji druska, maistinė soda ar skiestas actas.

Spindintys namai ir dūstančios žuvys

Buitinė chemija neigiamai gali veikti ne tik žmonių sveikatą. Juk visi balikliai, tirpikliai, valikliai, dėmių išėmikliai, plovik-liai patenka į nuotekų sistemą, iš ten – į upes, o iš jų – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Vieni chemikalai veikai nepastebimai – jie trikdo vandens gyventojų organizmų sistemą, kitų poveikis akivaizdesnis. Pavyzdžiui, vandens žydėjimas. Jo priežastis – azoto ir fosforo junginiai, kurie skatina dumblių augimą. Vanduo suputoja, pažaliuoja, pasmirsta, ima nykti vandens augalai. Dėl deguonies stygiaus dūsta žuvys, kartais jos apsinuodija išsiskyrusiomis cheminėmis medžiagomis – valgant apnuodytas žuvis pavojus  kyla ir jas valgančio žmogaus sveikatai.

Vienas iš vandenin patenkančio azoto ir fosforo šaltinių – mūsų naudojama buitinė chemija.

Cheminių medžiagų nuotekų vandenyje – vis daugiau

Cheminių medžiagų koncentracija nuotekų vandenyje auga. Antai Vilniaus nuotekų valyklos statistika rodo – nuotekų užterštumas bendruoju azotu nuolat didėja. Per pastaruosius 20 metų žemiausias užterštumo metinis vidurkis fiksuotas dar 1998 m. – 42 mg/l, pernai šis rodiklis buvo kone dusyk didesnis – 80 mg/l. Vis dėlto, jis nepasiekė 2012 m. piko, kai užterštumo rodiklis pasiekė net 98 mg/l.

Panaši situacija ir su nuotekų užterštumu bendruoju fosforu. 1996–2000 m. jis laikėsi ties 5 mg/l žyma, o pernai jis pasiekė 9 ml/l.

Didžiausias nuotekų užterštumas azotu fiksuotas 2006 m. – 11,4 ml/l.

Tiesa, nors nuotekų užterštumas auga, jos valomos vis kruopščiau. Be to, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai iš Sanglaudos fondo skiriamos nemenkos lėšos.

Reikia pokyčio mūsų galvose

„Vandens valymo įrenginių ir geriamojo vandens sistemų modernizacija ir renovacija – didelių investicijų reikalaujantis darbas. Nuo jo sėkmės priklauso, kokios kokybės vanduo pasieks gyventojus ir kaip gerai bus valomos nuotekos. Nauji ar renovuoti įrenginiai – tik priemonė.

Galutinis tikslas – sveikesni Lietuvos žmonės, švaresnė šalies gamta“, – sako Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesis Kiškis.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, kurių bendra suma – 265 mln. eurų.

Tiesa, I.Kiškis sako – nors ES fondų lėšos ir labai svariai prisideda prie švaresnio geriamojo bei geriau valomo nuotekų vandens, savo dalį turi įnešti ir kiekvienas mūsų. Rinkdamiesi aplinkai mažiau kenksmingus produktus, naudodami juos saikingai ir atsakingai, mes sukursime sau palankią aplinką. Už mus to niekas nepadarys, todėl, be mūsų sąmoningumo, net ir didžiausios investicijos nepasieks savo tikslo.

Padeda mokytis

„Mane patį mokė gabūs mokytojai, kurie visuomet man buvo autoritetas. Dėl to ir pats pasirinkau mokytojo kelią. Pirmaisiais darbo metais gavau stiprią metodinę bei praktinę pagalbą iš mokyklos vadovų, o ir vėliau įvairias mano edukacines iniciatyvas parėmė vadovai bei kolegos. Žinoma, svarbus ir pašaukimas – be jo mokykloje būtų sunku“, – pasakoja gimnazijos mokytojas ekspertas Norbertas Airošius.

Jo teigimu, mokytojo darbe žavi galimybė sudominti vaikus, atverti jiems naują pasaulį. Kai tai pavyksta, jie mokosi noriai ir greitai, todėl mokytojo kūrybingumas bei naujosios technologijos gali tapti raktu į sėkmę vaiko asmeniniame gyvenime.

„Technologijos jau tapo vaikų kasdienybės dalimi. To ignoruoti nebegalima. Mokiniai ir patys nori dirbti su informacinėmis technologijomis bei kurti – taip jie gauna technologijų pagrindus, tampa kūrėjais, o ne tik pasyviais vartotojais“, – tvirtina pažangus mokytojas. Neringos gimnazijos mokytojo eksperto teigimu, dabartinės technologijos leidžia „išlaisvinti“ mokyklą iš griežto tvarkaraščio, ilgo darbų tikrinimo, o edukacinės programėlės padeda sklandžiai pereiti prie projektinio darbo.

„Jau greit atsiras mokyklų, kuriose mokiniai rinksis, su kuriuo mokytoju, kurį mokomąjį projektą ir kur atlikti. Mokytojai galės pasirinkti  pamokų trukmę ir vietą. Techniškai visa tai įmanoma jau dabar, tačiau dar reikia drąsos, vadybos sprendimų. Lietuva turi visas galimybes tapti edukacinių inovacijų ir inžinerijos lydere“, – prognozuoja  mokytojas.

Mokiniai kuria virtualias knygas

Mokytojas sako, kad Neringos gimnazijoje nuolat vyksta įvairios integruotos pamokos, kurios įdomios tiek mokiniams, tiek mokytojams.

„Mokiniai visą pamokos medžiagą mato virtualioje lentoje. Tada, pavyzdžiui, pristatoma „konflikto“ sąvoka, pasekmių ir priežasčių schema. Naudodamasis rašykle pristatau įvairių figūrų braižymo, teksto rašymo įrankius. Mokiniai tikslingai rinkdamiesi spalvas, priežasčių, pasekmių rodykles analizuoja bei formuluoja realias mokinių ir tėvų konfliktų priežastis, jų pasekmes. Vėliau situacijų aprašymai bei konfliktų analizės schemos sukeliami į virtualią lentą, kurią vaikai peržiūri, komentuoja. Visa pamokos medžiaga prieinama ir namuose“, – pasakoja jis.

Mokiniai Neringos gimnazijoje naudoja ir virtualių knygų kūrimo įrankius – pagal profesionalių dailininkų reprodukcijas rašo pasakojimus ir juos publikuoja internete.

„Bet kurioje klasėje atrasite bent vieną vaiką, kuris apie technologijas žino labai daug – gal jis kuria savo filmukus, gal daro ką kita. Vaikai įgūdžių turi. Svarbu juos sudominti ir įtraukti – mokytojas neturi išmanyti visų programų, jam tereikia atrasti jų naudojimo galimybes. Dabartinės metodikos netgi siūlo, kad vaikai su teorijomis daugiau susipažintų namie, o pamokų metu galima dirbti komandoje, eksperimentuoti, reflektuoti“, – sako pedagogas.

Vienas iš šio mokytojo inicijuotų tyrimų – „Pušų pasvirimo tyrimas“, kuriame mokyklos aštuntokai bandė atrasti ryšius tarp Kuršių nerijos miško pušų pasvirimo bei jų atstumo nuo jūros. Šiame tyrime vaikai pasitelkė matematikos, informatikos, fizikos ir biologijos žinias.

Svarbiausia – išmokyti mokytis

N.Airošius nuolat tobulina savo žinias ir kvalifikaciją dalyvaudamas  seminaruose bei kursuose užsienyje: Japonijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir kitur. Jo teigimu, nors valstybės skirtingos, tačiau jose mokytojai sprendžia kone tas pačias problemas.

„Daugelyje šalių matau bendrą nuostatą, kad mokymo turinys turėtų būti integruotas, kad mokymasis turėtų būti pagrįstas realių problemų sprendimų, o ne skirtingų disciplinų dėstymu. Vaikai taip daugiau išmoksta“, – pasakoja pedagogas.

Anot jo, šiuo metu keičiasi pats mokytojo vaidmuo. Nors dar yra norinčių, kad mokytojas atsistotų ir viską išaiškintų, tačiau viena svarbiausių mokytojų užduočių – išmokyti mokytis. Šio gebėjimo reikės ne tik mokykloje, bet ir visą tolesnį gyvenimą.

Skirs priemonių mokykloms

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai,  mikroskopai, optikos rinkiniai.

Naujų eksperimentams atlikti reikalingų priemonių įsigijimui skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.