Visų pirma šią temą reikėtų pradėti kabant ne apie postą ar kažkokį jo mistinį prestižą, o apie pareigas. Meras yra renkamas žmonių ir turi pareigas, kaip ir bet kuris kitas vadovas. Bent jau toks yra mano asmeninis požiūris apie šią poziciją.

Ar tai būtų jachtos kapitonas, grožio salono ar nedidelio jaukaus baro senamiestyje vadovas – jie visi turi pareigas. Ir jei tų pareigų nevykdys, tiek grožio salonas, tiek baras ar jachtos įgula susidurs su naujais ir nemaloniais iššūkiais. Lygiai toks pat likimas ištiks ir su miestu bei jame gyvenančiais žmonėmis, jei miesto vadovas nevykdys savo įsipareigojimų.

Meras be pareigų, įsipareigojimų bendruomenei, rinkėjams – viso labo bus tik statistas poste, o toks kelias – tikrai ne man.

Per daug tokių atvejų jau turėjome Lietuvoje ir nemanau, kad tai turėtų kartotis ateityje. Žmonių teisėtas pasipiktinimas dėl tuščių pažadų ilgus metus stūmė visuomenę į neviltį. Suvokimas kur eini, turi visada eiti kartu su aiškiu tikslu ir vizija, kaip tuos tikslus pasiekti. O juos pasiekti gali tik kartu su komanda, kurioje visi suvokia suteikiamos atsakomybės mastą tiek prieš miesto bendruomenę, tiek prieš save.

Tad į mero pareigas žiūriu labai atsakingai. Nes tai didžiulis įsipareigojimas ir atsakomybė ne tik man pačiam, bet ir mane palaikantiems bei kartu bendrų tikslų siekiantiems miestiečiams.

Mane pažįstantys puikiai supranta, kad be strategijos, nustatytų veiksmingumo rodiklių, atskaitomybės ir viešosios nuomonės ką ir kaip reikia daryti, kad būtų ne tik „kitaip“, bet konkrečiai daug geriau – reikia turėti ne tik gerai parengtą strategiją, bet ir taktinį planą Klaipėdai.

Tad pastaruosius keletą mėnesių kartu su komanda koncentruojamės į šiuos aspektus, tardamiesi ne tik su vietiniais, bet ir užsienio ekspertais.

Esu dėkingas visiems palaikantiems, siūlantiems savo idėjas, mintis ar pagalbą kuriant Klaipėdos ateities viziją. Žinau, kiek daug aukštų vertybinių standartų ir išmintingų žmonių turime Klaipėdoje. Jie yra tikrai neabejingi mūsų miestui ir ne tik nori keisti jį, bet ir yra pasiruošę aukoti savo laiką bei jėgas, kad Klaipėda stotų į tinkamas vėžes ir miestas taptų vienu patraukliausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione (ar net dar didesniu mastu).

Galutinį sprendimą dėl kandidatavimo mero pareigoms priimsiu tada, kai turėsiu išbaigtą planą bei strategiją ir apie tai tikrai pranešiu. Kaip ir pranešiu su kokia komanda ketinu siekti užsibrėžtų tikslų.

Šią savaitę pirmą kartą Klaipėdos istorijoje atsakomybę dėl specialistams priskirtino sprendimo savivaldybės administracija permetė miesto tarybai, kuriai teko priimti galutinį sprendimą dėl poveikio aplinkai vienai iš uosto kompanijų – KLASCO. Sprendimą, kurio matomai neišdrįso anksčiau ir akivaizdu, kad neišdrįsta dabar priimti pagal jai įstatymu priskirtas funkcijas ir kompetenciją savivaldybės administracija bei Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios tarnybos. Tarybai „ranka nesudrebėjo“ ir visos frakcijos priėmė sprendimą nepritarti akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei. Tiesa, taryboje ne vienas politikas stebėjosi, kad kompanijos atstovai tiesiogiai dalyvavo tik galutinio sprendimo priėmimo metu tarybos posėdyje, praleidžiant galimybę diskutuoti ir paaiškinti aplinkybes komitetuose.

Kiekvienas žingsnis link tikslo yra gerai, tačiau Klaipėdos ekologinės problemos visada buvo labai reikšmingos, todėl diskusijos ir konkretūs veiksmai ekologijos tema turi būti platesni, nei buvo šiandien. Nevalia palikti jokių spragų apeiti įvairius aplinkosauginius reikalavimus ne tik vietos verslo, bet, kaip nebūtų gaila, ir miesto savivaldybei priklausančiose įmonėse ir priskirtose veiklos sferose, ko ilgamečiai miesto politikai vengė, siekdami labiau žvelgti į kito kiemą, nematant to, kas yra po pačių kojomis. Pastaruoju metu aktyvios visuomenės dėka buvo atskleista ne tik AB „Grigeo Klaipėda“ daroma žala aplinkai, bet į dienos šviesą buvo ištrauktas ir savivaldybei priklausančiose įmonėse AB „Klaipėdos vanduo“ esamas smarvių „buketas“ ar AB „Klaipėdos energija“ į aplinką išmetamų emisijų kiekiai.

Tik objektyvi informacija leis aprėpti visą miesto ekologinių problemų žemėlapį, kuriame aiškiai pasimatytų, kad tokia pat didelė atsakomybė už miesto ekologines problemas tenka ne tik verslui, bet ir už miesto tvarką atsakingoms savivaldos institucijoms, Aplinkos ministerijai ir ne vienerius metus Klaipėdos savivaldybės administracijoje dirbantiems specialistams.

Vienas iš pavyzdžių – per pastaruosius metus Susisiekimo ministerijos ir Aplinkos ministerijos, mano nuomone, besitęsiantis abejingumas, siekiant parengti tinkamą uosto infrastruktūrą teritorijose, nutolusiose nuo miesto senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų, taip išvengiant tiesioginio poveikio gyventojams.

Kartu su savivaldybės administracijos vadovais asmeniškai teko rengti projektą, kuriuo buvo siūloma nevažiuoti krovininiais geležinkelio sąstatais per visą Klaipėdos miestą ir miesto centre palikti tik keleivinę stotį. Šis projektas dar 2020 m. vasarą buvo beveik vienbalsiai priimtas miesto taryboje ir pateiktas Vyriausybės institucijoms, tačiau iki šiol dūla ministerijos stalčiuose. O pasiūlytas sprendimas gi ženkliai pagerintų situaciją ne tik didžiausių ekologinių problemų turinčiame Vitės kvartale, apie ką kalbėjome šiandien miesto tarybos posėdyje, bet ir visame uostamiestyje, įvažiavimuose į miestą Tilžės gatvėje ir Rimkų sankryžoje. Paradoksalu, kad po metų mano parengtą paraginimą Vyriausybei operatyviau reaguoti į pateiktą projektą ir pagaliau imtis konkrečių veiksmų, iki šiol nekreipiamas tinkamas dėmesys.

Taip pat dar nuo 2013 m. siūliau miesto vadovams išbraukti iš miesto bendrojo plano savivaldybės siekį Švyturio gatvę paversti tranzitine gatve. Kiek reikia būti bejausmiu, kad sugalvotum tarp aukštos KLASCO tvoros ir visiškai šalia esančių gyvenamųjų namų paleisti automobilių srautus? Nuo pasiūlymo iki dabar dirba jau trečia savivaldybės administracijos vadovybė, tačiau praeitais metais priimtas miesto Bendrasis planas kažkodėl liko su ta pačia grėsminga perspektyva visam Vitės kvartalui. Dar daugiau, – naujajame miesto Bendrajame plane liko dar 2011 m. miesto valdžios priimtas ir didelio nepasitenkinimo visuomenėje sulaukęs sprendimas iškapoti Girulių mišką skersai ir išilgai dėl nieko nesprendžiančio geležinkelio aplinkkelio ir Labrenciškių gatvės tęsinio iki Antrosios Melnragės.

Nebesinori kartotis ir apie jau ne kartą viešai išsakytas gatvių taršos ir valymo problemas, kurios ypatingai kenkia mūsų miesto gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Kietųjų dalelių surinkimo mašinos, kurios pagaliau buvo įsigytos priimant sprendimą šioje tarybos kadencijoje, yra svarbus žingsnis mažinti didžiausią taršą mieste, tačiau akivaizdu, kad jis – nepakankamas.

Kaip kažkada pasakė Lietuvos intelektualas Justinas Mikutis – „žmogus kartais yra kaip vabalas ant Šv. Onos bažnyčios fasado. Jis mato tik plytas ir sujungimus, bet nesuvokia visumos“. Todėl matant tik vieną ar kitą problemą ir nenorint spręsti visų problemų, ekologinė situacija mieste iš esmės liks nepakitus. Situacija turi būti vertinama ne iš politinės, o iš realiais faktais paremtos perspektyvos su aiškiu bendru veiksmų planu. Tik taip galėsime tinkamai išspręsti didelę dalį ekologinių problemų mūsų mieste ir gyvensime jame sveikiau.