„Taip, čia būtent susiję dėl Europos aviacijos saugumo išleista direktyva“, - BNS sakė bendrovės „Lietuvos oro uostai“ Komunikacijos vadovas Marius Zelenius.

Pasak jo, keleiviai buvo išlaipinti iš lėktuvo ir terminale laukia atvykstant  pakaitinio lėktuvo. M. Zelenius negalėjo pasakyti, kiek keleivių išlaipinta, pasak jo, jais turi pasirūpinti antžeminio aptarnavimo bendrovė. 

Po „Ethiopian Airlines“ orlaivio „Boeing 737 MAX 8“ katastrofos, per kurią žuvo visi lėktuvu skridę 157 žmonės, Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) antradienį uždraudė naudoti šio modelio ir „Boeing 737 MAX 9“ orlaivius Europos Sąjungos oro erdvėje.

„EASA nusprendė nutraukti visas skrydžių operacijas šiais dviem (...) modeliais“, – nurodė agentūra.

Šiuo metu visame pasaulyje eksploatuojama maždaug 350 737 MAX 8 modelio lėktuvų.

Kai kurios šalys ir oro linijų bendrovės nusprendė sustabdyti šių lėktuvų skrydžius, o kitos ir toliau juos eksploatuoja ir laukia, kada bus baigtas nelaimės tyrimas ir galbūt pateiktos gamintojos – JAV orlaivių gamybos milžinės „Boeing“ – rekomendacijos.

Pernai spalį „Boeing 737 MAX 9“ modelio lėktuvas, priklausęs bendrovei „Lion Air“ sudužo Indonezijoje; žuvo 189 žmonės.

„Boeing“, kuri nusiuntė savo ekspertus, kad šie padėtų Etiopijoje atlikti tyrimą, tvirtina, jog saugumas yra „didžiausias prioritetas“.

Kaltę pripažinusiai 48 metų moteriai skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.

Policininkei kaip kyšis buvo siūlomas 14 tūkst. eurų vertės butas Plungėje, 3 tūkst. 931 euro vertės automobilis BMW X5 bei 255 eurų vertės kelionė į Turkiją. Tai didžiausias istorijoje Lietuvos policijai pasiūlytas kyšis.

Moteris bandė papirkti Klaipėdos apskrities policijos Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkę. Kyšiu R. Tamošauskaitė  siekė, kad policininkė, pasinaudodama savo pareigomis ir įtaka, paleistų mėnesiui teismui suimtą jos sūnų ir užfiksuotų, kad kratos metu rastas mažesnis kiekis narkotikų. Kartos metu buvo rasta 500 gramų narkotinių medžiagų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė, kad kaltinamajai nepavyko realizuoti savo nusikalstamo sumanymo, nepadaryti sunkūs padariniai.

„Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai skirta už sankcijos vidurkį mažesnė bausmė. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – BNS sakė teismo atstovė Laima Domarkienė.

Praeitą savaitę uostamiesčio policija pranešė, kad ikiteisminį tyrimą dėl kvaišalų platinimo Plungėje yra baigtas.

Baudžiamojon atsakomybėn už padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, patraukti šeši asmenys.

Narkotikų platintojai ir kvaišalų vartotojai sulaikyti per uostamiesčio ir Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų 2017 metais vasarą Plungėje surengtą operaciją.

Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Šilutės gyventojas 47 metų Aleksandras Gumuliakovas pripažintas kaltu, jog pažeisdamas saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė savo sūnaus gyvybę.

A. Gumuliakovui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, BNS pranešė teismo atstovai.

Nuteistasis įpareigotas dirbti arba registruotis Darbo biržoje, taip pat nelaikyti šunų.

Tėvas buvo dobermanų veislės šuns šeimininkas.

Nelaimė įvyko pernai kovo 22 dieną Šilutėje, Tilžės gatvėje esančio nuosavo namo kieme. Iš voljero pabėgęs dobermanų veislės šuo iš vežimėlio pagriebė miegojusį vieno mėnesio kūdikį, jį apkandžiojo, nešiojo po kiemą bei su juo išbėgo į gatvę.

Tilžės gatvėje patruliavę ir pro šalį važiavę pareigūnai pastebėjo bėgantį šunį, kažką nešantį nasruose. Sustoję ir pamatę šuns nasruose kūdikį, pareigūnai prieš šunį panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Tasser“. Kūdikį pareigūnai vežė į ligoninę, tačiau nuo patirtų sužalojimų berniukui ligoninėje konstatuota mirtis.

Kūdikio tėvui nustatytas 2,36 promilės girtumas, motina buvo blaivi.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti šeimos nariai - mirusio kūdikio motina bei jos nepilnamečiai vaikai.

Kaip teisme teigė šioje byloje kaltinimą palaikantis prokuroras, vyras šunį laikė jo sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis – šuo buvo neprižiūrimas, nepakankamai šeriamas, žaizdotas, tapo baikštus. Be kita ko, jis buvo laikomas nesaugiame, t.y., skylėtame, spygliuotomis vielomis apraizgytame voljere. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė teisės aktais reglamentuotas gyvūnų laikymo taisykles ir tai nulėmė minėtą kūdikio mirtimi pasibaigusį įvykį.

Vyras savo kaltę pripažino, nors mano, kad šunį jis prižiūrėjo tinkamai.

Šunį paėmė Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojai. Jų teigimu, pas juos įkurdintas šuo atsigavo.

Policijos duomenimis, sekmadienį apie 14.20 val. namuose Tulpių gatvėje, kilus konfliktui, prieš nepilnametę smurtavo 21 metų brolis, 23 metų sesuo ir 42 metų motina.

Nukentėjusioji dėl sumušimų kakle, nugaroje ir pilve paguldyta į ligoninę.

Visi įtariamieji uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

LNK televizija skelbia, kad šeimoje smurto atvejų buvo ir anksčiau, konfliktas buvo kilęs tarp mamos ir dukros. Šeima vaiko teisių apsaugos specialistams seniai yra žinoma.

Tėvas nesulaikytas.

Vien Šiaulių apskrityje trūksta 39 ugniagesių. Pernai Šiaulių apskrityje darbą paliko kelios dešimtys vyrų. Pagrindinė priežastis – maži atlyginimai.

Vidutinis ugniagesių atlyginimas – 520 eurų į rankas, daug gelbėtojų dirba papildomai. Vidaus reikalų ministras sako, kad ugniagesių algos bus padidintos 80 eurų, profesinė sąjunga reikalauja didinti algas 100 eurų.

Pernai į dirbti ugniagesiais priimti 104 žmonės, tačiau išėjo 137. Taip pat skundžiamasi, kad nespėjama atnaujinti ugniagesių naudojamos technikos, aprangos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.

Praėjusiais metais miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50.  Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), o mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse. Vienuolika žmonių žuvo Kaune, 8 – Vilniuje, 5 – Radviliškio rajone, po 4 – Panevėžyje bei Biržų, Pasvalio ir Šiaulių rajonuose. Remiantis gaisrų statistika, kaimiškose vietovėse žmonių žūsta daugiau nei miestuose, tačiau 2017 m. miestuose žuvo 3 gyventojais daugiau.