Artėja šalnos. Anot senolių, po jų pagerėja šermukšnių uogų skonis. Jos tinka gaiviųjų gėrimų gamybai, puošti kepinius, mėsos patiekalus.
Šermukšnių vaisius galite skinti rugpjūčiui baigiantis, tačiau geriau, kai juos rinksite rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Džiovinkite džiovyklėse bei krosnyse (60–80 laipsnių temperatūroje). Išdžiovintas uogas laikykite sausoje vietoje. Jų gydomosios savybės išlieka dvejus metus.
40–50 laipsnių temperatūroje išdžiovinti vaisiai tinka ištraukoms gaminti. Jas vartokite apetitui pagerinti po 10–15 ml prieš valgį.
Skaitytojams su padidėjusiu kraujo krešamumu, sergantiems tromboflebitu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, gastritu verta atsiminti, kad prieš pradedant vartoti šermukšnių preparatus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Valgykite petražoles
Rudenį ir žiemą sauja šviežių prieskoninių žolelių skonių gausa ne tik praturtins kasdienius ar šventinius patiekalus, bet ir papildys organizmą vitaminų bei kitų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, klaipėdiečių mėgstamų 100 g petražolių turi maždaug dvigubą vitamino C paros normą.
Šviežios salotos, špinatai, krapai, salierai, rūgštynės ir kitos prieskoninės daržovės turi B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, garstyčios ir kmynai, maistingųjų savybių neturi, bet jie padeda išskirti skrandžio sultis, pagerina apetitą.
Džiugina tai, kad svogūnai, svogūnų laiškai, česnakai, krapai, petražolės populiariausiomis prieskoninėmis žolelėmis išlieka ištisus metus, jų nuperkama daugiau nei visų kitų prieskoninių žolelių kartu sudėjus.
Iš kitų prieskoninių žolelių klaipėdiečiai taip pat labai vertina mėtas, kalendras, rozmariną, čiobrelius, raudonėlius, šalavijus, citrinžoles.
