„Lūkesčiai yra laimėti du mandatus (...) Mūsų lūkestis yra pasiekti panašų rezultatą kaip savivaldos rinkimuose bendru balsų skaičiumi“, - sakė G. Paluckas.

G. Paluckas teigė, kad pagrindinės paramos tikisi iš rajonų, regionų centrų. Taip pat, tvirtina, kad rinkimų agitacijos metu atliktas darbas turėtų duoti didesnį rezultatą kaimiškose vietovėse ir miestuose.

„Mūsų didysis rėmėjų ratas yra rajonų centruose, regionų pagrindiniuose miestuose, miesteliuose ir tikimės kaimiškose teritorijose šįkart pasirodyti kiek geriau“, - sakė LSDP pirmininkas.

LSDP pirmininkas neatskleidė, už ką balsavo Prezidento rinkimuose, bet teigė, kad ženklai rodo, jog lyderis yra ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Aš tikiuosi, kad Lietuva išsirinko prezidentą, kuriuo bus patenkinta bent penkerius metus, nes buvo Lietuvos istorijoje atvejų, kai tik išsirinko ir visi iš karto sakė, tai juk niekas nebalsavo už jį, tai kaip mes jį išrinkom. (...) Man atrodo, kad Gitanas Nausėda vis tik tai yra lyderis šiuose rinkimuose, nes jis, berods, laimėjo 48 savivaldybes (pirmajame ture. – ELTA). Tai jau daug pasako. Vienas Vilnius Lietuvai Prezidento dar nėra išrinkęs“, - prognozavo G. Paluckas.

G. Paluckas tikisi, kad naujasis šalies vadovas laikysis duoto žodžio ir vykdys rinkimų metu duotus pažadus.

„Mano pats didžiausias lūkestis yra tai, kad prezidentas ar prezidentė laikytųsi tų pažadų ar tų nuostatų, kurias išdėstė rinkimų metu (...) Aš neturiu jokių asmeniškumų ar preferencijų, nes nė vienas iš jų nėra socialdemokratas. Meilės pagal pasaulėžiūrą nėra. O darbiniai santykiai bus puikūs, nuostabūs, jeigu visi laikysis savo žodžio“, - sakė G. Paluckas.

2014 metų rinkimuose LSDP laimėjo du mandatus į Europos Parlamentą.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinko panašų balsų skaičių. Pirmąją vietą, su nežymia persvara užėmė Ingrida Šimonytė.

Ingrida Šimonytė įvardijo vieną sritį, kuriai, jos manymu, reikia pokyčių. Tuo tarpu, Gitanas Nausėda, atrado daugiau sričių, kuriose prezidentui reikėtų labiau pasistengti. Tarptautinėje politikoje, teigė G. Nausėda, intensyviau nei tai darė D. Grybauskaitė, vystytų dvišalį bendradarbiavimą ir ieškotų naujų rinkų.

„Mums reikėtų pasiekti daugiau rezultato dvišalių santykių formate. Mums reikėtų stipriau ir aktyviau reikštis naujų rinkų paieškos prasme, kad Prezidentas, valdžia kartu su verslu imtųsi atverti naujas rinkas Lietuvai. Todėl mums reikalingas aktyvesnis diplomatinis atstovavimas tose srityse arba tuose regionuose, kuriuose to atstovavimo šiuo metu nėra ir dažnai dėl biudžetinių apribojimų“, - sakė G. Nausėda.

Tapęs Prezidentu, G. Nausėda sakė daugiau konsultuotųsi ir su partijomis, ir atvertų Prezidentūrą žmonėms bei skatintų regionų politiką.

„Prezidentas turi būti arčiau partijų, konsultuotis su partijomis, taikyti įvairius tų konsultacijų formatus ir žinoma būti artimesnis nevyriausybinėms organizacijoms (...) ir regionų taryba, kuri būtų tikrai didelis postūmis regionų politikos aktyvinimo prasme“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamų debatų metu sakė G. Nausėda.

Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių.

Seimo narė Ingrida Šimonytė pripažino, kad dabartinė Prezidentė yra iškėlusi aukštą kartelę ir įvardijo tik tai, kad stengtųsi geriau derinti skirtingų visuomenės grupių interesus.

„Aš manau, kad Dalia Grybauskaitė palieka savo įpėdiniui pakankamai didelius batus. Daugeliu atžvilgių, teks tiesiog palaikyti tą aukštą kartelę, kurią Prezidentė iškėlė“, - kalbėjo ji. Visgi I. Šimonytė rado ir dėl ko sukritikuoti D. Grybauskaitę. Pasak jos, buvo pernelyg atsiribota nuo kai kurių visuomenės grupių.

„Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių. Ar tai būtų politinės partijos, ar tai būtų verslas, ar tai būtų kažkokios kitos interesų grupės“, - komentavo I. Šimonytė.

Kokiais politikais pasitiki?

Kandidatai į Prezidentus įvardijo kokiais Lietuvos politikais pasitiki. Tiesa, užduotį apsunkino debatų vedėjo prašymas tarp jų neįvardinti Prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio.

Ekonomistas Gitanas Nausėda politikų, kuriais pasitiki, rado visur, tiek pas dabartinius valdančiuosius, tiek ir opozicijoje.

„Aš gerbiu ir Ingridą Šimonytę. Aš gerbiu ministrą Roką Masiulį, ekonomikos ir inovacijų Ministrą poną Sinkevičių (...) Vienas iš tokių partijų vadovų, kuris man yra įdomus ir kurį aš stebiu jo karjerą, yra Gintautas Paluckas“, - vyriausios rinkimų komisijos organizuojamuose debatuose sakė G. Nausėda.

Gerų žodžių G. Nausėda negalėjo ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Pasak jo, kadencijos metu premjeras stropiai ir sparčiai mokėsi.

„Premjeras Skvernelis, kaip premjeras, aš jam rinkimų debatų metu esu pasakęs nemažai komplimentų. Galbūt aš jį labiau jį įsivaizdavau premjero vaidmenyje, bet manau, kad tikrai padarė nemažą pažangą. Ypatingai kuomet aš palyginu jo pirmuosius mėnesius premjero poste, kuomet tikrai dar strigo patirties daugelyje sričių. Jis sparčiai mokėsi“, - sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu, Ingrida Šimonytė kalbėjo abstrakčiai ir neatskleidė politikų, kuriais pasitiki, pavardžių.

„Aš pasitikiu tais politikais, kuriuos žinau politikoje esant ne dėl kažkokių užkulisinių interesų, o dėl nuoširdaus noro prisidėti prie valstybei svarbių klausimų sprendimo. Ir tokių politikų pažįstų išties ne vieną, ir savo frakcijoje, kurioje dabar esu Seime ir kitose frakcijose“, - sakė I. Šimonytė juokaudama, kad nenori įžeisti nepaminėtų, todėl ir neįvardijo nė vieno politiko.

Pasidalijo savo komandos vizijomis

Kandidatai į prezidentus išsakė savo vizijas dėl prezidento komandos bei įvardijo, kokių patarėjų jiems reikėtų labiausiai.

Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino.

Ekonomistas Gitanas Nausėda įvardijo vienintelį - savo štabo komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską. Jis, anot G. Nausėdos, galėtų būti ir jo komunikacijos vadovas tapus prezidentu. Daugiau konkrečių pavardžių kandidatas nenorėjo atskleisti. Pasak jo, rinkimai dar nesibaigę, tad įvardinti visą komandą dar būtų per drąsu.

Kalbėdamas apie patarėjus, kuriuos norėtų matyti savo komandoje, G. Nausėda tikino, kad norėtų turėti labai stiprų ir gerbiamą visuomenėje žmogų užsienio politikos srityje. Pasak jo, jam būtų reikalingas ir konsultacinis organas, susidedantis iš diplomatų bei politologų. Kartu, pridūrė jis, nacionalinio saugumo, teisės ekspertai taip pat būtų labai reikalingi.

Konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė neslepia, jog su kai kuriais žmonėmis ji jau yra kalbėjusi apie prisijungimą prie komandos, jei laimės rinkimus, tačiau konkrečių pavardžių neįvardijo.

„Mano komandos pagrindinis principas (...) yra tas, kad ta komanda būtų įvairi tiek lyties požiūriu, tiek amžiaus požiūriu, tiek ir patirties požiūriu.“, - pabrėžė Seimo narė, pridūrusi, kad įvairovė komandoje padeda pasiekti geriausių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, jai reikėtų patarėjų visose srityse, net ir tose srityse, kurias ji pati išmano, nes, kandidatės teigimu, ji mėgsta pasitikrinti savo įsitikinimus su kitais žmonėmis.

„Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino“ , - konstatavo politikė.

ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu. Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.

Pasisakė apie LGBT teises ir abortus

Vertindami LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimų visuomeninio pripažinimo siekį, abu kandidatai į prezidentus Vyriausiosios rinkimų komisijos ir LRT organizuotose debatuose sutaria, kad netradicinės orientacijos žmonės turi turėti galimybę gyventi taip, kaip nori. Nors, akcentuoja vienas iš pretendentų į prezidentus, sutarimo šiuo klausimu būtina ieškoti ir su katalikų bendruomene. Kartu, teigė kandidatai, aborto klausimas turėtų būti moters asmeninis apsisprendimas, prieš tai suteikiant jai visokeriopą psichologinę pagalbą.

Anot ekonomisto Gitano Nausėdos, pirmiausia reikia skatinti tinkamą diskusijų kultūrą šiuo klausimu ir kalbėti ne tik apie toleranciją LGBT atstovams, o, apskritai, - pagarbą visiems žmonėms.

„Tolerancija reiškia pakantumą – kažką blogo, ką reikia pakęsti. (Turi būti, - ELTA) pagarba kiekvienam žmogui, nepriklausomai, kokios seksualinės orientacijos jis būtų“, - aiškino savo poziciją kandidatas.

Vis dėlto, pridūrė jis, diskusija su katalikiška visuomenės dalimi yra būtina, siekiant išvengti dar didesnio konflikto užprogramavimo ateityje.

„Galime rasti konsensusą su visuomene, įtvirtindami bendro gyvenimo nuostatą Civiliniame kodekse ir tai padėtų išspręsti daug problemų, su kuriomis susiduria šie žmonės“, - deklaravo savo požiūrį ekonomistas. Tačiau, pridūrė jis, tai nebūtų laikoma santuoka ir šeima, kurios sampratą įtvirtina Lietuvos Konstitucija.

Konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė teigia, kad Civilinės partnerystės įstatymas turi būti priimtas.

„Nemažai žmonių gyvena kartu nesudarę santuokos, turi bendrus klausimus, kuriuos turi spręsti ir tam mes turime sudaryti tam sąlygas“, - teigė kandidatė, pabrėždama, jog pagarba turi būti tiek homoseksualams, tiek skirtingų lyčių poroms.

Abu kandidatai paminėjo svarbą tenkinti ir kitų socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, tarp kurių yra neįgalieji ar krizinį nėštumą patiriančios moterys.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda pritarė, kad moteris aborto klausimu turi apsispręsti pati, tačiau profilaktinis darbas suteikiant moteriai psichologinę ir socialinę pagalbą, pasak jų, yra būtinas.

Kandidatai: asmenvardžių rašymas dokumentuose originalo kalba turi būti

Anot kandidatų į prezidentus, daug aistrų keliančią diskusiją dėl užsieniečių asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos pase reikėtų pagaliau baigti ir rasti būdą žmogaus vardą ir pavardę rašyti originalo kalba.

Kartą konservatorių jau atmestas pasiūlymas, pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, buvo labai bloga patirtis. Taip pat, dalinosi įžvalgomis kandidatė į prezidentus, šis klausimas yra svarbus ne tik Lenkijai, todėl asmenvardžių rašymui gimtąja kalba ji pritarianti.

„Vardas ir pavardė yra žmogaus tapatybės dalis“, - LRT debatuose konstatavo politikė pritardama asmenvardžių rašymui pase gimtąja žmogaus kalba.

Ekonomistas, Gitanas Nausėda, prieš atsakydamas į klausimą, įvardijo kylančias problemas. Pasak jo, tai originalių pavardžių lietuviškais rašmenimis rašymas Nekilnojamo turto registre, taip pat galimai sudėtingas tikslaus sąskambio originalios pavardės užrašymas valdininkams, valstybinės kalbos statusas. Tačiau, anot jo, šias problemas padėtų išspręsti originalios pavardės rašymas antrajame paso puslapyje, tad jis palaikąs būtent šią idėją.

Dėl Baltarusijos – skirtingos nuomonės

Debatuose Ingridos Šimonytės ir ekonomisto Gitano Nausėdos nuomonės Baltarusijos atžvilgiu išsiskyrė. Tiesioginiame LRT eteryje I. Šimonytė teigė nematanti pagrindo gerinti santykių su Baltarusija. Tuo tarpu, G. Nausėda kaimynės atžvilgiu siūlo vykdyti labiau pragmatišką politiką.

„Tai yra mūsų kaimynas. Mes suinteresuoti, kad šitas kaimynas netaptų bendros sąjunginės (su Rusija – ELTA) valstybės dalimi (...) Lietuvos interesas yra remti ir skatinti Baltarusijos pastangas išlikti nepriklausomai kiek tai yra įmanoma. Ir, žinoma, kad ir kaip sudėtingai, bet integruotis į Vakarų erdvę. Šiuo metu tos pastangos yra labai nenuoseklios, bet ir tas pastangas privalome remti ir palaikyti draugiškus ekonominius kultūrinius ryšius“, - sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu I. Šimonytė pabrėžė, kad sunku kalbėti apie Baltarusijos integraciją į Vakarus ir nepriklausomumą nuo Rusijos. Pasak jos, kariniu požiūriu, Rusija ir Baltarusija yra vienas junginys. Kandidatė į prezidentus akcentavo, kad ekonominis bendradarbiavimas su Baltarusija yra naudingas, bet nėra prielaidų šiltesniems dvišaliams santykiams.

„Tai kas šiuo metu vyksta, daug tokio techninio bendradarbiavimo ir daug verslo bendradarbiavimo, žinoma tai yra gerai. Baltarusiai moka skaičiuoti ir naudojasi Lietuvos uostais ir kita infrastruktūra. Tačiau manau, kad kalbėti apie kažkokius artimesnius santykius ar šiltesnius santykius tarpvalstybiniu lygiu būtų be galo sudėtinga“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytės pasisakymą pakomentavo G. Nausėda akcentuodamas, kad Lietuva turi būti pragmatiška santykių su Baltarusija atžvilgiu.

„Mes galime sakyti, kad šiltesniems santykiams nėra pagrindo, bet, kita vertus, turime ir patys būti pakankamai pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški ir jie tikrai konkuruoja dėl to baltarusiško prekių srauto“, - sakė G. Nausėda ir sulaukė I. Šimonytės replikos.

„Klausimas kokia yra pragmatizmo kaina. Jeigu pragmatizmo kaina yra pasiimti šiek tiek Astravo elektros, tada jūs suprantat...“, - į užmačias būti pragmatiškiems replikavo I. Šimonytė. Ji taip pat susilaukė G. Nausėdos komentaro, šį kartą jai pritariančio, kad negali būti jokių kalbų apie Astravo jėgainėje gaminamos elektros pirkimą.

Ekonomistas G. Nausėda pabrėžė, kad kultūros finansavimas dažnai yra nepakankamas ir paprašė kultūros darbuotojų atleisti už tai valstybei.

„Aš prašau, atleiskite šiai valstybei, kad jums tenka kartais būti vieniems mūšio lauke ir stengtis pasiekti tai, ką pasiekiate neturint pakankamai paramos iš valstybės“, - sakė G. Nausėda.

Į tokį pareiškimą aštriai reagavo premjeras Saulius Skvernelis.

„Aš noriu sureaguoti į mielo Gitano atsiprašymą valstybės vardu. Gal nereiktų atsiprašinėti valstybės vardu, kuriai nelabai daug ką ir dirbote. Matyt, būtų tikslinga atsiprašyti už komercinių bankų veiklą“, - sakė S. Skvernelis.

G. Nausėda atsakė, kad atsiprašyti reikėtų pačiam S. Skverneliui.

„Aš neturiu dėl ko atsiprašinėti, nes, skirtingai nuo pono premjero, kuris yra dabartinis banko akcininkas, aš esu buvęs banko darbuotojas. (...) Kalbant apie poną premjerą, jums tikrai bus už ką atsiprašinėti po šių rinkimų, jei jie jums susiklostys nesėkmingai. Jūs pridalinote tiek pažadų, kurių nesugebėsite įgyvendinti, nes mūsų finansiniai ištekliai iš finansinio pertekliaus greitai taps finansiniu deficitu“, - replikavo G. Nausėda.

Išankstinis balsavimas Prezidento rinkimuose vyko nuo gegužės 6 dienos. Balsavimas apylinkėse vyks gegužės 12 dieną.

Seimo narys Naglis Puteikis pritartų senatvės pensijos amžiaus didinimui tik tuo atveju, jeigu būtų pagerintas bendras visuomenės sveikatos lygis. Priemones, kurios leistų pasiekti aukštesnį lietuvių sveikatingumo lygį, N. Puteikis siūlo nusižiūrėti nuo Vengrijos lyderio Viktoro Orbano vykdomos politikos.

„Tada pensijos mūsų padidėtų, mūsų gyvenimo amžius padidėtų, žmonės būtų darbingesni, daugiau uždirbtų ir atitinkamai pensijos padidėtų“, - sakė N. Puteikis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamose ir LRT tiesiogiai transliuojamuose prezidentiniuose debatuose eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sakė, kad šiuo metu neverta kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą. Pasak jo, dabar svarbu kalbėti apie pensijų didinimą.

„Šiandien reikia spręsti pagrindinį klausimą – mažos pensijos, didelis skurdas, didelė mūsų pensininkų rizika patekti į dar sunkesnę padėtį“, - atsakė V. Andriukaitis.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat nepritartų pensinio amžiaus didinimui. Jis siūlo kitais būdais didinti dirbančių žmonių skaičių – skatinti gimstamumą, stabdyti emigraciją, integruoti senjorus į darbo rinką, grąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius.

„Aš tam nepritarčiau, nematau jokio pagrindo. Yra viena alternatyva – daryti viską, kad didėtų dirbančių žmonių Lietuvoje skaičius“, - sakė S. Skvernelis.

Seimo narė Ingrida Šimonytė nepritarė pensinio amžiaus didinimui. Jos teigimu, reikia iš pradžių gerinti žmonių sveikatą.

„Mūsų pagyvenusių žmonių sveikata yra prasta. Tai pirmiausia, kas yra svarbiausia, yra sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai, kurie užtikrintų ankstyvą ligų prevenciją ir ilgainiui geresnę žmonių sveikatą“, - sakė I. Šimonytė.

Ekonomistas Gitanas Nausėda pensinio amžiaus taip pat nedidintų.

„O kaip dabar paaiškinti sunkiai ir įtemptai visą gyvenimą dirbusiam žmogui, kad štai jis dirbo, bet to pasirodė nepakankamai ir jam dabar teks dirbti dar keletą metų ilgiau? Nors atrodo ir pridėtinę vertę mūsų ūkis kuria vis didesnę ir atlyginimai auga. Aš manau, kad tikrai negalime tokio sprendimo sau šiandien leisti“, - sakė G. Nausėda.

Seimo narys Mindaugas Puidokas senatvės pensijos amžiaus didinimui nepritartų. Jis papildė, kad tiek senjorų, tiek jaunimo aktyvumas ir sveika gyvensena yra labai svarbu. Būdamas Prezidentu jis taip pat žadėjo pats rodyti gerą pavyzdį.

Tai būtų didelis nesusipratimas. Šiandien mes turime labai didelį pensinį amžių, lyginant su mūsų gyvenimo trukme.

Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio teigimu, senatvės pensijos amžius galėtų būti nebent mažinamas, bet ne didinamas.

„Tai būtų didelis nesusipratimas. Šiandien mes turime labai didelį pensinį amžių, lyginant su mūsų gyvenimo trukme (...) mes tik galime sakyti, kad reikia mažinti“, - sakė V. Tomaševskis.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis siūlo netikėti Lietuvos Banku, kuris rekomenduoja didinti senatvės pensijos amžių.

„Mažiau tikėkime bankais ir jų ekspertais, tiek esamais, tiek buvusiais“, - visus bankus kritikavo Valentinas Mazuronis. Debatų vedėjai Nemirai Pumprickaitei patikslinus, kad tai ne šiaip bankų, o Lietuvos Banko nuomonė, kandidatas nepasimetė.

„Tame tarpe ir Lietuvos Bankas, nes jis dengia visus bankus. Ten viena kompanija“, - skirtumo tarp komercinių bankų ir Lietuvos Banko neįžvelgė kandidatas į Prezidentus.

Išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose jau prasidėjo gegužės 6 dieną. Balsavimas apylinkėse vyks gegužės 12 dieną.

Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamose ir LRT tiesiogiai transliuojamuose prezidentiniuose debatuose kandidatai rungėsi, kuris įvardins didesnę pensijos, kurią turėtų gauti Lietuvos senjorai, sumą. Kartu kandidatai deklaravo sumanymus, dalinti pensininkams nemokamai vaistus, lėšų pensijoms ieškoti mažinant krašto apsaugos biudžetą ar tiesiog „užlaužiant premjerą“.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pensininkams reikėtų užtikrinti labiau prieinamą sveikatos apsaugą ir suteikti medicininių priemonių paketą. Jis taip pat kartojo pastarąją savaitę deklaruotus pensijų kėlimo iki 400 eurų užmojus.

„Reikia užtikrinti, kad kitų metų liepos 1 dieną vidutinė senatvės pensija būtų 400 eurų“, - sakė S. Skvernelis.

Reikia užtikrinti, kad kitų metų liepos 1 dieną vidutinė senatvės pensija būtų 400 eurų.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kritikavo S. Skvernelio Vyriausybės stabilumo programą, kurioje numatyta, kad pensijų dalis nuo bendrojo vidaus produkto 2020 metais bus mažesnė nei yra dabar.

Savo ruožtu ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad pensijos Lietuvoje sudaro labai mažą bendrojo vidaus produkto dalį.

„Man šiek tiek apmaudu - kuomet nėra rinkimų, mes visiškai pasitenkiname pensijų indeksavimo įstatymu, tačiau tik rinkimams priartėjus staiga pradedame kalbėti apie tai, kad pensijas didinsime daugiau negu numato indeksavimas. Aš manau, kad mes turėtumėme turėti ilgesnę programą, kelerių metų programą, pagal kurią būtų galima padidinti pensijoms skiriamą lėšų dalį nuo 6,8 proc. iki 10 proc. ir priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra beveik 13 proc.“, - sakė G. Nausėda.

Seimo narys Mindaugas Puidokas teigė, kad tapęs prezidentu rūpintųsi teisinės sistemos stabilumu. Pasak jo, tai padėtų užtikrinti geresnį pajamų surinkimą į biudžetą. M. Puidokas siūlo didinti surenkamų pinigų perskirstymą ir taip drastiškai didinti pensijas.

„Turėtų būti siekis 60 proc. nuo vidutinio žmogaus atlyginimo. Tokio dydžio turėtų būti pensija arba bent 2-3 minimalūs gyvenimo lygiai, tai yra 617-900 eurų“, - komentavo M. Puidokas.

Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis siūlė pensininkus aprūpinti nemokamais vaistais, mažinti šildymo ir elektros kainas bei kelti pensijų dydį.

„Žiūrint į mūsų kainas, tai 500 eurų mažiausiai, bet aišku kainos kyla, tai reikia numatyti indeksavimo mechanizmą. Šiandien pensija sudaro 46 proc. vidutinio atlyginimo, reikia padaryti, kad būtų 50% ir palaipsniui kelti, kad būtų 60-70 proc.“, - savo tikslus išdėstė V. Tomaševskis.

Kitas rinkimuose dalyvaujantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis žadėjo „užlaužti“ premjerą, kad jis didintų pensijas.

„Aš užlaužčiau premjerą, nežinau ar tai bus ponas Skvernelis, dabar jis jau lyg ir atsistatydina, tai vėl neatsistatydina. Nesvarbu kas bebūtų, kurį pateiktų valdančioji dauguma, aš užlaužčiau premjerą, kad jis vis tik nuo žodžių, nuo programų rengimų pereitų prie darymo. (...) Aš kaip Prezidentas reikalaučiau tiesioginės atsakomybės iš premjero, iš jo ministrų, nesusitvarko, tegu eina velniop“, - sakė V. Mazuronis.

Parlamentaras Naglis Puteikis teigė, kad lėšų pensijų didinimui atrastų panaikinęs privalomus Sodros pervedimus į privačius pensijų fondus.

„Siūlyčiau Seimui grįžti prie privačių pensijų fondų ir raginčiau sekti Rytų Europos valstybių pavyzdžiu ir naikinčiau privalomus iš Sodros į privačius pensijų fondus“, - sakė N. Puteikis.

Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis teigė, kad pinigų pensijoms didinti, jei jis taptų prezidentu, surastų. Pasak jo, jeigu Seimas susilaikytų nuo didesnio krašto apsaugos finansavimo, būtų galima labiau palepinti ir Lietuvos pensininkus.

„Reiktų kreiptis į Seimą, kad neprisiimtų įsipareigojimo padidinti krašto apsaugos finansavimo daugiau nei 2 proc.“, - sakė V. Andriukaitis.

Išankstinis balsavimas Lietuvos Prezidento rinkimuose jau prasidėjo gegužės 6 dieną. Balsavimas apylinkėse vyks gegužės 12 dieną.

R. Karbauskis teigia manąs, kad LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko vietoje jau pasvarstytų apie atsistatydinimą.

„Aš tuos šnekėjimus opozicijos girdžiu jau virš dvejų metų. Jūs tikriausiai prisimenate, kada prasidėjo kalba apie šį tyrimą, kada jis buvo patvirtintas. Dar nei kandidatų, nei rinkimų iš tolo nebuvo (...). Remiantis surinkta medžiaga, yra daromi vieni ar kiti pareiškimai, tai, pirmiausia, jie yra daromi (...) todėl, kad tyrimas atliktas arba eina į pabaigą. Išvados tuoj pat bus visos patvirtintos. Tai šitoj situacijoj aš jokio ryšio su rinkimais nematau“, - komentavo R. Karbauskis.

Atsakydamas į tai, kodėl, dar nepaskelbus visų išvadų, ministras pirmininkas nusprendė įsitraukti ir padarė pranešimą, R. Karbauskis tvirtino, kad taip S. Skvernelis tik atliko savo, kaip vieno iš valstybės vadovų, pareigą.

„Negaliu atsakyti, kodėl ir kas buvo padaryta. Ministras pirmininkas daro tai, ką jis mano yra teisinga daryti. (...) Būtų labai keista, jeigu ši informacija būtų paskelbta, o ji buvo paskelbta šiandien ryte, ir kad į ją nebūtų Lietuvos premjero reakcijos. Paprasčiausiai, būtų labai keista“, - Eltai sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tvirtino, kad šiandien padaryti pranešimai yra tik pradžia, ir greitai bus pateikta daugiau informacijos, atskleidžiančios krizės laikotarpiu vykdytus neteisėtus veiksmus Lietuvos piliečių atžvilgiu.

R. Karbauskis įvertino Lietuvos banko (LB) vadovo Vito Vasiliausko veiksmus tyrimo laikotarpiu ir kėlė klausimą, ar nereikėtų V. Vasiliauskui pačiam trauktis iš posto.

„Aš suprantu, kad žmogus toks labai stiprus savyje. Aš jo vietoje, galvojant apie reputaciją, tiesiog svarstyčiau apie tai, ar nepasiūlyti pačiam pasitraukti (...)“, - sakė R. Karbauskis.

Antradienį Seime konferenciją kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu surengęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas apkaltino Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininką V. Vasiliauską nuteikus visą LB kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, nepagarbiai atsiliepiant apie jį per visuotinį LB darbuotojų susirinkimą. Tą pačią dieną S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją kartu su premjeru S. Skverneliu.

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Parlamentarui atrodo keista, kad antradienį spaudos konferencijose dėl parlamentinio tyrimo pasirodė tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek premjeras Saulius Skvernelis. Seimo nario teigimu, tai yra S. Skvernelio rinkimų kampanija, kuri, jo teigimu, labai primena 2003 metų Rolando Pakso rinkimų kampaniją.

„Kad Jakeliūnas kalbasi su sirijais ir žvaigždėmis, manęs tas nestebina jau seniai, bet mane labai nustebino premjero atsiradimas šalia Jakeliūno, prieš tai ir Seimo pirmininko, bet tai rodo, kad premjero rinkimų kampanija darosi pavojinga visai Lietuvos finansų ir bankų sistemai, nes Lietuvos banko įstatymas griežtai nurodo, kad valdžios institucijos turi ginti Lietuvos banko nepriklausomumą. Tuo tarpu kažkokie keisti priekaištai Vitui Vasiliauskui labai aiškiai rodo, jog premjeras bando Lietuvos banko ir Lietuvos bankų sistemos reikalus įtraukti į savo rinkiminę kampaniją“, - sakė konservatorius.

Tai rodo, kad premjero rinkimų kampanija darosi pavojinga visai Lietuvos finansų ir bankų sistemai.

Parlamentaras teigė, kad tokie Sauliaus Skvernelio veiksmai jam primena Rolando Pakso rinkimų kampaniją.

„Tuo (Premjeras Saulius Skvernelis. - ELTA) darosi labai panašus į Rolandą Paksą 2003 metais. Jis darė tą patį. To pasekmės buvo tokios, kad Rolandui Paksui pavyko sukelti paniką Lietuvos bankinėje sistemoje. Dabar aš matau, kad sąmoningai ar nesąmoningai yra einama tuo pačiu keliu“, - teigė A. Kubilius.

Finansų krizės kontekste dažnai minimas Seimo narys, teigė, kad tokia premjero pozicija ir kritika Lietuvos banko atžvilgiu gali sulaukti atsako iš tarptautinių institucijų.

„Tai yra labai neatsakinga ir net pavojinga bei žalinga. Dėl tokio puolimo prieš Lietuvos banko pirmininką Lietuva gali sulaukti labai griežtų perspėjimų iš Europos centrinio banko“, - komentavo A. Kubilius.

A. Kubilius kritikavo ministro pirmininko užuominas apie galimą kreipimąsi į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų ir teigė, kad jeigu ir reikia kreiptis į prokuratūrą, tai tik dėl paties S. Skvernelio veiksmų.

„Aš manau, kad į generalinę prokuratūrą reikia kreiptis dėl premjero bandymo daryti spaudimą Lietuvos banko pirmininkui“, - sakė A. Kubilius.

Antradienį Seime konferenciją kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu surengęs S. Jakeliūnas apkaltino LB valdybos pirmininką V. Vasiliauską nuteikus visą LB kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, nepagarbiai atsiliepiant apie jį per visuotinį LB darbuotojų susirinkimą. Tą pačią dieną S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją kartu su Premjeru S. Skverneliu.

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Mero atstovas tvirtina, kad oficialaus pranešimo dėl koalicijos sudėties tikėtis dar anksti, nes pirmasis naujosios tarybos posėdis numatytas tik balandžio 24 dieną, bet kitos savaitės pradžioje turėtų paaiškėti koalicijos kontūrai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Virginijus Sinkevičius Eltai telefonu sakė, kad Vilniaus LVŽS skyrius Remigijaus Šimašiaus komandai pateikė jų frakcijai svarbiausių darbų sąrašą ir dabar laukia rinkimų nugalėtojų sprendimo dėl koalicijos.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas su Remigijumi Šimašiumi susitikti ir apie koaliciją kalbėti planuoja rytoj, penktadienį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Vilniaus skyriaus vedėja Vanda Kravčionok naujos informacijos nepateikė.

Su konservatorių atstovu Valdu Benkunsku susisiekti nepavyko.

Kovo 3 d. vykusiuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose R. Šimašiaus vedamas komitetas laimėjo 17 mandatų. R. Šimašius į derybas dėl koalicijos pakvietė 9 mandatus laimėjusius konservatorius, 6 mandatus laimėjusią Lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso koaliciją „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, 5 mandatus gavusią Darbo partiją ir su trimis mandatais likusius „valstiečius“. Į derybas nepakviesta A. Zuoko komanda rinkimuose iškovojo 10 mandatų.

Kovo 17 dieną vykusiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose Remigijus Šimašius surinko 60 proc. rinkėjų balsų, o jo oponentas Artūras Zuokas - 38 proc.