Per pirmą šių metų ketvirtį pasiektas visų laikų atidėtų mokėjimų rekordas – 14,45 mlrd. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad prašymų pratęsti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikui tik daugės, brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes jas parduodantys verslai norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų nuostolių. Be to, augantys mokėjimų atidėjimai – signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, lyginant tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai (prekybos kreditų turtas) padidėjo 12 proc., t. y. sparčiausiai nuo 2018 m. ketvirto ketvirčio. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį taip pat buvo fiksuotas spartus – 9,5 proc. – šio rodiklio augimas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija yra pagrindinė priežastis, kodėl taip sparčiai auga įmonių atidedami mokėjimai, o paslaugas ar prekes perkančioms įmonėms ir gyventojams vis dažniau pradeda trūkti apyvartinių lėšų. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos finansinė įmonių situacija blogės.

„Kylančios energetikos kainos išbalansuoja šalies verslo finansus, tad kyla rizika, kad klientai Lietuvoje ir užsienyje gali prašyti dar ilgesnių mokėjimo terminų. Tai patvirtina ir statistika, rodanti, kaip pirmą 2021 m. ketvirtį išaugo Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai ir gyventojams, ir įmonėms, dirbančioms mūsų šalies ir užsienio rinkose. Kylantys atlyginimai, brangstantys energetikos ištekliai augina ir Lietuvos įmonių kaštus, o atidėti atsiskaitymai reiškia, kad verslas pinigus už suteiktas prekes ir paslaugas gaus vėliau, o dalis klientų gali išvis nesumokėti. Tad verslas patirs vis daugiau iššūkių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ypač tai pajus smulkiosios ir vidutinės įmonės“, – sako A. Izgorodinas.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį iš 1,45 mlrd. eurų bendro atidėtų mokėjimų prieaugio, net 788 mln. eurų sugeneravo prailginti mokėjimai namų ūkiams, 364 mln. eurų – Lietuvos įmonėms, 606 mln. eurų – verslo klientams, dirbantiems užsienio rinkose.

Pasak ekonomisto A. Izgorodino, ypatingą dėmesį mokėjimus atidedantis verslas turėtų atkreipti į verslo klientus, dirbančius užsienio rinkose.

„Euro zonos vartotojų lūkesčiai sparčiai krenta, pavyzdžiui, Vokietijoje jie nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Dėl to auga ir vėluojančių atsiskaitymų rizika iš klientų eksporto rinkose. Tai reiškia, kad mūsų šalies įmonės turi ieškoti būdų, kaip nepriklausyti nuo pardavimų vienose užsienio rinkose ir nuo vieno didelio kliento. Taip pat rekomenduočiau drausti eksporto sandorius, nes tai gali sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką, lėtėjant vartojimui Lietuvai svarbiose eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, būtina stebėti ir mokėjimų atidėjimus Lietuvoje – tiek įmonėms, tiek gyventojams. Kyla vis didesnė rizika, kad dėl infliacijos dalis verslų laiku neįvykdys finansinių įsipareigojimų kitoms įmonėms. Ypač didelį nerimą kelia ženkliai išaugę atidėti mokėjimai gyventojams – lyginant 2021 m. pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos įmonių pailginti išsimokėjimo terminai namų ūkiams išaugo 4,14 karto. Vadinasi, gyventojai labai aktyviai pirko prekes ir paslaugas išsimokėtinai, o augant infliacijai ir blogėjant finansinei situacijai, dar labiau vėluos jų atsiskaitymai.

Draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovo Alberto Antanaičio teigimu, mokėjimų atidėjimus suteikiančios įmonės jau dabar susiduria su pirkėjų vėlavimu atsiskaityti, ilgėja atsiskaitymo terminai, o prastėjant Europos Sąjungos ekonomikos rodikliams vis daugiau įmonių kreipiasi dėl prekinio kredito draudimo, norėdami apsaugoti savo būsimas pajamas.

„Rinkoje jau yra įprasta, kad, pavyzdžiui, kai kurie stambūs kroviniai turi būti draudžiami nuo galimų rizikų. Anksčiau tai buvo aktualu užsienio rinkose dirbančiam verslui, nes bet kurioje šalyje gali kas nors nutikti pas užsakovą keliaujančiam kroviniui, o šiuo metu stebime tendenciją, kad nuo galimų rizikų, pavyzdžiui, trumpalaikio nemokumo, yra draudžiamos ir mažesnės prekės ar paslaugos. Deja, tokių atvejų daugės ir paslaugas ar prekes parduodantis verslas vis dažniau savo klientų prašys apsidrausti prieš atidėdami mokėjimus ilgesniam terminui“, – sako A. Antanaitis. 

Pasak jo, nerimą kelia ir brangstantis skolinimas euro zonoje – tikėtina, kad jau greitai Europos centrinis bankas pradės laipsniškai kelti palūkanas.

„Tai reiškia, kad skolinimosi kaina kils tiek įmonėms, tiek gyventojams, nepaisant to, kad klientams teikiamos ne paskolos, lizingai ar vartojimo kreditai, o galimybės lanksčiau ir per ilgesnį laiką susimokėti už prekes ar paslaugas. Vadinasi, verslui ir gyventojams brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes dėl augančių rizikų jas parduodantys verslai vis dažniau norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų finansinių nuostolių. Tad verslas turi dar atsakingiau įvertinti savo klientų – įmonių ir gyventojų – galimybes susimokėti. Tam būtini finansinės rizikos vertinimai dėl klientų mokumo, nes jei klientai negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, nukentės ir atidėjimus suteikiantis verslas“, – sako A. Antanaitis.

Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus išeina į pensiją. Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija.

Šį mėnesį dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo liepos, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2021 m. – 642 eurai), žmogus įgijo vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto. Tokiu atveju pensija padidėja maždaug devyniais eurais, o atnaujinus ją nuo liepos, už pirmus šešis šių metų mėnesius žmogus gaus ir maždaug 54 eurų nepriemoką. Vėliau kiekvieną mėnesį žmogus gaus devyniais eurais padidėjusią pensiją.

Svarbu prisiminti, kad kiekvieno sumokėtos socialinio draudimo įmokos skirtingos, todėl individualios pensijos pokytis bus skirtingas.

Pensijos gali padidėti ne visiems dirbantiems

Daliai senjorų ir neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau negu vidutiniškai.

Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2021 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už šiuos metus skaičių.

Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 267 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po naujinimo jų pensijos vis tiek neperkops 267 eurų, jiems ir toliau bus mokama priemoka, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 267 eurus.

Dirbančiųjų pensijos didesnės

Per pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje likusių ir senatvės pensiją gaunančių žmonių skaičius stabilus – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Sulaukus pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 606 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. 71 tūkst. iš jų dirba. Vidutinė dirbančiųjų pensininkų pensija siekia 556 eurus. Palyginti, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu yra 511 eurų.

Lietuvoje taip pat yra apie 125 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, iš jų dirba 42 tūkstančiai. Šių žmonių vidutinė pensija – 300 eurų.

Liepą dar daugiau žmonių gaus didesnes pensijas

Nuo liepos padidėjimą pajus ir kiti pensijų bei socialinių išmokų gavėjai. Šių žmonių pensijos padidėjo dėl papildomo indeksavimo, kuris buvo pritaikytas birželio mėnesį. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praeitą mėnesį, kai kurios nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

Liepos mėnesį didesnes pensijas gaus tie gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Didesnių išmokų taip pat sulauks šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų, šalpos neįgalumo pensijų, šalpos našlaičių pensijų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta daugiau kaip 6 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra septintasis ES paramos paketas. Kartu su anksčiau šiais metais išmokėta 1,2 mlrd. eurų skubia parama finansinė pagalba Ukrainai nuo karo pradžios pasieks 2,2 mlrd. eurų ir galėtų siekti iki 10 mlrd. eurų, jei bus suteikta visa išskirtinė makrofinansinė pagalba.

Milijardo eurų paskola bus išmokėta su sąlyga, kad Ukraina puoselės veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikysis teisinės valstybės principo ir gerbs žmogaus teises.

Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik padarė didžiulę žalą ekonomikai – šalyje sugriauti keliai, tiltai, gamyklos, ligoninės – bet ir lėmė tai, kad valstybė prarado prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, dėl to mokėjimų balanso finansavimo trūkumas per visus 2022 m. pasieks apie 39 mlrd. JAV dolerių.

EP biuro Lietuvoje duomenimis, ES paskolos Ukrainai suteikimui skubos tvarka pritarė 522 EP nariai, 17 nepritarė, o 25 susilaikė.

„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo ministrė pirmininkė.

Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.

Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais.

1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.

Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.

„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“ – kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė palinkėjo, kad kitąmet, JAV prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.

Norint „geros valios“ iš Kremliaus, reikia daugiau sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai

Ketvirtadienį Seime surengtoje Šimtmečio konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį, premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad norint iš brutalų karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos sulaukti „geros valios“, Vakarai turi teikti dar daugiau ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai. 

„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė. 

I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius. 

Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.

„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė. 

Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes. 

„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen. 

„Su kolegomis atidžiai peržiūrėjome Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo sutartis su želdynų priežiūros tiekėjais ir nustatėme, kad žolės šienavimo paslaugą teikiančios įmonės turi labai griežtus reikalavimus ir įsipareigojimus, kaip šienauti, pavyzdžiui, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 centimetrų aukštį. Gatvių skiriamosios juostos taip pat turi būti šienaujamos visu plotu, kurios siauresnės nei 10 metrų.

Pasirodo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai žodiniu nurodymu ir ranka pieštomis rekomendacijomis pakeitė reikalavimus šienauti žolę pagal sutartis. Taigi savivaldybė mažina žolės šienavimo apimtis, nors viešojo pirkimo sutartyse to aiškiai nebuvo numatyta. Dar daugiau, tokiu atveju lieka neaišku, kaip apmokama už tokius darbus.

Nustatėme, kad žolės šienavimo paslaugą teikiančios įmonės turi labai griežtus reikalavimus ir įsipareigojimus, kaip šienauti, pavyzdžiui, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 centimetrų aukštį.

Paslaugų tiekėjai sutarčių sudarymo metu planuodami savo įsipareigojimus įsigijo reikiamą pjovimo techniką, įdarbino darbuotojus, tačiau dėl tokių žodinių pavedimų iš esmės priversti mažinti darbų apimtis, tačiau jų teisė gauti atlygi yra aiškiai numatyti sutartyse. Toks elgesys nesąžiningas ne tik vilniečiams ir tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau realiai gali pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimus dėl reikalavimo suteikti visas paslaugas, nes šienavimo darbai sutartyse numatyti kaip pastoviai teikiami darbai su aiškiomis paslaugų apimtimis“, – sako A. Zuokas.

Kreipimesi į Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus yra prašoma įvertinti tokius vienašališkus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, nes pastarieji įvykiai parodė, kad toks improvizuotas šienavimas kelia didelę žalą. Jau yra įvykęs eismo įvykis, taip pat, pasak pačios savivaldybės įmonės „Grindos“, nuotekų šuliniai liūčių metu užkemšami nupjautų žolių aukštais stagarais. Vienašališkas viešojo pirkimo sutarčių vykdymo pakeitimai yra neteisėti, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos skubiai prašoma įvertinti tokius savivaldybės veiksmus dėl pasirinktos „ekologinio šienavimo“ strategijos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo gegužės 16 d. iki birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų. 3 313 patvirtintų ligos atvejų užregistruoti 26 Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse: Vokietijoje (943), Ispanijoje (802), Prancūzijoje (440), Portugalijoje (402), Nyderlanduose (257), Italijoje (159), Belgijoje (116), Airijoje (31), Austrijoje (25), Švedijoje (19), Danijoje (18), Vengrijoje (18), Norvegijoje (15), Lenkijoje (10), Rumunijoje (9), Slovėnijoje (9), Čekijoje (8), Graikijoje (6), Maltoje (6), Liuksemburge (5), Suomijoje (4), Islandijoje (4), Bulgarijoje (3), Latvijoje (2), Kroatijoje (1) ir Estijoje (1). Mirties atvejų neužfiksuota.

Didėjant registruojamų beždžionių raupų atvejų skaičiui įvairiose pasaulio šalyse, šios ligos atvejų valdymui ruošiamasi ir Lietuvoje.

Kaip plinta beždžionių raupai?

Beždžionių raupų virusas  į organizmą patenka per pažeistą odą (net jei akimi matomų odos pažeidimų nesimato), kvėpavimo takus arba gleivinę (akių, nosies ar burnos). Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus. Galimas užsikrėtimas beždžionių raupais ir nuo sergančio žmogaus, tačiau įprastai toks plitimas yra retas. Beždžionių raupų virusas nuo žmogaus žmogui gali plisti per kvėpavimo takų lašelius ilgai bendraujant veidas į veidą su sergančiu žmogumi, tiesioginio sąlyčio su pažeista oda ar šašais metu, sąlyčio metu su sergančio asmens drabužiais ar tekstilės gaminiais (pvz., patalyne, rankšluosčiais), esant artimam kontaktui lytinių santykių metu.

Ligos inkubacinis periodas – 5–21 d. (dažniausiai 6–13 d.). Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, padidėjusiais limfmazgiais, bėrimu.

Daugumai susirgusiųjų pasireiškia nesunkūs ar vidutinio sunkumo ligos simptomai, tačiau mažiems vaikams, nėščioms moterims, asmenims su nusilpusia imunine sistema kyla didesnė rizika susirgti sunkių formų liga.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, bet ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda

ELPKC vertinimu, šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat asmenims, gyvenantiems su sergančiu asmeniu.

Sumažinti beždžionių raupų užsikrėtimo riziką padeda saugus lytinis elgesys, lytinių partnerių skaičiaus ribojimas, higienos laikymasis (reguliaraus rankų plovimas), artimo fizinio kontakto su žmogumi, kuriam būdingi ligos simptomai, vengimas.

Atsiradus nepaaiškinamiems bėrimams ir kitiems beždžionių raupų simptomams, ypač jei buvo keliauta užsienio šalyse, dalyvauta įvairiuose renginiuose, praktikuota nesaugi lytinė elgsena ar buvo sąlytis su asmeniu, kuriam diagnozuoti beždžionių raupai, reikėtų kreiptis į gydytoją diagnozei nustatyti.

Palyginti su kovo mėn., triskart išaugo gyventojų, manančių, kad karas užtruks metus ar ilgiau.

Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, COVID-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.

Išlaiko pagalbą Ukrainai

Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.

„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.

Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau.

Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu. 

„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili. 

Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės

Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.). 

„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė. 

Pristabdo nebūtinus pirkinius

Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo. 

„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė R. Sadunišvili.

Prezidentas G. Nausėda sveikinime JAV prezidentui Joe Bidenui ir šalies žmonėms pažymėjo, kad šiemet minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis.

„Be galo vertinu tai, kad sunkiausiais mūsų istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis. Džiaugiuosi stiprėjančia strategine partneryste tarp mūsų šalių, ypač saugumo ir gynybos srityje, kai turime apginti savo nedalomą saugumą Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių akivaizdoje“, – rašoma sveikinime.

Prezidentas akcentavo labai vertinąs tvirtą JAV poziciją Rusijos karinės agresijos Ukrainoje atžvilgiu ir visapusišką pagalbą Ukrainai. Pasak šalies vadovo, turime būti vieningi ir nepailstamai remti Ukrainos žmones, kovojančius ne tik už savo šalies laisvę, bet ir už pamatines Vakarų pasaulio demokratines vertybes. Šiandien JAV lyderystė kaip niekada reikalinga visoms Vakarų demokratijoms.

„Esu dėkingas už asmeninį Jūsų dėmesį ir įsitraukimą, stiprinant Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. Lietuvai gyvybiškai svarbūs tvirti transatlantiniai saitai, be kurių neįsivaizduojame savo saugumo. JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausias Rusijos atgrasymo veiksnys ir saugumo garantija ne tik Baltijos regionui, bet ir visai euroatlantinei erdvei“, – teigiama sveikinime.

Prezidentas išreiškė viltį, jog esamas bendradarbiavimo potencialas suteiks dar stipresnį impulsą plėtoti strateginę Lietuvos ir JAV partnerystę, grindžiamą demokratijos vertybių ir principų dvasia, galinčia užauginti dar tvirtesnį ryšį tarp abiejų valstybių ir visuomenių.

Be galo vertinu tai, kad sunkiausiais mūsų istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso pirmininkę Nancy Pelosi ir JAV viceprezidentę Kamalą Harris bei šalies žmones, šiandien švenčiančius Nepriklausomybės dieną.

Palinkėjusi sėkmės, vienybės ir taikos parlamento vadovė pažymėjo, kad Europoje vykstantis karas jaučiamas abiejose Atlanto pusėse, ir padėkojo Jungtinėms Amerikos Valstijoms už lyderystę, didžiulę paramą bei pagalbą Ukrainai, kovojančiai už viso demokratinio pasaulio vertybes.

Kartu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog šių metų liepos 28 d. bus minimas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetis.

„Nors istoriniai ir kultūriniai saitai mus sieja kur kas ilgiau nei šimtmetį, 1922 m. užmegzti diplomatiniai santykiai įteisino tvirtus, sėkmingus ir visapusiškus dvišalius ryšius. Bendros demokratinės vertybės lemia, kad mūsų požiūris, sprendžiant politinius, ypač – gynybos, energetikos ir daugelį kitų tarptautinės darbotvarkės klausimų, sutampa. Lietuva ypač vertina principingą JAV požiūrį į mūsų regiono saugumo stiprinimą ir dėkoja už amerikiečių karių buvimą mūsų šalyje. Tai yra ne tik solidarumo ir draugystės išraiška, bet ir vienas svarbiausių mūsų valstybės saugumo stiprinimo pagrindų“, – sveikinime rašo V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos Vyriausybės ir žmonių vardu ministrė pirmininkė I. Šimonytė savo sveikinime palinkėjo šalies žmonėms klestėjimo ir gerovės.

„Didžiuojamės, kad mūsų draugystė ir vis artimesni santykiai paremti bendromis vertybėmis. Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienos artimiausių Lietuvos sąjungininkių ir strateginių partnerių. Šiandien mūsų valstybės ir jų žmonės kartu gina laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Lietuvos kaimynystėje ir toliau jos. Mes labai vertiname Jungtinių Valstijų lyderystę buriant demokratijas kovai prieš autoritarinius režimus ir teikiamą pagalbą Ukrainai. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis esame tvirtai įsipareigoję remti Ukrainą iki jos galutinės pergalės prieš agresorių“, – sakoma premjerės I. Šimonytės sveikinime JAV viceprezidentei K. Harris.

Ministrė Pirmininkė taip pat išreiškė padėką JAV už papildomas karines pajėgas Lietuvoje, pažymėdama jų įtaką Lietuvos, regiono ir transatlantinės bendruomenės saugumui.

Pasak premjerės, niekada neliks pamiršta ir JAV laikysena Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu SSRS okupacijos ir represijų metu.

„Galiu užtikrinti, jog Lietuvos Vyriausybė liks patikima partnere ir glaudžiai dirbs drauge su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant bendrų tikslų abiejų tautų naudai“, – sakome ministrės pirmininkės sveikinime.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad įmonė galimai vengia mokesčių valstybei bei gali būti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pareigūnai išsiaiškino, kad įmonės vadovas 2018–2020 metais pardavinėjamus vaisius įsigydavo Ispanijoje iš trijų Valensijoje įsikūrusių įmonių, tačiau, įtariama, įsigijimo dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikdavo. Per kiek daugiau nei dvejus metus iš viso galėjo būti įsigyta per 13,6 tūkst. kg įvairių vaisių ir kitos produkcijos.

Įsigytą produkciją – vaisius, riešutus, alyvuoges, įvairius konservus – įmonės vadovas parduodavo kitiems prekeiviams galimai be jokių apskaitos dokumentų. Įtariama, kad už parduotą produkciją galėjo būti gauta beveik 300 tūkst. eurų, kurie nebuvo apskaityti. Apskaitą tvarkęs asmuo pagal tikrovės neatitinkančius duomenis pateikė įmonės deklaracijas bei įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei PVM apmokestinamus sandorius. Taip valstybei nebuvo sumokėta beveik 52 tūkst. eurų PVM.

Įmonės vadovui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma kai viršija 750 MGL. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl beveik 52 tūkst. eurų turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kaltinamasis ieškinį padengė bei atlygino žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Astai Mickevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kreipdamasis į renginio dalyvius, prezidentas akcentavo, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė yra visų lietuvių šventė, taikus ir džiaugsmingas triumfas tautos, kuri, net ir pasklidusi po visą platųjį pasaulį, išlaiko nesutraukomus bendros istorijos, kalbos ir papročių saitus.

Šalies vadovas pabrėžė, kad lietuviškos tapatybės išsaugojimas yra neatskiriamas nuo tautinės kultūros puoselėjimo ir saviraiškos.

„Per amžius daina ir šokis sudarė tvirtą lietuvybės pamatą – neabejoju, kad taip bus ir ateityje. Šiandien dalyvių gausoje matydamas jaunus veidus, įsitikinu, kad Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimas seka tėvų ir senelių pėdomis“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo, kad yra itin svarbu tęsti gyvąją tradiciją, puoselėti lietuvybę ir ją perduoti iš kartos į kartą.

Vizito metu prezidentas įteikė valstybės apdovanojimą Victorui Alfonsui Nakui. V. Nakas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už ilgametę aktyvią visuomeninę veiklą JAV lietuvių bendruomenėje, už Lietuvos laisvės siekių plėtrą tarp JAV politikų ir žiniasklaidoje, lietuviškų tradicijų ugdymą ir rėmimą.