Žmonės tampa vis labiau alergiški maistui, ir tai visiškai nepriklauso nuo jų amžiaus. Vis dažniau pastebima, kad alergija pasireiškia jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų.

Paveikia daug sričių

Kūdikio odos bėrimas gali būti vienas pirmųjų maisto alergijos požymių.

Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės docentės Jūratės Staikūnienės teigimu, alergija maistui gali pasireikšti labai įvairiai. Vaikams ji dažniausiai pasireiškia neigiamomis reakcijomis virškinamojo trakto veikloje, ant odos, kvėpavimo takuose. Kūdikiams dažniausia alergijos maistui forma – atopinis dermatitas.

"Alergiškų maistui vaikų kūno masė nedidėja, pasireiškia dažni pilvo skausmai ir vėmimas, viduriavimas. Į šiuos požymius neretai tėvai nereaguoja, manydami, kad tai nekaltas maisto alergenas", – aiškina gydytoja J.Staikūnienė.

Kuo anksčiau, tuo geriau

"Kūdikiai yra jautresni karvės pienui, kiaušiniams, sojai, riešutams ir žuvims, tačiau nereikia vengti šių maisto produktų", – rekomenduoja gydytoja alergologė.

Mitybos rekomendacijos dažnai keičiasi. Jei prieš keletą metų gydytojai patarė kuo ilgiau vengti alergizuojančių maisto produktų kūdikių maisto racione, dabar patariama juos pradėti vartoti jau šešių mėnesių vaikui ir kuo įvairesnių.

"Nereikia atidėlioti alergizuojančius produktus įtraukti į kūdikio maisto racioną. Jeigu anksčiau griežtai draudėme vartoti žuvį vaikams, jaunesniems nei trejų metų, tai šiandien manoma kitaip. Šešių mėnesių kūdikis turi būti maitinamas ne tik motinos pienu, bet ir kuo įvairesniais maisto produktais, tokiais kaip žuvis ar net žemės riešutai."

Būtina tirti nelaukiant

Kaip ir dėl bet kokios ligos, taip ir įtariant galimą maisto alergiją, būtina kreiptis į specialistus.

"Jeigu kūdikis serga atopiniu dermatitu ir ant jo kūno yra tik keli spuogeliai, liga gali būti vidutinio sunkumo ar net labai sunki. Tokie vaikai visi be išimties privalo būti ištiriami dėl galimos alergijos maistui", – pataria J.Staikūnienė.

Alergologės nuomone, pastebėjus galimus alergijos simptomus laukti negalima. Tyrimai atliekami,  kad ir kokio amžiaus vaikas būtų.

"Labai dažnai tėvai laukia iki trejų metų ir tik tuomet atveda vaiką atlikti tyrimų. Tai blogai. Tyrimus mes atliekama tada, kai reikia, tam amžiaus ribos nėra", – pabrėžė gydytoja J.Staikūnienė.

Svarbu nustatyti priežastis

Svarbiausia yra surasti priežastį, kokiam maisto produktui vaikas alergiškas.

Tik tada galima skirti dietą, išeliminavus alergizuojančius maisto produktus. Gydytoja iš patirties žino, kad tėvams neretai atrodo, jog jų vaiką alergizuoja visai kiti maisto produktai. Dažnai kaltinami vaisiai, uogos, šokoladas, tačiau neretai tikroji priežastis yra kasdienio vartojimo produktai, tokie kaip pienas, kiaušiniai ar kviečiai.

"Tik tuomet, kai nustatoma, kam kūdikis alergiškas, kartu reguliuojama ir mamos mityba. Įrodyta, kad maisto alergenai pereina į motinos pieną, tačiau kūdikį alergizuoja ne pats pienas, o jame susikaupusios alergenų nanodalelės", – aiškina gydytoja J.Staikūnienė.

Motinos pieno apsauga

Neseniai paskelbti įrodymai, kad motinos pienas gali šiek tiek apsaugoti nuo alerginės astmos ir alerginės slogos.

"Tačiau jis neapsaugo nuo galimos maisto alergijos", – perspėja gydytoja ir primena, kad rūkymas nėštumo metu yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios vaikui išsivysto alergija.

Nerekomenduojama tiek besilaukiančiai, tiek maitinančiai krūtimi moteriai laikytis dietų, draudžiama rūkyti, nes tai kenkia kūdikiui. Pasyvus rūkymas taip pat padidina alergijos atsiradimo tikimybę.

Alergiją gali išaugti

Gydytoja J.Staikūnienė patvirtina, kad alergiją maistui galima išaugti.

"Dauguma vaikų maisto alergijos atsikrato augdami. Išaugamas ir vadinamasis kūdikių atopinis dermatitas, kuris maždaug kas antram ligoniui susijęs su alergija maistui", – pabrėžia gydytoja.

Alergija karvės pienui, kiaušiniams, kviečiams dažniausiai išaugama apie antrus–trečius gyvenimo metus. Alergija žuvims arba riešutams yra išaugama rečiau ir dažniau gali išlikti visam gyvenimui.

"Jeigu tėvai nekreips dėmesio į bėrimus ir pažeista vaiko oda nebus gydoma, kils uždegimas, o vaikas jau pirmaisiais savo gyvenimo metais taps alergiškas žiedadulkėms, dulkių erkėms. Maisto alergija pereina į kitą formą ir, deja, tada išlieka visą gyvenimą", – perspėja gydytoja.

Palyginamieji tyrimai įrodė

Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda atskleidė, kad Izraelio vaikai mažiau alergiški žemės riešutams.

Mokslininkai stebėjo ir lygino vaikus, gyvenančius Izraelyje ir jų šalyje. Buvo nustatyta, kad Izraelyje gyvenantieji septynis kartus mažiau alergiški žemės riešutams. Ištyrus jų mitybos įpročius, paaiškėjo, kad riešutus pradėta valgyti labai ankstyvo amžiaus ir dideliais kiekiais.

Tyrimas truko penkerius metus. Per tą laiką vaikams iš Didžiosios Britanijos buvo pradėta duoti žemės riešutų ir pastebėta, kad alergijos šiems riešutams dažnis itin sumažėjo.

"Tėveliai, nusiteikę prieš skiepus, galvoja, kad alergiją skatina būtent vakcinacija. Tai labai didelė klaida ir visiškai nesietini dalykai", – į dar vieną aspektą atkreipia dėmesį gydytoja J.Staikūnienė.

Tyrimais bandyta įrodyti, kad skiepas nuo tuberkuliozės šiek tiek apsaugo nuo maisto alergijos, tačiau tai nepasitvirtino, bet parodė, jog paskiepytiems vaikams ši alergija dažniau nepasireiškė.

Jeigu žmogus prarastų lytėjimo jausmą, išgyventų tik tris dienas. Tai tvirtina ajurvedos šalininkai, sveikatos siekiantys per harmoningus tarpusavio santykius ir sielos ramybę.

Pakeitė požiūrį

Justina Ližaitienė, klasikinių indiškų šokių šokėja ir mokytoja, spinduliuoja šiluma, ramybe bei pozityvumu. Jau daug metų moteris vadovaujasi ajurvedos išmintimi ir ja dalijasi su kitais.

Tūkstantmečius egzistuojantis mokslas ajurveda į Justinos gyvenimą atėjo netikėtai, sutikus mielą, į akį kritusį vaikiną. Jis labai domėjosi sveika gyvensena ir Justinai padėjo suprasti, ką reikia keisti jos gyvenime. Susituokus juodu pradėjo domėtis vedų kultūra – žiniomis, kurios apima muziką, meną, karybą, mediciną, religiją, politiką, filosofiją.

"Ajurveda pakeičia žmogaus požiūrį, jis tampa pastabesnis tiek sau, tiek kitiems. Pradedi suprasti, kad pasaulyje niekas neatsitinka be reikalo, už viską esame atsakingi mes patys, – įsitikinusi Justina. – Pagal pagrindinį ajurvedos principą kūnas, protas ir dvasia turi būti harmoningi. Priešingu atveju pasiklystama savo mintyse, emocijos paaštrėja, žmogus tampa jautrus, pažeidžiamas."

Maistas – tai energija

Justina nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, grybų, nevartoja alkoholio, tabako gaminių, bet dėl to nesijaučia išskirtinė.

"Aš valgau tuos produktus, nuo kurių jaučiuosi žvali, linksma, sveika", – atskleidžia moteris.

Ajurveda mus moko valgyti tai, kas suteikia energijos, o ne ją atima. Senas, šaldytas, konservuotas maistas gali mus versti jaustis apatiškais. Per saldus ar per sūrus maistas, kurį valgydami prarandame saiką, tarsi susprogdina mumyse energijos bombą. Tuomet jaučiamės irzlūs, pikti, agresyvūs.

Justina tvirtina, kad svarbiausia pasirinkti tinkamus produktus, kurie suteiktų laimės ir pozityvumo.

Nuo ko pradėti?

Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad sveikai gyventi – nuolat alinti save drastiškomis dietomis, be perstojo sportuoti, išsikelti sau tikslus ir juos pasiekti per kuo trumpesnį laiką.

"Norėdami keisti savo gyvenimo būdą turime pradėti nuo mažų dalykų", – aiškina Justina.

Neįmanoma kardinaliai visko pakeisti per vieną dieną. Po tokių bandymų žmogus tik nusilpsta ir nusivilia. Labai svarbu gerai pailsėti, todėl reikia anksčiau eiti miegoti, miegamajame nežiūrėti televizoriaus, prieš miegą nedirbti kompiuteriu, išjungti telefoną.

Taip žmogus lengviau atsipalaiduos ir geriau pailsės, ankščiau atsikėlęs atras daugiau laiko sau, galbūt net pradės sportuoti.  Pagerės savijauta ir nesinorės organizmo nuodyti riebiu, nesveiku maistu.

Serga visi

"Sveiko kūno niekuomet nepuola jokie virusai ar ligos. Jie puola tuomet, kai esame nusilpę", – tikina du vaikus auginanti J.Ližaitienė.

Ji neslepia: kaip ir visus, ją bei jos šeimą užklumpa ligos. Taip nutikus, moteris visų pirma renkasi natūralius gydymo metodus.

"Vos peršalusi tikrai nelekiu pas savo šeimos gydytoją, nors ji tikrai nuostabi. Mūsų šeima gydosi natūraliais būdais. Pagal ajurvedą vos peršalus pirmas vaistas yra ramybė. Nereikia daug valgyti, nes susirgus organizmui reikia valytis", – perspėja Justina.

Natūralūs būdai – tai nosies plovimas, gerklės skalavimas, prieskonių, pasižyminčių šildančiomis ir valančiomis ypatybėmis, vartojimas, kojų trynimas aliejais, žolelių arbatos. Justina pabrėžia ir tai, kad labai svarbu, kaip žmogus reaguoja į jį užklupusią ligą. Kartais paprasta sloga per dieną gali virsti sinusitu, o sunkios ir labai sudėtingos ligos gali būti išgydomos labai paprastomis, natūraliomis priemonėmis.

Masažas – geriausias vaistas

"Indijoje savęs masažavimas yra tokia pat įprasta procedūra kaip dantų valymasis", – pastebi Justina.

Gydomojo masažo procedūroms į Indijoje esančias gydyklas, terapinius centrus žmonės važiuoja iš viso pasaulio. Šiuo metodu gydomi sergantieji net ir itin sunkiomis ligomis: neuralgija, šizofrenija, cerebriniu paralyžiumi. Intensyvus ajurvedinis masažas padeda atsipalaiduoti, išvalo ne tik protą, bet ir sielą.

"Mes manome, kad geras masažas tas, po kurio ant kūno lieka mėlynės ir visur skauda. Tokius padarinius galiu įvertinti kaip traumavimą, už kurį dar ir susimokėjote", – ironizuoja Justina.

Ji tvirtina, kad didesnę gydomąją galią turi švelnus prisilietimas, kurio šiandien mums labai trūksta. Studijuodama judesio ir kūno terapiją, J.Ližaitienė sužinojo labai įdomių faktų. Moksliniais tyrimais įrodyta: jei žmogus negalėtų matyti, negirdėtų, nejaustų skonio, neužuostų kvapų, gyventi galėtų, bet jeigu prarastų lytėjimo jausmą, išgyventų tik tris dienas. Normaliai žmogaus psichikos būsenai reikalingi bent devyni stiprūs apsikabinimai, todėl labai svarbu kuo dažniau apkabinti mums artimus, brangius žmones.

Nesiprausia muilu

"Ajurvedos daktaras Partapas Chauhanas yra perspėjęs: jeigu norite būti nervingi, prauskitės kiekvieną dieną su muilu", – pacitavo J.Ližaitienė.

Būdama Indijoje moteris pastebėjo, kad ten žmonės keliasi anksti,  sportuoja. Po mankštos jie prausiasi, tačiau kitaip, nei mes esame įpratę.

"Indijoje žmonės su muilu prausiasi gal tik du kartus per savaitę ir tikrai nėra nervingi. Kitomis dienomis jie įmasažuoja kūną aliejumi, tada valosi dantis, ausis, nosį, liežuvį. Paskui duše nusiplauna aliejaus perteklių", – pasakoja Justina.

Ji aiškina, kad aliejus išvalo toksinus iš organizmo ir išsaugo apsauginį odos sluoksnį. Prausdamiesi muilu mes šį sluoksnį nuplauname, dėl to oda tampa jautri, dirgli, išsivysto jos ligos.

Juodųjų sezamų aliejus labai giliai skverbiasi į odą, ją maitina, teigiamai veikia nervų sistemą. Tepant aliejų ant kaktos išsivalo mintys, nurimsta protas. Kvėpavimo takų valymas su specialiais žolelių ar prieskonių aliejais, lydyto "Ghi" sviesto gėrimas, garinė pirtis – tai pančakarma. Šios karališkomis vadinamos procedūros yra neatsiejama ajurvedinio gydymo dalis.

"Ajurveda yra labai maloni terapija, nes viskas atliekama labai švelniai, su didžiule pagarba žmogaus kūnui", – tvirtina Justina.

Išsiplėtusios kojų venos – klastinga ir grėsminga liga. Nors vis dar vyrauja nuomonė, kad jos gydymas yra skausmingas ir nemalonus, angiochirurgai džiaugiasi vis tobulėjančiais gydymo metodais.

Metodų – ne vienas

"Naujosios technologijos padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palengvina gydytojų darbą", – konstatuoja Respublikinės Kauno ligoninės Kraujagyslių skyriaus vedėjas Gediminas Grigas.

Ilgametę patirtį sukaupęs angiochirurgas teigia, kad šiomis dienomis venų gydymui pasitelkiamas ne vienas metodas.

"Pavyzdžiui, krioterapijai naudojama technika, skirta išsiplėtusių arba, medicinos terminais tariant, varikozinių šakų šalinimui, padeda išvengti didelių pjūvių. Paprastai užtenka tik mažos skylutės, per kurią ir pašalinamos varikozinės venos", – pabrėžia gydytojas G.Grigas.

Per operaciją į išsiplėtusią veną įvedamas zondas, ji sušaldoma su krauju iki 40 laipsnių šalčio ir tuomet pašalinama.

Keičiasi ir lazeriai

Venos gydomos ir lazeriu. Šis metodas pasižymi preciziškumu ir gerais kosmetiniais rezultatais. Jis taikomas jau seniai, bet yra nuolat tobulinamas.

"Venos lazeriu Lietuvoje gydomos jau apie dešimt metų. Anksčiau šie aparatai buvo tik tiesaus, linijinio spindulio. Dabar naudojame ir tulpinius bei žiedinius lazerinius aparatus, kurie yra saugesni paciento atžvilgiu", – aiškina gydytojas G.Grigas.

Vienas naujausių – radiodažnuminis gydymo būdas pripažintas geriausiu pasaulyje. Šiandien šis metodas taikomas ir Lietuvoje.

"Radiodažnuminis aparatas veikia tuo pačiu principu kaip ir lazerinis. Į veną įvedamas zondas, per kurį sklinda aukšto dažnumo radijo bangos. Jos koaguliuoja venų sienelėje esančius baltymus, todėl išsiplėtusi vena sulimpa", – gydytojas G.Grigas teigia, kad ligoniai turi žinoti, kas jiems daroma.

Skirtumas tarp lazerinio ir radiodažnuminio gydymo yra tik toks, kad vena nėra pašalinama. Radiodažnuminio gydymo metodas palengvina gydytojo darbą, operacijos yra saugesnės nei atliekamos lazeriniais aparatais.

Brangiau, bet efektyviau

"Norint ligą gydyti radiodažnuminiu būdu pacientui tenka primokėti už įrangos priedus, kurie reikalingi operacijai, nes ligonių kasos jos išlaidas padengia ne 100 proc.", – apgailestauja G.Grigas.

Gydytojas priduria, kad radiodažnuminis gydymo metodas suteikia galimybę po operacijos greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą, taip pat ir į darbą.

"Yra pacientų, kurie jau kitą dieną po operacijos eina į darbą. Tai leidžiame tik tuo atveju, jei darbas – ne fizinis", – tvirtina G.Grigas.

Operaciją atlikus bet kuriuo metodu reikalinga reabilitacija, tačiau radiodažnuminis gydymas jos trukmę sutrumpina net du tris kartus.

Pagrindinė priežastis – genai

Kraujagyslių chirurgo G.Grigo teigimu, venų varikozę sukelia įvairios priežastys, tačiau viena pagrindinių – genai.

"Jeigu seneliai, tėvai ar kiti giminaičiai serga venų varikoze, yra didelė tikimybė, kad ši liga pasireikš ir jums", – perspėja gydytojas.

Tačiau ligą gali sukelti ir antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas, stovimas darbas, nuolat patiriamas karštis ir drėgmė. Labai svarbu ligą nustatyti ir gydyti kuo ankščiau. Tuomet ir komplikacijų pasitaiko labai retai.

"Šiandien venų operacijos yra saugios. Laiku kreipusis į specialistus komplikacijos yra beveik neįmanomos", – tvirtina G.Grigas.

Deja, labai daug ligonių į gydytojus kreipiasi tik tada, kai kojas labai skauda, jos tinsta, atsiveria pigmentinės dėmės ir žaizdos. Tokiais atvejais, gydytojo teigimu, net ir po operacijos negalime tikėtis labai gerų rezultatų.

Moterys serga dažniau

"Šiandien naudojama įranga yra tobulesnė, po operacijų randų lieka labai nedaug. Jei pacientai nelauktų komplikacijų, randai būtų dar mažiau pastebimi", – gydytojas G.Grigas vertina ligos padarinius ir kosmetiniu požiūriu.

Moterys kojų venų ligomis serga dažniau nei vyrai. Neretai tai lemia dailiosios lyties atstovių avimi aukštakulniai batai.

"Avint aukštakulnius batus kojos nuolat yra įtemptos, o tai skatina išsivystyti varikozę", – atkreipia dėmesį gydytojas angiochirurgas.

Jis priduria, kad padidėjęs veninis slėgis kojose, skatinantis varikozę, gali atsirasti dėl antsvorio, sunkaus fizinio darbo, nuolatinio stovėjimo, nėštumo. Taip pat ligą gali sukelti hormonų svyravimai, kontraceptinių preparatų vartojimas.

"Nustatyta, kad kontraceptinius preparatus ilgai vartojančios moterys venų varikoze serga dažniau nei tos, kurios šių preparatų nenaudoja", – pastebi G.Grigas.

Jis priduria, kad operacinis gydymas taikomas, kai išbandytos kitokios gydymo priemonės. Gydytojas pataria mūvėti specialias kojines, kurios išvaizda nesiskiria nuo paprastų. Svarbu nepamiršti sporto ir masažo, o kojose susikaupusį nuovargį puikiai padės įveikti kontrastinės vandens vonios.

Širšės įkandimas alergišką žmogų gali numarinti. Alergenų gausa, aplinkos tarša, netgi įvairių medikamentų, slopinančių imuninę sistemą, vartojimas sukelia alergines ligas. Kaip jų išvengti užklupus – greitai atpažinti, aiškina gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė.

– Žinome, kad yra augalų žiedadulkėms alergiškų žmonių. Kas dar sukelia alergines ligas?

– Alergiją gali sukelti labai daug dalykų, dažniausiai tai yra mums įprastos ir aplinkoje kasdien sutinkamos baltyminės kilmės medžiagos, natūralūs baltymai. Šių alergenų yra ir dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, pavyzdžiui, karvės piene, kiaušiniuose, riešutuose.

Yra alergenų, kuriuos mes įkvepiame, juolab kai aplinka užteršta. Didžiausia šių alergenų grupė – žiedadulkės ir namų dulkių erkės. Yrantis ozonas padaro žiedadulkes dar pavojingesnes. Alergenų taip pat yra bet kokio gyvūno – šuns, katės, triušio ar arklio – seilėse, odos pleiskanose ir kailyje.

Dar viena grupė – cheminiai alergenai. Visi žinome, kad alerginių reakcijų gali kilti nuo vaistų ir konservantų, kurių yra įvairiuose plovikliuose, skalbikliuose. Medicinos darbuotojai ar vaikai, kurie jau nuo ankstaus amžiaus yra patyrę labai daug operacijų, gali būti alergiški lateksui. Lateksas yra natūralus gamtos alergenas, gaunamas iš augalo.

Šiuo metu itin suaktyvėję vabzdžiai pavojingi tuo, kad įgėlus jų alergenai patenka tiesiai į kraują ir gali sukelti net mirtį. Žinoma, kad uodo įgėlimas sukelia itin nemalonią alerginę reakciją.

– Kokiomis alergijomis dažniausiai serga žmones?

– Daug daugiau žmonių mano, kad jie yra alergiški maistui, negu iš tikrųjų taip yra. Daugiausia yra alergiškų įkvepiamiems alergenams, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, rečiau – gyvūnams. Dažniausiai pasitaikanti alerginė reakcija yra alerginė sloga. Retas žmogus būna alergiškas tik vienam alergenui. Atlikdami tyrimus, dažnai nustatome, kad žmogus yra jautrus keliems alergenams. Pavasarį pasireiškus alerginei slogai nuo žiedadulkių paaiškėja, kad ji yra žiemą kankinusios slogos nuo namuose esančių dulkių erkių tęsinys.

– Kaip atpažinti užslėptą alergiją?

– Ši liga kartais būna tikrai sunkiai pastebima, kol vieną dieną pasireiškia labai stipriai. Deja, mes negalime prognozuoti, kada tai gali nutikti. Žmogus daug metų gali valgyti tą patį maistą ir nejausti jokių alergijos simptomų, kol galiausiai vieną dieną patiria anafilaksinį šoką. Jis gali būti mirtinas. Alergijos pasireiškimą lemia papildomi vidiniai arba išoriniai veiksniai, tokie, kaip alkoholio ar vaistų vartojimas, fizinis krūvis, stresas, tam tikros hormoninės būklės. Šie veiksniai skatina žarnyno pralaidumą, ir alergenas labai greitai patenka į kraują. Alergija maistui gali būti visai nepastebima, o simptomai prilyginami kitoms skrandžio, žarnyno ligoms.

– Kodėl ši liga nėra išgydoma?

– Labai dažnai žmonės mano: jeigu esu alergiškas, tai niekas man nepadės. Nepakanka nueiti į vaistinę ir nusipirkti pirmų pasitaikiusių vaistų. Alergiją nuo žiedadulkių, namų dulkių erkių ir kačių galima gydyti taikant organizmo nejautrą. Net jeigu žmogus pateko į tuos 40 proc. europiečių, kurie serga alergine sloga, vis tiek galime padėti. Galime nujautrinti, gydyti alergenų preparatais, kad sumažintume reakcijos plitimą, progresavimą iki astmos, kad palengvintume simptomus ar net išgydytume.

Žmonėms, kurie yra alergiški bitėms, širšėms ar vapsvoms, taikant alergenų imunoterapiją, suteikiama galimybė sumažinti anafilaksijos riziką iki 5 proc. Šiuo metu mums lengviau gydyti alergiją, nei patarti, kaip nuo jos apsisaugoti. Turbūt dėl to dažniau kalbame apie antrinę profilaktiką, apie tai, kad labai svarbu laiku kreiptis į specialistus.

– Kas yra imunoterpija?

– Tai organizmo nujautrinimas tais pačiais alergenais, kuriems žmogus yra jautrus. Šis metodas taikomas jau daugiau nei 110 metų. Apie jį žinome labai daug, bet reikia daug laiko, trejų ar net penkerių metų, kad liga sumažėtų, neprogresuotų ir atsitrauktų.

Dažniausiai į gydytojus kreipiamasi tuomet, kai pasireiškia sunkesnės alerginės reakcijos, pavyzdžiui, bėrimai, tinimai, anafilaksija – pati grėsmingiausia alerginė reakcija. Konsultuodami pacientus dažnai pastebime, kad į pirmuosius alergijos požymius jie nekreipė dėmesio.

– Patarkite, kaip alergiškas žmogus gali padėti pats sau?

– Gydytojui įvertinus rizikos grupę, pagal ją kai kuriems pacientams patariama nešiotis pirmosios pagalbos vaistų. Jei žmogus alergiškas maistui, būtina vengti maisto produktų, kurių netoleruoja. Ne be reikalo šiandien ant produktų pakuočių žymima jų sudėtis. Jei vabzdžių įkandimams alergiškam žmogui įgėlė bitė, širšė ar vapsva, jis gali nespėti nuvykti į gydymo įstaigą. Alergologai tokiems žmonėms skiria nešiotis vaistų – adrenalino. Jis nelaimės atveju apsaugos nuo mirties.

Nepaisant vis labiau mados pasaulyje triumfuojančio natūralumo, vasarai atėjus šviesios ir skaisčios odos populiarumas užleidžia vietą saulės nurudintiems kūnams. Ar įdegti sveika?

Apsaugoti odą būtina

Kadaise įdegusi, tamsi oda buvo siejama su vargingąja visuomenės dalimi, o šiandien tai – vis dar grožio ir seksualumo požymis.

Garsios Lietuvos moterys neneigia, kad įdegęs kūnas joms patrauklus, tačiau žino, kad nevalia persistengti ir būtina pasirūpinti odos apsauga.

Verslininkė Inga Budrienė tikina jokių išskirtinių priemonių siekdama gražesnio įdegio tikrai nenaudojanti.

"Morkų sultis geriu dėl sveikatos, o ne dėl gražesnio įdegio", – juokiasi žinoma moteris ir prisipažįsta, kad labai mėgsta pasilepinti saulės voniomis.

Inga imasi ir atsargumo priemonių. Moters nuomone, įdegio  labiau trokšta jaunos merginos. Jos dar negalvoja apie galimus padarinius sulaukus vyresnio amžiaus.

"Prieš deginimąsi visuomet naudoju odą apsaugančias priemones, stengiuosi, kad saulė nepaliestų veido. Bėgant metams nuo saulės spindulių išryškėja ir pigmentinės dėmės, todėl stengiuosi naudoti stipraus poveikio apsauginius kremus, ant galvos užsidedu skrybėlaitę", – savo metodus atskleidžia I.Budrienė.

Ji reta viešnia soliariumuose, čia apsilanko tik prieš kokią nors šventę, kai nori apsirengti atviresniu drabužiu.

"Tikrai būna, kad žiemą norisi saulės ir šilumos, ar prieš kokią nors šventę į soliariumą nueiti tikrai tenka, bet tai būna labai retai. Nesureikšminu to, manau, kad natūrali saulė yra sveikesnė nei soliariumo lempos", – tvirtino I.Budrienė prieš atostogas, kurias rengėsi praleisti Alikantėje.

Gelbsti kremai

Viena garsiausių Lietuvos sportinių šokių šokėjų, Europos ir pasaulio čempionė Edita Daniūtė pabrėžia, kad šokių aikštelėje  įdegis labai svarbu.

"Baltas kūnas ant parketo nesižiūri", – atvirai kalba ilgus metus šokio pasaulyje praleidusi moteris.

Prieš pasirodymus ji naudodavo įdegio įspūdį sukeliančius kremus. Editos nuomone, tai pats greičiausias ir efektyviausias būdas atrodyti gražiai.

"Svarbiausia – išsirinkti tinkamą savaiminio įdegio kremo atspalvį, atsižvelgiant į savo odos spalvą. Jeigu ji šviesi, rinktis reikėtų šviesų atspalvį, nes nuo tamsaus ant odos atsiras dėmių. Prieš tepant kremą, kūno odą reikia nušveisti specialiu šveitikliu, kad įdegis būtų lygus ir išliktų ilgiau", – patarimus dalija Edita.

Nesideginti sveikiau

Šokėjos nuomone, gražus kūnas nebūtinai turi būti įdegęs, bet po juo galima paslėpti trūkumus.

"Jeigu oda yra lygi, balta, be apgamų, be defektų, tai baltas kūnas tikrai yra labai gražu. Įdegęs žmogus atrodo lieknesnis,  išryškėja raumenys", – dalijasi mintimis E.Daniūtė.

Nors šokėjos kūnas turi būti tamsokas, ji vengia lankytis soliariumuose. Yra įsitikinusi, kad tai nesveika, gali sukelti sunkių ligų.

Net ir tuomet, kai tenka apsilankyti soliariume, Edita renkasi apsaugos priemones, ypač veido, kad jis liktų baltas. Moters  nuomone, savaiminio įdegio kremai padeda lengviau ir greičiau pasiekti norimą atspalvį, o jų efektyvumas yra vienodas, skiriasi tik kvapas.

"Jokio skirtumo tarp savaiminio įdegio kremų nėra, gali skirtis kvapas, tačiau, jiems pradėjus veikti, visi vienodai dvokia", – juokiasi Edita.

Savimi reikia rūpintis

Jaunoji Lietuvos popscenos princesė Gabrielė Grygolaitytė-Vasha savo gerbėjus stebina ne tik dainomis, bet ir išpuoselėta nepriekaištinga išvaizda.

Mergina neslepia, kad grožiui skiria nemažai laiko, bet rūpinasi ne įdegiui, o oda. Dainininkė įsitikinusi, kad ją saugoti būtina, nes padariniai gali būti itin nemalonūs.

"Svarbiausia – saugoti odą, kad ji neišsausėtų, degintis saulėje su saiku, o ne kasdien nuo ryto iki vakaro", – tvirtai teigia  Gabrielė.

Ji neneigia, kad saulėje pasideginti mėgsta, o ir soliariumo šaltą žiemos dieną nevengia. Mergina atvirauja, kad jai tai tikrai maloni procedūra. Žavioji tamsiaplaukė tikina esanti ne prieš šviesią odą, tačiau, jos manymu, kiekvienas atrodo taip, kaip nori, o ji įdegusi sau patinka labiau.

Ligų nebijo

Gabrielė įsitikinusi, kad saikingai degintis saulėje nėra pavojinga.

Paklausta, ar niekuomet nesusigundė išbandyti savaiminio įdegio kremų, mergina teigia, kad jų naudoti net nesvarsto, jai labiau patinka pasilepinti natūralios saulės voniomis. Kai tam nėra galimybių, renkasi soliariumą.

Gabrielė nesibaimina galimų odos ligų, taip pat ir odos vėžio. Mergina linkusi mąstyti optimistiškai.

"Problemų dėl sveikatos dar neturėjau, o ir nemanau, kad turėsiu, nes jaučiu saiką. Nesu iš tų tikrųjų blondinių, kurios, be peroksido, saulės ir soliariumo nieko daugiau nemato", – tokia G.Grygolaitytės nuomonė.

Komentarai

Jolanta Urbštienė, gydytoja dermatologė

Soliariume lankytis galima, tačiau tai daryti reikėtų saikingai ir, be abejo, ne vasarą. Nepaisant, kad kai kuriais  atvejais soliariume gydomos kai kurios odos ligas, merginų ir moterų trokštamas šokoladinis įdegis yra nesveika. Visų pirma ultravioletiniai spinduliai sukelia odos senėjimą, o sulaukus vyresnio amžiaus atsiranda įvairių pigmentinių dėmių, karpų, kurios yra sunkiai panaikinamos. Ultravioletiniai spinduliai didina odos melanomos riziką.

Kremai, skatinantys įdegį, taip pat nėra rekomenduojami, nes jie spartina odos senėjimo procesus. Savaiminio įdegio priemonės yra tinkamesnis variantas norinčiosioms įdegti, bet labai svarbu, kad jos būtų kokybiškos.

Nusprendus degintis natūralioje saulėje, būtina tai daryti palaipsniui ir naudoti apsauginius kremus tiek prieš, tiek po deginimosi. Svarbu pasirinkti saugias, degintis tinkamas valandas ir rūpintis, kad oda neperdegtų. Daugiau dėmesio reikėtų skirti veido odos apsaugai, nes tai atviriausia ir labiausiai saulės spindulių paliečiama dalis. Deginantis jokiu būdu negalima naudoti dekoratyvinės kosmetikos dėl galimų alerginių reakcijų. Buvimo saulėje laikas priklauso nuo amžiaus ir odos tipo. Jeigu odoje daug apgamų, ji labai šviesi ir linkusi degti raudonai, saulės spindulių patariama vengti.

Jūratė Švarcaitė, vaistininkė

Kai tik saulės spinduliai tampa kaitresni, vaistinėse padaugėja žmonių, ne tik ieškančių efektyviausių apsaugos priemonių nuo saulės, bet ir besiskundžiančių nudegimo saulėje simptomais. Įdegis – tai natūrali odos apsauginė reakcija, sauganti odą nuo žalingo ultravioletinių (UV) saulės spindulių poveikio. Per ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose, nenaudojant apsauginių saulės filtrų, gali pažeisti paviršinį odos sluoksnį – sukelti nudegimą, o nudegimas saulėje – gyvo odos audinio pažeidimas. Siekiant jo išvengti, reikia naudoti tinkamas saugančias nuo saulės priemones. Kremu reikia pasitepti 20–30 min. prieš einant į lauką, tepti pakartotinai po maudynių ir kas 1–2 val. Apsauginio saulės kremo apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) turėtų būti ne mažesnis nei 15. Rinkitės apsaugos priemones atsižvelgdami į savo odos tipą ir laiką, kurį ketinate praleisti saulėje. Nešiokite akinius nuo saulės. Svarbu, kad jums patinkantys akiniai visiškai dengtų akis. Akys yra ypač jautrios UV spinduliams. Būdami tiesioginėje saulėje išsirinkite tinkamą aprangą: įdegis saulėje palieka pėdsakų, turi ilgalaikį poveikį, kuris spartina senėjimo procesus. Drėkinkite odą: naudokite kūno ir veido odą drėkinančias priemones, atitinkančias jūsų odos tipą. Tai užtikrins jūsų odos drėgmės balansą, apsaugos odą nuo išsausėjimo, pleiskanojimo ir pigmentinių dėmių atsiradimo.

Nudegimo saulėje simptomai ir pirmoji pagalba

Nudegimo simptomai išryškėja kelios valandos po deginimosi ir stipriausiai jaučiami po paros.

Šie simptomai dažnai primena kitų uždegimų simptomus: oda  raudona, prilietus šilta, jaučiamas nežymus ar stiprus skausmas, patinimas, gali atsirasti pūslių, šaltkrėtis, karščiavimas, pykinimas ir nuovargis.

Nudegus rekomenduojamas simptominis gydymas: šalti kompresai ant nudegusios vietos, šaltas dušas.

Ant pažeistų vietų rekomenduojama tepti drėkinamuosius, odą raminančius losjonus, kurių sudėtyje yra alijošiaus ar kitų intensyvių drėkiklių.

Vengti kūno priežiūros priemonių, kurių pagrindas – aliejus.

Esant didesniam skausmui ar temperatūrai galima vartoti skausmo malšinamuosius, uždegimo slopinamųjų