SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog balandį infliacija buvo mažesnė nei įprasta šiam mėnesiui.

„Dabar, visus sezoninius veiksnius iš esmės persvėrė trys veiksniai. Iš jų pagrindinis, kodėl mėnesinė infliacija buvo tokia maža, tai buvo iš esmės dėl atpigusių gamtinių dujų. Čia nebuvo kažkoks labai nustebinęs dalykas, nes vėlgi, tai buvo VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – BNS) sprendimas prieš daugiau negu mėnesį, kad gamtinių dujų kainos, priklausomai nuo suvartojamo kiekio, mažėjo 20–30 proc.“, – BNS teigė T. Povilauskas.

Turime arti nulio metinę infliaciją ir greičiausiai į tą metinę defliaciją neišlįsime, bet būsime arti.

 

Tuo metu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad šiuo metu infliacija Lietuvoje viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – taip yra dėl to, kad lyginamasi su vienais aukščiausių Bendrijoje buvusių rodiklių, fiksuotų praėjusiais metais.

„Esminė priežastis, kalbant apie metinį rezultatą yra ta, kad mes vis dar lyginame infliaciją su pakankamai aukšta praeitų metų baze. Šiais metais Lietuva turi vieną iš žemiausių metinių infliacijos rodiklių Europoje tik dėl to, kad praėjusiais metais mes turėjome vieną iš aukščiausių“, – BNS aiškino A. Izgorodinas.

Ekonomistas pridūrė, kad infliaciją kol kas labiausiai palaiko tie segmentai, kuriuos paveikė mokestiniai pokyčiai.

„Metinei infliacijai daugiausiai įtakos turėjo restoranų, kavinių, tabako gaminių ir panašių produktų kainos, kurioms iš esmės pakilo akcizai ir PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifas – BNS). Kitu atveju mes turėtume nedidelę metinę defliaciją“, – sakė A. Izgorodinas.

„Matome šiokį tokį paslaugų infliacijos sulėtėjimą, kas yra teigiama, nes paslaugų sektoriaus infliacija šiuo metu kelia daugiausiai problemų“, – pridūrė jis.

A. Izgorodinas sako, jog šiemet Lietuvoje galėtų būti fiksuota nedidelė, iki 1 proc. metinė defliacija.

„Aš neprognozuočiau didelės metinės defliacijos Lietuvoje. Iš vienos pusės, kainos dabar stabilizuojasi ir pradėjo stagnuoti, bet aš nematau didelio kainų kritimo todėl, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra pakankamai sparčiai augantys. (...) Defliacija bus labai nedidelė – iki 1 proc.“, – sakė A. Izgorodinas.

Tuo metu T. Povilauskas metinės defliacijos šiemet nesitiki. Jo teigimu, galėtų būti fiksuojama artima nuliui metinė infliacija. 

„Turime arti nulio metinę infliaciją ir greičiausiai į tą metinę defliaciją neišlįsime, bet būsime arti. Žiūrėsime, kas bus gegužę, nes intriga yra. Gegužę kol kas degalų kainos yra šiek tiek sumažėjusios. (...) Gegužė neturėtų atnešti kažkokių pokyčių, turėsime labai panašius skaičius“, – sakė T. Povilauskas.

Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį paskelbė, jog 0,1 proc. mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 3,7 proc.

„Sutrumpinti, palengvinti, supaprastinti, išlaisvinti vartotoją nuo papildomų išlaidų. (...) Šiais pasiūlymais mes siekiame užtikrinti, kad būsto paskolą turėdamas galėtų dėrėtis ir nepermokėti, gyventojas neturi būti dešimt metų ištikimas vienam bankui“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Žmonės nepasinaudoja šita galimybe, ne todėl, kad nenorėtų, bet todėl, kad ji yra ir sudėtinga, ir brangi“, – pridūrė jis.

LB ir Finansų ministerija siūlo nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui, taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – vartotojams nereikėtų rūpintis banko pažymomis, paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą bet kada, nemokėti išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų.

Pasak G. Šimkaus, įgyvendinus siūlymus, paskolų refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių, o  dabartiniai būsto paskolų turėtojai galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų.

Praktika rodo, kad Lietuvoje refinansavimas vyksta ypatingai retai, kai kitose valstybėse jis yra gana dažnas.

 

Anot siūlymų, vartotojams taip pat nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, vartotojui nereikėtų mokėti už notarą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitais metais.

„Tikslas būtų rudens sesijoje jau startuoti su šiuo projektu, kad kitais metais jau galėtume pasinaudoti šitomis galimybėmis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Anot jos, toks sprendimas paskatintų bankų konkurenciją, taip pat Lietuvos rinką padarytų patrauklesnę dar šalyje neveikiantiems bankams.

„Kiti rinkos žaidėjai, susidomėjimas yra, kad matytų, jog mūsų rinka yra atvira“, – sakė ministrė.

„Praktika rodo, kad Lietuvoje refinansavimas vyksta ypatingai retai, kai kitose valstybėse jis yra gana dažnas“, – pridūrė ji.

LB turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 metų mažėjo trečdaliu nuo 2,4 iki 1,65 proc. Paskolos, kurios suteiktos didesnėmis nei šiuo metu maržomis, sudaro apie du trečdalius visų paskolų.

„Tarkime, turime 100 tūkst. eurų dydžio paskolą, jos refinansavimo išlaidos mūsų skaičiavimais būtų šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. (...) Tarkime, refinansavus šią paskolą, marža sumažėtų 0,2 proc. punktais, iš tiesų labai konservatyvus sumažėjimo vertinimas, paskolos likutinė trukmė, tarkime, yra 20 metų, (...) tokiu atveju, per likusį paskolos laiką, vien dėl maržos sumažėjimo, pavyktų sutaupyti apie 1,2 tūkst. eurų“, – aiškino G. Šimkus.

Šiuo metu vartotojas naujam kreditoriui turi pats pateikti naują įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį ir sutikimą įkeisti turtą naujam kreditoriui. Už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties sudarymo mokestį.

„Apibendrintai matome, kad sprendimas tikrai pasiteisino, turime šiai dienai skaidresnę šitą sritį arba visą sektorių automobilių rinkos ir ne veltui buvo priešinamasi, nes automobiliu rinkos šešėlis matomai buvo didelis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

„Tas skaičius susijęs su fiziniais asmenimis išaugo apie 40 proc., o su juridiniais asmenimis apie 10 proc.“, – pridūrė ji.

Transporto priemonių savininkų deklaravimo kodo (SDK) sistema įsigaliojo prieš trejus metus – 2021-ųjų gegužę.

Prieš įsigaliojant SDK, per metus buvo sumokėta 176 mln. eurų mokesčių.

„Regitros“ vadovo Vaido Dominausko teigimu, per metus suteikiama apie 900 tūkst. SDK.

„Per metus yra suteikiama arti 900 tūkst. savininko deklaravimo kodų, pirkėjai nuosavybės deklaravimą gali atlikti labai paprastai ir patogiai internetu ir nemokamai, tokį būdą renkasi 7 iš 10-ies „Regitros“ klientų“, – konferencijoje teigė jis.

Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius (...)

 

Anot jo, per trejus metus „Regitra“ įgyvendino kelis pokyčius, kurie palengvina SDK suteikimą.

„Prailginome savininko deklaravimo laikotarpį iki 10-ies dienų. Atitinkamai po penkias dienas suteikėm tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Taip pat supaprastinome tvarką, kada automobilio nuosavybė yra perduodama užsieniečiui“, – sakė V. Dominauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė pabrėžė, kad SDK įvedimo nauda gerokai pranoko lūkesčius.

„Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius, treti – daugiau negu 300 mln. eurų“, – konferencijoje sakė ji.

VMI vadovė taip pat pabrėžė, kad per trejus metus sumažėjo nustatomų pažeidimų kiekis.

„Tik įvedus SDK kodą pirmaisiais metais kas penktas automobilis, kai tikrindavome keliuose, neturėjo SDK kodo. Dabar – jau kas dešimtas. Tik įvedus SDK kodą, kas trečias automobilis, kurį tikrinome prekybos aikštelėje neturėjo SDK kodo, dabar – kas aštuntas“, – teigė E. Janušienė.

V. Dominauskas pridūrė, kad įvedus SDK mažėja galimai fiktyvių sandorių, sudarytų su Lietuvos gyventojais, kitaip vadinamų „kauferių“.

„Nors kasmet įregistruojamų transporto priemonių skaičius auga, tačiau galime matyti tendenciją, kad mažėja sudarytų sandorių skaičius iš tų šalių, iš kurių įvežama daugiausiai transporto priemonių. Pavyzdžiui, importas iš Vokietijos sumažėjo – 20 proc., Prancūzijos – 15 proc., Italijos – 19 proc.“, – nurodė V. Dominauskas.

„Iki nulio (pažeidimų – BNS) dar pasistengti reikia, bet progresas yra akivaizdus“, – apibendrino VMI vadovė E. Janušienė.

„Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Finansinės paslaugos nėra dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti. Yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų teikėjo, yra ir tam tikri regioniniai, finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas, deja, yra ir jautrus, ir skausmingas atskiroms visuomenės dalims“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų teikiamas paslaugas. Jis priminė, kad visų kredito ir mokėjimo įstaigų įkainiai yra skelbiami LB svetainėje.

„Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį, tame tarpe ir bazinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuris, tikiuosi, atpigs“, – teigė G. Šimkus. 

Vyriausybė balandį pritarė Finansų ministerijos ir LB siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus.

Skaičiuojama, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Praėjusią savaitę BNS skelbė, jog nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai.

Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.

Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį (...)

 

LB valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu plėtrą Baltijos regione planuoja pusė čia veikiančių bankų

Ilguoju laikotarpiu pusė Baltijos šalyse veikiančių tarptautinių finansų grupių planuoja plėtrą regione, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Naujausi Vienos iniciatyvos tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu plėstis regione planuoja pusė čia veikiančių tarptautinių finansų grupių, per metus plėtrą planuojančių banku dalis išaugo daugiau negu pusantro karto“, – pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos „Vienna Initiative Full Forum 2024“ metu žurnalistams sakė sakė G. Šimkus.

Anot jo, Baltijos šalių bankų sektoriuje yra didelė bankų, kurie orientuojasi į aukštą pelningumą, koncentracija.

„Šių metų pradžios rodikliai yra šiek tiek kuklesni, tačiau vis tiek pelnas yra įspūdingas ir vienas geriausių regione. Tai reiškia, kad erdvės konkurencijai Lietuvos ir, leisiu sau padaryti platesnį apibendrinimą, Baltijos valstybių regione tikrai yra“, – sakė G. Šimkus.

Anot LB pranešimo, naujausi Vienos iniciatyvos bankų skolinimo tyrimo rezultatai rodo, kad strateginėje perspektyvoje tarptautiniai bankai ketina didinti veiklos apimtį Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos regione. Apie ilgalaikę plėtrą kalbančių tarptautinių bankų dalis per metus pernai padidėjo nuo 30 iki 50 proc.

„Jo patrauklumą didina tai, kad bankų pelningumas regiono šalyse paprastai yra didesnis nei patronuojančiųjų bankų šalyse. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sektoriaus rodikliai yra vieni geriausių Europoje“, – teigiama pranešime.

Vienos iniciatyvinio komiteto pirmininkas bei Kroatijos centrinio banko vadovas Borisas Vujčičius pridūrė, kad šiuo metu Rytų, Pietryčių ir Centrinės Europos regionų tarptautinės institucijos vis dar nepasivijusios Vakarų Europos valstybių, tačiau dėl šios priežasties, jų augimas – spartesnis.

„Per ateinančius trejus metus visų šio regiono tarptautinių institucijų rezultatai augs dar apie tris kartus sparčiau nei senųjų (tarptautinių bankų – BNS)", – konferencijoje teigė jis.

Vienos iniciatyvos forumas – nuolatinis aukšto lygio centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, didžiausių tarpvalstybinių bankų grupių ir kitų finansų sektoriaus suinteresuotųjų šalių atstovų diskusijų forumas, kuriame politikos formuotojai ir sektoriaus atstovai dalijasi nuomonėmis apie konkrečius klausimus iš skirtingų perspektyvų.

Šią savaitę Vilniuje vykstanti tarptautinė konferencija „Vienna Initiative Full Forum 2024“ organizuojama kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos investicijų banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banko grupe, Europos centriniu banku ir Europos Komisija.

Vis dėlto centrinio banko vadovas pabrėžė, jog pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.  

„Jeigu būtų įšaldytas (...) solidarumo įnašo skaičiavimo lyginamasis periodas 2019–2022 metų laikotarpiui, tai solidarumo įnašo 2025 metais galėtų būti surenkama apie 50–70 mln. eurų“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Pirmas dalykas (įnašas mažėtų – BNS), dėl mažesnio pelno, antras dalykas – dėl pačio mokesčio dizaino, kad naujos paskolos ir iš jų gaunamos pajamos yra neįtraukiamos į tą solidarumo įnašo bazę“, – pridūrė G. Šimkus. 

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.

Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis (...)

 

Preliminariais LB skaičiavimais, 2025 metais šalyje veikiančių bankų pelnas turėtų siekti apie 700 mln. eurų.

„Taigi, vis dar didelis ir solidus, bet mažesnis negu šiais metais (bankų pelnas – BNS), ir tai lemtų keletas priežasčių. Viena yra susijusi su tikėtinu palūkanų normų mažėjimu, kitas dalykas, kad pačių bankų įsipareigojimų struktūra keičiasi. Po truputį, deja ne taip greitai, kaip mes norėtume, auga terminuotųjų indėlių dalis, už kuriuos yra mokamos aukštesnės palūkanos“, – aiškino G. Šimkus.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Pernai įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Už 2023 metus įnašas skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.

„Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis – tą reikia turėti omenyje. Todėl tie kiti diskutuotini mokesčių pakeitimai yra labai svarbūs, jeigu mes norime užtikrinti tvarų gynybos išlaidų finansavimą ateityje“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, eilės susidarė dėl išaugusių gabenimo srautų bei kelių pasienio punktų uždarymo Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos valstybėse.

„Priežastys yra kelios, kodėl tokia situacija susidarė. Pirmoji priežastis tai yra dideli krovinių gabenimo srautai, kurie driekiasi per Lietuvą, kaip tranzitinę valstybę. (...) Kitas dalykas yra muitinės procedūros pailgėjusios, o jos pailgėjo todėl, kad, kaip žinome, dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos Rusijai, Baltarusijai, krovinių gabenimui ir tos patikros, kurias atlieka kolegos muitininkai, jos yra gana ilgos“, – LRT radijui šeštadienį sakė G. Mišutis.

„Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad mūsų kaimyninės šalys, tai yra Lenkija ir Latvija, turi tik po vieną veikiantį pasienio kontrolės punktą pasieniuose savo su Baltarusija, per kurį irgi driekiasi ilgos vilkikų eilės“, – pridūrė jis.

G. Mišutis taip pat pažymėjo, jog ateinančios stačiatikių Velykos „irgi lemia, kad daugiau krovinių gabenimas suaktyvėjo, kaip ir prieš bet kurias šventes“.

Anot VSAT atstovo, didžioji dalis vilkikų vairuotojų – baltarusiai.

„Tie, kurie dabar stovi, tai didžioji dalis jų yra Baltarusijos piliečiai. Yra nemažai Rusijos piliečių laukiančių vilkikų vairuotojų. Taip pat tų, kurie Kaliningrado tranzitu vyksta per Lietuvą į Rusiją per Baltarusiją. Taip pat didesnė dalis yra Kirgizai vairuotojai, Kazachai, Uzbekai“, – LRT radijui sakė G. Mišutis.

„Tokių kaip Lietuvos piliečių, ar Lenkijos, ar Latvijos tarp vairuotojų vilkikų yra tikrai labai nedaug“, – pabrėžė jis.

Tie, kurie dabar stovi, tai didžioji dalis jų yra Baltarusijos piliečiai.

G. Mišučio teigimu, nors pasienyje šiuo metu eilės yra didelės – jos nėra rekordinės „ir tai nėra pati blogiausia situacija, kokia pasienio kontrolės punktų egzistavimo laiku yra buvusi“.

Kovo 1 dieną Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus –punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

„Kad ir kaip mes gal kartais kritiškai į save žiurime iš vidaus, bet kai pasilyginam save su kitomis šalimis, tai mes ir 2023 metais, ir 2024 metais atrodom tikrai gerai. (...) Pirmo ketvirčio (BVP – BNS) rodikliai buvo geresni negu laukėme ir stipresni negu ES vidurkis“, – ketvirtadienį pristatydamas banko prognozes teigė T. Povilauskas.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento.

T. Povilauskas, remdamasis Eurostato duomenimis, pabrėžė, jog metinė apdirbamoji gamyba Lietuvoje 2024 metų vasarį augo 0,1 proc. – tai 7-as aukščiausias augimas ES, mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 2,2 proc. (5-as aukščiausias augimas ES), BVP 2023 metų ketvirtojo ketvirčio augimas, palyginti su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu, siekė 7 proc. ir buvo 8-oje vietoje ES.

„Lyginant su kitomis šalimis mes atrodom tikrai neblogai, vertinant ekonomikos pokyčius“, – teigė T. Povilauskas.

Tai 2008 metais tam atsigavimui prireikė šešerių metų, o dabar tik dviejų. Bet čia svarbu pažymėti, kad perkamoji galia atsigavo tų žmonių, kurie neturi paskolų.

„Ta prognozė mūsų, pusantro procento, yra tikrai tokia pesimistinė, nes buvo suderinta dar prieš pirmo ketvirčio BVP paskelbimą“, – pridūrė ekonomistas.

Banko analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1 proc. –  1 proc. punkto mažiau nei prognozuota šiemet sausį. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc.

Anot T. Povilausko, šiais metais nedidelę infliaciją lemia sumažėjusios energetikos kainos, kurios kitais metais jau bus nusistovėjusios, todėl tokios įtakos infliacijai nedarys.

„Pirmą ketvirtį beveik visus mėnesius infliacija buvo mažesnė negu turėjome prielaidose, tai todėl sumažinome nuo dviejų iki vieno procento, (...) bet nemanau, kad mes išvysime metinę defliaciją (…) manau, kad gegužę, birželį tas skaičius ir liks siek tiek aukščiau nulio“, – teigė ekonomistas.

Bankas prognozuoja, kad namų ūkio vartojimas Lietuvoje šiemet augs 2,8 proc. (sausio prognozė – 2,8 proc.), o kitąmet – 3,2 proc. (3,2 proc.) Tuo metu šalies eksportas šiemet turėtų augti 0,5 proc. (1 proc.), o kitais metais – 4 procentais (4 proc.).

T. Povilausko teigimu, vartotoju perkamoji galia Lietuvoje atsigavo greitai, tačiau tą jaučia tik tie gyventojai, kurie neturi paskolų.

„Mes dabar grįžtame į tą perkamąją galią, kur buvo prieš dvejus metus. (...) Tai 2008 metais tam atsigavimui prireikė šešerių metų, o dabar tik dviejų. Bet čia svarbu pažymėti, kad perkamoji galia atsigavo tų žmonių, kurie neturi paskolų“, – sakė T. Povilauskas.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas, anot SEB, šiemet turėtų siekti 9,2 proc. (sausio prognozė – 8,5 proc.), 2025 metais – 7,5 proc. (7 proc.). Nedarbo prognozė padidinta 0,2 punkto iki 7 proc., kitąmet jis sieks 6,6 procento.

Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas tiek šiemet, tiek kitąmet sieks 2,5 proc. BVP. Sausį prognozuota, jog 2025 metais šis rodiklis sieks 1,8 proc.

„Kažkokių didelių pokyčių nebuvo, o tie, kurie buvo, aš juos labiau įvardinčiau kaip teigiamus“, – apibendrindamas prognozes teigė T. Povilauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokio BVP augimo galima tikėtis ir ateinančiais metų ketvirčiais.

„Toks BVP šuolis nėra netikėtas ir panašu, kad jeigu nebus didelių neigiamų netikėtumų, išorinių šokų, tai toks augimas turėtų tęstis ir likusiais šių metų ketvirčiais“, – antradienį BNS sakė N. Mačiulis.

„Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.

Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, pirmojo ketvirčio BVP įvertis yra optimistiškas, jis rodo, jog Lietuvos ekonomika „grįžo į augimo trajektoriją“.

„Tą rodo tiek ketvirtinis, tiek metinis augimas. Toks rezultatas leidžia tikėtis, kad Lietuvai visai neblogai pavyko susidoroti su nepalankia verslo ciklo faze, aukštų palūkanų normų aplinka, vangumu eksporto rinkose“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kad artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika toliau didės, prognozuoja ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

„Tokia ekonomikos raida numatoma, nes tikimasi, kad palengva atsigaus paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse, o tai palankiai veiks prekių ir paslaugų eksporto raidą. Taip pat nenustoti augti turėtų ir vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – LB pranešime antradienį teigė D. Imbrasas.

Anot „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, Lietuvos BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau augančios investicijos.

„Matome, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtys buvo išaugusios dešimtadaliu dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios ir didėjančios mažmeninės prekybos“, – aiškino N. Mačiulis.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė sakė, kad šiemet geresnius rezultatus turėtų rodyti Lietuvos pramonė.

„Jau panašu, kad didžiausias skausmo taškas, dugnas praeityje, jau po truputį pramonės įmonės ruošiasi naujo gamybos ciklo pradžiai, kaupia naujas atsargas, matyt, ir užsakymų daugėja – ypatingai (tai rodo – BNS) pernai reikšmingą susitraukimą demonstravusios pramonės šakos“, – teigė analitikė.

Anot jos, šiemet, ypač antrąjį pusmetį, kuomet euro zonoje, tikėtina, bus mažinamos bazinės palūkanų normos, „įgauti naują pagreitį“ turėtų pernai smukusi chemijos, medienos, baldų pramonė.

„Tai duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose. Šitos veiklos, panašu, kad tikrai reaguos. Matome, kad potencialas ir pajėgumai nėra sumažinti, užimtumas nemažėja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

LB ekonomisto D. Imbraso teigimu pirmąjį šių metų ketvirtį, pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos sektorių, o pastebimiau jie sumenko tik mašinų ir įrangos gamybos įmonėse bei įmonėse, atliekančiose mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus.

Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą.

„Labiausiai prie apdirbamosios gamybos pardavimų augimo prisidėjo chemijos pramonė, kurios kovo mėnesio pardavimai buvo bene trečdaliu didesni nei vidutiniškai 2023 metais, ir autopramonė – jos pardavimai po trumpalaikio stabtelėjimo praėjusių metų pabaigoje grįžo prie istoriškai aukšto lygio“, – teigė D. Imbrasas.

„Pastarąjį kartą taip sparčiai apdirbamosios gamybos pardavimai augo tik prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje“, – pabrėžė ekonomistas.

Ekonomistai taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia.

„Kadangi šiuo metu metinė infliacija yra lygi nuliui, tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia apie 10 proc., tai Lietuvoje perkamosios galios augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, ir tai jau atsispindi ir mažmeninėje prekyboje ir kituose makroekonominiuose rodikliuose“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, teigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos įtaka BVP rezultatams rodo, kad pakankamai energingai augant perkamajai galiai, atsigauna ir šalies vidaus vartojimas.

„Infliacija mūsų galimybių nebemažina ir mes galime didinti realų prekių įsigijimo kiekį“, – kalbėjo analitikė.

Anot D. Imbraso, vėl pradėjęs augti namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje – gyventojų pajamos tebekils, jų užtikrintumas ateitimi toliau augs. LB ekonomistas sako, kad tokios veržlios investicijų raidos, kokia ji buvo praeitais metais, nenumatoma, tačiau jos ir šiais metais prisidės prie ekonomikos plėtros.

Ekonomisto teigimu, padėtis palanki ir paslaugų sektoriuje – daugelio veiklų pardavimai auga.

„Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas, taip pat administracines ir aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės“, – nurodė D. Imbrasas.

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, o per metus jis augo 2,9 proc.

Anot agentūros, vertinant gamybos metodu, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

„Nemanau, kad laike tai šiek tiek pasikeis būtent atvykimas anksčiau ar vėliau – akcentas labiau yra į žinojimą, kaip keliauti keleiviui, tai tuo tikslu esame pasamdę papildomus darbuotojus. (...) Atvykimas ankčiau yra sveikintinas dalykas, bet nėra būtinas“, – pirmadienį žurnalistams sakė LTOU Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas.

Anot jo, kol kas keleiviai pandusu galės užkilti pėsčiomis arba pasinaudoti liftais iš pirmo oro uosto aukšto. Anot jo – tokia tvarka bus, kol bus atidarytas naujasis išvykimo terminalas – 2025 metų vasario.

„Dabar numatome, kad naujojo terminalo atidarymas yra 2025 metų vasario mėnuo, tai iš esmės tą laiką iki vasario mėnesio planuojame, kad tas keleivio kelias bus šiek tiek kitoks – negalės su automobiliu patekti į antrą aukštą. Tačiau, kaip minėjau, šalia yra kitos aikštelės, tai jomis galės naudotis“, – sakė A. Dūmanas.

Jis taip pat pridūrė, kad po mėnesio bus atidarytos naujos erdvės centrinėje aikštėje – automobiliai turės daugiau vietos sustoti ir išleisti keleivius.

„Būtent viso eismo pertvarkos schema keičiasi, bus ženkliai patogesnė. Vienas iš etapų dabar ir yra panduso panaikinimas ir centrinės aikštės išplėtimas“, – sakė LTOU plėtros vadovas.

„Tolesnius detalesnius planus paaiškinsime birželio mėnesį“, – pridūrė jis.

Projektą įgyvendinančios „Eikos statybos“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas pabrėžė, kad žmonės, turintys specialių poreikių, pandusu į išvykimo terminalą automobiliu galės užkilti apie tai iš anksto pranešę oro uostui.

„Specialių poreikių asmenys galės patekti, aptarnaujantis personalas ir transportas. Darome taip, nes keleivių yra didelis didelis srautas“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Čebanauskas.

Jis taip pat pridūrė, jog ateityje paprastės visa keleivių atvykimo ir išvykimo tvarka, tai sutrumpins laiką, praleistą oro uoste.

„Šitas visas mazgas, jis bus žymiai paprastesnis ir jau po rekonstrukcijos jis tikrai apdoros gerokai didesnį keleivių kiekį. (...) Dabar kiek – 10-15 gali sustoti automobilių, tai yra nedaug“, – sakė „Eikos statybos“ direktorius.

Pirmadienį Vilniaus oro uoste uždarytas automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias. Transporto priemonės nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas.

Pasak LTOU, pokyčiai susiję su šiuo metu vykstančia oro uosto eismo schemos pertvarka bei kitų metų pradžioje planuojamu atidaryti dukart didesnio pralaidumo nauju išvykimo terminalu.

Kaip pranešė LTOU, gegužę vadinamoji „Kiss and Fly“ zona, kurioje išlaipinami keleiviai, veiks tik priešais atvykimo terminalą esančiose oro uosto aikštelėse. Keleivius atvežę automobiliai „Kiss and Fly“ aikštelėse galės nemokamai stovėti 15 minučių.

Siekiant suvaldyti laikinus pokyčius Vilniaus oro uosto prieigose, įdarbinta per 10 darbuotojų, kurie visą parą teiks informaciją bei padės keleiviams susiorientuoti rekonstrukcijos laikotarpiu.

Kartu su oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybomis vykstančią transporto prieigų rekonstrukciją planuojama baigti spalį. Darbai vyksta etapais, kad pereinamuoju laikotarpiu įtaka eismui būtų kuo mažesnė.

Pagal Vilniaus oro uosto eismo schemos pertvarkos planą automobilių parkavimo ir kito transporto eismo zonos plotą planuojama išplėsti iki 17 tūkst. kvadratinių metrų, visas aikšteles sujungiant į vieną.

Eismo oro uoste schemą planuojama keisti ir nuo birželio 3 dienos, kai bus pradėtas paskutinis jo prieigų rekonstrukcijos etapas. Detalesnę informaciją apie tai ketinama pateikti gegužės viduryje.

„Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad panašus kainų lygis turėtų išlikti visus metus.

„Bendrai tokio infliacinio spaudimo šiemet nėra, manau, kad panašią infliaciją turėsime iki metų pabaigos“, – BNS penktadienį teigė Ž. Mauricas.

Jis neatmetė, kad šiemet gali būti fiksuojamas ir kainų kritimas: „Galime netgi žengti į neigiamą teritoriją, defliaciją.“

Anot N. Mačiulio, infliacija mažėja dėl anksčiau nepagrįstai augusių kainų.

„Šiuo metu net ir padidėjus kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, darbo sąnaudoms, energijos sąnaudoms, nėra daug priežasčių, kodėl tai būtų perkeliama į galutines prekių kainas. Dėl to metinė infliacija lieka arti nulio ir panašu, kad ji liks arti nulio ir iki vasaros“, – nurodė N. Mačiulis.

Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas.

 

Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje infliaciją labiausiai lemia energetikos ir maisto kainos. Pasak analitiko, naftos ir degalų kainos ilguoju laikotarpiu turėtų sumažėti, tuo metu jau atpigęs maistas galėtų kainuoti dar mažiau.

„Plačiai vartotojų atvertos piniginės leido permesti kaštų augimą galutiniams vartotojams. Netgi daugiau permesta nei auga. Ypatingai dabar, kaštams jau šiek tiek sumažėjus, kainos vartotojams vis dar išlieka pakankamai aukštame lygyje“ – sakė Ž. Mauricas.

„Maisto kainų šioks toks sumažėjimas yra, bet ne toks ženklus, kaip gamintojų, importo kainų, nekalbant apie žemės ūkio produkcijos kainas“, – kalbėjo analitikas.

N. Mačiulio teigimu, gyventojų elgsenoje kainų mažėjimas jau matomas – auga mažmeninės prekybos apimtys.

„Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo neženkliai, yra artimas 10 proc. ir tuo pačiu metu matome, kad neaugant kainoms perkamoji galia auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje. (...) Mažmeninė prekyba auga, yra didesnė 5 proc. nei prieš metus. Tai irgi yra vienas iš sparčiausių augimų Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mačiulis.

„Tai gal ir gyventojai ne visada pajaučia tą infliacijos sumažėjimą, bet tai jau atsispindi jų elgsenoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, ekonomistas pažymėjo, kad gyventojai mažesnę infliaciją gali jausti skirtingai – yra vis dar didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčio. Anot N. Mačiulio, prekių kainos šiuo metu yra apie 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus, o paslaugų – apie 6 proc. didesnės.

„Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad paslaugų kainų kilimą lemia augantis darbo užmokestis, o prekių kainų kritimą – palyginti su 2022 metais, kritusios žaliavų, energijos kainos, taip pat sparčiai mažėjančios eksporto kainos iš Kinijos.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija balandį siekė 0,4 proc., o mėnesio – 0,2 proc.

Mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.