„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 2 d. susitiko su Tulos apskrities gubernatoriumi ir žinomu grupuotės „Wagner“ sąjungininku Aleksejumi Diuminu – tai dar kartą parodo, kad V. Putinas galimai siekia apriboti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galią, atsvaros jam ieškodamas tarp jo konkurentų“, – rašoma straipsnyje.

Pranešama, kad V. Putinas apie susitikimą su A. Diuminu po rezonansinio Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo arešto balandžio 24 d. ir iki gegužės 7 d. įvyksiančios prezidento inauguracijos galimai paskelbė tyčia, galbūt norėdamas nubausti S. Šoigu vadovaujamą gynybos ministeriją, kad neįvykdė Kremliaus karo tikslų.

„Dėl V. Putino susitikimo su A. Diuminu Rusijos informacinėje erdvėje kilo nemažai triukšmo, o daugybė karinių tinklaraštininkų ir politinių apžvalgininkų atkreipė dėmesį į tai, kad jiedu susitiko po to, kai buvo suimtas T. Ivanovas ir prieš tai, kai po inauguracijos, kaip tikimasi, įvyks vyriausybės pertvarkymas“, – teigiama straipsnyje.

Be to, šaltiniai Rusijoje ėmė svarstyti, kad Kremlius gali skirti A. Diuminui naujas pareigas Rusijos gynybos ir pramonės komplekse – pavyzdžiui, paskirti jį Rusijos karinės pramoninės komisijos pirmininku.

Pranešama, kad gynybos ministro pavaduotojo T. Ivanovo byloje buvo apklaustas pirmasis Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ruslanas Calikovas.

Ministro teigimu, Ukraina pati renkasi, kuriuos taikinius atakuoti.

„Ukraina turi tokią teisę, Rusijai suduodant smūgius Ukrainos viduje...“, – kalbėjo D. Cameronas, atkreipdamas dėmesį, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti, kad ginasi nuo agresoriaus.

Britų užsienio reikalų sekretorius pažadėjo Ukrainai kasmet skirti po tris milijardus svarų (3,74 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, kuri bus teikiama „tol, kol reikės“.

Aukščiausiojo rango Didžiosios Britanijos diplomatas taip pat pasveikino po ilgos gaišaties JAV Kongreso pagaliau skirtą 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą.

„Jis yra absoliučiai būtinas, ir ne tik dėl to, kad padės šalį aprūpinti ginkluote, bet ir todėl, kad pakels ukrainiečių dvasią“, – sakė jis.

D. Cameronas 2010–2016 m. buvo Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, o praėjusį lapkritį vėl grįžo į vyriausybę, užimdamas JK užsienio reikalų sekretoriaus pareigas.

„Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė 2023 m. patyrusi grynąjį 629 mlrd. rublių (maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių) nuostolį, kuris prasilenkė su analitikų prognozėmis.

Rusijos žiniasklaidos kanalai pranešė, jog tai buvo pirmas grynasis metinis „Gazpromo“ nuostolis nuo 1999 m.

Po to, kai 2022 m. – pirmaisiais plataus masto karo Ukrainoje metais – buvo uždirbta 1,23 trilijono rublių pelno, rusų analitikai prognozavo, kad pelno, nors ir ne tokio didelio, bus gauta ir 2023 m.

Praėjusių metų nuostolį iš esmės lėmė itin sumažėjusios Europai, kuri kadaise buvo viena iš pagrindinių „Gazpromo“ rinkų, tiekiamų gamtinių dujų apimtys.

Protestuodama prieš Vakarų dėl Kremliaus pradėto karo įvestas sankcijas, 2022 m. vasarą Maskva pati praktiškai visiškai užsuko dujų kranus Europai.

Savo pranešime naujienų agentūra rėmėsi gaisrinės operacijų vadovo suteikta informacija. Jo teigimu, gaisro priežastis vis dar nėra aiški.

Dabar po antradienį kilusio gaisro apdegusiame istoriniame pastate policija galės pradėti tyrimą.

Išdegė maždaug pusė pastato, liko tik lauko sienos, tačiau ketvirtadienį sugriuvo ir jos.

Senojoje vertybinių popierių biržoje, kurioje šiuo metu buvo įsikūrę Danijos prekybos rūmai, buvo laikoma didelė meno kūrinių kolekcija.

Prieš 400 metų pastatytame pastate jokia vertybinių popierių birža tikrąja šio žodžio prasme neveikė jau seniai.

Danijos prekybos rūmų vadovo teigimu, nuo gaisro pavyko išgelbėti 99 proc. meno kūrinių.

Be to, kariuomenė atskirai pranešė, kad šiaurinėje Izraelio dalyje palei sieną su Libanu aidėjo sirenos.

„Gaja BH3“ pavadinta juodoji skylė buvo atrasta „netyčia“, analizuojant Europos kosmoso agentūros misijos „Gaja“ metu surinktus duomenis, naujienų agentūrai AFP papasakojo Pasquale Panuzzo, vienas iš Paryžiaus observatorijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) astronomų.

„Gaja“, kurios tikslas – braižyti Paukščių tako galaktikos žemėlapį, juodąją skylę BH3 aptiko už 2 000 šviesmečių nuo žemės esančiame Erelio žvaigždyne.

Niekas nesitikėjo rasti visai netoliese esančią ir ligi šiol neaptiktą didelės masės juodąją skylę.

Kadangi misijos „Gaja“ metu naudojamas teleskopas gali tiksliai nustatyti žvaigždžių vietą danguje, astronomai sugebėjo apibrėžti jų orbitą ir pamatuoti nematomos žvaigždės kompanionės masę, kuri pasirodė besanti 33 kartus didesnė nei Saulės.

Tolesni stebėjimai žemėje esančiais teleskopais patvirtino, jog tai yra juodoji skylė, kurios masė yra gerokai didesnė nei tų, kurios ligi šiol buvo aptiktos Paukščių take.

„Niekas nesitikėjo rasti visai netoliese esančią ir ligi šiol neaptiktą didelės masės juodąją skylę. Tokį atradimą galima padaryti kartą profesinėje tyrėjo karjeroje“, – pranešime spaudai teigė P. Panuzzo.

Žvaigždinės masės juodoji skylė buvo aptikta, mokslininkams aplink ją besisukančioje žvaigždėje pastebėjus „virpančius“ judesius.

„Matėme kiek mažesnę (maždaug 25 proc.) ir ryškesnę nei Saulė žvaigždę, kuri sukosi aplink nematomą kompanionę“, – pasakojo P. Panuzzo.

Žvaigždinės masės juodosios skylės susiformuoja, gyvavimo pabaigoje subliuškus milžiniškoms žvaigždėms ir yra mažesnės nei supermasyvios juodosios skylės, kurių kilmė vis dar nėra nustatyta.

Tokių milžinių, pasitelkiant gravitacines bankas, jau yra aptikta tolimose galaktikose.

Bet „mūsiškėje – dar niekada“, – pasakė P. Panuzzo.

BH3 yra „mieganti“ juodoji skylė, nuo savo žvaigždės kompanionės nutolusi per toli, kad iš jos siurbtų materiją, todėl rentgeno spindulių neskleidžia ir dėl to ją sunku aptikti.

Misijos „Gaja“ teleskopas aptiko ir pirmąsias dvi neaktyvias Paukščių tako juodąsias skyles – „Gaja BH1“ ir „Gaja BH2“.

Misija „Gaja“ pastaruosius dešimtį metų vykdoma už 1,5 mln. kilometrų nuo žemės, o 2022 m. pateikė trimatį daugiau nei 1,8 mlrd. žvaigždžių ir jų trajektorijų žemėlapį.

Pranešime teigiama, kad Iranas turėtų nerimaudamas laukti atsakomosios reakcijos, kaip tai darė Izraelis iki šeštadienio naktį įvykdytos atakos.

Cituodamas aukšto rango oficialų asmenį, transliuotojas nurodė, kad Izraelis pažadėjo informuoti JAV apie bet kokią numatomą kontrataką, kad regione dislokuoti JAV kariai galėtų pasirengti bet kokiam Irano kerštui.

Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų.

„Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

„Pasaulis kuo aiškiausiai mato rusų teroristų taikinius: elektrinės ir energijos tiekimo linijos, hidroelektrinės užtvanka, eiliniai gyvenamieji pastatai, net troleibusas“, – pridūrė jis.

Maskvai vykdant plataus masto puolimą prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą, per rusų suduotą smūgį buvo nukirsta viena iš dviejų elektros linijų, elektra aprūpinančių didžiausią Europoje branduolinę jėgainę Ukrainos pietrytinėje dalyje.

„Priešas šiuo metu vykdo didžiausią pastarojo laikmečio ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – feisbuke rašė energijos ministras Germanas Galuščenko, pridurdamas, kad per apšaudymą nukentėjo „viena iš elektros perdavimo linijų“, maitinančių Zaporižios jėgainę.

Šią jėgainę – didžiausią atominę elektrinę Europoje – rusų kariai užėmė jau pirmosiomis karo dienomis, tačiau elektra jai tiekiama iš Ukrainos tinklų.

„Padėtis yra itin pavojinga ir gali tapti kritine“, – nurodė Ukrainos atominės energetikos operatorius „Energoatom“.

Jo teigimu, nukirtus paskutinę elektros liniją, jėgainė „gali vėl likti be elektros, o tai yra rimtas saugaus elektrinės eksploatavimo pažeidimas“.

Nuo karo pradžios Zaporižios elektrinėje yra ne kartą dingusi elektra, todėl jėgainei teko pasikliauti dyzeliniais generatoriais ir saugos sistemomis.

„Šioms sugedus, kils branduolinės ir radiacinės avarijos grėsmė“, – pranešė „Energoatom“.

Zaporižios gubernatoriaus teigimu, penktadienio ryte į regioną pataikė dvylika rusiškų raketų. Per šią ataką buvo sunaikinta keletą namų ir sužalotas nenustatytas kiekis žmonių.

Padėtis yra itin pavojinga ir gali tapti kritine.

„Pirminiais duomenimis, sunaikinti septyni namai, dar 35 buvo apgriauti“, platformoje „Telegram“ rašė Ivanas Fedorovas, pridurdamas, kad buvo sužeista keletas asmenų.

Rusijos nuo 2022 m. valdomo Mariupolio miesto mero ukrainiečio patarėjas Petro Andriuščenko platformoje „Telegram“ rašė, kad dar viena rusų raketa taip pat Zaporižioje esančioje Dnipro hidroelektrinėje pataikė į troleibusą, žuvo juo važiavę civiliai.

Šalies vakaruose esančio Chmelnickio miesto meras Oleksandras Simčyšinas pranešė apie „siaubingą rytą“, apgadintą infrastruktūrą ir gyvenamuosius namus.

„Yra ir civilių aukų“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.

Penktadienį rusai raketomis ir dronais puolė energetikos objektus skirtinguose Ukrainos miestuose – Charkive, Zaporižioje, Vinycioje, Chmelnickyje ir Kryvij Rige.

„Jų tikslas yra ne tik padaryta žalą, bet, kaip ir pernai, pamėginti šalyje sukelti plataus masto energetikos sistemos sutrikimą“, – teigė energetikos ministras G. Galuščenko.

Buvęs 37-erių metų kikboksininkas ir jo brolis toliau liks teisėsaugos priežiūroje, o trečiadienį teismas dėl jų turėtų priimti naują sprendimą, naujienų agentūrai AFP pasakė jų atstovas.

 Kemptono (Vokietija) teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Christophas Schwiebacheris pranešė, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra itin sunkus, todėl įkalinimo bausmė neturėtų būti sutrumpinta vos po 15 metų.

Vyriškis jau pirmąją bylos nagrinėjimo teisme dieną prisipažino įvykdęs nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas.

Moterys buvo užpultos birželio 14 d. pasivaikščiojimo metu netoli Marienbriuko tilto – populiarios apžvalgos vietos, nuo kurios atsiveria ant kalvos viršūnės stūksančios pasakiškos XIX a. Bavarijos pilies vaizdai.

Vyras 21-erių ir 22-erių metų moteris sutiko ant turistinio tako.

Nuviliojęs į atokesnę vietą, jis užpuolė 21-erių moterį, norėdamas ją išprievartauti. Jos draugei puolus į pagalbą, jis 22-erių moterį nustūmė į prarają. Nukritusi iš 50 m aukščio, ji patyrė daugybę sužalojimų, tačiau liko gyva.

Vyriškis tuo tarpu toliau smaugė ir prievartavo jaunesniąją moterį, kol jį pabaidė pora įvykio liudininkų. Tuomet savo auką jis nustūmė į prarają, kur ji mirė.

Abi moterys taip pat atvyko iš Jungtinių Valstijų, tačiau savo užpuoliko nepažinojo.