-
Į kariuomenę bando patekti per teismą 4
Mergina, kuri žiniasklaidai nenori komentuoti, rašo, kad kelią į kariuomenės gretas jai užkirto karo medicinos tarnyba: „Likti tarnauti aš negalėjau, nes kariuomenės medicinos ekspertė, psichiatrė nusprendė, kad tokių kaip aš nereikia. Galutinės priežasties taip ir nežinau, bet panašu, kad turiu per daug tatuiruočių, todėl neatitinku standarto ir keliu pavojų sistemos stabilumui“.
Mergina rankų nenuleido, kreipėsi į teismą.
„Pareiškėja prašė panaikinti dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos ekspertinį nutarimą, kuriuos ji buvo pripažinta netinkama atlikti karo tarnybą. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo. Pirmasis teismo posėdis įvyko birželio 26 d., tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, kadangi, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, yra būtina surinkti papildomų įrodymų, taip pat bus kviečiami liudytojai“, – sakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai Marija Varanavičiūtė.
Kariuomenė sako, situacija jiems žinoma, tačiau kol laukiama teismo sprendimo šio atvejo konkrečiau nekomentuoja. Tačiau teigia, kad tatuiruotės neužkerta kelio tarnauti, jas turi nemažai karių. Esmė – ne kūno gražinimas, o fizinė ir psichinė kandidato būklė.
„Garbės sargybos kuopos kariai negali jų turėti matomose vietose. Tai yra plaštakos, kaklas, veidas, viskas ko nedengia uniforma. Kiti kariai gali turėti net ir matomose vietose, aišku, jos tik turi būti neįžeidžiančio turinio, neprovokuojančios, ne rasistinės. Nė vienas iš tokių dalykų tiesiogiai nėra priežastis užkirsti kelią į kariuomenę. Nėra tokio sąrašo, kad jeigu žmogus turi, sakykim, tunelius ausyse, tai jis jau negali automatiškai ateiti į kariuomenę“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Gintautas Ciunis.
Šiuo metu teismų verdikto laukia dar 2 žmonės, apskundę kariuomenės sprendimą neleisti jiems tarnauti.
-
Politikams patogu, kai nėra tvarkos, kaip atsiriboti nuo verslo 4
Nemažiau pavojinga situacija, kai patys verslininkai tampa politikais. Šiandien Lietuvoje net nėra veikiančios sistemos, mechanizmo, kaip į politiką pasukęs stambus ūkininkas ar pramonininkas galėtų maksimaliai saugiai atsiriboti nuo verslo.
Nėra, matyt, todėl, kad taip politikams yra gerokai patogiau, jų interesas – neturėti tokios reglamentuotos tvarkos. Todėl dabar, kaip šią savaitę pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra nemažai pavyzdžių, kai verslaujantys Seimo nariai, kiti politikai dangstosi garbaus amžiaus mamomis, vaikais, sutuoktinėmis ar giminaičiais, o iš tikrųjų užslėptai arba atvirai vysto verslą. Tai gresia Konstitucijos pažeidimais. Šalies vadovė pasiūlė kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams labai rimtai pagalvoti, ar gali likti Seime.
„Tai toks susiliejimas Seimo nario, politiko, tiesiogiai susiliejimas su verslu jau yra nacionalinė grėsmė“, – Interviu LRT RADIJUI kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.
Šilutės rajonas, Vorusnės kaimelis. Didžiulio aptvaro gale nuo lietaus susigūžusi danielių banda. Ūkio savininkas – Seimo narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Remigijus Žemaitaitis. Formaliai jis ūkio valdymą perdavęs broliui ir tėvui, tačiau tik valdymą. Sako, savininku likęs, nes perrašymai tėvams, žmonoms ar kitiems giminaičiams yra visiška nesąmonė – sukuri iliuziją, jog nieko neturi, nors iš tikrųjų yra visiškai priešingai, ir rūpiniesi, ir dirbi pats.
„Formalumas, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš visuomenės. Visa Šilutė, visas mano Žemaitijos regionas žino, kad Žemaitaitis kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą sėkmingai eina prie gyvulių, jeigu jis būna tenai, arba šeštadienį, sekmadienį šienauja, veža šieną“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ūkį oficialiai yra perleidęs žmonai dar 2004 m. Politiko šeima augina galvijus, grūdines kultūras, ir K. Starkevičius net neslepia pats dirbantis ir žmonai patarimus dalijantis, kaip geriau tvarkytis.
„Tai tada, šiuo atveju, ką aš turiu daryti? Išsiskirti su žmona? Na, to niekada nedarysiu. Šeimą ardyt? Mes tikrai labai toli nueisim jeigu taip galvosim“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys K. Starkevičius.
Prezidentės paminėtos mamos, už kurių slėpėsi politikai, pragaišino bent du ministrus. „Valstietis“ Bronius Markauskas neteko žemės ūkio ministro posto, kai paaiškėjo, jog jis faktiškai valdė mamos ūkį. 2011 m. konservatoriui Dainiui Kreiviui sąsajos su mamoms valdomomis įmonėmis kainavo ūkio ministro postą.
2011 m. sausio 30 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ paklaustas, ar supranta, kad interesų konfliktas galėjo bet kada kilti, nes mama – toks žmogus su kuriuo jis bendrauja, D. Kreivys teigė: „Bendraujam, bet aš galiu pasakyti, kad nebendrauju kasdien, mama gyvena ne Vilniuje, jinai yra paprasta akcijų turėtoja. Ji nėra vadybininkė, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, yra, pabrėžiu, mažumos akcininkė“.
Parlamentaras tuomet sakė, kad reikia klausti ne kam jis davęs, o kam nedavęs paramos. Tą patį teigia ir dabar. Esą iš posto jį išvertė ne mamos reikalai.
„Kaip ryškėja dabar iš visų VSD pažymų, kad verslo grupės. Dirbant ministru tos verslo grupės labai aktyviai veikė. Jeigu tu netenkini jų interesų, automatiškai atsiranda puolimai ir tas vyko nuolatos“, – sakė D. Kreivys.
Tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti.
Prezidentės pareiškimas, kad, kai verslas praktiškai tampa politine partija, tai didžiulis interesų konfliktas ir raginimas, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus rimtai pagalvoti ar likti Seime, neabejotinai buvo nutaikytas į turtingiausią parlamentarą Ramūną Karbauskį, kuriam priklauso viena didžiausių žemės ūkio bendrovių „Agrokocernas“.
„Parašykime Konstitucijoje, kad verslininkai negali eiti į politiką... Čia girdžiu iš konservatorių, kad mecenatai neturėtų eiti į politiką, tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Formaliai R. Karbauskis koncerno valdytojo teises yra perdavęs teisininkui, o „Agrokoncerno“ vadovai yra teigę, kad parlamentaras jokios įtakos jiems neturi. Bet Povilas Urbšys sako, jog teisininkui patikėtos akcijos nereiškia, kad nesitariama dėl verslo, kad verslas nėra ginamas. Tą, pasak parlamentaro, puikiai iliustruoja komisijos, turėjusios tirti sklypų koncentraciją, trąšų prekybą, sužlugdymas.
„Reikia pripažinti, kad čia skaidrumas mūsų ir baigėsi. Čia akivaizdžiai pademonstruojama, kad R. Karbauskis nėra iki galo laisvas nuo savo verslo interesų“, – teigė Seimo Mišrios grupės narys Povilas Urbšys.
Tačiau sistemos, kuri leistų kuo maksimaliau politikui atsiriboti nuo savo verslo, Lietuvoje nėra sukurta, sako ekspertai, todėl verslininkai, turintys akcijas, nuolat vaikšto interesų konflikto ašmenimis. Kanada turi Kontaktų registrą. Politikas susitikęs su verslininku, grįžęs turi užpildyti formą, kurioje nurodo, ką kalbėjo, ko jo prašė ir panašiai. Kitose Vakarų valstybėse veikia vadinamieji „aklieji“ fondai, kuriems verslininkas, eidamas į politiką, patiki savo verslą.
„Reikia juos tobulinti, galbūt, ieškoti kitų būdų, bet yra vienintelis kelias, kaip atsiskirti. Antras dalykas, mes turime labai prastą, geriau būtumėme tokio nepriėmę iš viso, lobistinės veiklos įstatymą“, – sakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas dr. Kęstutis Zaborskas.
„Ir Kodekso klausimai, ir Tarnybinės etikos įstatymas, Privačių ir viešų interesų deklaravimo, galiausiai, turto pajamų deklaravimo – kompleksas įstatymų. Ir Lobizmo tas pats įstatymas, tikrai mes prie jo turėsime grįžti, kurie galėtų sureguliuoti ir labai tas ribas aiškiai sustatyti“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Dar prieš gerą dešimtmetį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį konkrečiais atvejais patikrinti, ar parlamentaro vykdoma veikla nėra verslas, kuriuo siekiama pelno. Be to, įstatymas leistų užtikrinti realią ir pastovią kontrolę. Bet kol kas įstatymo nėra, todėl nėra ir galimybės patikrinti, ar Konstitucija nepažeidžiama.
„Įstatymo nepriima todėl, kad Seimo nariai turi interesų. Apskritai, jeigu pažvelgtumėme, visa tai, kas susiję su Seimo narių asmeniniu interesų ribojimu, tai labai sunkiai randa pritarimo Seime. Konstitucinis Teismas jau prieš 14 metų pasakė, kad Seimo nariai turi nustatyti savo atostogas, prieš 2 metus pasakė, kad jei Seimo narys praleidžia posėdį, jam negali būti už tai mokamas atlyginimas. Seimas nieko nepadarė, kad įvykdytų Konstitucinio Teismo reikalavimus, ir nepadarė todėl, kad turi asmeninį interesą“, – sakė M. Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
-
Sovietmečiu girti traktorininkai, dabar – nuomotų automobilių vairuotojai 3
Susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 186 eismo įvykiai, 2016 m. – 259, 2015 m. – 231, 2014 m. – 321. Daugumos, sukėlusių avarijas, girtumas siekė iki pusantros promilės. Tų, dėl kurių kaltės žuvo žmonės, girtumas dažniausiai viršijo pusantros promilės.
Prieš savaitę Vilniuje nuomotu automobiliu avariją sukėlęs vyras pražudė jauną moterį, girtumas viršijo pusantros promilės. Ir vėl svarstoma, kaip elgtis – grąžinti nulinę promilių toleranciją, įrengti alkoblokus automobiliuose ar nuolat kalti į galvas, kad vairuoti neblaiviam – nusikaltimas. Kol kas nuomonės skiriasi.
Sovietmečiu girtut girtutėlis traktorininkas nieko nestebino – dažnai už suartą lauką buvo atlyginama buteliu skaidriosios, tad ir visuotinio pasmerkimo nebuvo. Dabar lietuvaičiai persėdo į modernius automobilius, tačiau ir po kelių dešimtmečių mąstymas liko nepakitęs – įlinguoti į mašiną nėra smerktina.
Verslininkas Raimundas Savukynas sekmadienį paryčiais nuomotu „CityBee“ automobiliu sankryžoje rėžėsi į stovėjusį taksi. Žuvo jauna mergina, sužalotas jos vaikinas ir taksi vairuotojas. R. Savukynui nustatytas daugiau nei pusantros promilės girtumas (1,51).
Dabar jis prašo atjautos, tikina negalįs viešai kalbėti, kodėl ir ar pirmą kartą girtas sėdo prie vairo. Teisme ne vienam tokiam atstovavęs advokatas sako, kad nors įstatymas ir numato griežtas bausmes, jos neatbaido.
„Aš manau, kad tuo metu žmogus sėsdamas prie vairo nelabai suvokia, kada jis yra išgėręs. Jeigu jis nelabai suvokia, ką jisai daro sėsdamas prie vairo, nelabai suvokia ir vairuodamas, ką jisai daro, o tai, įsivaizduokite, kokia yra grėsmė“, – tvirtina advokatas Gintaras Černiauskas.
Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, tokį neatsakingą elgesį pažabotų įpareigojimas nuomojamuose automobiliuose įmontuoti alkoblokus, kad girtas vairuotojas negalėtų užvesti variklio. „CityBee“ tikina, dar iki šios nelaimės svarsčiusi įdiegti tokias technines priemones.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, vidutinė alkobloko įsigijimo ir aptarnavimo kaina siekia 1400 eurų, o nuoma – 1200 eurų per metus, todėl verslininkai neskuba pritarti tokioms priemonėms.
Eismo įvykį padaro ne automobilis, o žmogus. Jis būna apsvaigęs nepriklausomai nuo to, kokį automobilį jis vairuoja.
„Skaičiuosimės, žiūrėsimės ir su ministerija aptarsime galimus sprendimo būdus. Šiai dienai negalime pasakyti, koks tai bus būdas“, – sako „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
Šiuo metu alkoblokai montuojami naujuose mokykliniuose autobusuose, didmiesčių viešajame transporte. Premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar alkoblokai nuomojamuose automobiliuose išspręs problemą, todėl apsispręsti paliktų verslininkams.
Kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys taip pat tikina, kad alkoblokai nuomojamuose automobiliuose visos problemos neišspręs.
„Aš norėčiau pasakyt, kad eismo įvykį padaro ne automobilis, o žmogus. Jis būna apsvaigęs nepriklausomai nuo to, kokį automobilį jis vairuoja“,– tvirtina V. Grašys.
Kovą vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato galimybę, įkliuvusiam prie vairo girtam iki 1,5 promilės, savanoriškai rinktis bausmę: prarasti vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką arba jį atgauti galbūt anksčiau, tačiau nustatytą laikotarpį toks pažeidėjas privalėtų važinėti automobiliu, kuriame įrengtas alkoblokas.
Be to, tokį patį laikotarpį jis privalėtu turėti vairuotojo pažymėjimą su kodu „69”, o tai reikštų, kad jis gali vairuoti tik transporto priemonę su įmontuotu alkobloku. Įstatymo pataisoms dar turi pritarti Seimas. Gatvėse apklausiami žmonės reikalauja girtus vairuotojus bausti viešaisiais darbais, neslėpti jų pavardžių
Susisiekimo ministras sako, kad dabar įstatymas leidžia skelbti tik pažeidėjų inicialus, gimimo datą.
„Nemažai reikės teisinio darbo atlikti. Mes kuo skubiausiai kreipsimės į Teisingumo ministeriją prašydami išaiškinimo, kad galėtume viešinti pavardes“, – tikino R. Masiulis.
Ir iš tiesų, viešumas, matyt turėtų poveikį. Per naktinius reidus įkliuvę girti vairuotojai reikalauja nusukti kamerą.
„Labai svarbus visuomenės požiūris į tokius žmones, kurie elgiasi neatsakingai. Ir tai turėtų būti didžiulė gėda, kuomet vairuotojas, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę“, – sako V Grašys.
Tačiau išeitį galima ir dabar rasti. Pavyzdžiui, Širvintų policija ir dabar po teismo sprendimo viešina nubaustų už vairavimą neblaivių pažeidėjų pavardes, nuotraukas bei informaciją apie pažeidimo lygį.
Šią savaitę valdančiųjų valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis siūlė panaikinti dabar leistiną 0,4 promilės ribą ir taikyti visiško blaivumo – nulio promilių – reikalavimą. Šį kartą premjeras S. Skvernelis prieštaravo, nors pats būdamas vidaus reikalų ministru taip pat siūlė nustatyti nulinę ribą.
Lenktynininkas Benediktas Vanagas sako, kad politikų ginčai dėl alkoblokų tam tikro tipo automobiliuose – tik nedidelis bėdos sprendimas. Valdžia vis griežtina baudas, kurios laukiamų rezultatų neduoda ir neduos. Turime pagaliau pradėti ugdyti žmones, ypač jaunąją kartą, diegti suvokimą, kad alkoholis ir vairavimas – nesuderinami dalykai. O iki tol, kol tas suvokimas rasis, nulis promilių – vienintelė išeitis.
„Kadangi nesame investavę į žmonių ugdymą, tai šiuo metu esame priėję prie situacijos, kur nulis promilių galėtų būti laikinas sprendimas. Suprantu, kad nemaža dalis visuomenės teisingai mąstančių, suprantančių kas yra riba, nukentės. Tačiau situacija yra tokia, kad reikia sverti, kas yra svarbiau“, – tvirtina lenktynininkas.