Psichinė vyresnių kaip 65 metų žmonių sveikata Lietuvoje nėra pati geriausia, kaip ir fizinė: sergančiųjų kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, – itin daug. Taip tvirtina Vilniaus universiteto (VU) profesorius geriatras Vidmantas Alekna. Jis pabrėžia, kad tokioms ligoms labai didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir patiriamas stresas.
„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.
Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.
Sociologė: sveiki senjorai kartais atsisako išlipti iš lovos
Anot VU lektorės sociologės Urtės Orlovos, pats geriausias senolių gyvenimo variantas yra tuomet, kai vyresnio amžiaus žmonės patys nusprendžia, kad nori gyventi senelių namuose. Esą pasitaiko tokių atvejų, kai jie apie tai nepasako vaikams, o susideda daiktus ir, iš anksto susitarę su senelių namais dėl priėmimo, išvažiuoja ten.
„Tada jie paskambina vaikams – laba diena, lankykite mane čia. Tai – puikiausias variantas. Tiesa, tokių senelių nėra daug. Kitas variantas – kai žmonės gyvena savo namuose, bet gauna socialines paslaugas. Jiems vėliau yra lengviau apsigyventi globos namuose“, – teigia U. Orlova.
Ji įvardija, kad yra atvejų, kai artimieji nebegali arba nebenori išlaikyti seno žmogaus savo namuose, todėl jį perkelia į senelių globos namus. Sociologės tvirtinimu, tai sukelia traumą ir stresą, nes žmogus vieną dieną gyvena namuose, o kitą dieną jau yra priverstas išsikraustyti ir gyventi globos namuose.
„Kartais žmonėms sustreikuoja sveikata. Tada jie keliauja į senelių namus ir tampa slaugomais gyventojais. Pats prasčiausias atvejis, kai senelius socialiniai darbuotojai gelbėja nuo smurto jų pačių namuose“, – aiškina U. Orlova.
Praėjusiais metais sociologė tyrė, kas lemia globojamų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Tyrimas parodė, kad žmonės labai skirtingai reaguoja į sveikatos pokyčius. Pasak specialistės, vieni senjorai turi skaidrų, tyrą ir ramų požiūrį ir, matydami savo kūnišką trapumą, to nedramatizuoja. Be to, tokie žmonės stengiasi aktyviai gyventi, kiek jiems tai leidžia sveikata.
„Kiti žmonės, net ir neturėdami jokių fiziologinių pažeidimų ar susirgimų, save išjungia iš pasaulio. Jie atsisako išlipti iš lovos, patys eiti į tualetą, o, nuvežus pas gydytojus ir patikrinus, jokio pažeidimo kojose, sąnariuose nerandama. Tai – psichosomatinis skausmo darinys. Tai yra problema. Psichinė sveikata – vienas patikimiausių kriterijų, parodančių, kokia gali būti žmogaus fizinė sveikata“, – tvirtina U. Orlova.
Lietuvos senelių globos namuose šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių. Tikėtina, kad globos ir slaugos paslaugų poreikis ateityje augs. Jei šiuo metu Lietuvoje kas šeštas gyventojas yra vyresnis kaip 65 metų, po kelių dešimtmečių tokio amžiaus ribą peržengs trečdalis žmonių.
Nyderlanduose senelius slaugo studentai
VU specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas Albinas Bagdonas sako, jog kitos valstybės, neišvengiamai turinčios spręsti senėjančios visuomenės problemą, labiausiai rūpinasi, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai – nesvarbu, kokia jo sveikatos būklė.
„Daugelyje Vakarų šalių einama link to, kad seni žmonės turėtų gyventi vadinamuosiuose savarankiško gyvenimo namuose. Tai nėra tokie tipiški namai, kaip mūsų globos įstaigos. Vakaruose – tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Švedijoje – savo senukus tėvus vaikai apgyvendina tose įstaigose, juos ten aplanko“, – pasakoja A. Bagdonas.
Jo teigimu, jei senyvas žmogus, ypač – sergantis sunkiomis ligomis, gyvena namuose, namiškiai iš esmės turi nedirbti, kad galėtų juo pasirūpinti. Anot LRT Radijo pašnekovo, sergančius senyvo amžiaus artimuosius globojantiems žmonėms netgi teikiamos paslaugos, vadinamos atokvėpio valandomis. „Teikiamos paslaugos, kad žmogus galėtų išeiti į kiną, teatrą ir t. t. Visa visuomenė turėtų galvoti apie tai, kaip iš tokios situacijos ištrūkti“, – įsitikinęs A. Bagdonas.
Europoje ir bene visame pasaulyje geriausiai slaugos klausimus sprendžia Nyderlandai. Beveik 17 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kaip ir Lietuvoje, šeštadalis žmonių – vyresni nei 65 metų. Siekdama šiek tiek palengvinti slaugytojų darbą ir sumažinti atskirtį tarp kartų, Nyderlandų vyriausybė prieš dvejus metus nusprendė senelių slaugos namuose apgyvendinti studentus.
Už nemokamą gyvenamą vietą jaunuoliai turi bent 30 valandų per mėnesį padėti slaugytojams ir kartu su seneliais dalyvauti bendroje veikloje. Iki šiol projektas vyksta sėkmingai. Lietuvoje slaugos ligoninėse vienam darbuotojui tenka prižiūrėti po kelias dešimtis pacientų, todėl atsižvelgti į individualius poreikius yra kur kas sudėtingiau. Tai – viena iš priežasčių, kodėl sunkios sveikatos būklės giminaičius slaugyti ima artimieji.
Sveikata slaugos ligoninėje išgaravo per keturis mėnesius
Ponia Marija Ožeraitienė daugiau nei dešimtmetį gyvena su mama, sergančia Alzheimeriu. „Prieš 18 metų mano mama patyrė infarktą. Ji iki tol buvo sveika, gyvybinga, energinga moteris. Po infarkto mama labai blogai jautėsi. Palaipsniui ligų vis daugėjo. Ji visada sirgdavo, dejuodavo“, – pasakoja M. Ožeraitienė.
Vėliau ji pastebėjo, kad mama ėmė priprasti prie raminančių vaistų, kuriuos gerdavo, kad galėtų geriau išsimiegoti. Dėl vaistų vartojimo atsirado ir šalutinis poveikis – nerimas, kuris išnyko, kai tik vaistų buvo atsisakyta.
„Dabar ji nejaučia baimės, tapo ramesnė, bet juk nervinės ląstelės žūsta. Ji tapo senu, mažu žmogumi. Apie gyvenimo kokybę jau negalime kalbėti. Yra tik gyvenimo kiekybė – 86-eri metai. Jau penkti metai, kai ji yra nenuovoki“, – teigia M. Ožeraitienė.
Moters teigimu, senolė buvo apgyvendinta ir slaugos ligoninėje, kur gulėjo kartu su drauge. Esą tuomet pati mama sutiko gyventi slaugos ligoninėje ir, dažnai bendraudama su drauge, netgi sustiprėjo. Anot M. Ožeraitienės, po dvejų metų gyvenimo slaugos ligoninėje mama ėmė silpnėti, o po vos keturių mėnesių ją teko parsivežti namo gulinčią, nesugebančią nei pavalgyti, nei atlikti elementarių fiziologinių procesų.
„Suprantu, dirba tikrai geri žmonės, bet jiems reikia slaugyti ne vieną ligonį. Visus prižiūrėti ir tai daryti labai gerai darbuotojos tiesiog fiziškai nepajėgia, todėl naudoja slopinamuosius vaistus. Taip sako mano patirtis. Jeigu mano mama sėdėdavo, nueidavo kažką padaryti, pati pavalgydavo, tai vėliau ji nieko nebesugebėjo. Kai ją parsivežiau iš slaugos ligoninės, sau pasakiau – daugiau jos ten nevešiu, slaugysiu savo namuose pati, ieškosiu žmogaus, kuris padės tai daryti. Jau penkerius metus slaugyti mamą padeda auklė“, – patirtimi dalinasi M. Ožeraitienė.
Namų aplinkoje mamos sveikata šiek tiek pagerėjo. Specialistai negalėjo patikėti, kad per tris mėnesius ji pradėjo vaikščioti. M. Ožeraitienė supranta, kad slauga namuose yra brangesnė nei ligoninėje, tačiau jai kur kas svarbiau, kad vis dar turi mamą. Moteris skaičiuoja, kad slaugos ligoninėje nereikėtų pirkti vaistų. Ligoniai jais būtų aprūpinami. Be to, slaugant namuose, būtina pirkti ir kitus reikalingus daiktus, pavyzdžiui, sauskelnes.
Jei turite puokštę ligų, senstate nesėkmingai
Anot VU profesoriaus geriatro V. Aleknos, atsakyti į klausimą, kokia yra vyresnio amžiaus žmonių sveikata Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, sunku. Jo nuomone, psichinė sveikata turbūt nėra pati geriausia. Vertinant fizinę sveikatą, sergančių kai kuriomis ligomis yra gana daug. Profesorius nurodo, kad sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu yra nemažai, o segančiųjų širdies kraujagyslių ligomis skaičius panašus į kitų Europos valstybių. Specialistas pabrėžia, kad gyvenimo būdas, patiriamas stresas turi labai daug įtakos tokioms ligoms kaip širdies kraujagyslių ligos, nors pasakyti, ar lietuviai patiria daug streso taip pat nelengva.
„Spaudoje pasirodė pranešimai, kad lietuviai, lyginant su kaimynais, – laimingiausi žmonės. Kai kuriais dalykais yra spekuliuojama. Tai priklauso nuo to, kas tyrimo užsakovas. Visiškai konkrečiai parodyti pirštu, kad štai nuo to [kyla stresas], yra sudėtinga. Jeigu tai būtų labai lengva, mes kažkuriuos dalykus šioje situacijoje labai lengvai sutvarkytume“, – įsitikinęs V. Alekna.
Jis tvirtina, kad skiriamos ir skirtingos senatvės rūšys – sėkmingas ir nesėkmingas senėjimas. Tai, pasak V. Aleknos, apibrėžia du pagrindiniai dalykai – gera gyvenimo kokybė ir mažai ligų. „Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – aiškina profesorius.
Palangos sveikatos mokyklos įkūrėjas Dainius Kepenis svarsto, kad šiuo metu per daug dėmesio skiriama simptomų gydymui, o ne sveikos gyvensenos sistemai. Jo nuomone, šiandien sveikatos sistema aiškiai padalinta į dvi dalis, iš kurių viena nepelnytai vyrauja.
„Turiu omenyje medicininę dalį, kuri rūpinasi žmonių ligomis, gydymu. Dažniausiai tai yra simptomatinis gydymas – žmogus ateina su skausmais, o medikų uždavinys – jį kuo greičiau išleisti be skausmų. Tai visiškai nereiškia, kad jis išeina sveikas“, – pabrėžia D. Kepenis.
Antroji dalis, kuri yra užgožta, anot specialisto, vadinama gyvenimo būdo medicina. Jis pabrėžia, kad prieš kelerius metus apie tai jau pradėjo kalbėti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o Jungtinės Tautos paskelbė, kad lėtinės, neinfekcinės ligos pasaulyje plinta kaip maras.
„Tai yra tos ligos, kurias iššaukiame neteisingai gyvendami. Pakviesti žmogų gyventi sveikai, deja, gali ne kiekvienas. Žinoma, jeigu pats to nekultivuoji, kaip pasakysi kitiems? Tą mediciną, kuri susiduria su ligotais, kenčiančiai žmonėmis, reikia siaurinti ir gilinti veiklą. Ji pernelyg išsiplėtusi, apėmusi per daug sričių“, – tikina D. Kepenis.
Jis pripažįsta, kad yra ligos, kurioms reikalingas skubus gydymas, pavyzdžiui, įvairios traumos, tačiau, jo nuomone, apie 80 proc. šiandien medicininiame gydyme naudojamų resursų turėtų būti perkelta į sveiko gyvenimo plėtojimą. „Nereikėtų ilgai laukti tikrųjų permainų, jeigu Lietuva pasuktų to [sveiko gyvenimo – LRT.lt] keliu. Turime galimybę tapti pasauline valstybe“, – tvirtina D. Kepenis.
Lietuviai valgo kaip sunkiai dirbanti tauta
Sveiko gyvenimo būdo medicina orientuota į tai, ką pats žmogus gali kontroliuoti savo veiksmais. Tradicinės medicinos atstovai pritaria, kad sveika gyvensena padeda išvengti daugybės ligų. Paties senėjimo proceso sustabdyti negalima. Galima nebent jį sulėtinti. Pavyzdžiui, jau nuo 18 metų pradeda senti oda. Nuo 30 metų – silpnėja plaučiai ir pamažu – visi kiti organai.
„Tokių ligų – pakankamai. Gal dar svarbiau, kad jos turi ir savo specifiką – pasireiškia ne tik simptomais, kaip vidutiniame ar brandžiame amžiuje. Senyvame amžiuje daug kas persipina ir dėl to atsiranda ligų ypatumai, kurie apsunkina situacijos suvokimą. Sudėtingiausia atskirti senatvinius arba, kaip mes vadiname, involiucinius pokyčius nuo patologinių“, – aiškina geriatras V. Alekna.
Jo teigimu, labai daug dėmesio kreipiama į pirminę prevenciją – rizikos veiksnių aiškinimą. Žinant rizikos veiksnius, dalis jų gali būti pakeičiami. V. Alekna atkreipia dėmesį, kad nepakeičiami yra tik tokie veiksniai, kaip amžius ar lytis, o kiti, kuriuos dažniausiai galima pakeisti, – gyvenimo būdas.
„Pavyzdžiui, pagal PSO išvadas, būtų galima išvengti maždaug 80 proc. širdies kraujagyslių sistemos ligų, jeigu žmonės maitintųsi sveikai, būtų fiziškai aktyvūs, nerūkytų, nepiktnaudžiautų alkoholiu, – V. Aleknai antrina VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. – Galbūt būtent ta vyresnioji karta (anksčiau gal tai buvo taip neakcentuojama) nesilaiko tų rekomendacijų.“
R. Stukas kartu su mokslininku Valerijumi Dobrovolskiu 2013 m. atliko Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą. Jie pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai yra tokie, kaip sunkų fizinį darbą dirbančių tautų. Mokslininkai daro išvadą, kad jie iki šių laikų atėjo dar iš tarpukario, kai žmonės sunkiai dirbo ir valgė daug mėsos, riebių produktų ir patiekalų.
„Bet tarpukario Lietuvoje žmonės valgė labai daug daržovių. Riebalams, kurie likdavo nesueikvoti, jie neleisdavo oksiduotis, nusėsti ant kraujagyslių sienelių, nebuvo tokio aterosklerozės plitimo, koks yra dabar. Dabar žmonės valgo per riebiai, daržovių suvartoja maždaug pusę rekomenduojamo kiekio“, – vardija R. Stukas.
Jis prideda, kad su maistu lietuviai gauna ir nepakankamai omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką ir kurių gausų riebioje jūros žuvyje. Tyrimas parodė, kad net 66,5 proc. suaugusiųjų vyresnio amžiaus žmonių žuvį valgo rečiau negu kartą per savaitę.
D. Kepenis: sunki fizinė veikla ir mankšta – ne tas pats
Pastebima ir tai, kad gana dažnai žmonės savo nuolatinį fizinį darbą suvokia kaip aktyvų judėjimą ir aktyvų gyvenimą. Palangos sveikatos mokyklos įkūrėjas D. Kepenis pabrėžia, jog ne visada galima teigti, kad sunkus fizinis darbas yra sveika. Jo tvirtinimu, dažniausiai yra priešingai.
„Fizinė veikla, kurią mes pradedame kaip sveikatinimo veiklą, skiriasi tuo, kad ji yra labai kryptinga. Ji pritaikoma pagal amžių, lytį. Netgi yra profesiniai susirgimai, kuriems tuoj pat reikalingi specialūs pratimai. Sėdėjimas – vienas iš didžiausių rizikos faktorių. Būtinai reikia raginti žmones, kad bent kas pusvalandį – ne rečiau – jie atsistotų ir darytų pritūpimus“, – nurodo D. Kepenis.
Anot jo, reikalingi visų trijų rūšių pratimai: sąnariams, raumenims ir širdžiai. Jie nuo darbinių pratimų skiriasi tuo, kad yra kryptingi ir veikia ten, kur to reikia. D. Kepenio teigimu, darbiniai pratimai dažniausiai būna arba nepakankamai, arba per daug aktyvūs, o tuomet žmogus deformuojasi. Tokiu atveju būtina vadinamoji gydomoji kūno kultūra.
Linijinius šokius šokanti senjorė ponia Vida neslepia, kad iš pradžių pati į šią veiklą žiūrėjo nepatikliai, tačiau vėliau suprato, jog tai ir yra sveika gyvensena. „Mano amžiuje tai – tarsi treniruotė. Pamačiau, kad šoka mano amžiaus žmonės. Galvoju – jeigu šie senjorai sugebėjo šokti, tikrai sugebėsiu ir aš. Man gana neblogai sekasi. Po to pradėjau truputį reguliuoti mitybą, nes reikia šokti – tai yra gana intensyvus judėjimas“, – pasakoja ponia Vida.
Ligoniams jau siuvami ir išmanieji rūbai
Kaip teigia sociologai, sveikatą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip fiziškai žmogus jaučiasi. Todėl į senstančios visuomenės problemas mokslininkai turėtų žvelgti plačiau. Lietuvoje šiemet paskelbta Nacionalinė sveiko senėjimo programa.
„Mūsų ir Europos senstančios visuomenės panašių programų tikslas – kad žmogus jaustųsi sveikas ir darbingas kiek galima ilgiau. Mūsų programoje kaip tik šnekama, kad pirmiausia reikia išryškinti, kas nulemia tai, jog žmogus per anksti tampa nedarbingas, nesveikas“, – pasakoja programos koordinatorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas profesorius Juozas Kulys.
Jo įsitikinimu, panaudojant šiuolaikines technologijas, reikia to išvengti arba, jeigu taip vis dėlto atsitinka, senjorui palengvinti jo būseną. Anot J. Kulio, būtina teikti rekomendacijas tiems, kurie gali tokį siekį įgyvendinti. Europoje, profesoriaus teigimu, Alzheimeriu sergantiems ligoniams ruošiamos technologijos, specialūs davikliai ir netgi – protingi rūbai.
„Jie turi daviklius, pranešančius apie ligonio būseną, pavyzdžiui, kritimą. Gali būti informuojami aplinkiniai namuose, ligoninėje. Netgi daromos sistemos su grįžtamuoju ryšiu, kai, pavyzdžiui, ligoniui padaroma injekcija. Tokios technologijos įdiegimas iš karto palengvina tų ligonių būseną. Tada tolimesnis žmogaus senėjimas tampa daug sveikesnis“, – tvirtina J. Kulys.
Ponia Vida sako, kad, esant vyresnio amžiaus, geriau jaustis padeda aktyvi veikla. Ji tikina, kad išėjusi iš darbo, gyvendama intensyvų gyvenimą, jaučiasi netgi geriau, nes nebepatiria nuolatinės nervinės įtampos, kuri vyraudavo darbinėje aplinkoje.
„Darbas buvo intensyvus, reikalaujantis daug nervų, o dabar, kaip sako, atsipalaidavau. Kai lankau tokius užsiėmimus [linijinius šokius – LRT.lt], netgi manau, kad mano sveikata tiesiog geresnė, nes nėra nervinės įtampos“, – sako senjorė.
Kaip maitintis, kad oda atrodytų gražiai?
Lietuvos bardai šventė savo gimtadienį
