Buvęs parlamentaras Aleksandas Sacharukas sako, kad toks paketas, į kurį, pasak jo, įėjo jam nutraukta apkalta, herojaus įvaizdis, grynieji ir „pilna meilė“, jam buvo pasiūlytas dar 2010-aisiais.

Reikalai sprendžiami medžioklėje

Nuo sovietmečio klestėjusi tradicija reikalus tvarkyti medžioklėse neišnyko. Tai vienas iš verslo grupių būdų neteisėtais ir nekontroliuojamais būdais paveikti politikus ir dabar, kai verslininkai medžioja kartu su jų verslams palankias sąlygas galinčiais sudaryti valdžios atstovais.

Dabar Seime net 34 parlamentarai yra medžiotojai, tačiau kažkodėl tik septyniolika oficialiai tai skelbia savo biografijoje Seimo puslapyje.

Daugiausia jų – dabartinei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“. Tarp jų – „valstiečių“ atstovas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

„Tarp medžiotojų, lygiai kaip žvejyboje ar kitose klubuose, yra Seimo narių, verslininkų, įvairių institucijų atstovų, ūkininkų, pensininkų. Jūs lenkiate, koks interesas – svarbu deklaruoti medžiotojų būrelį, kuriam jis priklauso, ir jei yra interesai, deklaruoti“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.

Dažnai valdančiuosius palaikančios parlamentinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis neneigia, kad jo medžiotojų būrelyje yra ir verslininkų.

„Pokalbiai iš tikrųjų natūraliai vyksta apie valstybės procesus. Kad ir su tais pačiais verslininkais kalbėjome, kad Rusnėje reikalinga estakada [...] tai tarsi „Rotary“ klubas, suaugusių žmonių klubas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius Seimo puslapyje neskelbia, kad priklauso medžiotojų būreliui.

„Medžioklės nedeklaravau, nežinau, senai esu ir atrodė kaip savaime [suprantama]. Per sporto varžybas irgi gali didžiulę įtaką padaryti, nes sueina visi“, – komentavo K. Starkevičius.

Specialus „paketas“ – mainais į verslo reikalavimus

Reikalai tvarkomi ne tik medžioklėse, bet ir pasikviečiant politikus į neskelbtus susitikimus. LRT žiniomis, taip tvarkyti reikalai ir šiuo metu vykdant socialinių įstaigų pertvarką, bandant paveikti sprendimų priėmėjus. Dabartinio Seimo keli valdančiųjų ir opozicijos atstovai buvo pakviesti pas suinteresuotą asmenį tartis dėl galimų sprendimų, o vėliau spaudė savivaldybes ir vyriausybės institucijas. Vienam šios kadencijos parlamentarui pasiūlytas ir  konkretus atlygis.

Egzistuoja schema, pagal kurią įtakinga verslo grupė susitaria su Seimo partijomis dėl vadinamojo paketo, tai yra finansinės ar kitokios paramos suteikimo partijai mainais į verslo grupės reikalavimo vykdymą.

Neoficialiomis žiniomis, toks „paketas“ dar 2010-aisiais buvo pasiūlytas tuomečiam parlamentarui A. Sacharukui, vadovavusiam frakcijai „Viena Lietuva“.

Esą tuometis Liberalų sąjūdžio deleguotas Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prašė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pagalbos, kad Seimas nesikreiptų į Konstitucinį Teismą dėl jo inicijuoto Mokslo ir studijų įstatymo. R. Kurlianskis neva siekė paveikti A. Sacharuką, kad šio frakcija nepalaikytų kreipimosi, o už tai Sacharukui neva buvo žadama sutvarkyti jo „paketą“. Kai Seimas į teismą nesikreipė, neoficialiomis žiniomis, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį, kad padėkojo A. Sacharukui.

R.Kurlianskis/S.Žiūros/BFL nuotr.

Jis pats sako su R. Kurlianskiu susipažinęs kai jam grėsė apkalta už tai, kad Seimo posėdžiuose balsavo už kolegą parlamentarą Liną Karalių.

„Labai gerai prisimenu: supažindino Tomas Dapkus mane su Dariumi Mockumi ir R. Kurlianskiu, tą dieną buvo balsuojama už Liną Karalių, o aš tuo metu buvau „MG Baltic“ būstinėje.

Turėjau su jais keletą susitikimų: pirmas buvo draugiškas, vėliau įvyko tas balsavimas už L. Karalių, ir tada visa jų medija pradėjo mane persekioti „išsukinėti“ man apkaltą. Man siūlė man „paketą“  – siūlė pilną meilę, siūlė pinigų ir siūlė nutraukti apkaltą ir padaryti iš manęs herojų – aš juos pasiunčiau, labai konkrečiai pasiunčiau“, – LRT trečiadienį pasakojo A. Sacharukas.

A. Sacharukas tikina, kad R. Kurlianskis įtakos jam nepadaręs, o frakcija galėjo nepalaikyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes taip manė esant teisinga.

„Mano santykiai su jais buvo priešiški, žiauriai priešiški. Paskutinį kartą su jais susitikau, kai jau buvo šilta, prie Neringos restorano. Tada per juos turėjau labai rimtų šeimyninių išgyvenimų, tai aš tiesiog pažadėjau R. Kurlianskiui su D. Mockui, kad aš juos nušausiu ir atsėdėsiu kalėjime. [...] Jie išsigando manęs ir daugiau aš reikalų su jais neturėjau. Tai su jais susitikau gal 3 kartus“, – sakė buvęs Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas.

Koncerno „MG Baltic“ komunikacijos vadovas sako negalintis komentuoti A. Sacharuko „fantazijų ir meilės reikalų“.

Taip pat komentuoti atsisakė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, kuriam „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu siekiant naudos.

– Euroviziniame burbule esate jau antrą kartą. 2017-ais metais jums buvo siūloma atstovauti Čekijai su daina „My Turn“. Bet šio pasiūlymo tuomet atsisakėte. Kodėl?

– Esate labai gerai informuotas. Labai smagu kalbėti su žmonėmis, kurie tave pažįsta. Ačiū už tai. Taip, tiesa – pernai nepriėmiau šio pasiūlymo, nes daina buvo skirta ne man, nejaučiau jokio ryšio su ja. Nenoriu stovėti ant scenos prieš daugybę žmonių ir atlikti kūrinį, kurio nejaučiu. Norėjau ten atsidurti su daina, kurią atlikdamas mėgaučiausi, kuria tikėčiau. Tai ir įvyko šiais metais, labai tuo džiaugiuosi. O kas buvo praėjusiais metais – pražuvo.

– Kaip ir minėjote, šie metai – jūsų. Atstovausite šaliai su savo kūrybos daina „Lie To Me“. Kaip ji gimė ir kam ją skyrėte?

– Rašiau dainą labai ilgai. Pirmą jos versiją sukūriau dar 2016-ųjų spalį, viešai daina pasirodė tik prabėgus metams. Ne tik rašiau dainą, bet ir tobulinau prodiusavimo įgūdžius, stengiausi dainą padaryti paprastesnę, kad ji būtų pritaikyta platesnei įvairių šalių auditorijai. Kelias buvo ilgas, bet tikrai vertėjo. Tuo metu gyvenau Vienoje, dainą, kaip man įprasta, pradėjau kurti nuo gitaros – sukūriau melodiją ir žodžius. Tai buvo liūdna baladė apie išsiskyrimą, bėgant laikui ji keitėsi, bet, manau, tik į gera.

– Nusikelkime į Lisaboną. Kaip ten, ant scenos, atrodys jūsų pasirodymas?

– Kartu su komanda manome, kad klipas pateisino lūkesčius, jis atkreipė dėmesį. Tad tam tikras jo dalis norime perkelti ir ant scenos. Aš – artistas, dainuoju dėl žmonių, nenoriu likti kažkur scenos gale, noriu pasiekti žmones taip, kaip tai daryčiau soliniame koncerte. Kol kas negaliu daug atskleisti, bet tikiuosi, kad pavyks sukurti kažką įsimintino.

– Galbūt ant scenos išvysime kupranugarį?

– Ne, tai neleidžiama. Jokių gyvūnų ant scenos. Mes svarstėme kaip nors parodyti kupranugarį, bet ne, jo nebus, bus šiek tiek kitaip.

– Šiuo metu lažybininkų prognozės jums labai palankios –  vieta top trejetuke. Ar tai laikote spaudimu?

– Žinoma, kad jaučiu šiokį tokį spaudimą, bet vertinu teigiamai. Matau, kad žmonėms patinka daina, man tai svarbu, nes ją pats parašiau. Ji – mano kūdikis, man malonu, kai išgirstu, kad daina kažkam patinka. O lažybos – tai žaidimas. Smagu būti pripažintam. Lemiama akimirka jau netrukus. Pamatysime.

Septynerių metų auksaspalvis retriveris Gongas šiuose skaitymuose nebe naujokas. Pirmą kartą tokiame užsiėmime jis dalyvavo Estijoje, dar būdamas jaunas.

Lietuvoje skaitymai pradėti rengti prieš dvejus metus. Pirmiausia – Trakuose, o šią savaitę antrasis sezonas pradėtas Nacionalinėje bibliotekoje Vilniuje.

Skaitymų tikslas ne tik padėti mokyklinukams susikoncentruoti, pamiršti baimes, bet ir sudominti knygomis.

Emilio Fernándezas-Castano kilęs iš Šiaurės Ispanijos Kantabrijos regiono. Amabasadorius – vyriausias 6 vaikų šeimoje. Vaikystę praleidęs tarp kalnų miestelio ir uostamiesčio Santandero, diplomatas sako, kad tai buvo laimingas laikas.

„Septynerių mane kartu su metais jaunesniu broliu išsiuntė į internatinę mokyklą – tais laikais tai buvo gana įprasta – ten mokiausi iki 17-os metų. Vasaromis nuo maždaug 13-os mano tėvai mane siųsdavo į užsienį, pirmiausia į Prancūziją, paskui į Angliją. Man buvo nelengva, nes norėjau likti su šeima namie, tačiau tai padarė nemažą įtaką tolesniam gyvenimui, nes išmokau užsienio kalbų, išmokau žvelgti į pasaulį atviriau. Giliau pažvelgus, man pasisekė“, – pasakoja Ispanijos ambasadorius Lietuvoje.

Jis sako, kad nuo pirmųjų darbo dienų Lietuvoje suprato, jog šalis kitokia ir visada tokia buvo ir lietuviai niekada nepriėmė primetamų sovietinių doktrinų. Anot jo, lietuviai atviri ir darbštūs, o jauni žmonės – didžiausias Lietuvos turtas.

Knyga istoriškai visuomenėje tapo tam tikra neliečiama šventenybe. Šį požiūrį patvirtina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, tačiau ji sako, kad jaunimo požiūris jau ne toks kategoriškas.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė sako, kad biblioteka nėra tinkamiausia vieta atiduoti senas knygas. Senų leidinių bibliotekos turi užtektinai, joms reikia naujų knygų.

Kraštutinis sprendimas būtų atiduoti knygas kaip makulatūrą. Už tam tikrą kiekį popieriaus, galima gauti ir pinigų. Taip su nurašytomis knygomis elgiasi leidyklos, įvairios švietimo įstaigos.

Dar vienas būdas atsikratyti senų knygų – parduoti ar išmainyti jas internete ar skaitytų knygų knygyne.

„Lietuvaičiai negali pasigirti ilgomis tradicijomis, oreivystė prasidėjo 1989 metais, šiandien skaičiuojama apie 100 balionų. Lietuvių pilotai skraido ne tik Lietuvoje, dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose, moko kitų šalių pilotus, taip pat atlieka komercinius skrydžius“, – tikina Lietuvos oreivių draugijos prezidentas Ž. Kazlauskas.

Lietuvoje ir užsienyje jau keletą mėnesių skraido ir LRT logotipu papuoštas balionas. Tai – padėka už paramą populiarinant Birštone vykusį Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatą.

Lietuviai šiame sporte pamažu pradeda demonstruoti vis geresnius rezultatus. Praėjusiais metais užimta antra vieta Pasaulio čempionate, turime jaunimo čempionatų nugalėtojų, Europos čempionatuose prizines vietas užima moterys. Lietuva pasaulyje išsiskiria moterų oreivių skaičiumi.