„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.

Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.

Savivaldybėms stinga pagalbos.

„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, priedangų skaičius savivaldybėse priklauso nuo to, kaip atsakingai šios ėmėsi jas įrengti, taip pat nuo savivaldybių dydžio. O pati Vyriausybė, anot I. Šimonytės, bendradarbiauja su tomis savivaldybėmis, kurios aktyviai rūpinasi civiline sauga.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti trečdalis Lietuvos gyventojų.

Prezidento rinkimai šalyje vyks gegužės 12 dieną.

A. Bilotaitė atmeta prezidento kritiką dėl priedangų įrengimo

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad Vyriausybė nepakankamai bendradarbiauja su savivaldybėmis civilinių priedangų įrengimo klausimu, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atmeta tokią kritiką. Pasak jos, priedangų tinklo plėtra yra ne tik ministerijos, o visos valstybės interesas.

„Tai nėra ministerijos interesas, tai yra visos valstybės interesas. Norėtųsi, kad žiūrėtume viena kryptimi. Iš savo pusės mes darome viską“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat akcentuoja, kad savivaldybės ir pačios yra atsakingos už priedangų įrengimą.

„Savivaldybės geriausiai žino. Ir pagal teisės aktus yra numatyta, kad jos turi identifikuoti jų teritorijoje esančias priedangas ir jas sužymėti. Tam, kad tas procesas pajudėtų, mūsų pavedimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas talkino savivaldybėms. Vienose savivaldybėse matome ženklų proveržį“, – pabrėžė ji.

A. Bilotaitės teigimu, dalis savivaldybių turi objektyvių priežasčių, kodėl priedangų įrengimas vyksta lėčiau. Visgi, pasak jos, atsiranda ir tokių, kuriose trūksta administracijos iniciatyvos.

„Čia yra ir lyderystės klausimas. Jeigu tau, kaip lyderiui, civilinė sauga – prioritetas, tu tikrai neieškai priežasčių, kodėl to nedaryti, bet imi veikti. Deja, yra visaip“, – komentavo ji.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, A. Bilotaitė sako, kad šalyje įkurta per 3,8 tūkst. priedangų.

„Šalyje visiškai nuo nulio sukūrėme priedangų tinklą. 3,8 tūkst. priedangose tilptų apie 1 mln. arba 36 proc. šalies gyventojų. Procesas yra dinamiškas“, – akcentavo ji.

„Turime pasiekti, kad rajonuose pasislėptų 40 proc., o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. gyventojų. Tad vidutiniškai apie 50 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę pasislėpti“, – pridūrė ministrė.

„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Apie laikinojoje komisijoje nedirbusių Seimo narių (turinčių leidimus susipažinti su įslaptinta informacija) galimybę susipažinti su tais įslaptintais dokumentais bus galima kalbėti tada, kai bus atliktos visos teisės aktuose numatytos procedūros“, – rašoma Seimo kanceliarijos atsakyme Eltai.

Parlamento kanceliarija informuoja, kad „šiuo metu vyksta susirašinėjimas su institucijomis, pateikusiomis (tik komisijai adresuotą) įslaptintą informaciją“.

Komisijos nariai svarsto apie įstatymo pataisas

Savo ruožtu VSD pranešėjo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad Seimo nariams turi būti suteikta teisė susipažinti su įslaptinta medžiaga. Anot jo, komisijos nariai yra aptarę galimybę teikti Seimo laikinųjų komisijų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, suteikiančias galimybę leidimą su įslaptinta informacija dirbti turintiems parlamentarams peržiūrėti komisijos tyrimo medžiagą.

„Jeigu Seimo nariams nebus leista su informacija susipažinti, nėra kito kelio kaip teikti įstatymo pataisas, suteikiančias teisę Seimo kancleriui priimti sprendimą supažindinti parlamentarus, turinčius teisę dirbti su įslaptinta medžiaga, su komisijos metu surinkta medžiaga. Čia būtų nedidelės Seimo laikinųjų komisijų įstatymo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos. Faktas, kad balsuodami Seimo nariai turi turėti teisę susipažinti su medžiaga“, – Eltai teigė V. Bakas.

Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga.

„Jeigu per šias dienas nebus priimti sprendimai, nebus supažindinti Seimo nariai, tai, be abejo, tokios iniciatyvos turėsime imtis“, – pridūrė jis.

Parlamentaras tikina, kad tvarka, jog Seimo nariams reikia papildomo leidimo susipažinti su komisijos atliktu tyrimu ir jo metu surinktais įrodymais, atrodo keistai. Pasak V. Bako, tokį leidimą galėtų suteikti Seimo kancleris.

„Sunkiai įsivaizduoju balsavimą už teisės akto projektą, kai Seimo nariai nesusipažinę su visa tyrimo medžiaga. Taip negalėtų ir neturėtų būti. Kiekvienas Seimo narys balsuoja, turi teisę gauti informaciją, kuri leistų jam apsispręsti“, – aiškino jis.

Praėjusį ketvirtadienį Seimui pristatyta pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

Savo ruožtu komisijos pirmininkas V. Bakas paragino Seimo narius iki kito parlamento posėdžio specialiojoje raštinėje susipažinti su detalia tyrimo išvada ir medžiaga, kuri liko įslaptinta.

Paviešintoje komisijos išvadoje metamas šešėlis ir ant kai kurių institucijų vadovų. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

„Opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo, ji iš karto pradėjo tą klausimą politizuoti“, – penktadienį Žinių radijui teigė S. Skvernelis.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų spalį sudarytoje komisijoje vienintelis opozicijos atstovas buvo jos pirmininkas, S. Skvernelio bendrapartietis Vytautas Bakas.

Parlamentaras akcentuoja, kad VSD pranešėjo komisija tyrė sistemines problemas. Todėl, pasak jo, kitų frakcijų įsitraukimas į jos darbą būtų naudingas.

„Komisijoje yra ne tik mūsų nemėgstami konservatoriai, bet yra ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Šioje vietoje, manau, kad būtų buvę sveika dalyvauti ir prižiūrėti tą veiklą ir kitoms politinėms jėgoms“, – aiškino S. Skvernelis.

„Buvo pasirinktas toks tradicinis šių komisijų boikotavimo būdas, tačiau čia keliami klausimai yra virš partiniai ir nereikia žiūrėti per partinę konkurencinę kovą, reikia žiūrėti į sisteminius klausimus“, – pridūrė buvęs premjeras.

Reikia žiūrėti į sistemines problemas, ne į personalijas

VSD pranešėjo komisija išvadose konstatavo, kad atsisakydamas liudyti parlamentiniam tyrimui prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaiką. Anot S. Skvernelio, šalies vadovas suklydo pasirinkdamas neatsakyti į komisijos pateiktus klausimus.

„Šiuo atveju prezidentas padarė klaidą. Tai irgi yra aukščiausiojo pareigūno teisinėje valstybėje teisės viršenybės ir lygiateisiškumo prieš įstatymą parodymas, tą jis galėjo padaryti. Net ir nedalyvaujant jam reikėjo parašyti savo atsakymus, savo nuomonę ir taškas būtų padėtas“, – aiškino jis.

Opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo, ji iš karto pradėjo tą klausimą politizuoti.

Tačiau, politiko nuomone, apkaltos idėjos G. Nausėdai svarstyti nereikėtų. Pasak jo, parlamentinių tyrimų tikslas neturėtų būti atskiros personalijos.

„Nenorėčiau, kad tokių komisijų tikslas būtų personalijos. Visgi, mes kalbame apie sistemines problemas, tai jas paimkime, tobulinkime ir spręskime, kad tų problemų ateityje nebūtų“, – teigė S. Skvernelis.

S. Skvernelis: frakcijos nariai dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų balsuos laisvai

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigia, kad frakcijos Seime nariai laisvai balsuos dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadų.

„Mes kalbėjom frakcijoj su kolegom vakar, aptarinėjom tas tokias pirmines, viešas išvadas. Sprendimas bręsta toks, kad aš paprašiau, kad kiekvienas Seimo narys, kuris turi galimybę, pasiskaitytų, įsigilintų. Kiekvienas savo nuomonę išreikš, kaip jis tą istoriją mato, kaip jam tie įrodymai pateikti – įtikina, ar ne“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Mes neturėsim kažkokių sprendimų, privalom balsuoti, ar ne. Kiekvieno bus apsisprendimo reikalas“, – teigė jis.

Pirmasis Seimo balsavimas dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų ketvirtadienį buvo atidėtas, tą daryti planuojama po Velykų.

Anot S. Skvernelio, atidėjus šį klausimą, bus galimybė išsamiau susipažinti su komisijos medžiaga. Turėdamas teisę dirbti su visiškai slapta informacija, jis teigė ketinantis perskaityti neviešą informaciją.

„Čia kiekvienam reikės prisiimti atsakomybę, nes išvados yra kontroversiškos, kai kur griežtos labai, kai kur reikalaujančios papildomos informacijos, čia lengva ranka neskaičius balsuoti, nežinau, kas išdrįs“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Trečiadienį po susitikimo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu šalies vadovas kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

„Prezidentas kreipsis į tarnybas, kaip numato įstatymas, kad gautų iš jų informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Kai tik ši informacija jį pasieks, ją įvertins ir priims sprendimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys.

P. Paleckio/BNS nuotr.

„Yra labai aiškus prezidento suinteresuotumas visus sprendimus ir formalumus sutvarkyti per šią savaitę. Tikimės, kad tą pavyks pasiekti“, – teigė jis.

Pasak K. Budrio, G. Nausėda su L. Kasčiūnu aptarė svarbiausius numatomus darbus krašto apsaugos srityje, tai yra visuotinio gynybos principo įgyvendinimą, vokiečių brigados priėmimą, nacionalinių pajėgumų vystymą, divizijos kūrimą, skaidrumo užtikrinimą viešuosiuose pirkimuose.

Yra labai aiškus prezidento suinteresuotumas visus sprendimus ir formalumus sutvarkyti per šią savaitę.

Patarėjas L. Kasčiūną vadino prezidento bendraminčiu ir bendradarbiu.

„Dalykine prasme dėl prioritetų, kokie buvo aptarti su kandidatu, sutarimas yra. (...) Nemanau, kad kažkas jums naujo dar čia atsirastų ir ištiktų, tačiau reikia išlaikyti formalumus“, – sakė K. Budrys.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Neturėjau jokių žinių apie rokiruotę“

L. Kasčiūnas teigia pasiūlymo eiti šias pareigas iš I. Šimonytės sulaukęs šeštadienio rytą. Politikas tikina, kad iš anksto nebuvo informuotas apie ministrės pirmininkės pasiūlymą jam ir A. Anušauskui susikeisti pareigomis.

„Neatsimenu, ar mes išvis buvome susitikę, konkretų skambutį gavau šeštadienio rytą, eidamas į Tado Tumo laidotuves“, – apie iš premjerės gautą pasiūlymą žurnalistams Prezidentūroje pasakojo L. Kasčiūnas.

„Buvo abstraktūs pokalbiai, bet apie jokias rokiruotes aš neturėjau jokių žinių“, – teigė L. Kasčiūnas

„Kaip partijos pirmininkas, pasitikiu ministre pirmininke bei palaikau jos sprendimus bei nuolatines pastangas stiprinant Lietuvos saugumą bei atliekant kitus svarbius, sudėtingus darbus“, – BNS perduotame komentare šeštadienį sakė ministras.

„Premjerė mato platų, sisteminį vaizdą. Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams“, – pridūrė jis.

Panašiai kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį feisbuke rašė, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) nenurodė, kad ministro pareigose galėtų pakeisti A. Anušauską.

Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams.

„TS-LKD rimtai žiūri į valstybės gynybą, todėl neabejoju, kad turime stiprių politikų, gerai ir profesionaliai galinčių dirbti sparčiau stiprinant nacionalinį valstybės saugumą bei gynybą“, – sakė jis.

Dalis politikų svarsto, jog šias pareigas galėtų užimti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentūra teigia, kad sprendimai dėl Krašto apsaugos ministerijos vadovybės kaitos bus priimti kitą savaitę. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su premjere aptarti situacijos.

A. Anušausko klausimas koalicijoje aptartas nebuvo

Netylant diskusijoms dėl netikėto krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasitraukimo iš pareigų, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad tokie ketinimai koalicijoje aptarti nebuvo. Pasak politikės, šioje situacijoje didesnė problema yra dar nepatvirtintos informacijos nutekėjimas.

„Nežinojo, tikrai, bent tuose formatuose, kuriuose aš dalyvavau, nebuvo aptarta. Tačiau noriu paminėti, kad premjerės pokalbis nebuvo nei su frakcijos, nei su koalicijos nariais, tai buvo jos susitikimas su Vyriausybės nariu. Tai yra normali praktika“, – šeštadienį Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

„Tai yra pakankamai subtilus dalykas ir premjerė turi teisę ir atsakomybę pasinaudoti savo įgaliojimais“, – pridūrė ji.

Pasak politikės, su ministrų skyrimu susiję klausimai yra Vyriausybės vadovo atsakomybė, tad jis tuos sprendimus ir turėtų priimti. Visgi, konservatorių frakcijos seniūnė patvirtino iš A. Anušausko girdėjusi galimą vieno komiteto pirmininko kandidatūrą į ministro kėdę. Jos nuomone, galima susidaryti įspūdį, kad minėtas kandidatas yra L. Kasčiūnas

„Man sunku būtų pasakyti dėl išsakytos kandidatūros. Aš pati ją girdėjau iš pono Anušausko, konkrečiai neįvardijant, tačiau galima susidaryti tokį įspūdį. Jeigu iškils tokios aplinkybės, tai Seime visą tai išspręsime, kaip sprendėme iki šiol, kaip neseniai sprendėme dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko (Justo Džiugelio – ELTA)“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Reaguodama į viešojoje erdvėje partijai išsakytą kritiką dėl prastos komunikacijos tokiu rimtu klausimu, parlamentarė tikina, kad sumaištį sukėlė informacijos nutekėjimas. Kaip buvo skelbta anksčiau, penktadienį socialiniuose tinkluose pasirodė žurnalisto Edmundo Jakilaičio dviprasmiškas įrašas, sukėlęs įtarimą, jog ministras A. Anušauskas traukiasi iš pareigų.

„Nežinau kokiu būdu atsidūrė informacija viešumoje vieno žurnalisto lūpomis. Čia turbūt yra probleminis taškas, visi kiti pokalbiai ir derinami sprendimai paprastai lieka tarp tų, kurie kalbasi. Didžioji sumaištis iš to ir atsirado, kad nei patvirtinta, nei paneigta informacija atsidūrė viešojoje erdvėje“, – dėstė ji. 

„(...) šiuo atveju VTEK sprendimas palies daugelį. Žvelgiant į praeitį galima bus žiūrėti, ar tikrai joks ministras nesilankė kokiuose koncertuose. Visi suprantame, kad truputį toks VTEK pasirinktinis tyrimas, dėl kurio kreipėsi konservatoriai, (...) jis turės iš esmės pakeisti daugelio politikų elgesį“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas.

Jo teigimu, prezidentas nemano padaręs klaidą, dėl kurios turėtų atsiprašyti visuomenės, nes Didžiojoje Britanijoje atstovavo savo šaliai.

„Prezidentas atliko savo darbines funkcijas – Londone jis buvo karaliaus karūnavime. Viena iš sudedamųjų dalių, į kurią pakvietė Lietuvos valstybės Didžiojoje Britanijoje atstovas, buvo kultūrinis renginys. Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra“, – kalbėjo patarėjas.

Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra.

F. Jansono teigimu, nei prezidentas, nei jo patarėjai nelinkę komentuoti, ar VTEK priimtas sprendimas teisingas, ar ne.

„(...) ką girdėjome iš viešosios erdvės, ambasadorius ruošiasi skųsti teismams sprendimą. Kadangi prezidentas skiria teisėjus, bet koks jo, net ir mano, pasisakymas galėtų būti traktuojamas, kaip spaudimas teismams. Lengvi spąsteliai, kuriuose esame, nes prezidentas negali išsakyt požiūrio dėl galimo teisminio ginčo. Palauksime, kol bus priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, tada galėsime kalbėti“, – teigė patarėjas.

VTEK nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pats G. Nausėda teigė nemanantis, kad supainiojo interesus kartu su ambasadoriumi Londone apsilankęs spektaklyje už ambasados lėšas. E. Bajarūnas sakė vykdęs ambasadoriaus pareigas ir svarsto skųsti VTEK sprendimą teismui.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę sakė, kad žada atlikti tarnybinį tyrimą dėl E. Bajarūno ir pridūrė nemananti, kad jis galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir už bilietus sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

F. Jansonas apie URM iniciatyvą susitikti su prezidentu: signalai pagaliau pastebėti

Prezidentūra džiaugiasi, kad šią savaitę įvyks susitikimas tarp šalies vadovo G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo F. Jansono, ministerijai siunčiami signalai „pagaliau buvo pastebėti“.

„Tikrai džiugina, kad tie signalai pagaliau buvo pastebėti. Gal užtrunka, gal žmonės ne iš karto sukoncentruoja dėmesį į tą signalą, nesupranta, nesuvokia, bet svarbiausia, kad rezultatas yra ir susitikimas rytoj yra numatytas“, – antradienį Žinių radijui komentavo F. Jansonas, pridurdamas, kad institucijoms kalbantis galima atrasti sprendimus nuo praėjusių metų besitęsiančiame ginče dėl ambasadorių.

„Tol, kol kalbiesi su žmonėmis, kol diskutuoji, sprendimai visada yra įmanomi. Prezidentūra dar sausio 11 d. pateikė savo matymą, siūlymus dėl ne vieno šiais metais atsilaisvinančio ambasadų vadovų postų. Manome, kad rytoj ministras išsakys savo nuomonę ir toje diskusijoje tų sprendimų turėtų atsirasti“, – pridūrė jis.

Visgi, paklaustas, ar šalies vadovas vis dar pasitiki ministru ir mato tolimesnį darbą kartu, prezidento patarėjas atsakė, kad šalies vadovo kantrybė senka.

„Prezidentas Briuselyje sakė, kad tiek jo, tiek Lietuvos žmonių kantrybė senka, o kiek jau jis turės kantrybės su ministru, matysime“, – kalbėjo F. Jansonas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui G. Landsbergiui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš URM pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas F. Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.

Pasak jo, pasitvirtinus čempionate dirbusios moters liudijimui, turi būti nedelsiant priimti griežti sprendimai smurtautojų atžvilgiu.

„Reakcija į bet kokias smurto apraiškas turi būti greita, giežta ir principinga. Tokia yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija“, – sekmadienį įraše „Facebook“ dėstė G. Jakštas.

Ministras galimo smurto aukas ragina netylėti ir kreiptis į atitinkamas institucijas.

„Kaip visuomenė jau esame stipriai pažengusi pirmyn, nes tokios istorijos nebenutylimos, o drąsiai keliamos viešumon. Drąsinu visas galimo smurto aukas netylėti, kreiptis į institucijas ir įsitikinti, kokios didelės pagalbos sulauksite ir iš žmonių, ir iš atsakingų organizacijų“, – rašė G. Jakštas.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios merginos įrašas, kuriame ji teigia, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas Ervinas K. (redakcijai žurnalisto pavardė žinoma) ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kuomet susiginčijo su žurnalistu, kuris esą trukdė darbui.

Kaip vėliau skelbė portalas delfi.lt, pats V. Jasutis tokius kaltinimus neigia ir vadina tai provokacija.

„Tai visiška provokacija. Ji pateko ant teisėjų platformos, kurioje negalėjo būti jokių pašalinių žmonių“, – kalbėjo jis.

Valstybinė darbo inspekcija feisbuke paskelbė pradėjusi tyrimą: „Valstybinė darbo inspekcija, gavus informaciją apie galimai nelegalų darbą ir priekabiavimą darbe Europos dailiojo čiuožimo čempionate, pradeda tyrimą.“

„Mes tose teritorijose atlikome tam tikrus profesinius veiksmus, mūsų nuomone, jie buvo reikalingi ir kaip finalas parodė, kad tą, ką mes radome, buvo labai informatyvu“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams komentavo R. Požėla.

„Ar ten buvo anksčiau atlikta nusikalstamų veikų, neatmetu, kad tai gali būti šio ikiteisminio tyrimo dalykas“, – pridūrė jis.

Generalinis komisaras pabrėžė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui visus, su šia istorija susijusius, klausimus reikia adresuoti prokurorui ir tyrėjams.

Tai – ne vyras su sijonu

Socialiniuose tinkluose plinta esą galimo įtariamojo nuotraukos ir vaizdo įrašai. Jose vyras dėvi perukus, sijonus, aukštakulnius, keistą veido kaukę.

Kai kuriuose jų matomi keistais drabužiais aprengti manekenai. Galima matyti, kad vyras filmuojasi ne tik įprastoje patalpoje, bet ir panašioje į garažą.

Kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad minėtas vyras ir yra mergaitės pagrobimu įtariamas asmuo.

Apie tai ELTOS žurnalistai pasiteiravo R. Požėlos. Jis tikino, kad neatmetama, jog viešojoje erdvėje sklindantys vaizdo įrašai, kur vyras save filmuoja persirengęs moterimi ir informacija apie galimą pagrobėją, gali būti teisinga.

„Šiai minutei tyrimas atliekamas dėl vaiko pagrobimo, bet, vystantis tyrimui, neatmestina, kad gali atsirasti ir kitų straipsnių“, – žurnalistams sakė komisaras.

Vystantis tyrimui, neatmestina, kad gali atsirasti ir kitų straipsnių.

Jis patikino, kad pirminė įtariamojo apklausa įvyko ryte, tačiau darbas dar nėra baigtas.

Kiek vėliau Kauno policija šiuos sklindančius gandus paneigė.

„Informuojame, kad viešojoje erdvėje pradėjusi sklisti informacija, kurioje teigiama, kad vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotas persirengęs nepilnametę pagrobęs vyras – klaidinanti. Tai kitas, su įvykiu nesusijęs, asmuo“, – išplatintame pranešime teigė policija ir dar kartą paprašė visuomenės supratingumo: „Gerbkime mažametės interesus ir nesidalinkime bereikalingu kiekiu informacijos.“

Rasta dingusi mergaitė

ELTA primena, kad nuo sekmadienio ieškota Kaune dingusi devynmetė Agota buvo rasta. Tai antradienio vakarą patvirtino Kauno policija.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla Eltai patvirtino, kad 42-ejų įtariamasis yra policijos komisariate, o mergaitė išvežta apžiūrai į Kauno klinikas.

2014 metais gimusi Agota iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, išėjo sekmadienio vakarą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai, savanoriai ir kitos institucijos nuo tos dienos vykdė jos paiešką.

Antradienį prie paieškų prisijungė ir daugiau kaip pusšimtis Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.

„Niekas nieko nereiškia. Darbas vyko, vyksta ir, manau, kad vyks toliau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

„Jeigu būtų niekaip neįmanoma (rasti daugiau balsų – ELTA), tai ir sakyčiau, kad neįmanoma. Bet, matyt, visada yra verta įtikinėti ir kalbėtis“, – nurodė ji.

Ji patikino norinti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime būtų priimtas ir pakartojo, kad valdantieji tęs diskusijas su opozicinėmis frakcijomis, savo politinėse programose įsipareigojusios spręsti tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo klausimus.

„Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka.

„Reikia kalbėti su opozicinėmis partijomis. Tas pokalbis tęsiasi – bet taip pat buvo ir su asmenvardžių rašymu“, – nurodė ji, primindama, kad debatai šiuo klausimu truko bene trisdešimtmetį.

„Nesakau, kad tai truks trisdešimt metų, bet tai yra klausimo sudėtingumo iliustracija“, – apibendrino ji.

G. Landsbergis nepritaria „laisviečių“ teiginiui dėl koalicinės sutarties pažeidimo: kol taškas nepadėtas, dedame kablelį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina, kad pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymui nesurinkusi valdančioji dauguma koalicinės sutarties nepažeidė.

„Sutarties punktas sako, kad bus dedamos geriausios pastangos, galiu patvirtinti, kad tos pastangos yra dedamos maksimalios, rezultatas tiesiog turi savo ribas. Toliau eiti yra sudėtinga, tą esu ne kartą minėjęs“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.

„Premjerė puikiai pasakė, kad tiek, kiek koalicija yra balsų surinkusi, tai yra didžiausias istorijoje balsų skaičius tokiam jautriam ir ganėtinai skaldančiam klausimui. Mes esame priartėję labai arti prie reikiamo balsų skaičiaus“, – pridūrė jis.

TS-LKD partijos lyderis teigia turintis vilčių, kad klausimas bus išspręstas ateityje.

„Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį“, – dėstė politikas.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymus ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Visgi, pirmadienio vakarą po koalicinės tarybos posėdžio Laisvės partija konstatavo, kad Civilinės sąjungos projektui valdančioji dauguma vis dar nesutelkė pakankamai balsų. Pasak partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu partneriai nesilaiko koalicinės sutarties, todėl „laisviečiai“ turi teisę atitinkamai vertinti ir savo įsipareigojimus.

„Koalicijos punktas lieka neįgyvendintas, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas (dėl Civilinės sąjungos – ELTA)“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Tad Laisvės partija atitinkamai vertins ir savo įsipareigojimus“, – nurodė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: dėjau maksimalias pastangas

Laisvės partijai pareiškus, kad dėl pernelyg mažo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui politinė jėga persvarstys savo įsipareigojimus koalicijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina dėjusi visas pastangas buriant paramą valdančiosios daugumos partneriams svarbiam klausimui.

„Aš dėjau tokias maksimalias pastangas, kad netgi pati teikiau tokį projektą kadencijos pradžioje – lygiai kaip ir praėjusiose kadencijose esu teikusi partnerystės įstatymo projektą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, dėl konkrečiai mano pastangų neturėtų klausimų kilti“, – patikino ji.

Visgi, politikė svarstė, kodėl „laisviečiai“ suabejojo koalicijos partnerių įsipareigojimais, mat, anot jos, valdančiųjų atstovai visos kadencijos metu tęsia derybas ir pokalbius, burdami paramą civilinei sąjungai.

„Nežinau, kaip tą maksimalumą galima išmatuoti, bet pagal tą darbą, kurį darome jau daugiau nei tris metus, pokalbius, kuriuos turime, bei remiantis pokalbiu, kurį turėjome vakar, sakyčiau, kad nuoširdžios pastangos telkti balsus visiems, kiekvienam iš koalicijos partnerių svarbiems projektams, tikrai yra“, – patikino Seimo pirmininkė.

S. Skvernelis mano, kad valdančiajai koalicijai civilinės sąjungos klausimas nėra aktualus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Seimui nėra prasmės priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jo manymu, tokios pozicijos laikosi ir valdančiosios koalicijos partneriai, pastaruoju metu šiuo klausimu turėję daug tarpusavio nesutarimų.

„Nematau prasmės, nes pavyzdžiai rodo Lietuvoje, kad viskas yra pas mus labai gerai. Galima turėti šeimą, lauktis vaikučio. Viskas, manau, čia išspręsta, mes tą klausimą labai sureikšminame“, – antradienį žurnalistams komentavo S. Skvernelis.

„Matyt, valdančioji koalicija taip pat galvoja, kad tas teisinis reguliavimas, kuris yra šalyje yra pakankamas, pavyzdžiai rodo, kad čia problemų niekam nėra. Ir koalicija turbūt mano, kad klausimas nėra aktualus“, – pridūrė politikas.