"Ännchen von Tharau ist’s die mir gefällt,
Sie ist mein Leben, mein Gut und mein Geld.
Ännchen von Tharau hat wieder ihr Herz
Auf mich gerichtet, in Lieb und in Schmerz
Ännchen von Tharau, mein Reichtum, mein Gut,
Du meine Seele, mein Fleisch und mein Blut."
Kone kiekvienas vokietis atmintinai moka šias eiles apie Taravos Anikę, kurios skulptūra dunkso Klaipėdoje, prie Dramos teatro.
Tačiau jiems pastaruoju metu verkti norisi matant šią Simono Dacho poemos heroję, apdergtą paukščių, aptekėjusią nežinia kokiu skysčiu.
"Kokteilis" nenori išversti kai kurių necenzūrinių svečių frazių, nes jas gali perskaityti "Kokteiliu" besidomintys mažieji skaitytojai.
Savo darbą išmananti valymo bendrovė skulptūrėlę nušveistų per pusvalandį. Artėja gruodis, kone visi pagrindiniai kalėdiniai renginiai vyks šalia Anikės. Gal valdžia praregės, kad mergaitė nepadoriai purvina, apdergta.
Poetas iš arčiau
S.Dachas, gimęs 1605 m., mirė sulaukęs vos 54-erių.
Būsimo poeto tėvas dirbo Klaipėdos teismo vertėju, motina, kilusi iš pasiturinčios pirklių Leplerių giminės, mirė Simono vaikystėje. Simono brolis Jonas (iš antrosios tėvo santuokos), kaip ir tėvas, dirbo Klaipėdos teismo lietuvių kalbos vertėju, o pastarojo sūnus Valentinas buvo Klaipėdos lietuvių bažnyčios preceptorius, nuo 1685 m. – Kretingos (lietuvių) klebonas.
Pradžios mokyklą S.Dachas lankė Klaipėdoje. 1619 m., padedamas giminaičių, išvyko į Karaliaučių. 1621–1626 m., būdamas pasiturinčio giminaičio, teologijos studento M.Wolderio padėjėju, išvyko mokytis į Vitenbergą. Vėliau žinias gerino Magdeburgo gimnazijoje.
1641-aisiais vedė Reginą Pohl, augino aštuonis vaikus. Priešpaskutiniais gyvenimo metais iš kunigaikščio Friedricho Wilhelmo gavo dovanų 10 ūbų dvarelį netoli Karaliaučiaus, taip užtikrindamas žmonos, kuri mirė 1685 m., ir vaikų išlaikymą po savo mirties.
