– Kaip sinoptikai apibūdintų šį pavasarį?

– Visai įprastu jo negalima pavadinti, bet tokių šiltų pavasarių yra buvę. Gegužės pabaiga labai šilta buvo ne taip jau ir seniai, 2007 m., tada paskutinį dešimtadienį daug kur kaito iki 28–32 ℃. Tačiau tų metų orai buvo audringi, buvo daug perkūnijų, smarkių liūčių, krušos ir ledėkų skersmuo siekė 2–2,5 cm.

O šis mėnuo ypatingas tuo, kad buvo labai daug šiltų dienų. Pietvakarių Lietuvoje 10–15 dienų aukščiausia temperatūra viršydavo 25 ℃. Netgi mūsų vasara nedažnai tokia būna. Be to, labai nedaug dienų temperatūra nepakildavo iki 20 ℃: pajūryje tokių dienų buvo apie 10, o Dzūkijoje – vos 2–5.

– Dabar neįprastai karšta, penktadienį bus pora laipsnių vėsiau ir paskui karštis vėl grįš?

– Kol kas reikia pratintis prie šiltų ir sausų orų. Penktadienį šils iki 26 ℃, kai kur ir dar mažiau, bet savaitgalį turėtų grįžti labai šilti, net karšti orai – temperatūra visoje Lietuvoje viršys 25 ℃, o kai kur ir – 30 ℃.

Lietaus tikimybė tik šiokia tokia, labai nedidelė. Bet yra vilties, kad jis užklys, dienomis kai kur susidarys lietaus debesys, gali pagriaudėti. Tačiau lietus bus tikrai nedidelis, nepakankamas, kad atgaivintų smarkiai išdžiūvusią žemę.

– Kada numatomi rimtesni pokyčiai?

– Artimiausią savaitę rimtesnių pokyčių nematyti. Šiek tiek atvės antradienį, pradėjus plūsti orui iš šiaurės, bet kartu ir vėl – sausyn, menka viltis gauti lietaus dings.

Antroji savaitės pusė vėl turėtų būti lemiama anticiklono, giedra, mažai debesų ir be lietaus. Naktys gaivios – 7–12 ℃.

Pats vėsiausias turėtų būti trečiadienis – ne visur temperatūra pakils netgi iki 20 ℃.

Paskui, savaitgalio link, kasdien bus vis keliais laipsniais šilčiau.  O kitas savaitgalis – ne karštas, bet maloniai šiltas.

O svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvoje auga infliacija, P. Stankevičiaus žodžiais, yra ta, kad Lietuvoje atlyginimų kilimo tempas siekia apie 9 proc.

– EUROSTAT duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje prekės ir paslaugos brango labiausiai Europos Sąjungoje. Birželį visoje ES metinė infliacija siekė 1,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis buvo kone tris kartus didesnis. Remiantis statistika, ES infliacijai įtakos turėjo apgyvendinimo paslaugų kainų augimas, atostogos ir tabakas. Kokias priežastis įžvelgiate Lietuvoje?

– Šiuo metu Lietuvoje infliacija kyla dėl kelių labai svarbių veiksnių Lietuvos ekonomikai. Pasižiūrėjus į kainas (kas labiausiai brango Lietuvoje), į akis iš karto krinta paslaugos. Jos Lietuvoje jau kurį laiką gana sparčiai brangsta. Tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje kyla darbo kaštai.

Jei palygintume Lietuvą su euro zona, pastarojoje darbo kaštai (atlyginimai) kyla metiniu tempu, kuris siekia apie 1,5 proc. Lietuvoje atlyginimų kilimo tempas siekia apie 9 proc. Dėl tokio spartaus atlyginimų kilimo įmonės priverstos didinti galutines prekių ir paslaugų kainas. Tai labai akivaizdu paslaugų sektoriuje – įmonės nori apsaugoti savo pelningumą, todėl didina galutinę prekės arba paslaugos kainą. Todėl Lietuvoje infliacija daug didesnė negu visoje euro zonoje.

– Ar lengvatos šildymui panaikinimas galėjo būti viena pagrindinių priežasčių?

– Šildymo lengvatos panaikinimas – vienetinė priežastis. Tačiau kertinė priežastis, kodėl Lietuvoje auga infliacija, yra ne tokia. Grįžtant prie mano pavyzdžio, įmonės kelia tas kainas ir vartotojai, tai matydami bei bandydami įsidarbinti, prašo didesnio atlyginimo. Juk reikia kaip nors „apžaisti“ tas kylančias kainas.

Nedarbo lygis Lietuvoje kritęs į istoriškai žemą lygį, darbo rinka yra karšta. Todėl įmonės, norėdamos pasamdyti darbuotojų, turi mokėti didesnius atlyginimus.

– Latvijoje susiduriama panašiomis problemomis, bet Latvijoje ir Estijoje prekės ir paslaugos brango mažiau. Kodėl?

– Šiek tiek mažiau. Tačiau galima atkreipti dėmesį, kad pati infliacija Latvijoje ir Estijoje yra panaši. Nėra didesnė, bet panaši. Lietuvoje – 3,5 proc., Latvijoje – šiek tiek daugiau nei 3 proc., Estijoje – lygiai 3 proc. Taigi infliacija Baltijos šalyse panaši, nes atlyginimai šiose šalyse taip pat kyla panašiu tempu.

Galbūt tai kertinė priežastis. Galbūt mūsų suvokimas, kad kainos kyla labai sparčiai, taip pat įsiūbuoja infliacijos rodiklį. Kuo labiau žmonės tikisi infliacijos, tuo ta infliacija greitesnė. Daug kas paremta pačių žmonių, vartotojų ir įmonių vadovų lūkesčiais.

– Portalas 15min.lt paskelbė straipsnį, kad daugiau nei 30 proc. per metus išaugusi alaus kaina Lietuvą iškėlė į kainų augimo lyderes visoje Europoje. Ar tokie pokyčiai gali būti dėl alaus?

– Lietuvoje kylančios alkoholio kainos irgi daro įtaką pagrindiniam infliacijos rodikliui. Kai nuo kovo mėnesio buvo pakeltas akcizas, pabrango alkoholis – brangstantis alkoholis taip pat prisideda prie galutinio infliacijos rodiklio. Bet bendrai Lietuvoje kyla kitos kainos ir tai galima labai aiškiai pamatyti paslaugų sektoriuje.

Anot jo, nerimas, kad dėl naujos tvarkos bus atsisakoma gerų vadovų, yra nepagrįstas – geri vadovai gaus darbus kitur, turės stimulą labiau pasistengti.

– Kaip vertinate Seimo priimtas pataisas?

– Šiame mūsų valstybės raidos etape tai vertinu teigiamai. Matome, kiek yra užsisėdėjusių vadovų. Kai vadovas užsisėdėjęs daug metų, klesti neskaidrūs dalykai. Tai galiu paliudyti iš savo praktikos, ar tai būtų „Lietuvos geležinkeliai“, ar kelių įmonės.

Visur, kur vyravo bėdos, buvo daug metų užsisėdėję vadovai, besitvarkantys kaip savo kieme. Kai valstybė pereis į kitą etapą, kai bus sutvarkytas valstybinių įmonių valdymas, vėl bus galima grįžti prie klausimo, bet dabar sveikinu šį sprendimą.

Įmonės vadovas turi valdyti įmonę taip, kaip šeimos galva valdo šeimos ūkį.

– Nuspręsta, kad iki šiol paskirtas vadovas dirbs iki jo paskyrimo pabaigos. Ar nebus taip, kad kai kurie dirbs dar penkerius metus?

– Tai nėra taip reikšminga. Svarbiausia, kad kryptis nubrėžta, kad jie negalės dirbti po 10 ar net 20 metų. Kadencijos bus ribojamos, o tai praskaidrins mūsų valstybę.

– Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algimantas Dumbrava apgailestavo, kad, įsigalėjus tokioms pataisoms, būsime priversti atsisakyti gerų vadovų. Kaip juos išsaugosime?

– Geri vadovai neprapuola. Jei jis buvo geras vienoje vietoje, tai gaus pasiūlymą kitoje. Kadencijai baigiantis tai bus geras stimulas vadovui dirbti kuo geriau, kad jį pamatytų kiti ir pasiūlytų kitą darbą.

– Kokie pokyčiai turėtų įvykti, kad sakytumėte, jog pavyko pasiekti rezultatų?

– Įmonė turėtų būti valdoma skaidriai, veikti pelningai ar atlikti numatytą funkciją. Ne visoms valstybės įmonėms pelnas yra svarbiausia užduotis. Pavyzdžiui, kelių tvarkymo įmonėms svarbiausia užtikrinti kelių priežiūrą, įsigyti įrangą kuo įmanoma pigiau, nedaryti neskaidrių sandorių. Įmonės vadovas turi valdyti įmonę taip, kaip šeimos galva valdo šeimos ūkį.

Pasibaigus terminui, iki kurio buvo galima pateikti pajamų ir mokesčių deklaracijas, dar liko apie 80 tūkstančių to nepadariusių gyventojų.

Stasė Aliukonytė-Šnirienė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sako, kad tiems, kurie deklaracijas pateiks šią savaitę, dar nebus taikomos sankcijos.

Vėliau pirmiausia bus kreipiamas dėmesys į tuos gyventojus, iš kurių nesulaukta turto ir pajamų deklaracijų.

„Pirmiausia jie turi žinoti tai, kad 2 proc. ar 1 proc. parama niekam nebus atiduota, net jeigu jie ir buvo pateikę prašymus. Šią savaitę sankcijų Mokesčių inspekcija neskirs, o vėliau jau reikės individualiai vertinti kiekvieną atvejį.

Dar vienas dalykas – tiksliai įvardinsime tuos gyventojus, kurie privalo teikti turto deklaraciją. Jiems bus skirtas ypatingas dėmesys, nes duomenys iš jų turto deklaracijų vėliau skelbiami viešai“, – sako S. Aliukonytė-Šnirienė.

Turizmo departamentas įspėja dėl nepatikimų kelionių organizatorių. Viena iš tokių – bendrovė „Centrinė Amerika“ – siūlo turistines keliones socialiniame tinkle „Facebook“ ir interneto svetainėje www.centrineamerika.lt. Specialistai teigia, kad ši įmonė juridiškai neegzistuoja, todėl Turizmo departamentas ragina atkreipti dėmesį, kad, renkantis kelionių organizatorių, reikia būti itin atidiems.

– Papasakokite apie naujausią Jūsų užfiksuotą nepatikimą kelionių organizatorių.

– Žmonės į Turizmo departamentą kreipėsi dėl galimai neteisėtos veiklos, pristatydami duomenis apie įmonę „Centrinė Amerika“ ir apie asmenis, kurie gali veikti įmonės vardu. Mes patikrinome šią informaciją, kuri yra internete, socialiniuose tinkluose. Paaiškėjo, kad minėta įmonė UAB „Centrinė Amerika“ yra neregistruota juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje tokios įmonės nėra.

Visa reklama apie keliones, organizatorių dažniausiai skelbiama socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“. Taip pat sukurta minėtos įmonės internetinė svetainė. Joje vėl nurodama ta pati įmonė, kuri neegzistuoja. Kadangi Turizmo departamentas visus kelionių organizatorius registruoja, išduoda pažymėjimus, kitaip tokios veiklos vykdyti negalima, mes tikrai žinome, kad šios įmonės nėra ir tokio pažymėjimo nei fizinis, nei juridinis asmuo neturi. Vadinasi, pagal turizmo teisės aktus, ta įmonė ar kažkokie asmenys jos vardu veikia neteisėtai.

– Ar yra ir daugiau panašiai veikiančių bendrovių?

– Taip. Gal ne tokių drastiškų atvejų, kai net juridinis asmuo nėra įregistruotas arba išvis nerodo savo veiklos formos. Tiesiog yra įmonių, kurios deklaruoja kitas veiklas, o kaip kelionių organizatorius neprisistato. Dažniausiai pasitaiko tokie atvejai.

– Žinoma, kad anksčiau žlugo keli nemokūs kelionių organizatoriai. Kokia padėtis šiuo metu?

– Po įstatymų pakeitimo situacija rinkoje stabili. Reikalavimai kelionių organizatoriams šiek tiek sugriežtėjo. Turime daugiau informacijos apie jų veiklą. Kaip tik nuo sausio 1 d. atsirado prievolė kelionių organizatoriams kas ketvirtį deklaruoti savo duomenis. Taip mes matome daug dinamiškesnę informaciją, kurią galime stebėti ir prevenciškai imtis priemonių. Galime pasakyti, kad tikrai yra saugiau nei buvo tuo metu, kai susidūrėme su minėtais bankrotais.

– Kur kreiptis žmonėms, kurie nukentėjo? Kas jiems galėtų atlyginti žalą?

– Tai esminė informacija. Jei žmonės susiduria su kelionių organizatoriumi, kuris nėra kelionių organizatorius, išeina taip, kad šie žmonės išvis neapsaugoti. Jei kelionių organizatoriai tapo nemokūs arba bankrutavo, galime kalbėti apie tai, kokia patirta žala, kiek galima atlyginti ir kokia perspektyva.

Kitu atveju tokios kalbos nėra, nes jie [keliaujantys su bendrove, kuri nėra kelionių organizatorius – LRT.lt] neturi draudimo apskritai. Išeina, kad tai eilinė procedūra, kai kažkas lieka skolingas. Reikia kreiptis į teismą, teisėsaugos institucijas. Tokia problema daug sudėtingesnė nei susidūrus su nemokiu kelionių organizatoriumi.

– Jei jau norėtų žmogus kažkur keliauti, į ką turėtų atkreipti dėmesį, kad įsitikintų, jog šis kelionių organizatorius tinkamas?

– Visų pirma žmogus turėtų pasitikrinti Turizmo departamento puslapyje, ar tokia įmonė, toks asmuo iš viso registruotas kaip kelionių organizatorius. Ten tikrai nesunku rasti informaciją. Sąrašą nuolat atnaujiname. Jei tame sąraše ieškomos įmonės nėra, vadinasi, ji neturi pažymėjimo.

Taip pat, be abejo, iš tų asmenų ar įmonių, kurie dedasi kelionių organizatoriais, visada galima paprašyti parodyti pažymėjimą, nes visi kelionių organizatoriai turi Turizmo departamento išduotą pažymėjimą. Tai būtų pagrindinis aspektas, kaip galima atskirti [legaliai veikiančią įmonę – LRT.lt].

Taip pat reikėtų paminėti, kad žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kas parduoda tas keliones – ar kelionių agentūra, ar kelionių organizatorius. Kelionių agentūros ar pavieniai asmenys yra tarpininkai. Vadinasi, jie savarankiškai negali organizuoti kelionės ir gali tik tarpininkauti. Labai svarbu išsiaiškinti, kas yra tikrasis kelionių organizatorius, t. y. su kokiu organizatoriumi kelionių agentūra dirba, kam ji tarpininkauja. Pasirašant sutartį visada nurodyta, kas tas tikrasis kelionių organizatorius, kas bus atsakingas už tą kelionę, kurią žmogus perka.

– Ar gali keliones organizuoti asmuo ar įmonė, kuri veikia tik internete, bet fiziškai neturi savo padalinio, kur galėtum užeiti ir pasikalbėti su konsultantu?

– Be abejo gali. Reikalavimai tokiai įmonei tie patys. Ji privalo turėti išduotą mūsų departamento pažymėjimą. Taip pat privalo turėti tinkamą draudimą.

– Kiek vidutiniškai užtrunka, kol kelionių organizatorius gauna leidimą?

– Vidutiniškai sunku pasakyti. Standartinė procedūra trunka 30 dienų, bet realiai tikrai tiek neužtrunka, jei visi dokumentai tvarkingi. Mūsų puslapyje galima rasti informaciją, kokie dokumentai reikalingi. Gal sudėtingiau būna pačiam būsimam kelionių organizatoriui, ypač naujam, gauti reikiamą draudimą. Sugriežtinus teisės aktų nuostatas, jei norima keliones organizuoti į užsienį, reikalingos nemažos sumos.

– Dėl ko kokių priežasčių žmonės dažniausiai skundžiasi savo kelionių organizatoriais?

– Dažniausi skundai dėl apgyvendinimo paslaugų. Šias problemas nagrinėja tiek pats kelionių organizatorius, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Mes dažniau tiriame veiklos teisėtumą. Tokių skundų iš tikrųjų nėra daug. Dažniausia problema būna ta, kad žmonės per vėlai pradeda aiškintis, kas jiems organizavo kelionę. Tai daro tada, kai jau iškyla problemų.

Departamentas kaip tik baigia rengti atmintinę, kur bus punktais nurodyta, ką reikia pasitikrinti prieš perkant kelionę. Jei viskas bus patikrinta, bus pasirinktas saugiausias variantas.

– Ar neramumai šalyse (Egiptas, Turkija, Belgija) pakoregavo lietuvių keliones?

– Tikslesnę statistika galėtų pateikti patys kelionių organizatoriai. Mes šį klausimą galime vertinti pagal skambučius, t. y. pagal tai, kiek sulaukiame paklausimų, ar saugu, ar nesaugu vykti. Tokių skambučių padaugėja, kai nutinka kažkokie tragiški įvykiai, bet galima sakyti, kad nėra didelės įtakos. Bent jau mes neturime duomenų, kad būtų atsisakoma pamėgtų krypčių. Tikrąją statistiką, kiek vis dėlto išskrido, kiek žmonių atsisakė pasirašytų sutarčių, galėtų pateikti kelionių organizatoriai.

– Kur dažniausiai keliauja Turizmo departamento darbuotojai?

– Kadangi departamento darbuotojai tikrai gerai susipažinę su atostogų kryptimis, jie išmaišę visą pasaulį. Populiarių krypčių nėra. Visi stengiasi pamatyti kažką naujo. Tendencijų nėra. Taip pat neturime mėgstamo kelionių organizatoriaus, kurį galėtume pareklamuoti. Tiesiog svarbu atkreipti dėmesį į visas detales. Tai padarius, patikimi kelionių organizatoriai ir galima rinktis pagal tai, kas patinka. Pagrindinis kriterijus neturėtų būti kaina, nes tai negarantuoja, kad bus pigiai ir gerai.

– Jei žmogus sugalvoja keliauti savarankiškai, ar Turizmo departamentas turi kokių nors rekomendacijų, patarimų?

– Patarimas būtų dar daugiau dėmesio skirti tam, ką daro, nes šiuo atveju niekas nepasirūpins tuo turistu ir didžioji atsakomybės dalis lieka pačiam asmeniui, kuris organizuojasi kelionę. Be abejo, yra niuansų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, – jei žmogus perka lėktuvo bilietą, labai svarbu jį atsispausdinti. Pagal tarptautinius teisės aktus, skrydžių bendrovė tampa atsakinga neįvykusio skrydžio atveju. Jie įsipareigoja tą žmogų parvežti namo ir tą atsakomybę galima kažkiek pasidalinti.

Jei kelione rūpinasi kelionių organizatorius, visa atsakomybė tenka jam. Tai tokie skirtumai. Reikėtų skirti daugiau dėmesio, renkantis tiek skrydžių bendrovę, tiek viešbučius, tiek vietinius atskirų paslaugų tarpininkus.

– Kai kurie žmonės mėgsta keliauti autobusais, nes sako, kad daugiau pamato, aplanko daugiau šalių. Ar populiaru keliauti autobusais, ar vis dėlto pirmauja lėktuvai?

– Šioje srityje vienareikšmiškai pirmauja lėktuvai. Žinoma, ir kelionės autobusu išlieka populiarios. Turbūt neseniai visi girdėjo apie kelionių organizatorių atnaujinamus autobusų parkus. Matyti, kad kelionių organizatoriai investuoja į tokią kelionių rūšį. Vadinasi, galima  daryti išvadą, kad jos gana populiarios ir nesiruošiama jų naikinti, daroma, kad jos būtų dar patogesnės.

Lėlės barbės, su kuriomis žaidžia mažos mergaitės, tėra vienas iš grožio standartų, kuriuos mato vaikai – daug didesnę įtaką jiems daro tėvai, LRT RADIJUI sako psichologė Smiltė Jurgita Jasiulionė. „Pavyzdžiui, tėvų komentarai ar kažkoks pašiepimas „nevalgyk, stora būsi“ yra vieni didžiausių rizikos veiksnių, kad vaikai susimąstys apie savo kūnas formas. [...] kartais jau 2–3 klasėje mergaitės jaučiasi per storos, negražios, nes tarsi neatitinka kažkokių ar išorinių, matomų grožio standartų, ar eskaluojamų ir minimų šeimoje“, – pabrėžia specialistė.

– Kaip Jūs psichologiniu požiūriu vertinate bendrovės „Mattel“ sprendimą keisti lėlių barbių figūrą?

– Į šį sprendimą norisi žiūrėti plačiau, nes lėlės yra tik dalis viso to, ką vaikai mato. Apskritai vaikai turi turėti galimybę priimti savo kūną, mylėti jį tokį, koks jis yra. Būtent tai, o ne kažkokie aplink matomi idealai, svarbu bręstant, paauglystėje, nes tada kūno pokyčiai tampa itin svarbūs. Taigi stereotipinės lėlės barbės, su kuriomis žaidžia mažos mergaitės, – tik vienas iš tų grožio standartų, kuriuos vaikai mato.

Iš tiesų labai smagu, kad lėlės keičiamos, kad žaislų gamintojai atkreipia dėmesį ir į kitų poreikius, nes tėvai dažnai išsako nuomonę, jog norisi lėlių, panašesnių į vaikus, o ne į suaugusias moteris. Taigi panašu, kad gamintojai bando atsižvelgti ir į tėvų bei vaikų lūkesčius.

– O vaikai labiau reaguoja į lėles ar į televizijos bei kino žvaigždes? Gal paauglystėje grožio supratimą lemia realūs pavyzdžiai?

– Grožio supratimas formuojasi nuo paties ankstyviausio amžiaus. Žinoma, vaikai daug ko išmoksta žaisdami, bet labai stiprus poveikis yra ir pačios artimiausios vaiko aplinkos. Taigi vaikų savo kūno ir grožio standartų suvokimui labai didelę įtaką daro tėvai. Labai svarbu, ką tėvai komentuoja, ką sako, į ką atkreipia dėmesį: tarkim, labai dažnai tenka girdėti „gražus – negražus“, „negražiai atrodo – gražiai atrodo“, „gražiai sugarbanoti plaukai“, „graži mergytė“. Tokiu atveju tai jau nebe lėlių, o suaugusiųjų poveikis.

Taigi, viena vertus, smagu girdėti, kad yra pokytis ir kad lėlės bus įvairesnės. Kita vertus, to negalima suabsoliutinti, nes vaikai mokosi ne tik iš lėlių. Pavyzdžiui, tėvų komentarai ar kažkoks pašiepimas „nevalgyk, stora būsi“ yra vieni didžiausių rizikos veiksnių, kad vaikai susimąstys apie savo kūnas formas. Susidariusi tokia situacija, kad kartais jau 2–3 klasėje mergaitės jaučiasi per storos, negražios, nori keisti savo plaukus, nes tarsi neatitinka kažkokių ar išorinių, matomų grožio standartų, ar eskaluojamų ir minimų šeimoje.

– Vyrai, vaikinai, paaugliai irgi labai daug dėmesio skiria savo stiliui, grožiui. Ar vyriškos giminės  lėlės turi įtakos supratimui, koks turėtų būti žmogus?

– Abiem lytims svarbu kūno supratimas, tai, ką jie mato nuo pirmųjų dienų. Atkreipkite dėmesį, koks suaugusių  vyrų ir moterų įvaizdis pateikiamas reklamose. Šie dalykai atitinkamai skatina berniukus lygiuotis į vyrišką liniją, mergaites – į moterišką. Žinoma, daugiau kalbame, kad dėl anoreksijos ir bulimijos problemų turi moterys, merginos, paauglės, bet šitos bėdos tikrai neaplenkia ir vyriškos lyties – ir berniukai, ir paaugliai taip pat išgyvena, rūpinasi savo kūnu.

Mano manymu, tikrai labai trūksta kitokio suaugusiųjų požiūrio. Tėvai turi ne kritikuoti, kad šitas negražus, baisiai atrodo, ta laidos vedėja stora, o kalbėti apie tai, kad kiekvienas žmogus yra savaip gražus, kad nėra vieno tobulo kūno standarto, kurį turi atitikti kiekvienas.

Rusijos paskolą, duotą Ukrainai 2013 m. pabaigoje, galima laikyti politiniu kyšiu, LRT RADIJUI sako politologas Alvydas Medalinskas.

2013 m. pabaigoje Viktoro Janukovyčiaus vadovaujamai Ukrainai Rusija paskolino 3 mln. dolerių. Rusija sutartį laiko tarpvalstybine, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – taip pat. Ukraina susitarimą laiko komerciniu. Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos teigimu, tai buvo politinis veiksmas, kad V. Janukovyčius nepasirašytų asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir atsigręžtų į Rusiją. A. Medalinskas mano, kad tokį veiksmą galima laikyti politiniu kyšiu.

Pasak politologo, Ukraina negali atiduoti skolos Rusijai, tačiau tai neužkerta kelio paskoloms iš TVF gauti. Ukraina tikisi per ketverius metus gauti apie 17 mlrd. dolerių. A. Medalinskas sako, kad JAV Kongresas priėmė sprendimą didinti pagalbą Ukrainai – kitais metais duos 650 mln. dolerių, dar 300 mln. dolerių karo reikmėms.

„Ukraina neįstumiama į visišką bankrotą, tačiau blogiausia žinia, kad Ukrainai gali tekti kreiptis į tarptautinį teismą arba pradėti derybas dėl skolos restruktūrizavimo. Ir Ukrainoje, ir Vakaruose yra ekspertų, abejojančių, ar teisme Ukrainai pavyktų įrodyti, kad buvo duota politinė paskola“, – teigia A. Medalinskas.

Kuba po 54 metų pirmą kartą paskyrė savo ambasadorių Jungtinėse Valstijose. Tai turėtų dar labiau sustiprinti dvišalius ryšius. Jose Cabanas yra diplomatijos veteranas, kuris Kubos interesais Jungtinėse Valstijose rūpinosi pastaruosius trejus metus. 

Jis buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose kartu su 15 dplomatų iš kitų valstybių. Tikimasi, kad ir Vašingtonas netrukus paskelbs, ką skirs savo ambasadoriumi Havanoje. Šios žinios pasirodė popiežiui pranciškui ruošiantis apsilankyti Kuboje, o pastarosios šalies prezidentui Rauli Castro ketinant vykti į Niujorką ir sakyti kalbą Jungtinėse Tautose.

Šią savaitę nutarusi mokėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį, bendrovė „Achema“ perdavimo įmonei „Amber Grid“ pervedė pirmąją mokesčio dalį – daugiau nei pusantro milijono eurų.

„Achemos“ atstovai agentūrai BNS patvirtino, kad mokėjimas atliktas trečiadienį. Anot „Achemos“, tolimesnis mokėjimų grafikas kol kas nėra aiškus, dėl to bus tariamasi su Energetikos ministerija.

„Achemos“ valdyba pirmadienį nutarė pradėti mokėti suskystintųjų gamtinių dujų saugumo dedamosios mokestį. Dėl šio mokesčio „Achema“ bylinėjasi teismuose, bandydama įrodyti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų priedo nustatymo yra neteisėti ir nepagrįsti,

Jungtinės Tautos skelbia, kad pernai dėl karų, konfliktų ir persekiojimo pasaulyje namus prarado 60 milijonų žmonių. Daugiau nei pusė pabėgėlių buvo vaikai.

Ekspertų teigimu, palyginti su 2013-aisi metais, pernai be namų likusių padaugėjo aštuoniais milijonais. Tam daugiausiai įtakos turėjo konfliktas Sirijoje. Pabėgėlių agentūros vadovas teigia, kad humanitarinės pagalbos darbuotojams susitvarkyti su tokiu darbo krūviu yra itin sudėtinga.

Jungtinės Tautos atkreipia dėmesį ir į Europos lyderių mėginimus rasti tinkamiausią būdą Viduržemio jūros migrantų krizei spręsti. Daugiausiai prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje sulaukia Vokietija ir Švedija.