Trys nauji skverai bus įrengti ir nutolusiuose Vilniaus rajonuose: jau pradėti naujo skvero įrengimo darbai Pilaitėje, tarp M. Jankaus ir I. Simonaitytės gatvių, taip pat prie Grigiškių šv. Dvasios bažnyčios, nauja viešoji erdvė atsiras ir Naujojoje Vilnioje prie Juodojo kelio. 

Ilgai lauktas Žemaitės skvero remontas

Šį mėnesį prasidės Žemaitės skvero atnaujinimo darbai. Viešojoje erdvėje bus remontuojamos ir keičiamos dangos, įrengtas apšvietimas, remontuojamos atraminės sienelės, atnaujinti suoliukai, pasirūpinta čia augančiais medžiais. Skvere bus pasodinta naujų daugiamečių žolinių augalų. Skvero teritorijoje esanti vaikų žaidimų aikštelė išliks.

„Per artimiausius trejus metus planuojame sutvarkyti 35 viešąsias erdves. Atnaujinami parkai, skverai ir kokybiškos viešosios erdvės keičia žmonių įpročius: žmonės dažniau renkasi eiti pėsčiomis, žaliosiose erdvėse žmonės gali patogiau kartu leisti laiką, kurti, burtis“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Žemaitės skveras – nedidelis ramybės užutėkis prie centrinės miesto gatvės – Gedimino prospekto.

Dar 2021 metais Vilniaus miesto savivaldybė parėmė Architektūros kokybės vystymo asociacijos idėją organizuoti architektūrinę laboratoriją „Meninės Žemaitės skvero transformacijos“.

Architektai analizavo šios vietos ypatumus ir siūlė, kaip ją būtų galima atgaivinti. Susitikimai vyko ir su gyventojais. Jų pasiūlymai įtraukti į skvero sutvarkymo planą.

Remonto darbus atliks UAB „Grinda“. Atsinaujinęs skveras lankytojus priims jau šį rudenį.

Skvero sutvarkymas kainuos apie 250 tūkst. Eur. 

Grigiškėms – skveras prie bažnyčios

Nauja viešoji erdvė jau pradėta įrengti Grigiškėse, šalia Šv. Dvasios bažnyčios. Vilniaus miesto savivaldybė su Vilniaus arkivyskupija sudarė panaudos sutartį, kuria numatyta šią erdvę pritaikyti miestiečių laisvalaikiui.

0,7 ha ploto teritorijoje planuojama įrengti laisvalaikio zonas, pasivaikščiojimo takus, apšvietimą, šiukšliadėžes. Skvere planuojama pastatyti suoliukus, šalia esamo pušyno bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Bendruomenės renginiams ir šventėms numatyta aikštė su vieta kalėdinei eglei.

Kartu su aikštės tvarkymu prie Kovo 11-osios gatvės, dabartinės visuomeninio transporto stotelės vietoje, suprojektuota nauja, techninius ir saugos reikalavimus atitinkanti visuomeninio transporto stotelė, kurios iki tol nebuvo. Šviesos gatvėje numatyta įrengti 25 lengvųjų automobilių stovėjimo vietas.

Esami medžiai bus išsaugoti, taip pat numatoma pasodinti ir naujų.

Visa reikalinga infrastruktūra, želdynai, apšvietimas bus įrengtas sostinės lėšomis. Šios teritorijos sutvarkymas kainuos apie 837 tūkt. Eur.

Nauja viešoji erdvė Naujojoje Vilnioje

Skvero įrengimo darbai šį mėnesį prasidėjo ir Naujosios Vilnios seniūnijoje, Juodojo kelio bei Tolimosios gatvės sankirtoje. Ties Juodojo kelio g. 34 planuojama įrengti 0,28 ha ploto nauja viešąją erdvę.

Aplink teritoriją išsidėstę sodo bendrijų sklypai, keli privatūs mažaaukščiai gyvenamieji namai. Pietuose teritorija ribojasi su prekybos centrui priklausančia automobilių stovėjimo aikštele.

Atsižvelgus į jau pramintus takus ir teritorijos prieigose esančius komercinius objektus, sklype bus įrengti pėsčiųjų takai, poilsio aikštelė su suoliukais, numatytas ir basų kojų (refleksologinis) takas, šiukšliadėžės, apšvietimas. Gyventojų pageidavimu, tvenkinį planuojama dalinai aptverti. Tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir tvenkinio ugniagesiams numatytas privažiavimas prie pat vandens.

Projektuotojai, įvertinę esamus želdinius ir jų būklę, numatė papildomą apželdinimą, kuris praturtintų viešąją erdvę ir veiktų kaip triukšmo bei taršos barjeras gyvenamosioms teritorijoms nuo greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės.

Šios erdvės sutvarkymas kainuos 278 tūkst. Eurų.

Pilaitėje – ir smėlio kopos

Rangos darbai jau pasistūmėję ir Pilaitėje, teritorijoje tarp M. Jankaus ir I. Simonaitytės gatvių. Skvere bus įrengta sporto aikštelė, numatyta bendruomenės renginių vieta ir kokybiškam gyventojų poilsiui pritaikytos erdvės.

Naujasis skveras suprojektuotas 0,6 ha valstybinės žemės sklype tarp I. Simonaitytės ir M. Jankaus gatvių.

Pagal gyventojų pageidavimus skvere suprojektuota nemažai vietos aktyvioms veikloms: bus krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelės, mini futbolo aikštė. Sporto aikštelės bus aptvertos, o nuo gyvenamųjų namų – atskirtos želdynų masyvu.

Centrinė ir vakarinė skvero dalis numatyta įvairiai veiklai. Čia bus poilsio zona su refleksologiniu (pėdas masažuojančiu) taku. Pietinėje dalyje bus palikta pieva, aplink ją – pėsčiųjų takas ir želdiniai, slopinantys nuo gatvės kylantį triukšmą.

Didžioji pievelė skiriama bendruomenės renginiams ir aktyviai ar pasyviai rekreacinei veiklai ant žolės. Greta pievos sodinama eglutė, skirta puošti žiemos švenčių metu, įrengiama elektros jungtis, taip pat suolai, informacinis stendas. Skvere numatytas apšvietimas.

Esamos pušelėmis apsodintos poilsio aikštelės bus pritaikomos jaukių susitikimų, nedidelių renginių, stalo žaidimų, piknikų, gimnastikos erdvėms.

Vaikų žaidimų aikštelė įrengiama centrinėje skvero dalyje: pakankamai toli nuo gatvės, kad vaikai neišbėgtų į gatvę, taip pat matoma iš suaugusiems skirtų poilsio, susitikimų, gimnastikos erdvių. Šiaurinės skvero dalies pagrindinis akcentas – iš dalies apželdinta smėlio kopa, kurianti ypatingą smėlynų atmosferą.

Šios teritorijos sutvarkymas kainuos apie 923 tūkst. Eur.

Visų keturių erdvių tvarkymo darbus atlieka UAB „Grinda“.

„Afrikos žemyno kultūra – be galo įvairi ir turtinga. Kviečiame pamatyti, kad Afrikoje yra labai daug skirtingų šalių, tautų, genčių, kurios iki šiol stengiasi išlaikyti per šimtmečius puoselėtas kultūros tradicijas. Jos – unikalios, gali atrodyti egzotiškos, tačiau norime pakviesti pažvelgti su smalsumu ir taip dar labiau pažinti planetą, kurioje gyvename visi kartu. Juo labiau, kad globalizacija paliečia net atokiausius kampelius ir net tos ilgametės žmonijos paveldo tradicijos, kurias pristatome šiemet, jau pamažu nyksta“, – sakė vienas festivalio organizatorių, perkusininkas Gediminas Mačiulskis, pats nemažai metų tyrinėjantis Vakarų Afrikos kultūrą.

Būtent iš Vakarų Afrikoje esančios Gvinėjos į Vilnių specialiai „Afrikos dienoms“ atvyksta pasaulinio garso atlikėjai: vienos iš labiausiai gerbiamų Vakarų Afrikos muzikantų dinastijos sūnus – perkusininkas Billy Nankouma Konate, šiemet minintis 30 metų sukaktį tarptautinėje scenoje ir garsios Gvinėjos choreografų šeimos atstovas – Aboubacar Sylla, šokių pasaulyje žinomas Bobzi Record vardu.

Su žiūrovais jie susitiks didžiajame festivalio koncerte gegužės 9 d. ir muzikos bei šokio kūrybinėse dirbtuvėse gegužės 10 d. ir 11 d.

Iš Kenijos specialiai į festivalį atskrido šioje Rytų Afrikos šalyje gyvenanti fotomenininkė, knygų autorė, keliautoja, aktorė Eglė Aukštakalnytė–Hansen, jau šiandien Vilniuje, menu fabrike „Loftas“ pristatysianti parodą „Mama Afrika“.

Ypatingoje fotografijų kolekcijoje užfiksuoti Kenijos ir Tanzanijos teritorijose gyvenančios masajų genties unikalūs papročiai bei apeigos, į kurias įprastai svetimšaliai nepatenka, tačiau lietuvei tai pavyko.

„Nuotraukos čia skamba ryškiai, prasmingai. Labai įdomu, kaip šioje techno nuotaikos, gamyklinėje aplinkoje susijungia modernizmas ir tradicija. Žmonėms bus tikrai įdomu. Tradicija pamažu nyksta ir tampa istorija, tad džiaugiuosi, kad ji yra užfiksuota, o šioje erdvėje ji tampa dar gyvesne“, – į susitikimą šiandien 19 val. kvietė E. Aukštakalnytė–Hansen.

Susitikimą su fotomenininke palydės Victoro Diawaros projekto „Afrodelic“, jungiančio elektroninę ir tradicinę afrikietišką muziką, koncertas. „Afrikos dienų“ koncertai gegužės 8 d. ir 9 d. vyks menų fabrike „Loftas“, įėjimas nemokamas.

Festivalį organizuoja VšĮ „Afrikos būgnai“, LR Užsienio reikalų ministerija, asociacija LATGA, menų fabrikas „Loftas“. Tarptautinei Afrikos dienai skirtas festivalis Lietuvoje organizuojamas kasmet: per dvylika jo gyvavimo metų čia pristatyti Senegalo, Malio, Dramblio Kaulo Kranto, Gvinėjos, Ganos, Ugandos kultūros ypatumai.

Vilniečiai su šeimomis, kaimynais, draugais kviečiami susirinkti „Rimi“ parduotuvės (Žirmūnų g. 64) automobilių stovėjimo aikštelėje prie Žirmūnų gatvės.

„Visi esame Vilniaus kūrėjai ir turime dėti pastangas, kad mūsų miestas būtų žalesnis, patogesnis visiems. Itin svarbu žaliąsias erdves kurti ir nuo miesto centro toliau nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose – tam, kad bendruomenės galėtų kartu leisti laiką, bendrauti“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Talkos metu bus želdinamas automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų taką skiriantis žaliasis plotas. Paaugus krūmams bus sukuriamas žalumos barjeras tarp automobilių aikštelės ir  pėsčiųjų tako, formuosis nedidelis pavėsis.

Iš viso bus pasodinta 2100 krūmų: blizgančiųjų kaulenių, beržalapių lanksvų, pilkųjų lanksvų, juoduogių šeivamedžių, raudonlapių veigelių, forsitijų, taip pat putinų ir kalninių pušų. 

„Parinkome krūmų rūšis, kurios atsparios miesto sąlygoms, ištveria karštį, taršą ir išbandytos jau daugelyje Vilniaus miesto gatvių. Vietomis sodinsime ir uogas vedančių krūmų – putinų, šeivamedžių. Jų uogas mėgsta paukščiai, taip prisidedama prie biologinės įvairovės gausinimo“, – kalbėjo „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Liubou Vinslove. 

Pasodinti krūmelius padės „Vilniaus miesto parkų“ ir apželdinimo įmonės „Stebulė“ specialistai. Neturintieji darbinių pirštinių ir kastuvo šias priemones gaus vietoje.

Pasodintais medeliais rūpinsis, juos palaistys ir prižiūrės „Stebulė“.

Dėl biologinės įvairovės gausinimo, prie želdynų bus palikta ir keletas sutręšusių kelmų – natūralių vabzdžių buveinių.

„Jau ne tik ekologai, aplinkosaugininkai, bet ir pasaulyje pripažinti kraštovaizdžio architektai, tokie kaip Martha Schwartz, kuri, beje, neseniai lankėsi ir Lietuvoje, kalba, kad nebeturime kitos išeities, kaip bandyti prisitaikyti prie klimato pokyčių. Miestai plečiasi, žemės ūkio plotai plečiasi, ir daugelis gyvūnų, vabzdžių nebeturi kur gyventi. Kalbama apie bičių išnykimo pavojų ir to pasekmes. Miestai turi priimti biologinę įvairovę ir kaip įmanoma tapti žalesni“, – tikino „Vilniaus miesto parkų“ patarėja Dovilė Ivanauskienė.

Per keletą metų Vilniuje kartu su gyventojais buvo pasodinta per 23,5 tūkst. krūmų Sietyno, T. Ševčenkos, Šeimyniškių, Žirmūnų, P. Lukšio, Antakalnio gatvėse, Savanorių ir Konstitucijos prospektuose. Dar 12 tūkst. krūmų buvo išdalinta bendruomenėms pasisodinti prie savo namų.

Sakoma, kad niekuomet nėra vėlu mokytis, o taip pat – būti laimingam. Visa tai matyti pažvelgus į A. Zuoką, kuris dar ne taip seniai tapo tėvu jau ketvirtąjį kartą. Puikiai visuomenei žinomas vyras skraido padebesiais ir gyvena tėvystės rūpesčių emocijomis.

„Kai gimsta vaikas, kai jį pamatai, tai kaip nepavadinsi to stebuklu? Tavo rankose – tavo vaikas, tavo kraujas. Tada žiauriai viskas pasikeičia. Tu jautiesi labai svarbus“, – sakė A. Zuokas.

Kad vyras – itin laimingas, pastebi ir jo žmona. „Nežinau, ar aš kada nors gyvenime mačiau Artūrą taip besišypsantį. Kai aš jį pamačiau, jis švytėjo nuo ausies iki ausies. O ašaros, jei ir buvo, tai buvo nematomos“, – sakė A. Zuokė.

Šeima iki šiol gyvena tomis akimirkomis, kai į pasaulį atėjo jų dukra Agata. O pats A. Zuokas dalyvavo ir gimdyme. Visą laiką buvo šalia žmonos.

„Tai – stebuklas, kokia ta meilė yra besąlygiška, milžiniška. Viską padarytum dėl savo vaiko. Supratau, kad aš kažkada tokia buvau savo mamai. Man tai suteikia saugumo ir vertingumo“, – neslėpė moteris.

Tiesa, tuomet, kai pasklido žinia, kad Zuokai taps tėvais, kai kurie aplinkiniai ir komentatoriai ėmė stebėtis: ar 56 metų vyrui tikrai dar reikia tapti tėvu?

Pats A. Zuokas tokias kalbas veja į šalį. „Medicina sako, kad šiuolaikinis 50-metis – kaip 30-ties metų žmogus. Pasikeitęs tiek žmogaus supratimas, tiek ir sveikata. Gimė vaikas, dar vienas lietuvaitis, tai džiaukimės. Koks skirtumas – kas, kaip, kada. Svarbu, kad gimė sveikas. Agata gimė sveika, viskas gerai – pirmyn!“ – sakė jis.

Koks skirtumas – kas, kaip, kada. Svarbu, kad gimė sveikas. Agata gimė sveika, viskas gerai – pirmyn!

Visiems, kurie linkę šeimą kritikuoti, jie turi aiškų ir konkretų atsakymą: meilei metai – ne rodiklis. „Aš stebiuosi, kad žmonės taip reiškia savo nuomonę. Bet jie nieko nežino! Jie tikrai nežino, kaip mes jaučiamės viduje, o tai yra be galo individualu. Kitas gal ir 30-ies nebenori vaikų, o kitam dar ir 60-ties reikia. Jeigu jis jaučia, kad gali turėti vaikų, tai jis jų ir turi“, – vyrui pritarė A. Zuokė.

Tuo tarpu A. Zuokas teigė, kad reikėtų nustoti galvoti, jog sulaukus tam tikro amžiaus, gyvenimas jau praėjo. „Jei manot, kad galit, tai pirmyn! O Lietuvai vaikų tikrai trūksta“, – sakė jis.

Kokia yra A. Zuoko jaunatviškumo paslaptis? Kaip jo žmona vertina tai, kad vyras jau yra užauginęs tris vaikus? Ar naujai iškepta šeima galvoja ir didesnį atžalų skaičių? Plačiau laidoje „TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. Per TV3.

„Mano nuomone, moters savitą stilių kuria trys esminiai elementai – jai tinkanti šukuosena, tinkama avalynė ir aksesuarai. Tad atradus, kas tau tinka, eksperimentai netenka prasmės“.

Tačiau politikės nuomonę pakeitė pažintis su plaukų priauginimo meistre, kurios kėdėje pabuvojo daugybė Lietuvos garsenybių.

„Savo plaukus patikiu tik geriausiems meistrams. Nemėgstu eksperimentuoti, todėl renkuosi klasikinius kirpimus ir dažymus. Aš net pati vengiu plautis plaukus, todėl šį darbą patikiu profesionalams. Aš niekada nebandžiau savo plaukų nei kirptis, nei dažytis pati“, – pasakojo N. Jagelavičienė.

Moteris atvira – atvykti pas plaukų priauginimo meistrę nebuvo lengvas sprendimas. „Prisipažinsiu, bijojau. Bet čia nugalėjo smalsumas ir noras pamatyti, kaip aš galiu atrodyti su ilgesniais, tankesniais plaukais. Juolab, kad patikino, jog kardinalių pokyčių nebus ir ilgų kasų man neprireiks“, – sakė N. Jagelavičienė.

Vos pusvalandį praleidusi kėdėje, N. Jagelavičienė negalėjo nuslėpti džiaugsmo. „Aš net nesitikėjau, kad bus toks gražus rezultatas! Visada galvojau, kad man tinka tik papūsti plaukai, ir štai – esu su glotniais, tiesiais plaukais. Negaliu praeiti pro veidrodį!“ – džiaugėsi ji.

Plaukų priauginimo meistrė sakė pastebėjusi, kad daugelis moterų net nežino, kad plaukų priauginimas leidžia kontūruoti veidą, žaidžiant su skirtingais ilgiais, tekstūromis, kirpimais. „Mes galime veidą pailgint, paplatint, akcentuoti tam tikras vietas. Pasirinkome ganėtinai trumpą plaukų ilgį. Vertikalios formos, išgautos pridėtiniais plaukais, pamaskavo N. Jagelavičienės skruostus ir padėjo labiau subalansuoti veido formą. O šiek tiek prakarpyti šoniniai kirpčiai davė šukuosenai lengvumo ir papildomą liftingo efektą. Moteris tapo ne tik vizualiai jaunesnė, tačiau ir griežtesnių formų kirpimas papildė ir taip labai gražų ir išraiškingą stilių“, – pasakojo plaukų priauginimo meistrė.

„Tai buvo puikus eksperimentas, kuris mane labai pradžiugino ir, svarbiausia, atjaunino. Neslėpsiu, jaučiuosi bent dešimt metų jaunesnė“, – su šypsena sakė N. Jagelavičienė.

Buriavimo dvasia suvienijo Lietuvos buriavimo mokyklas, prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ ir jūriškiausius Klaipėdos miesto renginius.

2024 m. birželio 27–30 d. penktą kartą į Klaipėdą sugrįžta „The Tall Ships Races 2024“ didžiųjų burlaivių lenktynės, o liepos 26–28 d. atvilnija jubiliejinė 90-oji Jūros šventė.

Iki planuojamų renginių kviečiama aplankyti visus Lietuvos prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“, kur kartu su Klaipėdos didžiausių vasaros renginių ekspozicijomis turėsite galimybę išvysti ir projekto partnerių – Lietuvos buriavimo mokyklų – mokomuosius laivus bei sužinoti daugiau informacijos apie galimybę profesionaliai užsiimti šiuo vandens sportu:

Gegužės 1 – birželio 3 d. Šiaulių „Akropolyje“ jūsų lauks Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ ir Šiaulių buriavimo klubo mokomieji buriniai laivai (antrame aukšte, aikštėje prie restorano „Čili Pizza“).

Gegužės 1 – gegužės 17 d. Vilniaus „Akropolyje“ bus pristatomi Vilniaus vaikų buriavimo mokyklos mokomieji buriniai laivai (antrame aukšte).

Gegužės 27 – birželio 30 d. Klaipėdos „Akropolyje“ jūsų lauks VŠĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ mokomieji buriniai laivai (pirmame aukšte prie parduotuvės „Zara“).

Birželio 4 – birželio 30 d. Kauno „Akropolyje“ bus pristatomi Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ mokomieji buriniai laivai (trečiame aukšte aikštelėje prie parduotuvės „Topo Centras“).

„The Tall Ships Races“ ir Lietuvos buriavimo mokyklų partnerystė – augančios ir stiprėjančios jūrinės – buriavimo kultūros atspindys, galintis skleistis ne tik pajūryje, bet ir Kauno, Vilniaus, Šiaulių, bei vakarų Lietuvos regionuose.

O pagrindinė misija – jūrinės valstybės idėją ir buriavimo kultūrą jaunajai kartai pamilti nuo mažųjų, mokomųjų burlaivių – iki galimybių ateityje išbandyti savo jėgas didžiųjų burlaivių įgulose visose pasaulio jūrose.

Aplankę parodas prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“, visi esate kviečiami 2024 m. birželio 27–30 d. atvykti į didžiųjų burlaivių lenktynes Klaipėdoje, aplankyti didžiausių pasaulio burlaivių denių iš Lenkijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Belgijos, Vokietijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Nyderlandų ir tokių egzotinių šalių, kaip Ekvadoras bei Brazilija.

O liepos 26–28 d. jūrinę vėliavą 90-ąjį kartą kelsime tradicinėje Jūros šventėje.

Iki pasimatymo Klaipėdoje!

Šalmai prie dalies elektrinių paspirtukų Vilniuje buvo pridėti Seime ėmus svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis norima įvesti privalomą šalmų dėvėjimą mikrojudumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių, naudotojams.

„Pradėdami šią iniciatyvą numatėme, kad tam tikra dalis šalmų gali būti prarasta, tačiau tokio spartaus šalmų dingimo nesitikėjome. Suprantame, kad elektrinio paspirtuko naudotojas kelionės pabaigoje gali netgi tiesiog pamiršti, kad šalmas vis dar yra ant galvos, žinome, kad taip tikrai yra nutikę ir esame dėkingi visiems, kurie sugrįžo prie paspirtuko ir šalmą grąžino. Deja, tai vienetiniai atvejai, o dauguma – 80 proc. – šalmų dingo, tikriausiai buvo pamesti ar tiesiog pavogti“, – skaičiavimais dalijosi „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Lietuvoje Benas Jurlovas.

Įmonės atstovas sakė, kad vartotojai raginami su šalmais elgtis atsakingai: kelionę elektriniu paspirtuku Vilniuje pradedantys vairuotojai „Bolt“ programėlėje mato raginimą dėvėti šalmą, jei šis yra užkabintas ant paspirtuko, o kelionės pabaigoje gauna priminimą šalmą vėl užkabinti ant paspirtuko, kad juo galėtų pasinaudoti kitas vairuotojas.

J. Tulčina šiandien mini 69-ąjį gimtadienį. Šia proga leis sau pasilepinti torto gabalėliu. „Pasilepinu viskuo, ko noriu. Valgau mažomis porcijomis. Daug metų esu vegetarė, nevartoju pieno ir miltinių produktų, jokio alkoholio. Tik kartą per savaitę pasimėgauju desertu“, – neslėpė viena garsiausių šalies mitybos specialisčių.

Kardiologės diplomą turinti, tačiau jau tris dešimtmečius tūkstančiams žmonių išgyti be operacijų ir vaistų padedanti medikė nuo ryto džiaugiasi plaukiančiais sveikinimais ne tik iš artimųjų, bet ir dėkingų pacientų.

„Nebijau bėgančio laiko, nes jis nieko nereiškia. Gyvenu pilnais plaučiais, dirbu mylimą darbą, mano siela jauna kaip ir buvo. O gal net ir kasmet jaunėja, nes tampu tik išmintingesnė, – prisipažino J.Tulčina. – Daug kas nuveikta ir nieko niekam nebeturiu įrodinėti. Esu stipri. Savo misiją, jaučiuosi, jau atlikusi. Neberūpi man nei pikti komentarai, nei kritiški vertinimai, nes tūkstančiams žmonių padėjau atrasti kitokį kelią į sveiką gyvenimą. Be vaistų, operacijų ir kančios. Ir jų dėkingumas yra gerokai galingesnis už bet kokį pavydą ar pyktį“, – teigė moteris.

Mitybos ekspertė prisipažino, kad prabėgę metai jai buvo dosnūs suvokimu. Moteris yra geros formos, atvaizdas veidrodyje ją džiugina, o sau gali leisti įsigyti viską, ko nori ar reikia. „Jaučiu saiką ir padėką likimui. Mėgstu puoštis, pasidabinti išskirtine juvelyrika, kokybiškai keliauti. Susikūriau gerbūvį pati, todėl niekieno neturiu nieko prašyti“, – sakė J. Tulčina.

Paklausta apie plastinę chirurgiją ir grožio injekcijas, ji tik nusišypso: nesako ne, bet ir kol kas neplanuoja jokių išvaizdos korekcijų. „Mano raukšlelės – mano draugės, nes jos susijusios su prisiminimais. Gera kosmetika padeda išlaikyti sveiką odą, bet svarbiausia – mityba. Po trijų dešimtmečių patirties galiu drąsiai pasakyti, kad nuo vidinės švaros priklauso ir išorinis grožis“, – įsitikinusi natūralios medicinos pradininke Lietuvoje vadinama gydytoja.

Kokia moters ilgaamžiškumo paslaptis? Tai niekam nieko neįrodinėti, išlikti pozityviai visose gyvenimo situacijose, mylėti gyvenimą, vertinti kiekvieną dieną, branginti artimuosius ir sveikatą. „Nėra gerų ar blogų žmonių, mes tiesiog visi esame skirtingi. Reikia bendrauti tik su artimais sielai žmonėmis. Senti irgi yra privilegija, nes ji duota ne kiekvienam“, – pokalbį užbaigė sukaktuvininkė.

Lyg pirmas krikštas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pastatymų tarnyba ypač atsakingai ruošiasi „Šventojo pavasario“ pristatymui, nes jo metu ant scenoje šokančių baleto artistų pasipila vanduo.

Anot Pastatymų tarnybos vadovo Aivaro Tarvydo, tokio pobūdžio spektaklis, kai didžiulis kiekis vandens kriokliais krenta iš viršaus ant scenoje šokančių baleto artistų, scenai tarsi pirmas „krikštas“. Spektaklio premjera 2021 m. vyko elinge, vėliau spektaklis rodytas Žvejų rūmų scenoje. „Atsakingai suplanuota, kaip vandenį sulaikyti scenoje, kad nei menkiausias lašelis nepatektų ant naujai išklotų grindų! Vizualiai žiūrovai matys tik įprastą sceną, o techniškai tai bus tarsi vandenį sulaikantis baseinas“, – sakė A. Tarvydas.

M. Aleksos nuotr.

Spektaklio „Šventasis pavasaris“ metu planuojama „išpilti“ apie trečdalį kubo šilto vandens, kuris bus pašildomas iki šokėjams komfortiškos šilumos, taip saugant baleto artistų sveikatą. Po pasirodymo vanduo bus susiurbiamas pramoniniais siurbliais.

„Didelius iššūkius keliantys spektakliai tarsi Muzikinio teatro perpetuum mobile: visas kolektyvas susikaupia ir užtikrintai juda tobulėjimo ir sėkmių keliu. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalimi, nes šis teatras puikiai susitvarko su didelius iššūkius keliančiais pastatymais“, – sakė A. Tarvydas.

Ryški tarptautinė komanda

Išskirtinius spektaklius, 2021 m. elinge pastatė tarptautinė komanda: choreografas Edwardas Clugas (Slovėnija), „Stabat mater“ muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), „Šventasis pavasaris“ scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu tąkart į uostamiestį pirmąkart atvyko vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.

M. Aleksos nuotr.

Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutavo dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014–aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Pasak choreografo, „abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia, labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.“

Dialogas mezgasi per muziką

Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogaus dialogą su italų baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) šedevru. Paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis sukurta, ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams pagrįsta XIII a. sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „stovėjo motina skausminga“). Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi, giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.

Atliekant „Stabat mater“ šokėjams gyvai akomponuos KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė. Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Norėjosi kažko krintančio iš dangaus

Anot Edwardo Clugo, „Šventasis pavasaris“ – kultinis XX a. kūrinys, ženklinęs posūkį ne tik paties Stravinskio muzikos poetikoje, bet ir visoje muzikos istorijoje. Dar daugiau: visa XX a. šokio raida susijusi su „Šventojo pavasario“ permąstymu, pradedant Nižinskio originalia choreografija, vėliau Maurice’o Béjart’o didingu estetizmu, o dar vėliau unikalia Pinos Bausch kūryba ir jos aistra gyvenimui. Pastarieji du “principai” savo ruožtu suformavo XX a. II pusės „Šventojo pavasario“ pastatymų choreografinę paradigmą.

M. Aleksos nuotr.

„Šis baletas vaizduoja pagoniškas pavasario apeigas ikikrikščioniškoje šalyje. Apeigų metu nekalta mergina šokdinama iki mirties – ji paaukojama pagoniškai vaisingumo dievybei ir taip užtikrinamas Žemės derlingumas. Klausydamas pirmą baleto dalį užbaigiančio „Žemės šokio“, supratau, kad man norisi kažko sunkaus, krintančio iš dangaus. Pabandėme eksperimentuoti su vandeniu ir tapo akivaizdu, kad būtent jis suteikia prasmę šioms pavasarinio apsivalymo apeigoms, žemės pašventinimui, paruošiančiam dirvą naujai gyvybei“, – akcentuoja E. Clugas.

Šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“ solistė Anna Chekmarova – praėjusių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė.

KVMT baleto trupei už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ 2022 m. skirta „Padėkos kaukė“ kaip metų teatro meno kūrybinei komandai.

„Abu šou bus kitokie – vasaros šou pajūryje bus kaip didžiulis vakarėlis po atviru dangumi. Koncertas Kaune bus skirtas naujojo albumo, kurį šiuo metu įrašinėjame, pristatymui. Šou vyks 360 laipsnių principu – suprojektuota netradicinė scena bus sumontuota salės viduryje, čia įvyks tai, ko publika jau seniai laukia“, – intrigavo Selas.

Jo teigimu, pasirodymas „Žalgirio“ arenoje bus lyg finalinis šių metų akordas, užbaigsiantis šiuos metus, bet ir pažymėsiantis didžiulį įvykį grupės istorijoje – naują albumą.

„2024-ieji SEL grupei bus įsimintini, pasistengsime, kad jie tokie būtų ir gerbėjams“, – sakė E. Dragūnas.

Žadama, kad abu pasirodymai bus įspūdingi – pilni naujų moderniausių sprendimų.

„Koncertai skirsis ne tik scenų dydžiu, bet ir koncepcija. Klaipėdos estradoje visai kitoks pojūtis, juk šou vyksta vasarą, dauguma atostogauja, galima atsipalaiduoti ir „pasileisti plaukus“. Kaune, šou arenoje, bus ne šiaip koncertas, bet ir naujo albumo pristatymas“, – šypsojosi E. Dragūnas.