Kaip pasakojo menotyrininkė Rūta Jakštonienė, VšĮ „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla“ vadovė, keliautojai turės unikalią galimybę išmokti užrašyti inicialus itališkuoju dekoratyviuoju stiliumi, išbandys raidžių dengimą auksu, taip pat gotiškosios rotundos šriftą. Šioje žinių ir naujų įgūdžių įgijimo kelionėje lydės menininkai Tania Crossingham ir Linas Spurga.

Nuo 1991 m. T. Crossingham tyrinėja viduramžių rankraščius ir pati kuria iliuminuotas tekstų iliustracijas. Nuo 1993 m. ji pradėjo nepriklausomos menininkės karjerą, nuolat dalyvauja parodose, meno festivaliuose, veda kūrybinius užsiėmimus. Nuo 2015 m. Tania pradėjo kurti heraldikos kūrinius, interpretuoti viduramžių iliuminacijas. Būtent ši sritis ir lėmė menininkės karjeros klestėjimą. T. Crossingham kaligrafijos įgūdžiai, gebėjimas kurti aukštos kokybės, preciziškai detalius iliuminuotus piešinius, heraldikos kūrinius, suteikė menininkei tarptautinį žinomumą ir pripažinimą. 2019 m. T. Crossingham tapo prestižinės Heraldikos menininkų draugijos nare Anglijoje. Taip pat menininkė yra Maltos heraldikos draugijos nuolatinė narė. Jos darbai buvo publikuoti leidiniuose, skirtuose Heraldikos menui Europoje ir Šiaurės šalių regione. Nuo 2020 m. T. Crossingham kuria audinius, dekoruotus heraldiniais motyvais, simboliais, kaligrafiniais šriftais. Menininkės darbai buvo pristatyti karalienei Elžbietai II ir naudoti „Warner Brother Films“ užsakymu. Tania sukūrė Tarptautinio heraldikos kongreso logotipą ir daugybę knygų viršelių. 2023 m. menininkė sukūrė iliuminuoto šrifto kūrinius Gruzijos karališkajai šeimai ir buvo paskirta Gruzijos karališkosios šeimos heraldikos menininke.

Gotiškosios rotundos šriftu rašytas rankraštis. / Interneto nuotr.

T. Crossingham kūrybinės dirbtuvės „Itališkasis dekoratyvusis šriftas. Raidė „C“ vyks spalio 16–18 d. 17–20 val. VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18). Registracija: https://www.ink4.art/pradzia/.

T. Crossingham paskaita ir praktinis užsiėmimas tema „Manuskriptų iliuminacijos“ vyks spalio 19 d. 17 val I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). Paskaita – nemokama. Registracija į kūrybines dirbtuves: https://www.ink4.art/.

Gotiškoji rotunda – kokia šio šrifto istorija ir kaip jis atrodo užrašytas, kodėl, rodos, jau pažįstamas, gotikinis šriftas staiga „suminkštėja“, įgydamas apvalias formas? Tęsdami Kaligrafijos ir rašto meno mokyklos rudens semestre jau įprastas gotiškojo šrifto pamokas, šį rudenį jų dalyviai prisilies prie gotiškosios rotundos – XV a. gotiškojo šrifto variacijos, daugiausiai naudotos Europos pietuose. Gotiškam šriftui nebūdingai apvalių formų rotunda yra nepaprastai įdomus kaligrafinis šriftas, stebėtinai retai sutinkamas šiuolaikinėje kaligrafijoje, bet tikrai vertas dėmesio. Šios dirbtuvės – tai puiki proga susipažinti ir pramokti šio šrifto rašymo subtilybių.

Gotiškosios rotundos šrifto rašymo dirbtuves ves L. Spurga (jaunesnysis). Jis yra kaligrafas ir grafikos dizaineris. Kaligrafijos kūrybinėje praktikoje užsiima netradiciniu, eksperimentiniu rašymu, neįprastų įrankių naudojimu, domisi kaligrafijos istorija ir filosofija, rengia parodas, dirba šrifto dizaino srityje.

L. Spurgos kūrybinės dirbtuvės „Gotiškoji rotunda“ vyks spalio 16–20 d. 17–20 val. LDS Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 4). Registracija: https://www.ink4.art/.

Sulaukė didelio dėmesio

Pirmąją kaligrafijos parodą lakonišku pavadinimu „Rašto menas“ inicijavo ir kuravo klaipėdietis grafikas Algis Kliševičius (1950–2008). Pasak dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, pirmoji paroda „buvo spontaniška, „ant bangos“. Ir parodos organizatoriai, ir jos dalyviai buvo kupini entuziazmo. Ir drąsos. Rengti respublikinę (1992 m. šalies parodos dar taip inertiškai vadintos) kaligrafijos, keisto ir daugumai paslaptingo paribio meno, parodą Klaipėdoje? 1992 m. paroda „Rašto menas“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio (kaligrafijai jo niekad nestinga)“.

Pirmosios rašto meno parodos Lietuvoje 30-mečiui dedikuotų VšĮ „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklos“ renginių ciklą pradėjo vieno žinomiausių kaligrafų Lietuvoje, savitos lietuviškosios kaligrafijos mokyklos kūrėjo profesoriaus Alberto Gursko kaligrafijos darbų paroda „Tekstai Lietuvai“, iki balandžio 27-osios veikianti Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Tarptautinės kūrybinės dirbtuvės

Balandžio 25–29 d. ir gegužės 2–6 d. vyks tarptautinės kūrybinės dirbtuvės, kuriose įdomios ir naudingos veiklos ras tiek norintieji pradėti pažintį su kaligrafija, tiek jau turintys žinių ir įgūdžių šioje srityje. Norintieji turės unikalią galimybę išbandyti sparčiai pasaulyje populiarėjančią rašto meno kryptį – kaligrafiją, atliekamą teptuku. Dirbtuves ves kaligrafas Linas Spurga. Kaligrafija, t. y. rašymas, gali tapti gilia menine meditacija šiandienos skubančiame pasaulyje. Užsiėmimus „Kaligrafija kaip meditacija“ ves kaligrafė doc. Lidija Kuklienė. Visus, norinčius tobulinti žinias pieštų raidinių-tekstinių kompozicijų (lettering) srityje ir sužinoti, kaip šias žinias taikyti logotipų kūryboje, į užsiėmimus pakvies ilgametę profesinę patirtį turinti dizainerė iš Ukrainos Dasha Levchuk. O sukurti savo autorinę kaligrafinę knygą, suprasti principus, kuriais remiantis knygose „sugyvena“ vaizdas ir tekstas, mokys kaligrafas doc. Mindaugas Petrulis.

VšĮ „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla“, jungdamasi prie paramos Ukrainos karo pabėgėliams, dalį užsiėmimų dalyvių registracijos mokesčio skirs šiam tikslui.

Pas partnerius – į Suomiją

Kaligrafijos niekada nebus per daug. Tuo bus galima įsitikinti prof. A.Gursko knygos „Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ (sud. Antanas Andrijauskas, Daliutė Ivanauskaitė) pristatyme balandžio 30 d. 15 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijoje (Bažnyčių g. 6). Pristatyme dalyvaus knygos autorius prof. A. Gurskas ir viena knygos sudarytojų D. Ivanauskaitė.

Kaligrafijos ir rašto meno mokykla Klaipėdoje yra vienintelė tokia Lietuvoje. Nors gyvuoja dar tik ketvirtus metus, jau turi kūrybinių veiklų partnerius Suomijoje. Tai Suomijos kaligrafų draugija, vadovaujama kaligrafės Pauliina Yliniitty. Kolegų suomių kvietimu VšĮ „Prof. A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla“ šiemet liepą Suomijoje pristatys dvi lietuvių kaligrafijos kūrėjų darbų parodas. Abi jos bus skirtos pirmosios rašto meno parodos Lietuvoje 30-mečiui.

Atkeliaus R. Auškalnytės paroda

O gegužę iš Suomijos į Klaipėdą atkeliaus Romos Auškalnytės tarpdisciplininio meno paroda „Kūnas kaip tekstas“. Suomijoje gyvenančios ir kuriančios lietuvės menininkės R.Auškalnytės parodos darbai reprezentuos įvairiapusę autorės kūrybą – nuo tradicinės litografijos antspaudų iki performansų ar instaliacijų, sukurtų per pastaruosius septynerius metus. Ši gegužės 13 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) įsikursianti paroda organizuojama kartu su VšĮ „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla“. Ekspozicijoje bus galima pamatyti ir kelis prof. A. Kliševičiaus kurinius, kurie netikėtai ir įdomiai dalyvaus dialoge su tarpdisciplininio meno kūrėjos R. Auškalnytės darbais.

Pavasarį pradėtas veiklas Kaligrafijos ir rašto meno mokykla pratęs rudenį, vėl burdama visus, besidominčius kaligrafija ir rašto menu, susitikti pokalbiams, kūrybai, naujiems įspūdžiams.

Žvilgtelėję į istoriją, matysime, jog „menininkų kalvė“ uostamiestyje veikia nuo 1974 m. kai prie LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Klubininkystės katedros tuomečio fakultetų dekano profesoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo įkurta dailininkų apipavidalintojų sekcija.

Katedrai vadovavo garbus profesionalių kūrėjų ir pedagogų būrys: vyr. dėstytojai Algis Kliševičius (1974–1979), Vytautas Jakštys (1979–1981), Vytautas Dūdėnas (1981–1982), docento pareigas ėjęs Petras Šadauskas (1982–1983), docentas, vėliau profesorius Vytautas Jonas Kasputis (1983–2010), nuo 2010 m. – profesorius Alvydas Klimas.

Katedroje dirbo ir šiandien fakultete su būsimais architektais, šiuolaikinio meno kūrėjais, dizaineriais nenuilstamai savo patirtimi dalijasi žymiausi Klaipėdos menininkai, dizaineriai, teoretikai, humanitarai, nuolat atvykstantys šalies ir geriausių užsienio aukštųjų mokyklų lektoriai, nepriklausomi profesionalūs kūrėjai.

2013-ieji VDA Klaipėdos padaliniui tapo reikšmingų pokyčių metais. VDA senatas 2013 m. kovo 20 d. patvirtino Klaipėdos fakulteto steigimą, o jau spalio 1 d. fakultetas pradėjo pirmuosius savo mokslo metus naujose patalpose – Klaipėdos savivaldybė jam perdavė buvusios Vydūno vidurinės mokyklos pastatą (Daržų g. 18). Klaipėdos fakultetas nuolat dalyvauja uostamiesčio akademiniuose bei meno renginiuose, kviečia visuomenę į diskusijas, filmų peržiūras, knygų pristatymus, meno kūrinių parodas.

Darbų, renginių sūkuryje, vienam studijų semestrui keičiant kitą, penkeri metai pralėkė kaip viena diena. Birželio 15-ąją 12 val. VDA Klaipėdos fakultete vyks jo penkmečio šventė. Jos programoje: grafiko, kaligrafo profesoriaus A.Kliševičiaus auditorijos atidarymas, moksleivių konkurso „5 pajūrio spalvos“ apdovanojimai, ekskursija fakulteto erdvėse, muzika ir sveikinimo žodžiai. VDA Klaipėdos fakulteto bendruomenė maloniai pasitiks visus, kurie čia studijavo ir tebestudijuoja, anksčiau skaitė paskaitas ir darbuojasi fakultete šiandien. Puiki proga pasimatyti vieniems su kitais, pasidalyti prisiminimais, išgirsti apie fakulteto ateities svajones ir planus, pabūti visiems drauge.

Kūrėjos ir lektorės

T.Bara Leipcigo vizualiųjų menų akademijoje studijavo fotografiją, Humboltų universitete Berlyne įgijo meno istorikės specialybę. Nuo 1986 m. menininkė rengia personalines parodas, dalyvauja bendruose kūrybiniuose projektuose, įvairiuose tarptautiniuose medijų meno festivaliuose Vokietijoje, JAV, Italijoje, Rusijoje.  T.Baros fotografijos dažnai publikuojamos įvairiuose fotografijos meno leidiniuose.

Drauge su T.Bara atvykstanti jos kolegė A.d’Urbano studijavo filosofiją „La Sapienza“ universitete ir tapybą „Accademia di Belle Arti“ Romoje, Berlyno menų universitete tobulinosi Vizualinės komunikacijos katedroje. Nuo 1987 m. A. d’Urbano dalyvauja bendruose projektuose, rengia personalines videoskulptūrų, instaliacijų parodas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Rusijoje, Kinijoje. Menininkės darbų yra įsigiję įvairūs meno muziejai ir galerijos Vokietijoje bei Italijoje, ji dažnai skaito paskaitas įvairiose konferencijose, tarpdisciplininio meno renginiuose Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV.

T.Bara ir A.d’Urbano skaito paskaitas fotografijos ir tarpdisciplininio meno specialybės studentams Leipcigo vizualiųjų menų  akademijoje. Menininkės individualiai, o nuo 2000-ųjų ir abi kartu dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose meno projektuose.

Prisiminimų pėdsakais

T.Bara užaugo anuometėje VDR, A.d’Urbano – Tivolyje, mieste netoli Romos. Vaikystės prisiminimais, autobiografiniais faktais menininkės grindžia savo kūrybinių darbų idėjas, o neretai prisiminimų pėdsakai tampa jų kuriamų darbų esminiu sandu. Praeitis ir dabartis menininkių darbuose susipina su fikcijomis ir utopijomis, būtasis laikas – su jo daugiasluoksniais atspindžiais šiandienos pasaulyje.

Kita T.Baros ir A.d’Urbano kūryboje aktuali tema – kūno, savo ir kito, moters kūno reprezentacijų istorija ir kontekstai. Menininkių kuriamose portretinėse fotografijose, videosiužetuose visuomet svarbus performatyvumo elementas, nuolat kuriantis tapatybę – kaip kaskart naujai permąstomą kūnišką ir socialinę tikrovę, begalinį žmogaus galimybių repertuarą. Kūrybiniuose užsiėmimuose, kuriuos viešnios ves VDA Klaipėdos fakulteto studentams, taip pat bus analizuojamas žmogaus kūnas – kaip tam tikrų jo išgyventų ar išgyvenamų įvykių šaltinis, veiksmų, pasikartojančių judesių rezultatas. Nes būtent šie veiksmai, pasak knygos „Performatyvumo estetika“ autorės prof. Erikos Fischer- Lichte, apskritai ir sukuria kūną kaip individualiai, lytiškai, etniškai, kultūriškai paženklintą objektą.

Tyrinės kaitos procesus

Žodis „šaltinis“ (source)  asocijuojasi su ištakomis, pradžia, todėl neatsitiktinai jis buvo pasirinktas projekto, tyrinėjančio žmogaus prigimtį, jo tapatybių aspektus ir slinktis, pavadinimui.

Tyrimui menininkės T.Bara ir A.d’Urbano pasirinko fotografiją, tiksliau – fotografinius šeimos, giminaičių atvaizdus, kurių gausu mūsų tėvų, senelių albumuose. Analizuodami, interpretuodami savo šeimos fotografijas, kūrybinių dirbtuvių metu studentai kurs personalinius vaizdo pasakojimus apie įvairius, gal ne visada pozityvius, bet visada neišvengiamus asmens kaitos procesus, vienai kartai keičiant kartą.

Kūrybinės dirbtuvės VDA Klaipėdos fakultete organizuojamos bendradarbiaujant su  ERASMUS programos partneriu Leipcigo vizualiųjų menų akademija bei šiuolaikinio meno ir medijų studijų programos socialiniu partneriu Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru.

VDA Klaipėdos fakultetas Vakarų Lietuvos regione yra bene viena aktyviausiai veikiančių aukštojo mokslo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Klaipėdos fakultete nuolat svečiuojasi akademinio pasaulio atstovai iš VDA partnerinių aukštojo mokslo institucijų, pripažinti Lietuvos bei kitų šalių nepriklausomi kultūros ir meno kūrėjai. Jų skaitomos paskaitos, vedami kūrybiniai praktiniai užsiėmimai suteikia galimybę tiek dėstytojams, tiek studentams tobulinti savo įgūdžius, gilinti turimas kompetencijas, susipažinti su kitų šalių menu ir kultūra.

Kovo mėnesį VDA Klaipėdos fakultete tarptautinius kūrybinius užsiėmimus, skirtus Knygnešio dienai, ves R.Auškalnytė, kilusi iš Šilutės, o dabar gyvenanti ir dirbanti Suomijos sostinėje. Roma – VDA (Vilnius) absolventė, menų magistro laipsnį įgijusi Helsinkio menų universitete (Taideyliopisto Helsinki). Šiuo metu Helsinkio menų universiteto Grafikos departamento Ofseto dirbtuvėse ji dirba litografijos asistente, ofseto technikos moko studentus. „Pagrindinis Ofseto dirbtuvių tikslas – supažindini studentus su ofseto, t. y. plokščiaspaudės spaudos technika. Helsinkio menų universitete studentai skatinami eksperimentuoti, žvelgti kūrybiškai į ofseto plokščių paruošimą bei skirtingų idėjų komponavimą. Dirbtuvėse užsiėmimai rengiami kartą per semestrą. Spausdinimui naudojamas „Steinmesse and Stollberg“ presas. Tokių šiandien Europoje yra likę tik keli. Tai sena technologija, šiuolaikiniai presai daug modernesni, tačiau šis aparatas leidžia studentams greitai kaitalioti plokštes, eksperimentuoti su skirtingomis spalvomis, sukurti didelio formato grafikos atspaudus“, – pasakojo R.Auškalnytė.

Kūrybinėse dirbtuvėse VDA Klaipėdos fakultete dalyvaus ir studentai iš kitų Baltijos valstybių, jos bus tarpdisciplininio pobūdžio. „Nors dirbu techninį darbą, tačiau mano pačios kūrybos spektras labai platus. Naudoju ne tik tradicinę grafiką, bet ir videomeną, performansą. Visas tai derinu priklausomai nuo idėjos, ieškau geriausios išraiškos priemonės tai idėjai perteikti. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse su studentais mėginsime pažvelgti į pačią grafikos esmę – liniją, dėmę ir faktūrą. Kita vertus, jos bus labiau eksperimentinės, naudojant videomeną ir net performansą. Galutinis šių kūrybinių dirbtuvių rezultatas – knyga. Tačiau kokia forma ši knyga bus įsivaizduota, sukurta ir pristatyta, priklausys nuo kiekvieno studento“, – dalijosi mintimis kūrybinių dirbtuvių vadovė.

Kūrybinės dirbtuvės VDA Klaipėdos fakultete organizuojamos bendradarbiaujant su tarptautiniais tinklais CIRRUS, vienijančiais aukštąsias meno mokyklas, bei VDA Klaipėdos fakulteto šiuolaikinio meno ir medijų studijų programos socialiniu partneriu – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru.