Ispanijos rinktinė ant popieriaus atrodo galingiausiai, žinoma, tai titulo Sergio Scariolo auklėtiniams negarantuoja.

Šiame tekste pristatau savo turnyro favoritus, komandas, galinčias nustebinti, ir labiausiai laukiamus individualius pasirodymus.

TOP 4

1. Ispanija

2. Prancūzija

3. Graikija

4. Lietuva

Ispanija

Pirmas dvi vietas skyriau daugiausiai talento turinčioms komandoms. Realu, kad ispanai iki ketvirtfinalio nedemonstruos ypatingo krepšinio, tačiau patyrusi komanda žino, kada reikia didinti apsukas. Brolių Gasolių tandemas man atrodo paprasčiausiai nesustabdomas, nes abu aukštaūgiai turi labai aukštą žaidimo intelektą ir puikiai vienas kitą papildo.

Sergio Rodriguezas ir Ricky Rubio yra labai gerai tinkami partneriai Ispanijos rinktinės monstrams. Abu įžaidėjai daug improvizuoja, gerai mato aikštę ir moka išnaudoti priekinės linijos žaidėjus. Toliau komanda yra aplipdyta NBA lygoje kojas apšilusiais bei Europoje patirties jau sukaupusiais žaidėjais. Šių metų ispanų sudėtis nėra optimali, bet du broliai Gasoliai beveik bet kurią rinktinę paverstų turnyro favorite.

Prancūzija

Galima kalbėti, kad Tony Parkerio pasitraukimas yra didelė netektis Prancūzijai, bet man atrodo jis išeis tik į naudą. Paskutiniais metais jis jau nebebuvo toks aštrus ir nesustabdomas, tačiau vis tiek laikydavo visas žaidimo gijas savo rankose. Jam pasitraukus, pagaliau rankos atsirišo iki šiol rinktinėje neatsiskleidusiam Evanui Fournier. Neabejoju, kad Orlando „Magic“ gretose vidutiniškai po 17 taškų rinkdavęs snaiperis sužais labai gerą čempionatą. Parkerio žaidimas olimpinėse žaidynėse akivaizdžiai gesino ir vieno geriausių Eurolygos krepšininkų Nando De Colo talentą. Pridėjus Thomasą Heurtelį, Edwiną Jacksoną, Leo Westermanną ir Antoine‘ą Diot, prancūzų gynėjų grandis atrodo geriausiai visame turnyre.

Žinoma, Vincentui Collet labai trūks Nicolaso Batumo ir Rudy Goberto, tačiau net ir be šių talentų prancūzai neatrodo skurdžiai. Priekinę liniją sudaro pakankamai NBA duonos atsikandę Joffrey Lauvergne, Borisas Diaw, Kevinas Seraphinas.

Graikija

Ar Giannio Antetokounmpo praradimas yra didelis smūgis graikų ambicijoms? Nebūčiau tuo toks tikras. Dar sunku pasakyti, kiek efektyvus Milvokio „Bucks“ talentas gali būti Europoje. Prieš dvejus metus stebuklų nepamatėme. Gianniui Europos krepšinis yra visiškai kitas pasaulis, čia nebūna tiek daug atviro krepšinio, todėl jam sunku parodyti geriausias savo savybes. Ginantis visos komandos jį neišvengiamai provokuotų mesti iš tolimesnių distancijų, o čia puolėjas nėra toks stiprus.

Graikija turi du puikiai baudos aikštelėje nugarą į krepšį žaidžiančius veteranus: Ioannį Bourousį ir Georgį Printezį bei sumanius ir patyrusius įžaidėjus Nicką Calathesą ir Kostą Slouką. Yra ir keli patikimi snaiperiai Vangelis Mantzaris, Nikos Pappas. Komandos puolimas turėtų suktis aplink šiuos žmones. Bet svarbiau, aš manau, kad Graikijos rinktinė gali būti viena geriausiai besiginančių čempionate. Kostas Papanikolaou, Ioannis Papapetrou, Thannasis Antetokounmpo gali dengti beveik visų pozicijų varžovus. Todėl graikai gynyboje galės drąsiai keistis dengamaisiais ir apsunkinti gyvenimą daugeliui komandų.

Lietuva

Lietuvos rinktinė išties yra labai sunkiai prognozuojama. Kaip jau pamatėme praėjusiame čempionate, lietuviai gali pralaimėti turnyro vidutiniokams, bet gali nukauti ir ryškius favoritus. Nei vienas, nei kitas variantas nebūtų didelė sensacija. Dainius Adomaitis yra naujas žmogus prie rinktinės vairo ir atspėti, kaip jam seksis susitvarkyti su komanda, labai sunku. Vis tik aš manau, jog Lietuvos rinktinės komandinė dvasia niekur nedings ir mūsiškiai pajėgūs patekti tarp keturių geriausių komandų.

Nors rinktinėje nėra labai ryškių asmenybių perimetre, lietuviai turi dvi stiprias figūras tarp aukštaūgių. Kalbu apie Joną Valančiūną ir Mindaugą Kuzminską. Po blankokų olimpinių žaidynių pernai, šiemet Valančiūnas atrodo šviežias ir labai motyvuotas. Jis nėra nesustabdomas traukinys kaip Pau Gasolis, tačiau lietuvį regiu tarp naudingiausių ir daugiausiai kamuolių atkovojančių čempionato žaidėjų. Tik kelios komandos turi žmonių, kurie gali JV pristabdyti be gynybos dvigubinimo, ar trigubinimo.

Kuzminskas šią vasarą atrodo žaidžiantis su dar daugiau pasitikėjimo savimi ir laisvai kaip niekad. Manau, kad didesnis laiko tarpas žaidžiant sunkiojo puolėjo pozicijoje išeis net į naudą. Varžovą vienas prieš vieną jis gali įveikti tiek nugara, tiek veidu į krepšį, bet labai svarbu, kad pagerėtų tritaškių pataikymas, kuris kontrolinių rungtynių cikle nebuvo geras.

Komandos, galinčios nustebinti

Iš tikrųjų čia galima surasti argumentų apie daugelį rinktinių. Kroatija, Slovėnija, Juodkalnija, nukraujavusi Serbija, Italija, bet kuri iš šių šalių gali nukeliauti iki pusfinalio. Tačiau aš pasirinkau išskirti dvi komandas.

Latvija

Visų pirma, tai Latvijos rinktinė, apie kurią kalbėta ir rašyta jau buvo nemažai. Greito puolimo, tritaškių serijų kombinacija, kurią vainikuoja universalus karys Kristapas Porzingis. Neabejoju, kad Latvijos krepšinis bus vienas smagiausių čempionate, o kokį rezultatą tai atneš – klausimas. Bet Ainaras Bagatskis turi reikiamus instrumentus nueiti toli.

Latvių starto penketas Europos čempionate nusileidžia mažai kam. Galbūt ispanams, ar prancūzams, bet už lietuvius neatrodo silpniau. Galbūt sudėtyje trūksta gylio, o ir problemų po krepšiais, neturint daug jėgos baudos aikštelėje, gali kilti. Tačiau nepaisant to, latviai turi labai didelį potencialą.

Vokietija

Apie vokiečius kalbama gerokai mažiau, o jei tiksliau, nekalbama visai. Bet mane ši jauna komanda intriguoja. Jie turi aiškų lyderį Dennisą Schroderį, apie kurį dar rašysiu plačiau. Vokietis gali tapti šio čempionato „Russellu Westbrooku“. Jam prognozuoju dominavimą įžaidėjo pozicijoje, kokio Europa nėra mačiusi nuo Tony Parkerio aukso laikų.

Vokietija turi savų netekčių, bet ir pajėgių žaidėjų aplink Schroderį yra. Johannesas Voigtmannas bei Danielis Theisas du skirtingo stiliaus, aukšto lygio vidurio puolėjai. Voigtmannas tapo vienu praėjusio sezono Eurolygos atradimu ir jis gali pasigalynėti net su Jonu Valančiūnu. O Theisas yra žaidimo „du prieš du“ asas. Aukštaūgis šį elementą puikiai išpildo ne tik puolime, bet ir ginantis nuo varžovų. Su Bostono „Celtics“ kontraktą pasirašęs aukštaūgis gali žaisti ir sunkiuoju kraštu. Todėl Chrisas Flemingas galės žaisti ir aukštu, ir žemu penketu.

Abejonių kelia Vokietijos rinktinės 2-3 pozicijos žaidėjai, tačiau ir čia yra nemažai Eurolygos patirties turinčių krepšininkų.

Įdomiausi žaidėjai

Pateikiu žaidėjus, kurių pasirodymo labiausiai laukiu. Žinoma, šis sąrašas yra subjektyvus ir sudarytas remiantis asmeninėmis simpatijomis.

Dennisas Schroderis

Vokietijos rinktinės variklį jau minėjau. Atlantos „Hawks“ įžaidėjas neturi labai ryškių silpnų vietų, todėl apsiginti nuo jo yra ypatingai sunku. Jis yra staigus, puikiai veržiasi į baudos aikštelę, užbaigia ataką su kontaktu. Prie viso to, Schroderis pasižymi ir pakankamai geru pataikymu iš toli. Nors gynėjas gali pamesti galvą ir žaisti pernelyg savanaudiškai, aš esu įsitikinęs, kad jo vedama Vokietijos rinktinė pasieks gerą rezultatą, o pats Schroderis yra rimtas kandidatas tapti rezultatyviausiu grupių etapo krepšininku.

Dario Šaričius

Po pirmojo sezono NBA lygoje Kroatijos supertalentas atrodo dar labiau patobulėjęs. Visų pirma, Šaričius daug stabiliau pataiko iš toli. Jis nuostabiai valdo kamuolį ir realiai krepšinio aikštelėje gali atlikti bet kurios pozicijos žaidėjo funkcijas. „Kieti vyrukai“ – taip pavadinčiau Šaričiaus tandemą su Bojanu Bogdanovičiumi.

Luka Dončičius

Gana sunkiai kartų kaitą išgyvenanti Slovėnijos rinktinė savo rankose turi žaidėją, galintį tapti dominuojančiu visame pasaulyje. Dončičiaus fiziniai duomenys jį padaro universaliu gynyboje, būdamas vos aštuoniolikos, jis pasižymi labai aukštu žaidimo intelektu bei gali žaisti mažiausiai trijose pozicijose. Natūralu, kad Slovėnijos vunderkindas vis tobulėja, gerina pataikymą iš toli ir prideda kitų elementų. Tiesą pasakius, nematau daug priežasčių, kodėl Dončičiui galėtų nepasisekti NBA lygoje, o Europos čempionate jis jau dabar pasiruošęs tempti komandą, nes tą ne kartą yra daręs elitiniame Europos klube.

Kristapas Porzingis

Latvijos krepšinio sensacija turėjo traumą, bet tikiuosi, tai nesutrukdys Porzingiui gerai pasirodyti Europos pirmenybėse. 220 cm, tritaškiai, metimai veidu į krepšį, prasiveržimai ir net dalyvavimas greitose atakose. Latvis turi „pilną paketą“ ir jei Schroderio galimybes prilyginau Tony Parkeriui, tai Porzingis primena Dirką Nowitzkį.

Broliai Gasoliai

Vieną išskirti būtų neteisinga. Pau ir Marcas kartu žais po ilgokos pertraukos, bet ir be jaunesniojo brolio vyresnėlis skynė titulus ir varė į neviltį oponentus. Neatrodo, kad Pau saulė leistųsi, tuo įsitikinti turėjome progą Vilniuje. Marcas – gynybinė siena ir truputėlis Arvydo Sabonio puolime. Galima nemėgti ispanų, bet šis tandemas yra nuostabus.

Lietuvių grupė

B grupėje lietuviai yra aiškūs favoritai, bet lengva užimti pirmą vietą tikrai nebus. Iš grupės konteksto iškrenta nebent Ukrainos rinktinė, tačiau spėju, kad ir ji neliks be pergalių. Manęs nenustebintų, jei lietuviai neliktų pirmi, bet prognozuoti žemesnę poziciją paskutinių dviejų čempionatų finalininkei atrodo nelogiška. Likusios keturios komandos yra panašaus lygio ir jų tarpusavio mačų baigtis prognozuoti būtų labai sudėtinga. Mano spėjimas:

1. Lietuva

2. Vokietija

3. Gruzija

4. Izraelis

5. Italija

6. Ukraina

Su autsaideriu ir favoritu viskas aišku, todėl plačiau apie likusias pozicijas. Jau rašiau apie vokiečių potencialą ir aš tikiu, kad ši jauna komanda pasirodys sėkmingai. Patyrę gruzinai stokoja gylio ant atsarginių žaidėjų suolo, tačiau su turimu branduoliu ir pergalių alkiu turėtų išsikapstyti tolyn. Tai sakau manydamas, kad Zaza Pačulija bus pasiruošęs žaisti bent jau tris mačus.

Izraeliui namų sienos yra didžiausias koziris ir tribūnų palaikymas turėtų sužaisti savo vaidmenį. Juolab, komandoje yra pakankamai patyrusių ir aukšto lygio klubuose rungtyniaujančių krepšininkų. Žydų problema – silpna priekinė linija. Tačiau tokią pačią problemą turi ir jų konkurentai italai. Italijos rinktinė visada turėjo nuotaikos komandos reputaciją, o jų nuotaika per dažnai pasitaiko netinkama. Visgi šio spėjimo net nevadinčiau prognoze, nes italus laisvai įsivaizduoju ir antroje, ir penktoje grupės vietoje.

Naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo dalininkas ir viceprezidentas buvo paklaustas, ar negalvojo vykti į NBA Vasaros lygą ir ten stebėti būsimų komandos žaidėjų, kaip tai padarė naujuoju Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriumi tapęs Robertas Javtokas.

Jo atsakymas prajuokino ir patį Kleizą, ir žurnalistus.

„Matote, aš esu truputį aukščiau nei R. Javtokas, – kvatotis pradėjo Kleiza, bet netrukus surimtėjęs tęsė, – mes turime žmogų Vasaros lygoje, nes šiuo metu mums nebuvo galimybių ten vykti. Naujokų bus labai mažai.“

Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybėje 32 metų L. Kleiza buvo pristatytas kaip vienas iš trijų naujų „Lietuvos ryto“ dalininkų. Kiti du – UAB „Norvelita“ ir VšĮ „Perlas“. Tarp klubo dalininkų lieka Antanas Guoga, Darius Gudelis ir Vilniaus savivaldybė.

Naujoji „Lietuvos ryto“ vadovybė į klubo valdymą žada įtraukti ir fanus, o būtinybė atsigręžti į sirgalius yra minima kaip pagrindinis komandos uždavinys.

„Ką pirmą pakeisime – tai dėmesys fanams. Norime visus fanus susigrąžinti į areną. Bus sumažintos (bilietų ir abonementų) kainos, fanai laukiami ir gerbiami. Tai – mūsų didžiausias iššūkis“, – sakė L. Kleiza.

Po oficialios spaudos konferencijos jis pasidalijo mintimis apie savo komandos viziją.

– Linai, apie derybas su žaidėjais – kokioje stadijoje yra sudėties komplektavimas?

– Sudėties komplektavimas toks, kad esame atsilikę pora žingsnių dėl visų klubo pasikeitimų. Jis nėra lengvas nes situacija rinkoje tokia, kad visi nori eiti į Eurolygą, kas geri iš Eurolygos – į NBA. Treneris turi nusimatęs daug žaidėjų ir vyksta derybos

– Treneris dar praeitą sezoną sakė, kad prioritetas – įžaidėjas ir centras. Ar jeigu lieka Artūras Gudaitis, galima sakyti, kad centro klausimas – išspręstas?

– Centro klausimas yra išsisprendęs. Įžaidėjo neturime, tik jauną lietuvį, kuriame matome didelę perspektyvą. Nėra paslaptis kad ieškome įžaidėjo ir antro centro.

– Daug kalbėta apie jaunimo išlaikymą Vilniuje. Ar yra kažkurie jauni žaidėjai, į kuriuose esate nusitaikę?

– Jauni žaidėjai eis į mūsų antrinę komandą. Dauguma norėjo išvažiuoti, anksčiau buvo kitoks mąstymas, kad lengviau žaidėją nusipirkti nei jį užauginti. Mes tą pakeisime. Vilniuje yra gerų žaidėjų, bet jie išvažiuoja į Ispaniją arba Kauną. Bandysime tai keisti ir sukurti piramidę čia.

– Komandoje buvo daug atleidimų, ko gero, norisi dar su kažkuo atsisveikinti. Ar jau nebebus atleistų žaidėjų?

– (juokiasi). Čia viskas yra atviras klausimas, yra daug nesudėliotų klausimų. Žinome, kaip turi atrodyti komanda, ją komplektuojame pagal trenerio žaidimo stilių. Dėl kai kurių žaidėjų dar yra klaustukas.

– Pačiam – visiškai naujas vaidmuo, kaip sekasi išmokti tą rinką, bendrauti su agentais?

– Visada žinai, kas vyksta. Buvo labai įdomi galimybė čia ateiti. Tai – istorinis klubas ir Lietuvoje turi būti bent dvi aukšto lygio komandos, kaip visada būdavo „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“. „Žalgiris“ dabar nuėjęs 3-4 žingsnius į priekį, „Lietuvos rytas“ atsilikęs. Tas naujas darbas – iššūkis, nemažas iššūkis, atėjus taip naujai ir netikėtai. Bet manau viską sutvarkysime.

– Ar viceprezidento pareigos bus vienintelės? Ar nebus, pavyzdžiui, sunkiojo krašto puolėjo pareigų?

– Išsirašyti sau čekį (juokiasi). Ne, dabar apie tai net nėra kalbos.

– Ar sulaukėte replikų iš bičiulių Kaune, visgi ten augote?

– Aš nematau kaip Vilniaus ir Kauno, o matau kaip apskritai visą krepšinį. Aišku, aš augęs Kaune, bet ir Vilniuje nemažai augau. Myliu krepšinį, „Lietuvos rytas“ yra istorinis klubas, visada buvo, o ką žmonės galvoja, tegul galvoja.

– Antanas Guoga atėjęs į komandą yra pasakęs daug skambių frazių. Kaip vertinate tai ir jį patį?

– Su Antanu esame visko turėję. Bet jis daug davęs krepšiniui, su juo esame laimėję. Jis spalvinga, bet gera asmenybė. Turėjome skaudžias pamokas su klubo savininkais, kurie galvojo, kad viską supranta ir turi viziją, kaip turi atrodyti klubas, ir tai buvo skaudžios pamokos. Antanas pirmiausia suėjo su gerais žmonėmis. Kai ateini į sritį, kurį supranti mažiau, tai reikia pasiimti žmones, kurie supranta geriau.

– Naujasis „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas išvyko į NBA Vasaros lygą. Ar jūs neturėjote tokių minčių?

– Matote, aš esu truputį aukščiau nei Javtokas (juokiasi). Ne, mes turime žmogų Vasaros lygoje, nes šiuo metu mums nebuvo galimybių vykti. Naujokų bus labai mažai.

– Esate aukščiau nei R. Javtokas, bet pavaldinių turite mažiau. Ką reikia papildyti klubo personale?

– Yra pakankami žmonių klube, kurie turi atlikti darbą. Turime labai gerą trenerių štabą. Yra techniniai žmonės, kurie dirba savo darbą. Treneris atlieka didelį darbą ir, manau, komandai ir treneriui bus suteiktos visos sąlygos siekti rezultatų. Norime suburti tokią komandą, kad Vilnius galėtų didžiuotis.

Vien per tuos trumpus interviu, ar reportažus iš rūbinės galima aiškiai suprasti, kad „Žalgirį“ į priekį veda žmogus puikiai žinantis ką daro.

Tikrai nemenkinu buvusių „Žalgirio“ strategų darbo, bet tokio kokybiško žaidimo Eurolygoje mes seniai nematėme. Aišku, kad žaidimo planas būdavo ir seniau. Pavyzdžiui, Vladimiro Romanovo laikais rungtynių planas būdavo toks detalus, kad žaidėjai net tiksliai žinodavo, kada ir kiek minučių praleis aikštelėje.

Pirmasis rungtynių Belgrade punktas buvo netikėtas Artūro Milaknio pasirodymas starto penkete. Visi puikiai matėte, kaip pasiteisino šis sprendimas. Kita situacija, tai dviejų gynėjų pasirodymas. Tiek Kevinas Pangosas, tiek Lukas Lekavičius du kėlinius atrodė išsigandę ir pasimetę. Pripažinkime, kad Lekavičius sužaidė itin silpnai ir galėjo nuo suolo nebepakilti. Bet treneris įžaidėju pasitikėjo, o šis pataikė kelis svarbius tritaškius, įsidrąsino ir solidžiai vadovavo komandos puolimui visą ketvirtą kėlinį.

Sumanymas ketvirtajame kėlinyje žaisti per Edgarą Ulanovą varžovams buvo visiškai netikėtas. „Crvena Zvezda“ nebuvo pasirengusi E. Ulanovo „centravimams“. Lengvasis krašto puolėjas iš niekur nieko tapo pagrindine figūra ketvirtajame rungtynių kėlinyje.

Yra daugybė pavyzdžių, kai treneriai būna įsikandę vieną strategiją ir jos laikosi nepaisant visko. O Jasikevičius kiekvienose rungtynėse ištraukia vis po naują kozirį.

Man labai imponuoja ir trenerio interviu transliacijų metu. Dauguma strategų Eurolygoje kalba šabloninėmis frazėmis, o „Žalgirio“ treneris nevynioja į vatą. Grįžęs po ilgosios pertraukos jis aiškiai pasakė, kad mums sekasi, jog atsiliekame tik keliais taškais.

Serbijos sostinėje „Žalgiris“ pasiuntė žinutę, kad tai nėra vieno ar dviejų žaidėjų komanda. Varžovai didelį dėmesį skyrė Pauliui Jankūnui ir K. Pangosui, o pagrindiniais jų budeliais tapo Antanas Kavaliauskas, A. Milaknis bei E. Ulanovas. A. Kavaliauskas žaidė geriausią krepšinį šį sezoną. Vienintelis minusas, kad „centras“ greitai pavargsta ir jį reikia dažnai keisti, bet, kaip pamatėme, per trumpas atkarpas jis gali būti itin efektyvus.

Iš tikrųjų gražu žiūrėti, kaip iš šio kolektyvo lipdosi labai simpatiška Eurolygos komanda. Niekada nebuvau žmogus be pagrindo liaupsinantis „Žalgirį“ vien dėl to, kad tai yra Lietuvos klubas. Pripažinsiu, kad daugybę sezonų kauniečių rungtynės Eurolygoje būdavo vienos nuobodžiausių. Dabar viskas keičiasi, „Žalgiris“ lipa į viršų ir žaidžia tikrai patrauklų akiai krepšinį. Tai lemia ir geri vasaros darbai komplektuojant komandą, ir puikus trenerių darbas.

10. Alytaus „Dzūkija“

Pažvelgus į dzūkų komplektaciją akivaizdu, kad klubo finansinės galimybės nepagerėjo ir sudėtis atrodo kuklokai. Pozityvas toks, kad „Dzūkija“ nevengia suteikti šanso jauniems alytiškiams atsiskleisti. Jei komandos legionieriai pasirodys pajėgus būti lyderiais ir komandos nekamuos traumos, „Dzūkija“ gali pretenduoti ir į aštuntuką. Tačiau realiausias scenarijus, jog Andrejaus Urlepo auklėtiniai vėl grumsis dėl devintosios pozicijos.

9. Kėdainių „Nevėžis“

Beveik visą sudėtį pakeitęs Kėdainių „Nevėžis“ yra sunkiai prognozuojama komanda. Prisijungus Justui Sinicai ir Karoliui Petrukoniui, komanda neatrodo silpniau nei pernai. Tiesa, jau darosi įprasta, kad „Nevėžio“ sudėtis sezono eigoje keičiasi vos ne kas savaitę. Pasirinkti legionieriai Jermaine‘as Love‘as ir Toni Prostranas turėtų tapti komandos lyderiais. Jeigu „Nevėžis“ ta pačia sudėtimi žais visą sezoną, tai patekti į atkrintamąsias varžybas būtų visiškai įmanoma. Deja, drąsiai teigti, kad taip bus, negaliu. Kėdainių ir Alytaus lenktynės turnyrinės lentelės apačioje vėl skamba kaip logiškiausias scenarijus.

8. „Šiauliai“

Šiauliečiai tarpsezonį susidūrė su labai rimtais iššūkiais. Kaip į komandą privilioti pajėgių lietuvių? Pavyko prisivilioti Darių Gvezdauską, o visi kiti Lietuvos krepšininkai „Šiauliuose“ yra priskiriami jaunimo korpusui. Šalia jaunimo – keturi legionieriai, kurie privalės griežti pirmaisiais smuikais. Vaidas Pauliukėnas prie vyriausiojo trenerio vairo debiutuos su sunkiai prognozuojamų galimybių sudėtimi. Kurie „Šiaulių“ legionieriai iššaus ir kas iš jaunųjų žaidėjų padarys didžiausią pažangą yra klausimai į kuriuos lauksime atsakymų.

7. Utenos „Juventus“

Galima sakyti, kad tai yra itin stabilius rezultatus rodančio klubo nuvertinimas, tačiau komandos, kurioms prognozuoju 4-7 vietas, atrodo labai apylygės. Todėl kažką tenka nuvertinti, o kažką iškelti aukščiau. „Juventus“ stipriai pasikeitė. Į klubą atvyko trys krepšininkai, atstovavę Prienų-Birštono „Vytautui“, pasikeitė legionieriai, bet liko Antanas Sireika. Gali atrodyti, kad praėjusio sezono MVP Vytautas Šulskis yra milžiniškas pastiprinimas, tačiau mano nuomone, jis yra tiek pat žemiškas žaidėjas, kiek ir kituose klubuose sutinkami tos pačios pozicijos žmonės. Neabejoju, kad „Juventus“ bus konkurencinga ir septintoji vieta uteniškiams nebūtų geras rezultatas.

6. Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Ne taip dažnai LKL vidutiniokai sugeba per vasarą išlaikyti savo pagrindinius žaidėjus. „Pieno žvaigždėms“ tai pavyko. Komandoje liko Derrickas Low, Steponas Babrauskas, Andrejus Agafonovas. O ir prisijungę naujokai mums jau puikiai pažįstami. Klubas prarado puikų trenerį Mantą Šernių, tačiau atvykstantis Ramūnas Cvirka irgi yra geras specialistas. Pasvalys šį sezoną tikrai gali patriukšmauti. Legionierius, į kurį turėtume atkreipti dėmesį, yra D.J. Balentine‘as. Nenustebsiu, jeigu šis amerikietis figūruos rezultatyviausių lygos žaidėjų sąrašo viršuje.  

5. Prienų-Birštono „Vytautas“

Nors ir „Vytauto“ sudėtis kardinaliai pasikeitė, ji atrodo labai gerai subalansuota. Visose pozicijose Virginijus Šeškus turės bent jau po du gerus pasirinkimus. Beveik kiekvieną sezoną Šeškaus komandas ištinka traumų krizė, o treneriui tenka tik gūžčioti pečiais. Iš informacijos žiniasklaidoje panašu, kad šiemet prieniškiai rimčiau pažiūrėjo į fizinį pasirengimą. Ko gero skambiausiu „Vytauto“ pirkiniu tapo veteranas Tomas Delininkaitis. Jis turėtų imtis lyderio vaidmens. Komandoje nėra tokių stiprių kūrėjų kaip Šarūnas Vasiliauskas ir Laimonas Kisielius, tačiau bendrame lygos kontekste „Vytautas“ atrodo kaip ekipa, verta turnyrinės lentelės viduriuko.

4. Panevėžio „Lietkabelis“

„Lietkabelis“ tapo tikra vasaros sensacija. Abu broliai Lavrinovičiai, Mindaugas Lukauskis, Žygimantas Skučas, Simas Galdikas ir kiti. Tai yra labai stiprūs pirkiniai. Tačiau Lavrinovičiai yra veteranai ir jiems tikrai nebus lengva atlaikyti visą sezoną. Galbūt pirmoje jo pusėje jie labiau išsikraus Europos taurėje, o LKL bus šiek tiek pataupomi. „Lietkabelio“ komplektacija negali nedžiuginti panevėžiečių, kurie rekordiškai perka sezono abonementus. Bet ji tikrai dar negarantuoja sėkmės. Viskas priklausys ir nuo susižaidimo, ir nuo veteranų sveikatos. Jei dėl M. Lukauskio kondicijos klaustukų mažiau, tai Lavrinovičių klausimas yra kur kas jautresnis žvelgiant į sezono perspektyvą.

3. Klaipėdos „Neptūnas“

Po sėkmingo sezono „Neptūno“ ambicijos tikrai nesumažėjo. Juolab, kad vasaros darbai leidžia tikėtis dar vieno sėkmingo žygio. Dainius Adomaitis savo dispozicijoje turės labai panašaus modelio sudėtį. Nebėra praėjusio sezono vedlio Danielio Ewingo, bet spėju, kad lyderio vaidmuo dabar atiteks pažangą padariusiam Mindaugui Girdžiūnui. Prisivilioti patyręs ir stiprus aukštaūgis Tadas Klimavičius bei Europoje pripažintas snaiperis Jimmy Baronas, kuris yra gerokai įvairiapusiškesnis už Travisą Baderį. „Neptūnas“ tikrai turi visus instrumentus, kad vėl kovotų dėl vietos finale.

2. Vilniaus „Lietuvos rytas“

Klubo vadovybė pagaliau leido treneriui pačiam dalyvauti komandos komplektacijoje. Eksperimentai, kai klubo vadovai surinkdavo komandą, o tada iš trenerio reikalaudavo rezultatų, panašu, jau praeityje. Tomas Pačėsas pasikvietė būrį stiprių legionierių ir vis dar ieško naujo įžaidėjo. Nors praradus Antaną Kavaliauską ir Adą Juškevičių gali atrodyti priešingai, bet mano akimis „Lietuvos rytas“ nėra silpnesnis nei praėjusį sezoną. Bent jau pakankamai stiprus tam, kad sugrįžti į finalą. Davidas Loganas tikrai bus viena ryškiausių šio sezono asmenybių. Nuo šio veterano žaidimo labiausiai priklausys „Lietuvos ryto“ sėkmė.

1. Kauno „Žalgiris“

Tarp Kauno „Žalgirio“ ir likusių lygos komandų vis dar išlieka tarpas. Kauniečiai stiprinosi naujo formato Eurolygai, o LKL auksas jiems jau yra savaime suprantamas dalykas. Iššūkis žaidžiant tokiu įtemptu tvarkaraščiu tikrai bus ir, pro pirštus žiūrėdami į varžovus vietiniame fronte, žalgiriečiai galėtų nudegti. Bet surinkta sudėtis tikrai yra aukštesnio kalibro nei kitų klubų ir neįmanoma nelaikyti „Žalgirio“ favoritu. Praėjusį sezoną egzistavusią tritaškių problemą turėtų išspręsti Kevinas Pangosas ir Artūras Milaknis. Priekinė linija apskritai atrodo taip galingai, kad Šarūnui Jasikevičiui bus malonus galvos skausmas, kurį žaidėją, kuriose rungtynėse labiau naudoti. Kaip silpnąją grandį galima išskirti lengvojo krašto poziciją, tačiau esu įsitikinęs, kad treneris turi savų sumanymų. Šioje pozicijoje laiko turėtų būti numatyta Renaldui Seibučiui ir Artūrui Milakniui. Šanso lauks ir Martynas Varnas. Bet svarbiausia, kad dar didesnį kokybinį šuolį padarytų pagrindinis komandos trečias numeris Edgaras Ulanovas.

Ilgalaikė strategija

„Neptūno“ komandą „Tete-a-Tete Casino LKL“ reguliariajame sezone lydėjo netikėti pralaimėjimai ir patys nekantriausi sirgaliai nevengdavo badyti pirštu į trenerį. Vis tik žmonės, kurie supranta krepšinį, puikiai suprato ir tai, kad tikrasis uostamiesčio komandos veidas buvo matomas Europos taurės varžybose. Tai nėra klubas su begaliniais resursais, kuris turi 14 panašaus lygio žaidėjų ir gali sužaisti vienodai gerai 2-3 rungtynes per savaitę. Akivaizdu, kad D. Adomaitis dėliojo prioritetus ir nieko negalima prikišti „Neptūnui“ dėl pasirengimo Europos taurės mačams.

Iki tol Europoje tik namuose „Švyturio“ arenoje grėsmę varžovams keldavęs Klaipėdos klubas reguliariajame sezone triskart laimėjo išvykose, o skambiausia pergale neabejotinai tapo laimėjimas Stambule prieš vėliau čempione tapusia „Galatasaray“. Antrajame etape pritrūko tik vienos pergalės iki atkrintamųjų varžybų.

D. Adomaitis priėmė rizikingų sprendimų. Lietuvos krepšinio lygos reguliariajam sezonui artėjant prie pabaigos strategas, siekdamas išgauti optimalią žaidėjų sportinę formą atkrintamosioms varžyboms, nusprendė imtis fizinės kondicijos treniruočių manieže. Nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio „Neptūnas“ pralaimėjo penkiskart paeiliui, aikštelėje žaidėjai atrodė pridusę, fanai toliau piktinosi, o D. Adomaitis nuolat kartojo, kad tiki šia komanda. Kokią formą „Neptūnas“ pasiekė atkrintamosiose varžybose, patys kuo puikiausiai matėte.

Įžaidėjo svarba

Geram, protingam įžaidėjui žaisti D. Adomaičio treniruojamoje komandoje turėtų būti vienas malonumas. Praėjusiais metais Vilniuje teko susidurti su Rashaunu Broaudusu ir ilgo pokalbio metu tuometinis „Juventus“ atakų organizatorius be perstojo gyrė 42-ejų šakiškį trenerį. Neabejoju, kad tą patį galėtų pasakyti ir Danielis Ewingas bei Mindaugas Girdžiūnas. 

Adomaičio filosofijoje įžaidėjas yra komandos lyderis, žmogus, kuris pats priima sprendimus ir prisiima atsakomybę. Šiai filosofijai D. Ewingas yra idealiai tinkantis kandidatas. Amerikietis į savo rankas perimdavo visas atkaklias rungtynes ketvirtajame kėlinyje. Tai ne visada baigdavosi pergalėmis, bet pasitikėjimas D. Ewingu niekur nedingo ir neatsitiktinai šis įžaidėjas sudalyvavo visuose svarbiausiuose paskutinės minutės epizoduose penktosiose pusfinalio serijos rungtynėse.

Aukšto lygio, patyręs amerikietis nesupančiotas sudėtingų taktinių schemų mėgaujasi laisve aikštelėje ir nuo to laimi visa komanda. Viso sezono metu jis daug žaidžia vienas prieš vieną, nebijoma pasinaudoti ir jo fiziniais pranašumais prieš varžovą. Jis neretai „centruoja“ nugara į krepšį.

Skųstis negali ir M. Girdžiūnas. Klaipėdietis, pasveikęs po traumos, antroje sezono pusėje ėmė siautėti ir visi krepšinio pasaulio atstovai pradėjo diskutuoti, kaip M. Girdžiūnas atrodytų su Lietuvos rinktinės marškinėliais.

D. Adomaitis priėmė modernioms krepšinio tendencijoms puikiai tinkantį sprendimą – padaryti D. Ewingą šeštuoju žaidėju. Sezonui perėjus į antrą pusę, rungtynes visad pradeda M. Girdžiūnas, o nuo suolo kyla amerikietis. Tiek NBA lygoje, tiek Eurolygoje dauguma pripažintų strategų naudoja tokią taktiką, kad vienas iš smogiamųjų žaidėjų rungtynes pradeda ant suolo. Taip neprarandamas ritmas, kai nuo suolo tenka kelti daugiau pagalbinių žaidėjų. Juolab, kad „Neptūnas“ turi ribotą rotaciją.

Pasitikėjimas

Kai treneris tiki žaidėjais, o žaidėjai tiki juo, visada galima laukti gerų dalykų. Geriausiai D. Adomaičio pasitikėjimą savo auklėtiniais atspindėjo ketvirtosios serijos su „Lietuvos rytu“ rungtynės. Trejas rungtynes paeiliui taškų nepelnęs Travisas Baderis per du kėlinius buvo prametęs 3 metimus. Atrodytų logiška, kad atšalęs snaiperis turi likti ant suolo, bet treneris jį įleido į starto penketą trečiajam kėliniui. Ne tik įleido į starto penketą, bet nuo pirmųjų minučių „Neptūnas“ ėmė žaisti vien deriniais šiam amerikiečiui, visi komandos draugai jo ieškojo ir galiausiai T. Baderis per antrąją rungtynių pusę pataikė 7 tritaškius iš 9.

Sezono metu treneriui teko priimti ir sunkių sprendimų. Klubas turėjo atsisveikinti su klaipėdiečiu ir vienu iš klubo simbolių Simu Galdiku. Taip buvo parodyta, kad darni komandinė dvasia yra svarbiau už vieno žaidėjo ambicijas, kad ir kokį statusą jis turėtų.

Filosofija

Savo filosofiją sėkmingai įdiegęs Utenoje, D. Adomaitis tą patį laikui bėgant padarė ir Klaipėdoje. Tai yra griežtos taisyklės gynyboje ir pasitikėjimas savo auklėtinių meistriškumu puolime bei gebėjimas išnaudoti jų stipriąsias vietas. Komanda yra darni, kai žaidėjai turi aiškias roles. „Juventus“ komandoje buvęs vienu lyderių, Klaipėdoje Arvydas Šikšnius gavo užduotis stabdyti varžovų 3-4 numerių pozicijos žaidėjus. Maksimaliai išnaudojamos fiziškai galingo centro Jerai Granto galimybės, jis įtraukiamas į žaidimą „du prieš du“, gynyboje baudos aikštelėje saugo lanką ir renkasi atšokusius kamuolius.

Į aikštę leidžiamas T. Baderis puolime turi atsidengti ir mesti. Dvi užtvaros jam, derinys ir absoliutus pasitikėjimas snaiperio sugebėjimas. Kartais jo metimai atrodydavo nelogiški, bet jo išvedimas prie tritaškio linijos yra treniruotėse sėkmingai atidirbtas dalykas. Improvizuojančiam įžaidėjui aikštelėje pagalbą suteikia Martynas Mažeika, irgi neretai atakos baigčiai pasirenkantis nestandartinius sprendimus. Puolime treneris yra šiuolaikiškas. Nebando komplikuoti žaidimo gausybe sudėtingų derinių ir tiesiog leidžia komandai žaisti. 

Neblogai sukomplektuotas praėjusio sezono „Neptūnas“ su panašaus pajėgumo kaip šiemet „Lietuvos rytu“ kovėsi pusfinalyje. Tada vyko taškų lenktynės ir vilniečiai laimėjo 3-1. O mažajame finale D. Adomaitis įrodė, kad meistriškumu ir rotacija tave pranokstantį varžovą gali nugalėti tik primetęs jam neparankų krepšinį. Taip atsitiko ir šiemet. „Neptūnas“ iš komandos, kuri ilgus metus garsėjo kaip greitai bėganti ir daug metanti, transformavosi į gynybinę komandą. Klaipėdiečiai įklampino „Lietuvos rytą“ į lėtą, kieta kova grįstą krepšinį ir serijoje nukovė favoritą. Neabejoju, kad taškų lenktynėse „Lietuvos rytas“ būtų triumfavęs ir šiemet. Aš visiškai neatsitiktinai dar pernai D. Adomaičio „Juventus“ lyginau su Pirėjo „Olympiakos“ klubu, kuris būtent taip nugali talentingesnes komandas Eurolygos mūšiuose. Šis palyginimas tinka ir pusfinalį prieš „Lietuvos rytą“ laimėjusiam „Neptūnui“.

Kalbėdami apie perspektyviausius Lietuvos trenerius mes nuolat diskutuojame apie Šarūną Jasikevičių ir Tomą Pačėsą, bet užmiršti D. Adomaitį yra neteisinga.

Po vakarinės Lietuvos rinktinės treniruotės Jono Kazlausko asistentas Darius Maskoliūnas tvirtino, kad komandoje po pralaimėtų rungtynių belgams netrūksta sportinio pykčio.

Treneris pasidalino savo mintimis apie prastą komandos pataikymą iš toli, įžaidėjų žaidimą bei rytojaus varžovę – Estijos rinktinę.

„Reikia išsikuopti, prisidarėme problemų. Visi puikiai žinote, kas nutiko vakar ir ką turime padaryti likusiose dvejose rungtynėse. Komanda turi daug sveiko pykčio.

Estija yra panaši komanda į latvius, bet Latvijos komanda stipresnė. Negalime nieko nuvertinti, pirmą dieną pamokos negavome, antrą dieną sužaidėme taip, kaip galime žaisti, o trečią dieną mus nubaudė. Negaliu sakyti, kad mes nuvertiname varžovus, bet gal kartais pervertiname patys save. Reikia išeiti, parodyti kas mes tokie, kur mes esame ir už ką žaidžiame“, – žurnalistams pasakojo Maskoliūnas.

Vyriausiojo trenerio asistentas akcentavo tai, kad Mantas Kalnietis dar nėra geriausios formos, tačiau treneriai juo visiškai pasitiki, o jaunojo rinktinės debiutanto Luko Lekavičiaus žaidimas juos tenkina.

„Įžaidėjo svarbą komandai visi puikiai suprantate. Po vyriausiojo trenerio, tai yra antras žmogus. Nuo jo ramybės priklauso kaip žaidžia visa komanda. Nepaslaptis, kad Mantas dabar nėra geriausios formos. Nemanau, kad Lukas atrodo blogai, jis daro savo darbą, stengiasi. Yra klaidų, bet jis pateisina mūsų lūkesčius.“

Maskoliūnas teigė, kad negali paprastai įvardinti, kodėl savo žaidimo kol kas neranda snaiperis Artūras Milaknis. Strategas pripažįsti, kad ir kiti metikai nedemonstruoja gero pataikymo.

„Sunku teigti, kad visi mūsų metikai pademonstravo tai, ką sugeba. Su tokiu pataikymo procentu, kokį turime dabar, tikrai neblizgame ir tai nėra ko mes norime.

Artūras kol kas nepagauna ritmo, bet jis yra krepšininkas, kuriam reikia skirti derinį, jis nėra tas krepšininkas, kuris pats sau susikuria situacijas. Jis puikiai žaidė „Žalgiryje“ ir labai aišku, ką jis sugeba. Tiesiog turime didelį pranašumą po krepšiu ir nebūtų protinga švaistyti tritaškius. Taip, jei mūsų aukštaūgius dvigubintų, tada reikia daryti atmetimus.“

Trečiadienį ryte Lietuvos rinktinė analizuos Estijos komandos žaidimą, o D grupės rungtynės Rygos arenoje prasidės 21.30 val.

Po pirmosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treniruotės Rygos arenoje vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko asistentas Gintaras Krapikas pasidalino mintimis apie šeštadienį laukiantį startą Europos čempionate.

G. Krapikas pabrėžė, jog negalima nurašyti nukraujavusios Ukrainos rinktinės, o patys lietuviai privalo žaisti geriau nei pasirengimo ciklo pabaigoje.

– Kas bus svarbiausia čempionato starte? – žurnalistai pasiteiravo trenerio.

– Nors komanda turi daug patyrusių žaidėjų, kurie ne pirmą kartą dalyvauja tokio rango varžybose, reikia, kad žaidėjai išliktų ramūs ir kuo greičiau atsikratytų startiniu jauduliu ir turnyrą pradėtume pergalingai.

– Ar žvelgiant į varžovus grupėje, čempionato startas yra dėkingas Lietuvos rinktinei?

– Nesutinku, kad jis yra dėkingas. Nesvarbu, koks yra priešininkas, pirmos rungtynės visada įneša jaudulį ir patys žaidėjai dar nelabai žino kokioje formoje yra. Ant popieriaus mūsų komanda yra pogrupio favoritė, bet visos komandos ieškos savo šansų ir stengsis kovoti prieš mus.

– Kokias užduotis numatėte žaidėjams iki pirmųjų rungtynių?

– Stebime, kaip mūsų priešininkai žaidė kontrolinėse rungtynėse. Žinome jų pagrindinius ginklus ir užduotis bus sustabdyti varžovų lyderius. Ukrainiečiai turi pilietybę gavusį Jerome'ą Randle'ą ir po pertraukos prisijungusį Kirilą Fesenką. Kai komanda yra nukraujavusi kaip ukrainiečiai bei yra nurašoma, tai krepšininkus užveda. Tokios komandos yra pavojingos, nes žaidėjai neturi ką prarasti ir rungtyniauja su dviguba energija.

– Manto Kalniečio forma dar nėra optimali, o Jonas Valančiūnas praleido nemažai draugiškų rungtynių. Ar grupių etape rinktinė dar ieškos savo tikrojo žaidimo?

– Visada yra kalbama, kad negerai būtų visas rungtynes pasirengimo cikle laimėti, nes tuomet čempionato eigoje pradėtume riedėti į apačią. Paskutinės kontrolinės rungtynės parodė, kad dar nesame geroje formoje. Pasiruošimo pabaigoje žaidėjai bijo gauti traumą ir praleisti Europos čempionatą, tad visi žaidžia šiek tiek su rankiniais stabdžiais ir tai jaučiasi. O dabar atėjo laikas pradėti žaisti oficialiai. Kiek pasiruošėme tiek, viena diena jau nieko nepakeis, reikia pradėti žaisti.

– Kas maloniai stebino rinktinės žaidime per pasirengimo ciklą?

– Eilinį kartą džiugina vyrų atsidavimas ir noras dirbti. Stebina rinktinės debiutantai. Lietuva tikrai turi potencialą ir net kažkam iškritus atsiranda naujas žmogus ir atrodo, kad toje vietoje problemos net nebuvo.

Į kovą su ukrainiečiais šeštadienį lietuviai stos 21.30 val.

Nors Europos krepšinio čempionate netrūks skambių pavardžių, keliolika garsių krepšininkų dėl įvairių priežasčių savo šalių rinktinėms kovoti dėl vietų olimpinėse žaidynėse nepadės.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia ryškiausias žvaigždes, kurios praleis 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatą.

10. Kristapas Porzingis (Latvija, sunkusis kraštas, 20 m., 216 cm, Niujorko „Knicks“)

Jaunasis latvių supertalentas dar nėra įrodęs, kad gali vesti rinktinę į pergales, tačiau jau dabar jį galima vadinti ryškia žvaigžde. Vasarą K. Porzingis buvo bene dažniausiai minimas Europos krepšininkas JAV žiniasklaidoje. Latvį ketvirtuoju šaukimu pasirinko Niujorko „Knicks“ klubas. Krepšininkas priėmė sprendimą, jog nori kiek įmanoma geriau pasiruošti debiutiniam sezonui NBA lygoje, todėl Latvijos rinktinei Rygoje nepadės. K.Porzingis pabrėžė, kad rinktinės marškinėlius būtinai apsivilks ateityje.

9. Bobanas Marjanovičius (Serbija, vidurio puolėjas, 27 m., 221 cm, San Antonijaus „Spurs“)

Kol kas B. Marjanovičiaus nebuvo blykstelėjęs su Serbijos rinktine, tačiau šie metai galėjo tapti kitokiais. Mes kalbame apie vidurio puolėją, kuris Eurolygoje per rungtynes vidutiniškai rinko po 17 taškų ir 11 atkovotų kamuolių. B.Marjanovičius stipriai patobulėjo ir tapo nesustabdoma jėga po krepšiais Europoje. Serbas sudarė kontraktą su viena pajėgiausių NBA komandų San Antonijaus „Spurs“. Būtent „Spurs“ uždraudė B.Marjanovičiui žaisti Europos čempionate dėl kojos problemų.

8. Timofejus Mozgovas (Rusija, vidurio puolėjas, 29 m., 216 cm, Klivlando „Cavaliers“)

Pagrindinis Rusijos rinktinės vidurio puolėjas su Klivlando „Cavaliers“ klubu nužygiavo iki NBA finalo. Atkrintamųjų varžybų metu rusas buvo rimtas LeBrono Jameso pagalbininkas, o rinktinėje jam buvo numatyta pagrindio žaidėjo rolė. T. Mozgovo planus sujaukė dešiniojo kelio operacija. Neturėdama ir Aleksandro Kauno, Rusijos rinktinė liko be pajėgaus „centro“.

7. Ricky Rubio (Ispanija, įžaidėjas, 24 m., 193 cm, Minesotos „Timberwolves“)

Nors įžaidėjo pozicijoje ispanai turi daug talento (Sergio Rodriguezas, Pau Ribas, Sergio Llullas), šiame čempionate R. Rubio veikiausiai būtų buvęs pagrindinis atakų organizatorius. R.Rubio niekada nebūna Ispanijos rinktinės lyderis, tačiau komandai trūks jo gebėjimų vadovauti puolimui ir aikštės matymo. Įžaidėjui dar pavasarį buvo atlikta čiurnos operacija ir dėl užsitęsusios reabilitacijos jis Europos čempionate nerungtyniaus.

6. Joakimas Noah (Prancūzija, vidurio puolėjas, 30 m., 211 cm, Čikagos „Bulls“)

Prancūzijos rinktinei tik sykį prieš ketverius metus sutikęs padėti vidurio puolėjas J. Noah pats pareiškė, kad žaidimas Europos čempionate nėra jo prioritetas. Sezonas NBA lygoje J.Noah nebuvo itin sėkmingas, jo taškų vidurkis lyginant su 2014-2015 m. sezonu nuo 12,6 per rungtynes smuko iki 7,2, o atkovotų kamuolių nuo 11,3 iki 9,6. Negana to, prancūzo baudų pataikymas buvo prasčiausias karjeroje (60 proc.). „Centras“ priėmė sprendimą kiek įmanoma geriau pasiruošti naujam sezonui su Čikagos „Bulls“ ir dar kartą atsuko nugarą rinktinei. Atrodė, kad Europos čempionams J.Noah nelabai trūks, tačiau iškritus Alexiui Ajinca, jis būtų labai reikalingas Vincento Collet kariaunai.

5. Sergas Ibaka (Ispanija, sunkusis kraštas, 25 m., 208 cm, Oklahomos „Thunder“)

S. Ibaka išreiškė norą atstovauti Ispanijai Europos čempionate, tačiau rinktinės vyriausiasis treneris Sergio Scariolo rinkosi tarp dviejų natūralizuotų krepšininkų ir šįkart nusprendė suteikti šansą Čikagos „Bulls“ krašto puolėjui Nikola Mirotičiui. N.Mirotičius ir S.Ibaka yra tos pačios pozicijos, tačiau labai skirtingo stiliaus žaidėjai. Nemažai krepšinio ekspertų mano, kad sėkmingai Madrido „Real“ klube rungtyniavęs N.Mirotičius europietiškame krepšinyje jausis geriau.

4. Donatas Motiejūnas (Lietuva, sunkusis kraštas, 25 m., 213 cm, Hjustono „Rockets“)

D. Motiejūnas turėjo puikų sezoną NBA lygoje ir Lietuvos krepšinio aistruoliai jau svajojo apie sunkiai sulaikomą jo ir Jono Valančiūno duetą po krepšiu. Deja, dėl nugaros problemų D.Motiejūnui teko praleisti NBA atkrintamąsias varžybas bei atsisveikinti su mintimis rungtyniauti Europos čempionate. Lietuvos rinktinei labai stigs D.Motiejūno individualaus meistriškumo. Šiame čempionate jis galėjo tapti tikru rinktinės lyderiu.

3. Enesas Kanteris (Turkija, vidurio puolėjas, 23 m., 211 cm, Oklahomos „Thunder“)

Praėjusį sezoną į Oklahomos „Thunder“ persikėlęs turkas E. Kanteris šioje NBA komandoje suspindėjo. Oklahomos komandoje jis vidutiniškai per rungtynes rinko po 18,7 taško ir po 11 atkovotų kamuolių. E.Kanteris tikėjosi prisidėti ir prie Turkijos rinktinės, bet iš pradžių įsivėlė į konfliktą su šalies krepšinio federacija, o paskui nusprendė pasidaryti artroskopinę kelio operaciją. Šiame Europos čempionate Turkijos rinktinė neturės daug ryškių žvaigždžių ir metimą iš tolimų distancijų ženkliai patobulinęs E.Kanteris tikrai būtų tapęs komandos lyderiu.

2. Goranas Dragičius (Slovėnija, įžaidėjas, 29 m., 191 cm, Majamio „Heat“)

Slovėnai neteko ryškiausios savo žvaigždės ir puolimo variklio. Be G.Dragičiaus Slovėnijos rinktinė yra labai pažeidžiama ir neatrodo pajėgesnė už tokias Europos čempionato vidutiniokes kaip Gruzija ar Lenkija. Įspūdingu greičiu pasižymintis atakų organizatorius vasarą skyrė poilsiui dėl savo žmones nėštumo. Jis taip pat koncentravosi į naujos sutarties su Majamio „Heat“ sudarymą. Slovėnija neturi tokių resursų, kuriais galėtų kompensuoti vyresniojo G.Dragičiaus praradimą.

1. Marcas Gasolis (Ispanija, vidurio puolėjas, 30 m., 216 cm, Memfio „Grizzlies“)

Kol vyresnysis brolis Pau sieks dar vieno Europos čempiono titulo, M. Gasolis rengsis naujam NBA sezonui. Dar pavasarį M.Gasolis informavo Ispanijos krepšinio federaciją, kad vasarą skirs poilsiui. Vienas geriausių NBA „centrų“ sudarė įspūdingą 110 mln. vertės sutartį su Memfio „Grizzlies“ klubu. Ispanų priekinė linija net ir be jaunesniojo M.Gasolio atrodo galingai, bet tokio talentingo ir įvairiapusiško krepšininko nepasigesti neįmanoma.

Verti paminėjimo: Alexas Lenas (Ukraina), Aleksejus Švedas (Rusija), Jose Calderonas, Juanas Carlosas Navarro (Ispanija), Alexis Ajinca (Prancūzija), Bo McCalebas (Makedonija).

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus svarbiausių Europos taurės turnyro rungtynių išvakarėse pripažino, kad komanda turi bėdų gynyboje, tačiau jas kompensuoti pažadėjo puolimu.

Sostinės ekipa lemiamame „Last 32“ etapo mače namie trečiadienio vakarą kausis su Ostendės „Telent“ ekipa – tik laimėję Šeškaus auklėtiniai žengtų į atkrintamąsias varžybas. Nesėkmės atveju komandos pasirodymas tarptautiniame fronte šį sezoną būtų baigtas.

Šeškus pripažįsta, kad šis mačas dėl išlikimo – svarbiausias jo karjeroje.

„Laukia didžiausias iššūkis mano karjeroje. Rungtynės labai svarbios ne tik man, bet ir klubui. Pergalė yra būtina. Žaisti blogiau, nei tai darėme Lenkijoje, jau neįmanoma. Žinome savo klaidas ir jas akcentuojame. Spaudimas man yra didelis. Man tai pirmi metai tokio lygio komandoje ir kai kurie mano sprendimai irgi ne visada buvo teisingi. Visa atsakomybė krenta treneriui, bet mes turime būti vieninga komanda“, – artėjančios akistatos svarbą pabrėžė Šeškus.

„Mes daug ką pakeitėme treniruočių procese, žiūrėsime kaip tai suveiks. Mus tikrai labai skalpuoja už gynybą. Aišku, turime tikrai didelę bėdą gindamiesi vienas prieš vieną, tai didžiausia problema. Bet visi suprantame, kad esame daug priklausomi nuo puolimo, – žurnalistams sakė Šeškus. – Kai mums nesiseka gynyboje, mes tai kompensuojame puolimu, bet gynyba turi būti vienas iš pagrindinių ginklų. Mes esame komanda, bėganti į greitą puolimą, ir mūsų atakos dažniausiai būna trumpos. Žaidėjai ir aš tai puikiai suprantame, tad belieka visus planus įgyvendinti aikštelėje rungtynių metu.“

Anot Šeškaus, prieš trečiadienio dvikovą su belgais mintys sukasi tik apie pergalę.

„Iki Naujųjų metų žaidėme gerai, bet atsirado trys sunkios savaitės. Nuolat kalbu ir su žaidėjais. Žinoma, mes turime savo bėdų ir nesinori apie viską pasakoti. Šiaip ar taip, mes negalvojame apie tai, kad galime pralaimėti. Pralaimėti mes negalime“, – pažymėjo jis.

Trenerio teigimu, Ostendės komanda nėra niekuo išskirtinė.

„Šiandien žiūrėjome ir analizavome varžovų žaidimą bei susidėjome svarbiausius akcentus. Belgų komanda ilga laiką rungtyniauja kartu ir žaidžia komandinį krepšinį. Ten nėra išskirtinio žaidėjo, kaip Damianas Kuligas Lenkijoje, kuris įmetė 27 taškus. „Telenet“ komandoje kiekviename mače gali atsiskleisti vis kitas krepšininkas“, – tvirtino krepšinio specialistas.

Tinklalapio „BasketNews.lt“ paklaustas ar nejaučia papildomos įtampos dėl to, kad komandos likimas pastatytas ant vienerių rungtynių treneris teigė iššūkio nebijantis.

„Kaip tik reikia patikrinti save. Jei nesugebi atlaikyti įtampos – reikia eiti treniruotis, kaip ir žaidėjams, o tada vėl kažko siekti.“

Mačas tarp Vilniaus ir Ostendės komandų trečiadienį prasidės 18 val.