Su tuo susijusią informaciją BNS patvirtino septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį per susitikimą turėtų aptarti galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

Aukštosios mokyklos vadovas BNS patvirtino, kad pirmadienį susitiks su ministre pirmininke.

„Konkrečiai negaliu to pasakyti, tik galiu nujausti, kad apie tai“, – BNS sakė R. Benetis, paklaustas, ar kalbėsis apie žemės perdavimą gamyklai.

Jis teigė anksčiau galimą žemės perdavimą aptaręs su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Aplinkos ministerijai yra pavaldi Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT), tvarkanti ir administruojanti valstybinę žemę.

Domėjosi 400 hektarų sklypu

LSMU pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį, šie sklypai priklauso valstybei.

Miestelyje yra įsikūrę du LSMU padaliniai – Gyvulininkystės institutas bei viešosios įstaigos statusą turintis Gyvulininkystės centras.

NŽT Radviliškio skyriaus vadovas Algirdas Gedminas BNS teigė, kad tarnybos vadovybė neįvardydama priežasčių prieš kelis mėnesius jo teiravosi informacijos apie vieną LSMU valdomą beveik 400 hektarų žemės sklypą netoli Baisogalos. Šis sklypas naudojamas Gyvulininkystės instituto veikloje.

„Klausė, koks šito žemės sklypo statusas. Tai aš pasakiau kaip yra, atrašiau ir viskas“, – BNS teigė A. Gedminas.

„Klausė, kas naudoja šitą sklypą, atrašiau ir tiek. (...) Kadangi tas sklypas yra įspūdingas – 400 hektarų“, – pridūrė jis.

LSMU interneto puslapyje skelbiama, kad Gyvulininkystės institute atliekami su gyvulininkyste susiję tyrimai, jame praktiką atlieka aukštosios mokyklos veterinarijos ir gyvūnų mokslų studentai.

Klausė, kas naudoja šitą sklypą, atrašiau ir tiek. (...) Kadangi tas sklypas yra įspūdingas – 400 hektarų.

Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – BNS) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

Susitarimai – per dvi savaites

LRT naujienų portalas praėjusią savaitę pranešė, kad labiausiai tikėtina „Rheinmetall“ gamyklos vieta yra šiaurės Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad susitarimus su „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

Seimas praėjusią savaitę jau priėmė svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas, įskaitant ir „Rheinmetall“.

Jomis, be kita ko, siūloma nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris).

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą ketinama statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

„Matyt, tokia tikimybė yra. (...) Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Visgi, konservatorius akcentavo, kad parlamentarai dar turi patvirtinti Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas. Tačiau, politiko nuomone, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija turėtų palaikyti išvadas – to jis tikisi ir iš koalicijos partnerių.

„Galbūt dar kažkokie atsakymai bus pateikti viešai ar svarstymo Seime metu ir tada matysime, kur ši situacija krypsta. Aš neatmesčiau visokių scenarijų“, – kalbėjo P. Saudargas.

„Komisija atliko didelį darbą, susitiko su institucijų atstovais. Prezidentas nedalyvavo šiame darbe, fiksuojame tą“, – pridūrė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Valdantieji imasi telkti paramą VSD komisijos išvadoms priimti, tikisi opozicijos paramos

Vadinamajai VSD pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, valdantieji imasi telkti paramą joms priimti, o dalis koalicijos tikisi ir opozicijos balsų.

„Dabar svarbiausi dalykai yra apginti išvadą ir apginti pranešėją“, – BNS trečiadienį sakė komisijos sudėtyje buvęs konservatorių frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie pranešėją, jis turi omenyje buvusį VSD pareigūną T. Gailių, kuris dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į politikus dėl galimai neteisėtų departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Seimo komisija išvadose be kitų dalykų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

A. Vyšniauskas tvirtino, kad opozicijos veiksmus šioje istorijoje lemia politinis išskaičiavimas, tačiau ji dar gali pakeisti nuomonę ir balsuoti už komisijos išvadas.

„Man labai gaila, nes šis tyrimas galėjo būti platus ir įtraukiantis visas politines jėgas, (...) bet jeigu opozicija mato stiprybės ir jėgos atsakyti į tuos klausimus, tikiu, kad ji išvadas palaikys, – sakė politikas. – O jei nepalaikys, tai svarbiausia, kad išvados būtų tiesiog patvirtintos“.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad būtų apmaudu, jeigu norint patvirtinti komisijos išvadas bus paprasčiausiai ieškoma daugumos.

„Man nesinorėtų, kad tai būtų vien valdančiųjų balsais, kad vos daugiau nei 71 balsas ir triumfuojame. Manau, kad turime kalbėtis ir su opozicinėmis frakcijomis“, – teigė politikas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad jos politinė jėga išvadas palaikys.

Opozicija dvejoja

Opozicija dėl tyrimo išvadų išlieka skeptiška.

Į klausimą, ar frakcija palaikys išvadas, neatsako ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, nors jo partietis V. Bakas vadovavo Seimo komisijai.

„Nestabdėme jo dalyvavimo, bet kaip partija nebuvome aktyvūs proceso dalyviai. Dabar, kai yra išvados, frakcijoje jas svarstysime. Skubotų sprendimų nedarysime“, – BNS teigė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dar nespėjo susipažinti su komisijos išvadomis. Visgi, anot jos, kadangi „valstiečiai“ nebuvo delegavę savo atstovo į komisiją, tad ir išvadoms veikiausiai nepritars.

„Mes net nematėme prasmės dalyvauti šitos komisijos veikloje, nedelegavome savo atstovo. Rytoj frakcijoje apsitarsime, bet nemanau, kad pritarsime toms išvadoms. Bet čia labiau mano asmeninė nuomonė, nes frakcijoje neturėjome progos apie tai pasišnekėti“, – BNS sakė A. Norkienė.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis BNS sakė, kad išvadų turbūt nepalaikys, nes dalis jų yra išskirtinai politinės, ypač ten, kur prezidentas kaltinamas priesaikos sulaužymu dėl to, jog neatsakė į Seimo komisijos klausimus.

„Manome, kad likus pusantro mėnesio iki prezidento rinkimų tokios šnekos yra rinkimų kampanijos dalis, – teigė politikas. – Mes tuose rinkimuose esame nusprendę dalyvauti renkant parašus, dalyvaujant debatuose ir palaikant savo kandidatą, o ne komisijomis“.

Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad sunku pasakyti, kaip frakcija vertins komisijos išvadas, nes dabar jas temdo prokuratūros skundas dėl komisijos narių veiksmų.

Komisijos narius Generalinė prokuratūra apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Šį raštą trumpai būtų galima pavadinti kaip klausimą dėl interpeliacijos tos tyrimų komisijos nariams. Suformuluoti klausimai yra labai rimti“, – BNS teigė D. Šakalienė.

„Jeigu bus nuspręsta pradėti tyrimą, komisijos išvados negali būti toliau vertinamos ir dėl jų negali būti balsuojama, nes klausimas, ar jos yra teisėtos“, – sakė parlamentarė.

„Nei laisvi, nei sąžiningi“ rinkimai

A. Vyšniausko teigimu, Seimo komisijai pavyko nustatyti tiesą.

„Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus“, – teigė politikas.

Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus.

Anot Seimo komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu, tačiau VSD vadovas nesiėmė įstatymuose numatytų galimybių užkardyti rizikas.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

S. Skvernelis pamatęs išvadas sako darantis prielaidą, kad „2019 metų prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.

„Kita išvada prašytųsi, kad po 34 metų mes vis dar nesugebami užtikrinti vieno pamatinių mūsų demokratinės valstybės principų – specialiųjų tarnybų nedalyvavimo politikoje ir tinkamos jų kontrolės, kuri yra numatyta įstatymuose, bet realiai neveikia“, – BNS sakė demokratų lyderis.

Parlamentaras sakė, kad jam nesuprantama, kaip 2018 – 2019 metais jokių pareigų valstybės tarnyboje neužimančiam G. Nausėdai pavyko pasitikrinti savo aplinką su žvalgybos pagalba.

„Tai išties sunkiai suvokiamas dalykas, o ir tyrime tai yra vieta, kuri nekelia klausimų. Ji įrodyta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„2019 metais prezidento rinkimuose sudalyvavo vienas švedų komercinis bankas ir ta jo įtaka buvo reikšminga“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje SEB banką, kuriame iki kandidatavimo prezidento rinkimuose dirbo G. Nausėda.

Tuo metu libelas E. Gentvilas teigė, kad tyrimo išvadose jo niekas „neverčia iš koto“.

„Įstatymai nesuteikia prievolės liudyti tik teisybę ir šita prasme komisijos darbas buvo apsunkintas – ji nebūtinai išgirdo visą tiesą“, – sakė vienas Liberalų sąjūdžio lyderių.

„Šita prasme žiūriu į komisijos išvadas kaip į tokias, kurios nepasako nieko naujo. Kas buvo spėliojama, liudytojų parodymais nebuvo patvirtinta, nors pašalinė informacija ir rodo, kad vienokie ar kitokie dalykai vyko“, – kalbėjo politikas.

Abejoja dėl pareigūnų vertimo iš postų

Seimo komisijos išvadose taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Konservatorių atstovas A. Vyšniauskas tvirtino prioritetą teikiantis išvados patvirtinimui Seime, o ne politikų ar pareigūnų asmeninės atsakomybės kėlimui.

Pasak jo, prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepą, o net jeigu jis būtų perrinktas, prisiektų iš naujo, taigi, rengti apkaltos nebepavyktų.

„Manau, kad svarbiausia dabar yra padaryti taip, kad ateityje niekas negalėtų trukdyti Seimo komisijoms atlikti darbo“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, komisija už atsisakymą duoti parodymus ateityje siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, taip pat bus siūloma nustatyti prievolę tokioms komisijoms teikti kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenis, jeigu šie yra pasibaigę.

E. Gentvilas irgi teigė, jog svarstant, kokių veiksmų imtis po išvados patvirtinimo, reikėtų koncentruotis į komisijos siūlymus ir rekomendacijas keisti teisės aktus.

„Tai yra konstruktyvi darbo dalis, kad reikia patobulinti kai kuriuos įstatymus, ir tyrimas atskleidžia, dėl ko tai reikia padaryti“, – sakė liberalas.

„Nematau čia revoliucijų ir perversmų. Visada sakiau, kad tos Seimo komisijos niekur neveda, jos yra politiškai angažuotos institucijos, taigi, ir jų išvados yra politinės, kurias kartais diktuoja politinis suinteresuotumas. Kažkada po vienos tokios komisijos išvadose buvo parašyta, kad konservatoriai yra teroristinės organizacijos bruožų turinti partija. Ir kas iš to?“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis sakė, jog ateityje reikėtų keisti teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnų skyrimo tvarką, kad skyrimuose ateityje daugiau įgaliojimų turėtų Seimas, galbūt ir Vyriausybė.

„Tai tikrai apsaugotų nuo tarnavimo vienam žmogui, ir čia nesvarbu, apie kokią pavardę kalbame ir kas yra prezidentas“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Tiek STT, tiek VSD vadovą šiuo metu skiria prezidentas, jo siūlomam kandidatui turi pritarti Seimas.

Pasak S. Skvernelio, prasmės neturėtų ir G. Nausėdos apkalta – parlamentinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes rinkėjai galės įvertinti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Tegu teisėjas būna tauta – jie pasirinks po poros mėnesių ir įvertins visas aplinkybes, o gal daliai tai apskritai nebus svarbu“, – sakė Seimo narys.

Nė vienas parlamentiniame tyrime figūruojantis asmuo sako nedaręs nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į prezidento rinkimus ir atmeta komisijos išvadas kaip netiesą, STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

„Ar tai turėtų ar neturėtų daryti Krašto apsaugos ministerija – turėtų tai daryti, nes niekas kitas nežino geriau mūsų gynybos prioritetų, mūsų įsigijimų plėtotės, visos ekosistemos, neturėtų pažinot, kiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Pirmadienį, aiškinantis galimas korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams liudijo ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji teigė atsakinėjusi į klausimus apie investicijas gynybos srityje, „būtent Krašto apsaugos ministerijos bendravimą ir nebendravimą“.

Anot K. Budrio, Lietuva yra per maža šalis, kad institucijos galėtų leisti sau veikti nekoordinuodamos veiksmų.

„Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje“, – sakė prezidento patarėjas.

Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje.

„Mes esame per maži, dėl to tos funkcijos turi būti labai greta viena kitos, be to, europinė praktika rodo, kad visas žinojimas, tas know how, bendravimo su pramone ir pramonės plėtojimo visos iniciatyvos, taip pat ir finansinės, yra šalia gynybos ministerijų“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas teigė, kad prie klausimo apie bendradarbiavimą su privačiu gynybos sektoriumi dar bus grįžta. Jis vylėsi, kad rekomendacijų pateiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, „kaip toliau turėtume judėti į priekį sveikai“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Bendra problema, kuri akcentuojama ir mes tikrai prie jos grįšime, (...) kur ir kokios yra normalios bendravimo su įmonėmis ribos, kiek valstybės institucijos turi proaktyviai siekti kontaktų, kiek nuo ko atsiriboti tais atvejais, kai vyksta tam tikri konkursai“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, tam tikrų kontaktų apribojimas vykstant konkursams yra privalomas tam, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, tačiau kai kalbama su daugiamilijardinę apyvartą turinčių kompanijų vadovus, kurie siūlo įvairias bendradarbiavimo perspektyvas, sąlyčio būdai yra būtini.

„Tai tais atvejais, kai į mus kreipdavosi gynybos gigantai (...), tais atvejais Lietuva, Lietuvos institucijos, kurioms ir numatyta pritraukti investicijas, pateikti Lietuvos įvairiausius privalumus lyginant regione su kitomis valstybėmis, yra prievolė, galų gale, žmonės už tai pinigus gauna“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, nors A. Anušausko išsakytos abejonės dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo sugadino atmosferą ir pasitikėjimą, tačiau iš šios situacijos valstybė gali turėti naudos tobulindama bendravimo su verslu kultūrą.

Ministrė A. Armonaitė pirmadienį teigė, kad per kadenciją buvo susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės, tačiau nė viena jų šalyje neįsikūrė. Anot jos, per 30 metų Lietuvoje neatsirado nė viena reikšmingesnė tiesioginė užsienio investicija gynybos srityje.

Iki šiol ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu. Pirmadienį krašto apsaugos ministru prezidentas paskyrė Lauryną Kasčiūną.

Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.

Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.

Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai.

VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.

„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.

Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.

K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.

„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.

K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.

Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.

Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Organizatoriai pranešime tvirtino, kad Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“.

Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.

Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo organizacija.

„Už integraciją, o ne asimiliaciją“

Eisenos dalyviai nešėsi vėliavas, plakatus, kritikuojančius Vyriausybę dėl tautinių mažumų mokyklų mokyklų padėties, minioje buvo matyti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos vėliavos.

Proteste dalyvavo ir šios partijos nariai, įskaitant pirmininką Waldemarą Tomaszewskį.

43 metų Aurelija Mentelis-Ugrevič iš Vilniaus BNS sakė, kad prieštarautų prieš ketinimus sumažinti pamokų lenkų kalba kiekį lenkiškose mokyklose.

Aš už integraciją, o ne asimiliaciją.

„Man tas atrodo nesąmonė. Jeigu esame lenkiškoje mokykloje, lenkų kalba turėtų būti iki 12 klasės. Jeigu žmogus nori mokytis lietuvių, jis eina į lietuvių“, – teigė protestuotoja.

„Aš už integraciją, o ne asimiliaciją“, – pridūrė ji.

Elektrotechnikas Vladimiras Žukovas ragino Vyriausybę neskubėti su sprendimais mažinant tautinių mažumų kalbų pamokų skaičių, tačiau pabrėžė, jog tautinių mažumų mokyklų vaikams reikalinga integracija.

„Jie turi mokytis savo gimtąja kalba, bet jaustis lietuviais, būti Lietuvos dalimi, būti Lietuvos visuomenės dalimi“, – BNS sakė 54 metų elektrotechnikas.

„Nesinorėtų prarasti tos kultūrinės įvairovės, istorijos, kad Lietuvoje ir Vilniuje namus randa visi – lietuviai, lenkai, baltarusiai, netgi rusai“, – kalbėjo jis.

Kvietė elektroniniame dienyne

Mitinge buvo matyti įvairių plakatų su lenkiškų mokyklų pavadinimais, į jį atėjo ir vaikų, paauglių.

Visuomeninis transliuotojas LRT protesto išvakarėse rašė, kad kai kuriose mokyklose buvo platinami renginio informaciniai lapeliai, kvietimas į akciją platintas ir mokyklų socialinių tinklų grupėse, elektroniniame dienyne. Šiuose kvietimuose buvo rašoma apie Švietimo ministerijos esą siūlomus pokyčius lenkų mokykloms.

Ministerija teigia jokių pasiūlymų dar neteikusi ir permainoms tautinių mažumų mokyklose dar nesirengianti. Ji tik nurodė atvėrusi platformą, kurioje bendruomenės gali teikti savo pasiūlymus, pavyzdžiui, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad tokiomis akcijomis „politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį. Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – protesto išvakarėse sakė ministras.

G. Jakštas pabrėžė, kad nors diskusijos dėl didesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose vyksta, tačiau to neketinama daryti gimtosios kalbos sąskaita.

„Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – aiškino ministras.

„Į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą. Tą iliustruoja ir šiame įraše pateikiamos nuotraukos, kurias padariau Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šią savaitę“, – pažymėjo jis.

Galiausiai ministras kvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.

Reaguodama į šį renginį, nevyriausybinė organizacija „Ukrainos namai“ tvirtino nuo jo atsiribojanti, pareiškusi, kad mitingo organizatoriai nederino kalbėjimo ukrainiečių vardu su nė viena ukrainiečių bendruomene, nors ir akcentavo Lietuvoje gyvenančių karo pabėgėlių vaikų švietimo problemas.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Pirmasis susitikimas vyko maždaug prieš du mėnesius.

Antrajame susitikime tikėtasi konkretesnių siūlymų, tačiau būsimas derybas temdo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas. Apie jį paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje.

Politikas teigė netekęs premjerės pasitikėjimo. I. Šimonytė savaitgalį tvirtino, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda atsistatydinančiam A. Anušauskui pareiškus apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje, opozicija pranešė į susitikimą su ministre pirmininke nevyksianti.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė pirmadienį LRT radijui teigė, kad A. Anušausko savaitgalį aptakiai išsakyta informacija apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje diskredituoja visuomenės pasitikėjimą.

„Kai svarstom, kad trūksta gynybai lėšų, vyksta pasitarimai pas I. Šimonytę, ar bus įvestas mokestis, žinote, tai diskredituojamas visuomenės pasitikėjimas ir noras suprasti, prisidėti, kad reikia iš tiesų daugiau pinigėlių sumokėti į biudžetą, nes labai ten trūksta gynybai. Tai didžiulė bėda su komunikacija, tad tokioje situacijoje elgtis tikrai labai klaidinga“, – kalbėjo R. Budbergytė. 

Tai didžiulė bėda su komunikacija, tad tokioje situacijoje elgtis tikrai labai klaidinga.

Pasak jos, ministras paskaitė paruoštą informaciją, nekalbėjo ekspromtu, tačiau išsakytos frazės „sukėlė didelę paniką, sąmyšį ir politikų, ir visuomenės tarpe“.

„Pradėjo kalbėti apie tam tikrus korupcinius dalykus, gana neaiškiai, bet su aiškia pakankamai žinute apie tai, kad tie pirkimai kažkokie, spaudimas lobistų, verslo intereso grupių buvo daromas, jis buvo kovotojas su korupcija ministerijoje dėl to gali būti, kad jis yra neparankus“, – sakė R. Budbergytė.

Ji taip pat teigė, kad nors situacija yra sudėtinga ir gynybos srityje reikia atlikti labai daug darbų, tačiau kyla abejonių, ar besibaigiant Vyriausybės kadencijai atėjęs naujas ministras per pusę metų padarys darbus greičiau.

A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

Poreikis – šimtams milijonų eurų kasmet

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvai siekiant priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti kariuomenės diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą.

KAM teigia, kad šiems poreikiams užtikrinti reikalingas keliais šimtais milijonų eurų didesnis gynybos finansavimas, negu dabar kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų siekianti suma.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Lietuvos bankas praėjusią savaitę pasiūlė didinti gynybos finansavimą skolinantis, didinant mokesčius, peržiūrint dalies jų lengvatas.

Banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Jo teigimu, padidintas galėtų būti nekilnojamojo turto apmokestinimas, peržiūrėta galiojanti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms.

Taip pat siūloma peržiūrėti ir akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.

Politikai anksčiau taip pat svarstė apie pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimą.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas.

Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

„Čia viena iš skaudesnių temų, ypatingai prisimenant, kas pastaruoju metu įvyko. Nesiseka mums su ministrais, pasakysiu atvirai. Manau, kad padariau klaidą patvirtindamas šitą ministrą. Ir kad labai sunku (...), kai priimi kažkokius valinius sprendimus ir matai, kad situacija nesikeičia“, – susitikdamas su už jo kandidatūrą siekiant perrinkimo pasirašiusiais rinkėjais Kaune sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo paklaustas apie švietimo sektoriaus aktualijas.

„Švietimas yra būtent toks sektorius, kuriame tie valiniai sprendimai ir duoda rezultatą, jokiu būdu ne iš karto. Aš buvau labai įsitraukęs į švietimo reikalus lygaus starto galimybių kampu ir tikrai padėjome daug pastangų, kad įstatymų paketai atsirastų reikalingi, lygaus starto buvo mūsų inicijuotas, įtraukaus ugdymo mūsų paremtas ir dar su ankstesne Vyriausybe, Seimu paskutiniais mėnesiais priimtas“, – teigė šalies vadovas.

„Net ir šitoje situacijoje, kuomet turime visą teisėkūrą, kuri yra reikalinga, pinigai įtraukiąjam ugdymui nebuvo skirti adekvatūs, ir dabar matau, kad visa tai klimpsta dėl labai gyvenimiškų priežasčių. Trūksta padėjėjų, psichologų, mokytojai nusivilia, vargsta, negali susitvarkyti su tais mokiniais – graži ir naudinga idėja išsigimsta, komplikuojasi, ir neįmanoma ją sklandžiai įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Ministrai ateina, kaip šeima pasikeičia, bet situacijos iš esmės pakeisti negali nepakeitęs viso mechanizmo ministerijos viduje.

Prezidentas tvirtino, kad Švietimo ministerijoje turime „tam tikrą sukaulėjusį sluoksnį“, kuris praktiškai apsunkina bet kokių teigiamų pokyčių įgyvendinimą.

„Aš priėjau tokios išvados. Ministrai ateina, kaip širma pasikeičia, bet situacijos iš esmės pakeisti negali nepakeitęs viso mechanizmo ministerijos viduje“, – sakė valstybės vadovas.

G. Jakštas švietimo ministru buvo paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

G. Jakštas ir pats šią savaitę užsiminė apie galimą pasitraukimą iš posto, tačiau teigė, jog apie tai bus galima kalbėti tik tada, kai bus išspręstos problemos dėl kritikos sulaukusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų.

„Tikiu, kad mes nuo to atsispirsime savo bendradarbiavime ir nesižvalgysime į buvusius dalykus. Žiūrėsime į ateitį, ką turime padaryti“, – interviu BNS trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Trečiadienį prisiekęs D. Tuskas jau vadovavo Lenkijos vyriausybei 2007–2014 metais, tačiau tuo metu dvišalius santykius temdė nesutarimai dėl Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijų ir lenkų tautinės mažumos padėties.

Itin kategoriškai Lietuvos atžvilgiu buvo nusiteikęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), tapęs diplomatijos vadovu ir naujojoje D. Tusko vyriausybėje.

Jis yra sakęs, kad neatvyks į Lietuvą, kol šalyje nebus išspręsti tautinių mažumų klausimai.

2017 metais Lenkijos žiniasklaidos paviešintuose slapta įrašyto pokalbio fragmentuose R. Sikorskis „Orlen“ vadovui Jacekui Krawiecui (Jacekui Kravecui) sakė norintis „paauklėti lietuvius“.

Necenzūrinių žodžių pilname pašnekesyje Lietuvą buvęs Lenkijos diplomatijos vadovas vadino „maža valstybėle“. Anksčiau skelbta, kad R. Sikorskio pokalbiai slapta įrašinėti per privačius susitikimus Varšuvos restoranuose 2013 ir 2014 metais.

Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos.

„Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos“, – tada cituotas R. Sikorskis.

G. Landsbergis trečiadienį BNS sakė, kad jo santykiai su R. Sikorskiu yra puikūs.

„Mes esame ne kartą bendravę su tuomečiu Europos Parlamento nariu R. Sikorskiu, tikrai mūsų santykiai yra puikūs“, – teigė ministras.

„Manau, pirmiausia jie remiasi į vienodą geopolitinį suvokimą ir rizikas mūsų abiejų valstybėms“, – pridūrė jis.

D. Tusko vadovaujama koalicija Lenkijos valdžioje pakeitė dešinąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

G. Landsbergis su naujuoju Lenkijos diplomatijos vadovu aptarė ryšius, paramą Ukrainai

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis su naujuoju Lenkijos kolega R. Sikorskiu trečiadienį aptarė dvišalius ir regioninius ryšius, paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Apie įvykusį jų pokalbį telefonu BNS patvirtino G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

„G. Landsbergis pasveikino naujai paskirtą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį. Ministrai telefonu aptarė dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, visapusės paramos Ukrainai užtikrinimą“, – BNS sakė P. Levickytė.

Pasak jos, G. Landsbergis pokalbio metu pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės ir bendramintės daugeliu tarptautinės darbotvarkės klausimų.

Ministras padėkojo R. Sikorskiui už Lenkijos indėlį stiprinant regiono saugumą ir pažymėjo, kad tolesnis bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje išlieka svarbiu prioritetu, sakė atstovė spaudai.