Kokios profesijos patraukliausios?

Lietuvoje kasmet tūkstančiai jaunuolių renkasi studijuoti teisę, vadybą ir kitas prestižinėmis laikomas specialybes, nepaisant to, kad vėliau tik gabiausiesiems pavyksta įsidarbinti ir kopti profesijos karjeros laiptais, o daugeliui tenka rinktis išsilavinimo neatitinkantį darbą.

Jauni advokatai jau net viešai pripažįsta, kad dėl teisininkų pertekliaus kai kurie jų uždirba mažiau nei valytojai.

Lietuvos darbo birža neseniai sudarė interaktyvųjį Profesijų žemėlapį. 2017-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, didžiausias galimybes įsidarbinti mūsų šalyje turi įvairaus profilio aptarnavimo sferos darbuotojai, tarp kurių paklausiausi – pardavėjai. Taip pat gerokai išaugęs įvairių sferų statybininkų, infrastruktūros inžinierių, vairuotojų poreikis. Ir šių profesijų atstovai gali pretenduoti į didesnę nei vidutinė algą.

Nepaisant to, šių profesijų dažnai nėra jaunuolių prioritetų sąraše. Šalyje, kurioje aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių dalis santykinai kone didžiausia pasaulyje rinktis profesines studijas vis dar – ne prestižas. Kitaip nei Vokietijoje, kur profesinis išsilavinimas atlieką reikšmingą vaidmenį švietimo sistemoje ir darbo rinkoje.

Naujausiais duomenimis, profesines studijas Lietuvoje šiemet pasirinko tik apie 18 tūkst. jaunuolių. Tai beveik 5 tūkst. studentų mažiau nei pernai. Tuo tarpu aukštojo mokslo srityje fiksuojamas akivaizdus jaunuolių perteklius.

Jaunuoliai neteisingai įsivaizduoja, kad kelininkai vis dar kiaurą dieną mojuoja kastuvais.

Mitai vis dar gajūs

"Kauno diena" pakalbino kelis jaunuolius, neseniai Kaune pradėjusius profesines studijas. Vienas jų pasirinko populiarią logistikos kryptį, kitas tobulina anglų kalbos žinias. Paprašyti argumentuoti savo pasirinkimą vaikinai neslėpė, kad rinkosi anaiptol ne savo svajonių profesijas.

"Žiūrėjome, kurios specialybės yra populiarios tarp studentų", – aiškino pašnekovai. Paklausti, ar žino, kokių specialybių darbuotojų labiausiai reikia darbo rinkai, jaunuoliai gūžtelėjo pečiais.

Vienos didžiausių Lietuvoje kelių infrastruktūros statybų bendrovės "Kauno tiltai" personalo direktorė Jūratė Pozniakovienė teigė, kad kai kurių paklausių ir gerai apmokamų profesijų jaunuoliai vengia dėl nuo sovietmečio gajų mitų, nors situacija seniai pasikeitusi.

"Jaunuoliai neteisingai įsivaizduoja, kad kelininkai vis dar kiaurą dieną mojuoja kastuvais. Šiandien mums reikia aukštos kvalifikacijos žmonių, galinčių valdyti naujausiomis technologijomis aprūpintą techniką, o realiai pamatuojamas, ilgalaikis rezultatas – pastatytas kelias ar tiltas, kuriuo gali didžiuotis, sukuria papildomą motyvaciją kasdieniam būsimų specialistų darbui.

Mes patys skiriame labai daug dėmesio darbuotojų ugdymui. Žmonėms su profesiniu išsilavinimu sukuriame sąlygas baigti aukštojo mokslo studijas ir kopti karjeros laiptais", – pasakojo J. Pozniakovienė.

"Panašu, kad jauni žmonės susikuria stereotipus neįsigilinę į realią situaciją. Aš savo profesinį kelią pradėjau Kauno technologijų kolegijoje (KTK), įsidarbinęs "Kauno tiltuose" turėjau visas sąlygas studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), o dabar turiu galimybę tobulinti profesines žinias užsienyje ir vadovauju rimtiems projektams. Pavyzdžiui, šiuo metu rekonstruojame Kauno oro uostą", – pasakoja bendrovės "Kauno tiltai" darbų vadovas Almantas Mikelionis.

Pasak jo, žinių reikia vis daugiau, nes daugelis kelininkų jau turi mokėti valdyti modernią, kompiuterizuotą techniką, spręsti vis įdomesnius inžinerinius iššūkius.

Darbo rinkoje – įtampa

Situacija darbo rinkoje kelių infrastruktūros bendrovių nedžiugina.

2010-aisiais į kelių inžinerijos pakraipos studijas VGTU priėmė per 70 jaunuolių, o pernai šis skaičius sumenko perpus. Kaune situacija panaši. 2011 m. KTK kelių inžinerijos mokslus pradėjo 80 žmonių, o pastaraisiais metais skaičius nesiekia nė 40. Neguodžiančios tendencijos ir Kauno technikos profesinio mokymo (TPMC) centre, kur per pusantrų metų trunkančias nemokamas studijas jaunuoliai gali įgyti specialybę, garantuojančią darbą ir patrauklų atlyginimą.

Kvalifikuoti darbuotojai, gebantys valdyti mechanizmus į rankas gali gauti apie 1,2 tūkst. eurų atlygį. Lopydami spragas kelininkai atsiveža darbuotojų iš Ukrainos ar Baltarusijos, tačiau daug labiau džiaugtųsi galėdami kurti darbo vietas vietiniam jaunimui.

"Su kelių statyba susijusių naujų projektų ir planų netrūksta ir jų nuolat bus vien įvertinus šalies kelių ir miestų gatvių būklę. Ypač artimiausiu metu daug investuojama į šią sritį, nes tam skiriamas ES finansavimas", – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Vien Kaune numatoma tiesti pietrytinį geležinkelio "Rail Baltica" aplinkkelį, planuojama vadinamojo Kėdainių tilto, sujungsiančio abu Nemuno krantus, statyba, Islandijos plento rekonstrukcija ir daugybė kitų projektų.

Išeitis – reforma

Situaciją darbo rinkoje galėtų pakeisti ne vienus metus bręstanti švietimo reforma. Tiesa, ji turėtų būti nuosekli ir kryptinga. Būtent profesinis rengimas yra svarbi studijų dalis, užtikrinanti, kad žmogus įgis tinkamą išsilavinimą.

Neturėtume bijoti keisti sistemą pagal poreikius – gerokai pakelti reikalavimų aukštajam mokslui kartelę bei skatinti daugiau jaunuolių rinktis profesinį rengimą, jiems numatant galimybę aukštojo išsilavinimo siekti vėliau, tai yra ne dėl mados, o realiai iškilus tokiam poreikiui.

Nors Lietuvoje pastaraisiais metais itin madinga kalbėti apie startuolius, naujų verslų skatinimą, vadinamąjį "fintech", prekyba, infrastruktūros statyba, stambioji pramonė yra tos sritys, kurios sukuria didžiąją darbo vietų dalį ir yra ekonominis valstybės pagrindas.

Visi norėtų būti verslų steigėjais ar vadovais, įgyvendinti savo idėjas, ir tai reikia skatinti. Tačiau darbo rinkoje dominuoja kitokia realybė – čia gausu profesijų ir darbo vietų, kurios, galbūt nebūdamos pačios patraukliausios, yra svarbios ir gerai apmokamos.

Šiemet nekilnojamo turto brokeriai džiaugiasi, kad atėjęs pavasaris darbingas kaip niekad – atšilus orams gyventojai ypač susidomėjo ne tik gyvenamųjų būstų, bet ir nuosavų sodybų vaizdingose Lietuvos vietovėse ar atokesniuose nuo miesto kampeliuose pirkimu.

Deja, didelė dalis žmonių, panorusių įsigyti sodybas, susiduria su finansavimo problema. Lietuvos komerciniai bankai tokius klientus finansuoja gana nenoriai, o suteikiamos paskolos suma dažnai būna kur kas mažesnė nei įsigyjamo nekilnojamojo turto vertė. Komerciniai bankai finansuoja tik iki 50–60 proc. įsigyjamo sodo namo vertės.

Kredito unijos "Taupkasė" paskolų klientų aptarnavimo specialistai pastebi, kad sodybos vertės dalį, kurios nepadengia komerciniai bankai, t.y. 40–50 proc., retas kuris gali padengti nuosavomis lėšomis.

"Ieškant tokio finansavimo galimybių nereikėtų apsiriboti tik komercinių bankų teikiamomis paslaugomis", – teigia "Taupkasės" komercijos direktorius Andrius Karkauskas.

Juolab kad, atsižvelgdama į šią su sodybų finansavimu susijusią gyventojams kylančią problemą, "Taupkasė" pasiūlė būsto paskolas sodo namams įsigyti ypač palankiomis sąlygomis: finansuojama net iki 85 proc. išsirinktos sodybos vertės, paskolos grąžinimo terminą nustatant iki trisdešimties metų, o paskolos grąžinimą ankščiau termino – nemokamai. Būsto paskolas sodyboms įsigyti dabar gali gauti ir pagal verslo liudijimus bei individualios veiklos pažymas dirbantys asmenys.

"Tiesa, svarbu suvokti, kad investicija į sodybą yra ilgalaikė, jos finansinę naudą pajausite po kelerių metų ar net dešimtmečių. Ieškantiesiems greitesnių taupymo būdų siūlome pasinaudoti patrauklia mūsų indėlių sistema", – sakė A.Karkauskas.

"Taupkasė" siūlo net keturis skirtingus indėlių planus. Pasirinkę vieną jų gausite ne tik palankesnes indėlių sąlygas, bet ir galimybę laisviau disponuoti indėlio pinigais visu sutarties galiojimo metu. Siekiant užtikrinti klientų indėlių saugumą visi "Taupkasėje" laikomi indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti Indėlių investicijų draudimu. Daugiau informacijos apie siūlomų indėlių sąlygas galima rasti internetinėje "Taupkasės" svetainėje www.taupkase.lt arba tel. (8 37) 280 540.

Brido iš skolų

"Pamenu tą atvejį. Iš tiesų galima sakyti, kad padėjome žmogui atsitiesti. Tokios istorijos leidžia pasidžiaugti ne tik mūsų pasiektu rezultatu, bet ir kliento sėkme", – pasakojo "Taupkasės" paskolų klientų aptarnavimo specialistė Ramutė Jankauskaitė.

"Taupkasė" neseniai pristatė paskolų refinansavimo paslaugą.

Minėtas klientas iš Kauno, nors ir nuolat dirbantis, turėjo rimtų finansinių sunkumų. Vyras kiekvieną mėnesį turėjo atseikėti net 680 eurų įmoką. Iš jų 300 eurų sudarė ilgalaikė būsto paskola su 12 proc. metinėmis palūkanomis, 240 eurų prisidėdavo dėl turimos 1 600 eurų vartojimo paskolos. Žmogus buvo paėmęs dar ir 2 400 eurų išperkamosios nuomos kreditą, kuris jo mėnesinę naštą papildomai išpūsdavo dar 140 eurų.

Tad jam kas mėnesį beveik septynis šimtus eurų tekdavo skirti skoloms grąžinti. Jei nesi itin pasiturintis verslininkas, suma – sunkiai pakeliama. Vyras kiekvieną mėnesį sukandęs dantis sąžiningai taupė, kad galėtų laiku sumokėti įmokas. Ėmęs ieškoti išeities, pasidomėjo rinkoje esančiais refinansavimo pasiūlymais ir geriausią sprendimą surado "Taupkasėje".

Padeda atsitiesti

Bendrovė suteikė 24 tūkst. eurų paskolą dvidešimties metų laikotarpiui. Taip jo vieno mėnesio įmoka sumažėjo beveik keturis kartus. Nuo šiol kauniečiui finansiniams įsipareigojimams vykdyti pakanka atsidėti vos 172 eurus, o likusias lėšas jis gali skirti savo ir šeimos poreikiams.

Panašių gerosios patirties pavyzdžių "Taupkasės" specialistai turi ir daugiau. Juolab kad vos porą mėnesių veikianti paslauga sulaukė nemažo klientų susidomėjimo. Klientų aptarnavimo specialistė Ramutė teigia, kad nuo paslaugos pristatymo dienos "Taupkasė" kas mėnesį sulaukia šimtus klientų užklausų, norinčių refinansuoti savo turimas paskolas.

"Ne vienas gyventojas turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Joms padengti imamos vartojimo paskolos su nemenka – 15–30 proc. siekiančia metine palūkanų norma, o kai kurių įsiskolinimų palūkanos siekia net 100 proc., – pastebėjimais dalijosi klientų aptarnavimo specialistė. – Nutarėme, kad, pasinaudodami savo žiniomis ir finansų rinkos išmanymu, galime ištiesti pagalbos ranką, todėl ir įdiegėme refinansavimo paslaugą."

"Taupkasės" refinansavimo paslaugos esmė – padėti klientams sutaupyti, sumažinant paskolos palūkanas ir mėnesines įmokas. Turint kelis įsipareigojimus, siūloma juos sujungti į vieną ir išsimokėti jau refinansuotą paskolą geresnėmis sąlygomis.

Tariasi individualiai

"Taupkasės" refinansuojamų vieno žmogaus paskolų dydis gali siekti iki 50 tūkst. eurų. Palūkanos nustatomos kiekvienam klientui individualiai. Kuo geresnė žmogaus kreditų istorija, tuo procentas bus mažesnis. Hipotekinės refinansavimo sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip trisdešimties metų laikotarpiui.

"Taupkasės" interneto puslapyje – taupkase.lt pateikta skaičiuoklė, kuria pasinaudoję gyventojai, turintys paskolų kitose finansinėse įstaigose, įvedę savo įsipareigojimų informaciją, gali sužinoti, kiek galėtų sutaupyti turėdami paskolą "Taupkasėje".

Trečiadienį vyksiančioje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencijoje bus svarstomi šalies futbolo ateičiai svarbūs klausimai. Be kitų sprendimų, LFF vykdomasis komitetas paskelbs galutines išvadas dėl Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo asociacijos (LVJFA) prezidento rinkimų.

Federacijos pareigūnai ketina pateikti išsamias išvadas dėl LFF nepaprastųjų atvejų komiteto pirminių sprendimų, nagrinėjant kovo 15-ąją vykusio LVJFA visuotinio narių susirinkimo teisėtumą. Jo metu naujuoju LVJFA prezidentu buvo išrinktas šalies jaunių (iki 17 metų) rinktinės treneris kaunietis Vytautas Vaškūnas.

– Ką tik grįžote iš Austrijos. Šioje šalyje viešėjote asociacijos reikalais ar su savo vadovaujama rinktine? – pradėjome pokalbį su V.Vaškūnu.

– Austrijoje su 2000-aisiais gimusių vaikinų rinktine, kurios pagrindą sudaro NFA auklėtiniai, sužaidėme dvejas svarbias kontrolines rungtynes. Rengiamės Europos jaunių čempionato atrankai, kuri rudenį vyks Lietuvoje. Jau pirmame etape mūsų laukia labai stiprūs varžovai, bet mes kelsime tikslą patekti į kitą etapą. Tad repeticijoms renkamės atitinkamus priešininkus. Tiesa, iš pradžių išbandėme jėgas su estais. Varžovus jų aikštėje abu kartus nugalėjome. Vėliau jau pasigalynėjome ir su Austrijos rinktine. Ši komanda tikrai pajėgi: neseniai įveikė čekus, tik po atkaklaus mačo nusileido vokiečiams, tad mums tai buvo neįkainojama pamoka. Dvikovoms su austrais pasirinkome rizikingą taktiką. Žaidėme drąsų atakuojantį futbolą. Pirmąją akistatą po lygios kovos pralaimėjome 0:1, antrojoje jau nenusileidome – 1:1. Labiau nei rezultatas džiugina tai, kad pagal visus statistinius parametrus: individualias dvikovas, kamuolio kontrolę, atakos tranziciją, smūgius, mes nebuvome prastesni. O juk žaidėme vos antrą kartą šiemet ant natūralios vejos. Be to, buvo ir abejotinas 11 m baudinys į mūsų vartus, bet vaikinai nepalūžo ir sėkmingai kūrė patys. Tai geras ženklas.

– Su austrais pademonstravote ne įprastą lietuvišką futbolą – atsargų žaidimą nuo gynybos, o akiai patrauklų žaidimą. Jau anksčiau teko girdėti jūsų kolegų atsiliepimus apie jus, esą V.Vaškūnas – nėra tipinis lietuviško futbolo atstovas. Per rungtynes ir treniruotes auklėtiniams akcentuojate teigiamus jų žaidimo aspektus, nuolat juos giriate, drąsinate. O kur vaikų kritika, senesnio, sovietinio kirpimo treneriams įprasti keiksmažodžiai?

– Turbūt į profesinę veiklą daug kas persikelia iš pasaulėžiūros. Mano treniravimo stilius susiformavo per daugelį metų, per gyvenimiškas patirtis, ieškojimus, psichologinę savišvietą. Tai labai plati ir ilga tema, apie kurią galėčiau pasakoti valandų valandas. Pasakysiu tik tiek, kad mano principas – santykius su auklėtiniais lipdyti per pasitikėjimą ir pagarbą. Jei aš juos gerbiu ir vertinu, jie lygiai taip pat gerbia ir vertina mane. Per pozityvų požiūrį galima pasiekti kur kas daugiau nei muštru ir keiksmais. Man labai svarbu ugdyti ne tik gerus žaidėjus, bet ir doras asmenybes.

– Papasakokite apie savo profesinį kelią.

– Baigęs futbolininko karjerą dirbau Kauno futbolo mokykloje "Tauras", Kėdainių "Nevėžio" klube, NFA, treniravau įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktines. Drauge siekiau UEFA trenerio licencijų, iš pradžių A, vėliau ir Pro. Teko stažuotis užsienyje, be to, ir dabartinio Anglijos čempionato lyderio "Leicester City" klube, žinomose užsienio akademijose. Kaip ir minėjau, savo iniciatyva gilinausi ir į psichologijos mokslus.

– Prieš mėnesį buvote išrinktas LVJFA prezidentu. Kokias užduotis sau keliate šiame poste?

– Galėčiau daug kalbėti apie vaikų ir jaunimo trenerių ugdymą, mūsų futbolo specialistų lygio kėlimą. Ne mažiau ir apie infrastruktūros gerinimą. Visos šios gairės buvo aiškiai ir išsamiai išdėstytos mano rinkimų programoje. Jos esmė – futbolo bendruomenės suvienijimas, nes kol kas ji Lietuvoje susiskaldžiusi. Visi sėdime savo valtelėse ir irkluojame į skirtingas puses. O tai nepaprastai trukdo mums visiems stiprėti ir augti. Tik privačių klubų, vadinamųjų valstybinių futbolo mokyklų, akademijų vienybė, pagarba vieni kitiems gali pakelti talentų ugdymą į kitą lygį. Manau, kad per savo gyvenimą ne sykį įrodžiau, kad galiu sujungti kolektyvą ir su juo pasiekti užsibrėžtus rezultatus. Bandysiu tai padaryti ir užimdamas šį postą.

– Jūsų išrinkimo procedūra dar turės būti patvirtinta LFF vykdomajame komitete. Kokios mintys laukiant šio sprendimo?

– Tikiuosi, kad bus įsigilinta į visas LVJFA rinkimų aplinkybes ir paskelbtas asociacijai palankus sprendimas. Netvirtinu, kad smulkių organizacinių pažeidimų nebuvo, apie juos skelbė ir LFF, bet mums svarbiausias – principinis vertinimas. Norėčiau, kad bendra situacija nebūtų vertinama kaip tam tikrų įtakų kova ar net revanšai, o veikiau – kaip sprendimas dėl Lietuvos futbolo, dėl bendruomenės vieningumo ir bendro darbo.

– Ar jūs asmeniškai nemanote, kad LVJFA įstatai vis dėlto buvo pažeisti, kaip teigta, esą manipuliuojant delegatų balsais?

– LFF konstatavo problemą: jog tam tikri LVJFA įstatų pažeidimai buvo, tačiau svarbu objektyviai išaiškinti, ar jie buvo reikšmingi, ar tik smulkmenos. Bet kuriuo atveju tai atliekama pagal LFF kompetenciją ir nagrinėjimo išvados mums – geras postūmis įvertinti, o jei reikės ir pataisyti LVJFA įstatus.

Žiniasklaidoje aprašant LVJFA susirinkimą ir rinkimus buvo mestelėtos antraštės, esą rinkimuose dalyvauja buhalterės ir sekretorės. Tačiau taip dažnai spaudoje minėta sekretorė iš tiesų asociacijoje dirba administracinį darbą, bendrauja tiesiogiai su kiekvienu treneriu, klubu, yra baigusi specialius kvalifikacinius administravimo kursus UEFA ir FIFA. Tad ši moteris yra gana kompetentinga dalyvauti susirinkimo darbe. Minėta buhalterė yra viena iš LVJFA steigėjų, tikrai gerai įsigilinusi į asociacijos organizacinį darbą, neabejotinai geriausiai suvokianti finansinius dalykus, klubų poreikius ir pan.

– Ar, dėl šios rinkimų istorijos ir dėl to kilusios tam tikros trinties su LFF, jūsų vadovaujama asociacija ateityje ras bendrą kalbą su federacija, ar sugebėsite dirbti vieningai? Kaip lipdysite santykius su LFF?

– Ką tik vykusių naujo LFF vadovo rinkimų kalboje buvo girdimi teiginiai "permainos", "evoliucija"ir pan. Tokiam požiūriui ir aš pritarčiau. Mums reikalinga ne ūmi revoliucija, kai viskas vienu mostu išvartoma, o evoliucinis procesas, kai kokybė pasiekiama etapais, planingu darbu. Raginu žvelgti į priekį, o ne kurstyti kažkieno revanšus, pokyčių stabdymus.

Jeigu kažkas iš senosios gvardijos norėtų eskaluoti konfliktą, įrodinėti kieno valdžia ar įtaka yra didesnė, tai pirmiausia tokių asmenų reikėtų paklausti, koks konflikto eskalavimo tikslas. Asmeninis? Susireikšminimo? Kategoriškai tvirtinu, kad nei jaunimui, nei Lietuvos futbolui tai absoliučiai nereikalinga ir nepriimtina. Tai teigiu ne tik dėl LFF skiriamų finansų ar jos atstovaujamojo vaidmens visam Lietuvos futbolui ir net ne dėl LVJFA kaip pavaldaus struktūrinio padalinio vietos federacijoje, bet pirmiausia dėl darbo organizavimo principo – tokia organizacinė tvarka yra priimta, logiška ir funkcionali. LFF nėra mechaniška padalinių suma, o hierarchiškai organizuota sistema ir LFF šioje schemoje yra aukščiausia atstovaujanti institucija.

Vietoj nereikalingo aistrų kurstymo verčiau kviesčiau stiprinti futbolo klubų kultūrą, įtraukti jaunimą, futbolo bendruomenei būti aktyvesnei dalyvaujant mūsų sporto šakos gyvenime. Linkėčiau daugiau pozityvo. Tada ir tariamos ar esamos įtakos, jei tokios lemia mūsų futbolo problemas, būtų įveikiamos greičiau.

Matau, kad pastaruoju metu Lietuvos futbole – pradedant rinktinės vadovybės pokyčiais, permainomis A lygoje ir, žinoma, pačioje LFF vadovybėje ir kadrų politikoje – atsirado ryžtas žengti rimtus žingsnius į priekį. Iš dalies tai lemia kartų kaita, vykstanti ne vien profesionaliame Lietuvos futbole, bet ir federacijoje, padaliniuose. Tai neišvengiami, objektyvūs procesai, todėl natūralu, kad kažkas iš buvusių vadovų pasitraukia, juos keičia jaunesnioji karta, atsinešanti naujų, modernių metodikų, kitą pasaulėžiūrą. Ir šie pokyčiai duos vaisių. Žinoma, reikės nemažai kantrybės. Tai ne metų ar sezono reikalas, tačiau kiekvienas nuoseklus darbas, paremtas kompetencija ir aiškiais tikslais, duoda rezultatų. Aš tuo tvirtai įsitikinęs ir to sieksiu atlikdamas man patikėtas pareigas.

Kur iš Kalniečių parko dingo treniruokliai? Gal juos kas pavogė? O gal jie atsidūrė kokio turtuolio privačiame kieme? Tokiais klausimais dienraščio redakciją užvertė Kalniečių mikrorajono gyventojai. Situaciją suskubo aiškintis vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Idėja išplito

Politikas vieną birželio popietę apžiūrėjo treniruočių aikštelę parke ir, pasigedęs nemenkos dalies ten buvusių sumontuotų įrengimų, susisiekė su parką prižiūrinčiomis institucijomis. Paaiškėjo, kad gyventojų nuogąstavimai perdėti – kriminalo čia nėra.

"Treniruokliai išvežti remontuoti. Tad lyg ir viskas gerai. Tiesa, man nepatinka, kad tai daroma vasaros sezono įkarštyje, kai sportuoti – pats malonumas. Kita vertus, tai daroma lėtokai. Juk dabar kiekviena diena yra brangi. Žmonės masiškai eina į parką, nori pasimankštinti ar išlieti energiją, o randa vos keletą įrenginių", – dėstė vicemeras.

Politiką stebina, kad gana naujus – kelerių metų senumo įrengimus jau reikia rimtai remontuoti.

"Pažiūrėkite: kai kur dar stovi sovietiniai įrengimai ir visai neblogai atrodo. Norėtųsi, kad ir dabartiniai treniruokliai būtų atsparūs, ilgaamžiai, kad juos reikėtų remontuoti ne po metų ar kelerių, o po dešimtmečio ar net daugiau", – svarstė jis.

S.Buškevičiui treniruoklių ir mažųjų sporto aikštynų likimas Kaune yra išskirtinai svarbus, nes būtent jis prieš kelerius metus inicijavo jų atsiradimą. Vicemero nuomone, šiuolaikinio miesto samprata neatsiejama nuo visiems miestiečiams atvirų sporto ir sveikatinimo erdvių.

"Aš daugelį metų pasisakau prieš rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitas ydas. Mano idėja buvo mankštinimąsi su treniruokliais padaryti prieinamą kuo platesniam ratui žmonių. Juk toli gražu ne visi gali sau leisti sportuoti klubuose. Mokėti už sporto abonementą yra brangu. Aš pats vasarą ar žiemą bėgu prie treniruoklių, darau prisitraukimus, kitokius jėgos ir lankstumo pratimus ir visai nežiūriu, ar lauke šalta, ar karšta. Man gryname ore sportuoti daug maloniau nei salėje", – kalbėjo vicemeras.

Iš pradžių kai kuriems valdininkams neįprastai atrodžiusią idėją pavyko paskleisti itin plačiai. Dabar bene kiekviena miesto seniūnija gali pasigirti treniruoklių aikštelėmis.

Perima užsienio pavyzdį

Sportas lygu sveikata. Tokiu šūkiu daugelį metų vadovaujasi S.Buškevičius.

"Sportas gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę būseną. O jei nuotaika gera, tada nebereikia nei cigaretės, nei taurelės. Lauko treniruokliai yra puiki priemonė ir jaunam, ir senam. Jaunimas gauna bendro fizinio parengimo pagrindus, o vyresni žmonės stiprina sveikatą. Žinau ne vieną pavyzdį, kai žmonėms grėsė sąnarių ar kitokios operacijos, bet nuolat mankštindamiesi jie išgijo", – teigė politikas.

Apie neabejotiną sporto aikštynų naudą kalba ir profesionalūs sportininkai – Kalniečių aikštyną drauge apžiūrėję ir diskusijoje dalyvavę kūno rengybos atstovė Kristina Narbutaitytė ir imtynininkas Kęstutis Miškinis.

"Užsienyje lauko treniruokliai – įprastas dalykas. Pati labai daug sportuoju klube, tačiau manau, kad norint patobulinti savo kūno formas visiškai pakanka ir šių įrengimų. Jais galima treniruoti įvairias raumenų grupes, netgi susidaryti nedideles treniruočių programėles", – aiškino pasaulio ir Europos kūno rengybos čempionė K.Narbutaitytė.

Jos kolega K.Miškinis pabrėžė pats išbandęs ne vieną treniruoklį, todėl galįs rekomenduoti juos kiekvienam sporto mėgėjui ir profesionalui.

"Smagu, kad net ir solidesnio amžiaus kauniečiai vis labiau vertina aktyvų poilsio būdą. Ir jaunimas energiją išlieja prie lauko treniruoklių. Atsirado netgi naujas madingas judėjimas – gatvės ar lauko gimnastika", – pasakojo K.Miškinis.

Tvarkys ir mokyklų aplinką

S.Buškevičius pažymėjo, kad jau pajudėjo ir kita jo idėja – mokyklų lauko treniruoklių renovacija.

Sovietmečiu buvo tradicija prie stadionų pastatyti laipiojimo sieneles, metalines kopėčias, kliūčių ruožus, skersinius. Jais mielai naudodavosi ir mokiniai, ir aplinkinių daugiabučių gyventojai. Dabar situacija pasikeitė, kai kurios aikštelės ir prietaisai buvo taip apleisti, kad tapo panašūs į metalo laužynus.

"Matome, kad mieste dar nemažai apleistų lauko gimnastikos prietaisynų. Norime juos sutvarkyti, nes dažni jų daugelį metų nėra matę net teptuko", – pastebėjo S.Buškevičius.

Jo teigimu, projektui jau gautas miesto valdžios pritarimas, bus skirta ir lėšų.

Bendromis pastangomis bendrovei „Kauno vandenys“, padedamai savivaldybės, valstybės ir ES, pavyko pasiekti tokį miesto nuotekų išvalymo lygį, kad dabar mūsų upės nebežalojamos, o iš kauniečių mokosi ir užsieniečiai.

Valymo kaina – apie 10 mln. litų

Kaskart gaudami sąskaitą už vandenį pastebime, kad kone pusę jos sudaro mokestis už nuotekų tvarkymą. Kodėl sutvarkyti nuotekas kainuoja bene tiek pat, kiek išgauti ir patiekti patį vandenį?

Šiuo metu Kaune už geriamojo vandens 1 kub. m vartotojai, gyvenantys butuose, moka 4,42 lito (be PVM). Iš jų 2,30 lito tenka vandens tiekimo mokesčiui, o 2,12 lito –
nuotekoms tvarkyti. Iš pastarosios sumos 0,85 lito skiriama nuotekoms surinkti, 0,68 lito – nuotekoms valyti, 0,59 lito – dumblui tvarkyti. Panašūs, tiesa, kiek mažesni įkainiai taikomi individualiuose namuose apskaitomo vandens vartotojams.

Per metus miesto nuotekų valymas bendrovei „Kauno vandenys“ kainuoja apie 10 mln. litų.

Pernai bendrovės nuotekų valykloje buvo išvalyta 24,16 mln. kub. m nuotekų, t.y. vidutiniškai 66,2 tūkst. kub. m per parą. Valymo įrenginiuose pagal vadinamąjį BDS7 rodiklį nuotekų išvalymo efektas 2013 m. sudarė net 97,98 proc., pagal suspenduotas medžiagas – 97,01 proc., bendrą fosforą – 97,32 proc., bendrą azotą – 88,06 proc. Į dumblo saugojimo aikštelę išvežta 16 772 tonos dumblo.

Procesas sudėtingas, bet efektyvus

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos Marvelėje viršininkas Petras Maruniakas pasakojo apie patį sudėtingą ir ilgą nuotekų valymo procesą, po kurio į miesto upes grąžinamas vanduo neretai būna net švaresnis nei natūralus.

Į nuotekų valyklą iš miesto nuotekos atiteka trimis vamzdžiais, kurių skersmuo 1,2 m. Stambūs nešmenys iškart sulaikomi grotose. Taip perkošus nuotekas per metus sulaikoma apie 250 tonų įvairių plaukiojančių atliekų, kurios anksčiau patekdavo į Nemuną. Smėlis nusodinamas aeruojamose smėliagaudėse. Nešmenys nusausinami presu, o smėlis – separatoriumi. Visos šios atliekos specialiomis mašinomis išvežamos į Lapių sąvartyną. Per metus surinkto smėlio susidaro apie 190 tonų.

Nuotekos mechaniškai valomos dviejuose pirminiuose sėsdintuvuose, kurių diametras net 40 m, gylis – 3 m, o bendras tūris – 7 500 kub. m. Susidaręs pirminis dumblas iš sėsdintuvų šalinamas žalio dumblo siurbliais į metantankų siurblinėje esantį rezervuarą. Plaukiojančios medžiagos nuo sėsdintuvų paviršiaus šalinamos siurbliais į nuotekų valyklos priėmimo kamerą.
Biologinį valymą sudaro keturios lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvienoje yra 1.674 kub. m talpos bio-P (biologinio fosforo šalinimo) reaktorius ir 15.165 kub. m talpos N/DN (vienalaikės nitrifikacijos-denitrifikacijos) reaktorius. Bendras aerotankų tūris – 67.356 kub. m. Projektinė aktyviojo dumblo koncentracija – 4,8 g/l (prie 81.890 kub. m/d paros nuotekų debito).

Į šiuos reaktorius, kuriuose palaikomas anaerobinės sąlygos, patenka jau susimaišęs su nuotekomis cirkuliacinis veiklusis dumblas. Lėtaeigės maišyklės, kurių kiekviename reaktoriuje sumontuota po dvi, palaiko dumblo mišinį pakibusios būklės. Pagrindinė fosforo dalis virsta ištirpusiais fosfatais, kuriuos tolesniame valymo procese įsisavina veiklusis dumblas.
Iki galutinės valymo ciklo pabaigos vanduo nuteka dar ilgą kelią. Ir visas jis skirtas tam, kad iš šios gamtos dovanos būtų pašalinti žmonių veiklos pėdsakai.

Išbrauktas iš gėdingo sąrašo

Būtent dėl to ilgo kelio Kaunui pavyko atsikratyti gėdingos etiketės. Dar vos prieš porą dešimtmečių laikinoji sostinė buvo kalama prie gėdos stulpo. Miesto nutekamieji vandenys buvo visiškai nevalomi ir netrukdomi liejosi į Nemuno bei Neries upes. Tuo metu reikėjo gerokai pasistengti, kad Europos žemėlapyje rastum panašaus dydžio miestą, visiškai neturintį valymo įrenginių.

Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais nuotekoms valyti neužtekdavo pinigų. Buvo manoma, kad tai – antraeilis dalykas. Prieita net iki kuriozų – Jonavos nutekamieji vandenys, užteršti „Azoto“ gamyklos, buvo nukreipti į Kauną. Taip, papildomai teršiant aplinką, buvo tikimasi iš Maskvos greičiau pritraukti pinigų Kauno miesto vandenų valymo įrenginiams statyti. Tačiau planas nepavyko.

Vis dėlto nepriklausomybės laikotarpiu situacija ėmė keistis. Pradėta ieškoti galimybių ir lėšų valymo įrenginiams statyti. Dar 1983 m. Miestų statybos projektavimo institutas buvo pradėjęs projektuoti miesto kanalizacijos valymo įrenginius. 1990 m. gruodį pasirašytas aikštelės parinkimo aktas. 1991 m. sausį Kauno miesto taryba patvirtino aikštelės parinkimo aktą vandenvalos statybai Marvelėje. Oficialus statybos atidarymas įvyko 1992 m. balandžio 22 d. Visą kompleksą sudarė mechaninio valymo įrenginiai, dumblo apdorojimo ir biodujų ūkio įrenginiai.

Galiausiai 2010-aisiais kauniečiams pastačius biologinę valyklą, pavyko pasiekti, kad miestas būtų galutinai išbrauktas iš nemalonaus teršėjų sąrašo.

Išsilaiko patys

Lietuvai ir Kaunui būtų buvę sunku vien iš tarifų pasistatyti brangius valymo įrenginius, todėl kauniečiams labai pravertė ES struktūrinių fondų parama. Tiesa, išsilaikyti įmonė privalo nepadedama iš šalies – vien iš paslaugų tarifo. Marvelėje dirba apie 40 darbuotojų: vandens valymo įrenginių specialistų technologų, daugiausia chemikų. Įrangą prižiūri ir remontuoja šaltkalviai, elektrikai ir automatikai.

Bendrovės veikla nestovi vietoje. Dabar vienas prioritetinių „Kauno vandenų“ projektų, susijusių su vandenvala, – vadinamosios dumblo džiovyklos įrengimas.

„Džiovyklos statybų procesas yra pajudėjęs. Tiesa, turėjome jį pristabdyti, nes įvyko nenumatytų, nuo mūsų nepriklausančių kliūčių – bankrutavo dvi Vokietijos bendrovės, vykdžiusios darbus. Vis dėlto esame pasirengę problemas išspręsti ir pabaigti statybas“, – kalbėjo bendrovės generalinis direktorius Linas Baltrėnas.

Iki pabaigtuvių liko metai, tad netrukus bus skelbiamas papildomas konkursas, kurio nugalėtojai imsis likusių statybos darbų.

Įrengus džiovyklą ir pradėjus dumblo deginimą atliekų deginimo stotyje, būtų visiškai užbaigtas vadinamasis gamtos ciklas – nuo vandens paėmimo iki jo virtimo buitinės ir  pramoninės veiklos nuotekomis bei vandens išvalymo ir grąžinimo atgal į gamtą. O per tą ciklą susidariusios atliekos bus saugiai utilizuotos ir dar papildomai pagaminama šilumos energijos.

Mokosi ir užsieniečiai

„Kauno vandenų“ bendrovėje nereti svečiai ir iš užsienio. Šiemet Latvijos vandens tiekėjų asociacijos iniciatyva „Kauno vandenyse“ lankėsi 34 asmenų delegacija iš Latvijos vandens tiekimo įmonių. Vandens tiekimo įmonių vadovai, technikos, laboratorijų specialistai susipažino su Kauno bendrovės veikla, teisės aktais, lankėsi Nuotekų valykloje, Vandens tyrimų laboratorijoje, diskutavo apie aktualias problemas ir jų sprendimo būdus.

„Latviai mato, kad iš mūsų yra ko pasimokyti. Mes taip pat perimame jų gerąją patirtį. Manau, kad Lietuva vandentvarkos srityje yra pažengusi toliau nei kaimynai. Seimas šiomis dienomis priėmė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą. Dėl to šioje srityje tampa dar aiškiau. Mūsų kaimynai įstatymų dar nėra susitvarkę“, – pasakojo V.Burokas.

Įdomūs faktai

2013 m. UAB „Kauno vandenys“ eksploatavo 1,273 tūkst. km geriamojo vandens tinklų, 1,125 tūkst. km buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, 4 vandenvietes ir vandens gerinimo įrenginius, dešimt antro ir 62 trečio vandens pakėlimo siurblines, 122 nuotekų perpumpavimo siurblines, dvejas grotas ir 23 švaraus vandens rezervuarus, biologinio nuotekų valymo valyklą. 2013 m. per parą iš požeminių vandens šaltinių buvo išgauta beveik 59 tūkst. kub. m vandens. Bendrovė vartotojams pardavė 15,07 mln. kub. m vandens.

Paslaugos vartotojams

Vartotojams, kurie yra prisijungę prie bendrovės vandens tiekimo tinklų, UAB „Kauno vandenys“ teikia ir nuotekų išvežimo paslaugą. Sutartį dėl šios paslaugos galima pasirašyti atvykus į bendrovės „Kauno vandenys“ Abonentų skyriaus Sutarčių sudarymo grupę. Adresas: Aukštaičių g. 43, 4 korp., II a., 3 kab. Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 7 iki 16 val., penktadienį nuo 7 iki 14.30 val. Telefonas pasiteirauti 301 752.
Nuotekų išvežimo kaina: 1 kub. m – 18,90 lito su PVM. Mokama už faktiškai išvežtą nuotekų kiekį. Nuotekos išvežamos per tris darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

Kiek žinote didžkukulių rūšių? Dvi, tris, gal net keturias. Lietuviškų patiekalų restoranas „Forto dvaras", neseniai atvėręs duris pačiose Kauno Rotušės aikštėje , jums pasiūlys net 12-kos skonių cepelinus. Žemaitiški – su kastinio padažu, dzūkiški – su grybais, o kur dar tradiciniai – su spirgučiais ar varškės padažu. Restorano virėjų fantazija nė kiek nenusileidžia net išrankiausių klientų įgeidžiams.

Ne veltui būtent restoranų “Forto dvaras” gaminamus didžkukulius Kulinarijos paveldo fondo specialistai pripažino esant pačiais autentiškiausiais Lietuvoje. „Mūsų pripažinimas nėra atsitiktinis. Visiems savo patiekalams mes kruopščiai atrenkame maisto produktus: pavyzdžiui, bulves perkame iš patikrintų ūkininkų, kurie augina būtent cepelinams tinkamą produktą: jų bulvių rūšis – krakmolinga, bet ne vandeninga“, – pasakojo „Forto dvaro“ tinklo vyriausiasis virėjas Ramūnas Giraitis.

Nuostabaus skonio didžkukuliai – tik nedidelė dalis senolių tradicijų, kurias gaivinti pasiryžęs jau devintasis mūsų šalyje lietuviškų patiekalų restoranas „Forto dvaras“.

Neįkyriai šviesi aplinka, kurioje apstu lietuviškų akcentų. O svarbiausi jų – maistas ir gėrimai. „Forto dvaras“ jau seniai siūlo kiekvieno šiam tinklui priklausančio restorano lankytojams gurmaniškas kulinarines keliones po įvairius Lietuvos regionus. Ne vienas klientas nustemba pačiame Kauno centre galėdamas paskanauti ir tradicinių dzūkiškų grikainių, ir suvalkietiškos kopūstienės, aukštaitiškų varškėčių ar žemaitiškų kraujinių vėdarų.

Nemaža dalis šių patiekalų yra pažymėti Kulinarijos paveldo fondo ženklais, liudijančiais, kad šie valgiai gaminami ir kruopščiai parinktų tradicinių produktų bei akylai laikantis senosios virtuvės papročių.

„Forto dvare“ puoselėjama dar viena iš senovės paveldėta tradicija: čia nuolat gaminami patiekalai iš sezoninių gėrybių. Pavasariais tikrai bus pasiūlyta šviežių daržovių, vasarą – gaivių šaltibarščių, rudenį – bulvių ir grybų patiekalų, o žiemą – stiprumo suteikiančių valgių.

Restorane neužmiršti ir vegetarai bei veganai. Gyvulinės kilmės produktų nevartojantiems klientams siūlomas vadinamasis Žaliojo lapo valgiaraštis. „Į šį meniu įtraukti patiekalai be mėsos. Pavyzdžiui, tradiciniai lietuvių mėgiami balandėliai gaminami ne su mėsos, o su grikių įdaru“, – pasakojo vyriausiasis virėjas Ramūnas Giraitis.

R.Giraitis maisto gaminimo srityje dirba jau 20 metų. Patiekalų kūrėjas ne tik aistringai domisi senaisiais lietuviškais valgiais, nuolat konsultuojasi su Lietuvos etnografais ir istorikais, bet domisi ir vakarietiška kulinarine tradicija, o šiuo metu nuotoliniu būdu studijuoja Harvardo universitete. „Pastebiu, kad per pastaruosius keletą metų mūsų šalyje įsivyrauja nauja mitybos tendencija – lietuviai nori maitintis sveikiau, renkasi natūralesnį maistą. Jie tampa gurmanais, tam tikra prasme net išrankesniais nei vakariečiai, nes nori aukštos kokybės už prieinamą kainą. Šiuos lūkesčius ir stengiamės atspindėti savo valgiaraštyje“, – sakė pašnekovas.

Prie pagrindinių patiekalų restorane puikiai dera ir gaivieji gėrimai – autentiška gira, gilių kava ar spanguolių kisielius. Pastarajam gėrimui naudojamos uogos iš tikro raisto – kvapnios, sultingos – tiesiai iš gamtos delno. „Forto dvaras“ netrukus ketina pasiūlyti ir kituose tinklo restoranuose jau įprastą „Dvariškių" valgiaraštį: gurmanų lauks išskirtiniai Lietuvos dvaruose kadaise sukurti patiekalai iš žvėrienos, paukštienos bei kitų produktų. Putpelių krūtinėlės kepsneliai, gardžiai pagaminta antiena, kruopščiai atrinkta aviena. Tai tik keletas valgių iš plataus aristokratiško meniu.

Tad vaikštinėdami po Kauno senamiestį nepasididžiuokite užsukti į Rotušės aikštės ketvirtuoju numeriu pažymėtame pastate įsikūrusį restoraną, kuriame įsitikinsite, kad autentiška lietuviška virtuvė gali būti ir paprasta, ir itin įmantri, tik nieku gyvu ne prasta. Restorane telpa per šimtas žmonių, tad šiltą pavasario ar vasaros dieną galėsite pietauti dviejuose aukštuose įrengtose salėse arba patogiai įsitaisyti prie lauko stalelių.

Vieną geriausių Baltijos šalyse krepšinio ir pramogų arenų ir naujausią baseiną pastatęs Kaunas yra vertas ir aukšto europinio lygio daugiafunkcio stadiono. Tokią išvadą priėjo mūsų mieste lankęsis šalies vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Lėšos panaudotos efektyviai

Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovai, pritarta, kad pagrindinio Kauno stadiono atnaujinimas yra vienas prioritetinių miesto planų.
"Matome, kad Vilnius daug dėmesio skiria nacionalinio stadiono statyboms, Klaipėda – savo baseinui. Kaunas tokius objektus kaip "Girstučio" baseinas ir "Žalgirio" arena jau yra įgyvendinęs, todėl prioritetinis tampa būtent stadiono sutvarkymas", – sakė A.Kupčinskas.

Nauja VIP tribūna, autonominė elektros energijos tiekimo sistema, atskira tribūna svečių komandos aistruoliams, sustiprintos esamų tribūnų konstrukcijos, į kitą vietą perkelta masyvi švieslentė, o jei bus tikslinga – ir sumontuota stadiono vejos šildymo sistema. Tai tik keletas iš daugybės darbų, numatytų techniniame rekonstrukcijos projekte.

Preliminari projekto vertė – apie 20 mln. litų. Didelę dalį lėšų tikimasi gauti iš ES fondų.

Net 90 metų skaičiuojančiame stadione viešėję pareigūnai apžiūrėjo jau anksčiau atliktus rekonstrukcijos darbus, aptarė tolesnio finansavimo galimybes. D.A.Barakauskas pripažino, jog ankstesnė injekcija iš ES fondų ir valstybės lėšų – apie 2,7 mln. litų – panaudota efektyviai.

"Aiškiai matyti, kad tos lėšos, kurios buvo skirtos, panaudotos skaidriai. Galime drąsiai siųsti ataskaitas ES ir planuoti kitas investicijas", – kalbėjo ministras.

Kitas žingsnis – techninis projektas

Planuojama atnaujinti stadioną taip, kad jis atitiktų UEFA 4-ojo lygio reikalavimus, o arena talpintų daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų.

Jame galėtų vykti aukščiausio lygio tarptautinės futbolo rungtynės. Tiesa, elitinės Europos futbolo ekipos S.Dariaus ir S.Girėno areno veją mynė jau ne kartą – prieš keletą metų Kaunas priėmė pasaulio čempionę Ispanijos rinktinę, vienas pajėgiausių Europoje Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių komandas. Vis dėlto kiekviena tokia viešnagė kauniečiams virsdavo tikru galvos skausmu, nes nei veja, nei tribūnos, nei kitos stadiono patalpos neatitikdavo aukščiausio lygio reikalavimų.

"Norime tai pakeisti ir pamažu keičiame. Tiesa, kadangi stadionas yra ne paprastoje vietoje, o Kultūros paveldo teritorijoje, procesai vyksta lėčiau, nei kartais norėtųsi. Negalime statyti jokių naujų statinių, kol negauname gausybės leidimų. Vien suderinti detalųjį stadiono planą užtruko daugiau nei metus. Galime pasidžiaugti, kad praėjusių metų pabaigoje detalusis planas buvo galutinai suderintas ir pasirašytas. Kitas žingsnis bus techninio rekonstrukcijos projekto parengimas", – aiškino A.Kupčinskas.

Kauno mero teigimu, jei visi procesai vyks sklandžiai ir bus sulaukta Vyriausybės palaikymo, per šiuos metus rekonstrukcijos projektas turėtų būti užbaigtas, o statybos darbai užtruktų apie porą metų.

Kainų skirtumas – net 12 kartų

D.A.Barakauskas pabrėžė, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas neturėtų tapti konkurentu Nacionaliniam stadionui Vilniuje, kurio statybA kainuos apie 250 mln. litų.
Kauniečių nuomone, istorinė arena Ąžuolyno apsuptyje yra unikali ir galėtų tarnauti ne tik sportinėms bendruomenės reikmėms.

"Kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas atitiktų tokį patį lygį kaip ir sostinėje planuojamas Nacionalinis stadionas, užtektų net 12 kartų mažiau lėšų. Lėšų skirtumas akivaizdus, o pasiektas rezultatas – ypatingos svarbos objekto galutinis sutvarkymas. Jame galėtų vykti ir kultūriniai, sveikatinimo renginiai. Manau, kad atsirastų vietos ir Arvydo Sabonio siūlomai idėjai čia įsteigti krepšinio muziejų", – vardijo A.Kupčinskas.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. 1921 m. Kauno miesto savivaldybės išnuomotame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklype buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.

Tuomečio LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis 1924–1925 m. Kauno Ąžuolyne įrengtas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.

Žaismingas, jaukus, verčiantis nusišypsoti net didžiausią pesimistą. Tokie akordai gaubė Kauno „Park Inn by Radisson“ viešbutyje įvykusį nuotaikingą renginį. Žinomo iliuzionisto Manto Wizard ir aktorių trupės pasirodymas tapo smagia įžanga į viešbučių tinklo surengtą naujos išmaniosios susitikimų ir renginių organizavimo koncepcijos pristatymą.

Pristatė naują požiūrį

Naujas ir itin lankstus požiūris į renginių organizavimą turėtų tapti dar vienu iš daugelio „Park Inn by Radisson“ viešbučių tinklo privalumų, siūlomų ištikimiems ir naujiems klientams.
Į pristatymo renginį Kaune susirinko per šimtą viešbučio klientų iš visos Lietuvos. Taip pat „Park Inn by Radisson“ viešbučių darbuotojai iš Baltijos šalių bei kitų Europos valstybių.

„Oho! Jaučiuosi beveik kaip Oskarų įteikimo ceremonijoje“, - nuaidėjus renginio fanfaroms nuo scenos prisipažino Izabela Sikora, „Park Inn by Radisson“ Baltijos šalių pardavimų ir rinkodaros direktorė.

„Tikimės, kad naujoji koncepcija įkvėps ne tik mūsų darbuotojus, bet ir klientus“, - pridūrė ji.

„Mes įrodysime, kad verslo ir kitokios rimtos konferencijos gali vykti ne tik konferencijų salėje, bet ir bet kurioje kitoje viešbučio erdvėje, kambaryje, restorane ar netgi lauke“, - kolegei antrino Ronaldas Smithjesas, viešbučių Baltijos šalyse regiono direktorius.

Kompanijos teigimu, sparčiai besiplečiantis „Park Inn by Radisson“ viešbučių tinklas vienija 160 veikiančių ir dar statomų viešbučių, kuriuose yra net 31 tūkst. kambarių. Viešbučiai išsidėstę 35 šalyse visoje Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Daugelyje jų bus įdiegta naujoji koncepcija.

Teiks išskirtines paslaugas

Naujosios koncepcijos, diegiamos „Park Inn by Radisson“ viešbučiuose, kertiniais akmenimis tapo trys aspektai: ryšys, pasirinkimas ir bendruomenė.

Išmaniųjų susirinkimų ir renginių organizavimo koncepcija yra pagrįsta tinkamiausios konkrečiam klientui renginio vietos, technologijų ir netgi maisto bei gėrimų parinkimu bei užtikrinimu.

Šiuolaikiniai verslo bei privatūs klientai itin didelį dėmesį skiria internetinio ryšio galimybei, tad  „Park Inn by Radisson“  savo klientams nuo šiol siūlo nemokamą „Surf4Free“ interneto prieigą, kuria lankytojai gali naudotis bet kuriame šio tinklo viešbutyje ir bet kuria jų turima priemone - išmaniuoju telefonu, nešiojamuoju ar planšetiniu kompiuteriu.

„Park Inn by Radisson“ tinklo viešbučius  įvairiose pasaulio šalyse vienija jų siūlomos įdomios erdvės, išskirtinis paslaugų paketų pasirinkimas bei originalus bei sveikuoliškas „Smart Food“ meniu.
„Smart Food“ valgiaraštis sukurtas vertinantiems maisto kokybę. Šiuolaikiniai patiekalai patiekiami skoningai, kad džiugintų ir skrandį, ir akį. Kiekvieno konkretaus viešbučio maistas atspindi vietines maisto gaminimo tradicijas, sezoniškumą ir sveiko maisto propagavimą.

Viešbučio svečiams bei konferencijų dalyviams tiekiamas maistas turi būti ne tik skanus, bet ir neapsunkinantis skrandžio, sveikas bei užtikrinantis gerą savijautą. Tokia nuostata vadovaujasi tinklo darbuotojai, todėl į valgiaraštį įtraukia didžiulę vaisių ir daržovių pasiūlą, o čia gaminamas maistas yra neriebus, turi daug baltymų, nemenką dalį sudaro lengvi žuvies patiekalai. Maistas yra patiekiamas išmaniai ir subtiliai.

„Park Inn by Radisson“ ketina išlaikyti socialiai atsakingo verslo vardą, todėl ir toliau žada prisidėti prie geresnės bendruomenės, kurioje yra įsteigtas viešbutis, kūrimo. Tinkle diegiamos „Think Planet“ („Tausok planetą“) – energijos suvartojimo mažinimo programos dėka, visa anglies emisija, susidaranti dėl įvairių organizuojamų susitikimų ir renginių, bus kompensuojama pasinaudojant „Club Carlson“ programos atlygio sistema. Ši sistema apjungia racionalų elektros energijos vartojimą renginių metu ir naujų medelių viešbučio aplinkoje sodinimą.

Iššūkių netrūksta

Naujoji koncepcija turėtų tapti postūmiu ir „Park Inn by Radisson“ viešbučiui Kaune.

„Praėjęs sezonas Lietuvos viešbučiui verslui buvo neblogas. Per mūsų šalyje vykusius pirmininkavimo Europos Sąjungai renginius svečiai iš užsienio įsitikino, kad Lietuvos viešbučių, aptarnavimo lygis yra pakankamai aukštas. Atsiliepimai buvo tikrai geri. Kaune, konkrečiai mūsų viešbutyje pagyvėjimas buvo juntamas. Manau, jog klientų nenuvylėme, pateisinome jų lūkesčius, todėl tikimės šiemet sulaukti pasiūlymų konferencijų organizavimui ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio“, - teigė „Park Inn by Radisson Kaunas“ viešbučio generalinė direktorė Vilija Radzvilavičienė.

Tiesa, viešbučio vadovė pabrėžė ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti.

„Kauno viešbučiams bene sunkiausi buvo 2012-ieji, kai iš mūsų miesto išsikraustė pigių skrydžių bendrovės. Taip pat buvo smarkiai padidintas mokestinis krūvis viešbučiams.  Teko susitelkti ir prisitaikyti. Vis dėlto norėtųsi Kaune matyti kur kas didesnius turistų srautus. Tam reikia ir miesto valdžios, ir atitinkamų šalies institucijų sprendimų. Juolab, kad mūsų miesto svečiams tikrai turime ką pasiūlyti – pradedant puikiais renginiais „Žalgirio“ arenoje, baigiant gausybe kitų pramogų bei lankytinų vietų“, - sakė pašnekovė.

46-asis gimtadienis, apsilankymas pirmajame vaikystės name, įspūdingas prezidentūros formos tortas. Taip penktadienį prasidėjo Artūro Zuoko prezidento rinkimų kampanija.
Simboliška, kad visa tai startavo gimtajame Vilniaus mero mieste – Kaune.

„Čia gimiau, čia buvo pirmieji mano namai, todėl nieko keisto, kad apie savo apsisprendimą pranešu būtent Kaune“, – pareiškė politikas.

Atsakomybės nebijo

A.Zuokas – vienas iš 19-os asmenų, oficialiai pareiškusių norą siekti šalies prezidento posto.

Lietuvos sostinei ne pirmą kadenciją vadovaujantis politikas mano, kad jo patirtis būtų naudinga ir kitiems šalies miestams, ir visai valstybei.

„Vilniuje, kuriam tenka garbė vadovauti, Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 procentai gyventojų patenkinti gyvenimu šiame mieste! Žmonės pagaliau vėl tiki savo miestu, o kai turi vilties – viskas įmanoma. Gali drįsti svajoti. Tačiau Vilnius - tai ne visa Lietuva. Taip turi ir gali būti visoje Lietuvoje“, – sakė A.Zuokas.

Argumentuodamas savo tinkamumą valdyti valstybę, politikas pabrėžė savo savybę nebijoti imtis iniciatyvos ir atsakomybės.

„Atsakomybę esu prisiėmęs daugelyje sričių. Pirmiausia – šeimoje: kartu su žmona Agne auginame tris vaikus, ir žinau, kiek reikia kantrybės ir pastangų kuriant bei saugant šeimą. Esu prisiėmęs atsakomybę už įdarbintą žmogų: turiu 7 metų asmeninio verslo patirtį ir žinau, ką reiškia įsipareigoti žmogui laiku mokėti pažadėtą atlyginimą, mokėti mokesčius valstybei.Esu 3 kartus prisiėmęs atsakomybę už Lietuvos sostinę Vilnių. Vilnius šiandien yra valstybės ekonomikos variklis ir pagrindinis miestas, kuris gali sustabdyti emigraciją.

Turiu ir nemažai žurnalistinio darbo patirties. 7 metus dirbau karštose karo ir konfliktų zonose, kur savo akimis mačiau, ką lemia neatsakingi politikai, kurie sėja konfliktus ir neapykantą, o žmonėms lieka skurdas ir neviltis. Kaip žurnalistas, išmokau esminį profesijos principą, kurio visada laikausi: „Neskubėk spręsti, neskubėk smerkti, turėk ne mažiau kaip du nepriklausomus informacijos šaltinius. Todėl sprendimus priimu tik po to, kai surenku išsamią ir visapusę informaciją“, – dėstė politikas.

Sulaukė kauniečių palaikymo

Viešbutyje „Park Inn“ vykusioje oficialioje vizito dalyje A.Zuoko pareiškimo apie siekį dalyvauti prezidento rinkimuose klausėsi keli šimtai žmonių. Tarp jų buvo nemažai žinomų Kauno verslininkų ir politikų, tarp kurių „Vieningo Kauno“ judėjimo lyderis Visvaldas Matijošaitis ir kiti.

Išklausę A.Zuoko kalbos svečiai nepamiršo dovanų solinezantui. Viena simboliškiausių tapo įspūdingas prezidentūros formų tortas.

„Dovana išties simboliška. Kviečiu visus ja pasivaišinti, o liepos mėnesį, pasibaigus antrajam prezidento rinkimų turui, visi esate laukiami ir pačioje prezidentūroje“, – į svečius kreipėsi politikas.
A.Zuokas atvirai pripažino nesitikįs jau pirmajame ture įveikti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, tačiau neabejojąs galutine savo pergale.

„Tikiu, kad man širdžiai artimo ir brangaus Kauno gyventojai mane palaikys  ne mažiau nei vilniečiai. Neabejoju, jog mane palaikys ir Klaipėdos, ir mažesnių miestelių žmonės – visi, kurie tiki mano šūkiu: „Viskas įmanoma!“.

Apsilankė vaikystės name

Prieš susitikimą su bendražygiais ir Kauno verslo bei politikos atstovais A.Zuokas nutarė pabendrauti su paprastais kauniečiais. Politikas užsuko į Urmo bazę, kur kalbėjosi su smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojais.

„Smulkus ir vidutinis verslas yra vertas didžiausios pagarbos ir paramos, nes jis kuria viduriniąją klasę, čia dirba savarankiški, save išlaikantys žmonės“, – pabrėžė A.Zuokas.

Vilniaus meras teigė neketinąs kritikuoti Kauno valdžios, tačiau pažymėjo, jog pasitempti ir susimąstyti Kauno politikams yra dėl ko – daug minčių jam kilo vien palyginus Vilniaus ir Kauno gatves.

A.Zuoko vizitą Kaune vainikavo apsilankymas name, kuriame su šeima gyveno maždaug metus po gimimo. Jis pabendravo su šio Vilijampolės namo gyventojais, pasidalijo prisiminimais iš gyvenimo Kaune laikų.

Vyras teigė buvęs maloniai nustebintas netikėtų sutapimų.

„Iš mamos bei tetos sužinojau, kad gyvenome Linkuvos gatvės 55-ajame name. O mane gyvenime nuolat lydi šis skaičius. Kažkodėl laikiau jį laimingu ir, pasirodo, neatsitiktinai“, – šyptelėjo jis.

Politinė reklama bus apmokėta iš Artūro Zuoko politinės kampanijos sąskaitos. *Užs. 1217354