Čia pat rugsėjo pirmoji. Tai vienas iš svarbiausių besiruošiančio į pirmą klasę vaiko gyvenimo etapų. Kaip teisingai pertvarkyti dar visai neseniai buvusio mažamečio, bet jau po dienos kitos tapsiančio pirmoku, kambarį, kad atnaujintas interjeras padėtų jam greičiau pereiti ir prie naujo savo statuso.
Klauskite vaiko nuomonės
Be jokios abejonės, reikalingos interjero permainos besiruošiančio į pirmą klasę vaiko kambaryje. Būti pirmaklasiu – tai ypatingas ir naujas vaiko veiklos ir gyvenimo etapas. Todėl svarbu, kad tai atsispindėtų ir atnaujinant jo kambarį. Būsimo pirmokėlio gyvenamosios erdvės sprendimai yra ir vienas iš būdų jo sėkmingo vidinio pasaulio vystymosi bei sėkmingo prisitaikymo prie naujų sąlygų ir aplinkos įgyvendinimas. Žinia, šis vaiko gyvenimo etapas paprastai nėra lengvas.
Todėl prieš pertvarkant būsimo pirmokėlio kambarį reikėtų pirmiausiai paklausti, ko jis norėtų. Dar geriau, jei jis savo akelėmis matytų, kaip keičiasi jo kambarys. Nereikia būti vaikų psichologu norint suprasti, kad atsižvelgus į atžalos nuomonę galima išvengti ne tik jo kaprizų, nepasitenkinimo, ašarų, bet apskritai streso. Tačiau kambarys turėtų būti atnaujinamas ne vienu ypu, o pamažu keičiant vieną interjero detalę kita.
Žinia, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jis jaučiasi jau suaugusiu. Todėl bet kurio vaiko paklausus, ar jis norėtų kambario, panašaus į jo tėvelių, pritariamai linktelės galva. Tai reiškia, kad vaiko kambaryje ant darbo stalo turi gulėti nebe pasakų knygelė ar piešimo sąsiuvinis, o turėtų būti pastatytas kompiuteris. Kad ant sienos kabėtų ne paveikslas su zuikučiais, voveraitėmis ar gėlėmis, o televizorius. Tai suteikia galimybę vis dėlto dar mažam žmogučiui parodyti savo iniciatyvą, išreikšti norus ir tuo pačiu pajusti atsakingumą. O tai, be jokios abejonės, teigiamai atsilieps ir jo brandai.
Pagrindinė erdvė – darbo stalo zona
Pertvarkant vaiko ar vaikų kambario erdves taip pat vertėtų nepamiršti, kad pagrindine kambario zona turėtų tapti darbo stalas, kur vaikas galės ruošti pamokas. Todėl, suprantama, reikia itin kruopščiai parinkti vaikui stalą ir kėdę, atsižvelgiant į jo individualias psichofiziologines ypatybes. Tai yra reikia turėti omenyje jo kūno sudėjimą, ūgį, regą. Taip pat – ar jis dešiniarankis, ar kairiarankis. Todėl vienas iš svarbiausių veiksnių – tinkamai įrengti apšvietimo zonas.
Aišku, geriausia, kad atžalos darbo vieta būtų prieš langą arba kuo arčiau lango. O kai vaikas atsisės prie darbo stalo, jo akiratin neturėtų patekti žaisliukai ar net žaidimų zona. Kitaip tariant, kad būsimasis pirmokėlis nematytų daiktų, blaškančių jo dėmesį, ir trukdytų susikaupti bei gerai atlikti užduotis. Priešingu atveju –žaisliukus reikia pašalinti iš darbo zonos ir atrasti jiems atskirą vietą. Dar geriau sudėti juos į spintą.
Įsidėmėkite, kad pašaliniai vaiko daiktai neturi matytis atvirose erdvėse arba mėtytis, kur papuolė. Tai nereiškia, kad iš vaiko atimama galimybė žaisti. Mergaitės ir toliau galės žaisti su lėlėmis, o berniukai – su mašinytėmis. Tiesiog reikėtų numatyti jiems poilsio ir žaidimų zonas.
Be to, kuriant pirmokėlio darbo zoną būtina numatyti vietas ir mokyklinėms priemonėms susidėti: vadovėliams, sąsiuviniams, pieštukams ir taip toliau. Kad viskas būtų po ranka, lengvai pasiekiama. Tai vaikui suteiks organizuotumo ir stimulo palaikyti tvarką.
Kambario pertvarkymas – tai ne esminiai pokyčiai
Taip pat vertėtų pakeisti būsimo pirmaklasio kambaryje tapetus su animacinių filmų herojais, drugeliais, meškiukais, peliukais ir kitais ryškiais piešiniais. Žinoma, jam pritarus. Be to, svarbu laikytis principo: kambario pertvarkymas – tai ne esminiai pokyčiai vaiko gyvenime. Juk iki tol jūsų įpėdinio kambarys buvo jo saugios ir nerūpestingos vaikystės vieta. Todėl atžalos gyvenamoji erdvė – kambario sienų ar baldų spalvos turėtų būti atnaujinami priimant individualius sprendimus. Bet jei vis dėlto sunku apsispręsti, kurią spalvą geriau parinkti savo vaikui ar vaikams, čia jau reikėtų atsižvelgti į jų lytį.
Taigi berniuko kambariui labiau tiktų žalia spalva ir įvairiausi jos atspalviai. Mat sodriai žalia spalva padeda žmogui susikaupti, sutelkti dėmesį ir tuo pačiu neerzina. Greičiau priešingai – ramina ir pakelia nuotaiką. Beje, jei teko atkreipti dėmesį, dėl tos pačios priežasties biurų kabinetų ir bibliotekų sienos neretai nudažomos rusvai žalsva spalva.
Bet tai nereiškia, kad berniuko kambarys turėtų pavirsti džiunglėmis. Užtenka ir kelių šios spalvos akcentų. Žalia spalva gali būti nudažyta tik viena kambario siena prieš stalą, kur vaikas pasikabins pamokų tvarkaraštį. Taip pat gali būti ryškiai žalios ar žalsvos spalvos baldai, stalas arba užuolaidos.
Tuo tarpu būsimai pirmokėlei mergaitei labiausiai tinka rožinė spalva – pradedant nuo minėtos spalvos sienų, baigiant, baldais, užuolaidomis, užtiesalais ar pagalvėlėmis.
O jei viename kambaryje gyvena broliukas ir sesutė, reikėtų rinktis vadinamąją neutralią skirtingoms lytims spalvą – žydrą, melsvą ar minėtą žalsvą.
Kompiuteris – nuošaliau darbo stalo
Iš tikrųjų geriau, kad vaiko kambaryje nebūtų televizoriaus. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie tėvų miegamąjį. Nes šeimos gyvenimas turi vykti pagrindiniame kambaryje, kur visi susėda prie vieno televizoriaus. Žinia, neretai būna taip, kad kiekvienas užsidaro savo kambaryje ir žiūri savo televizorių. Tai tikrai nepadeda susitelkti šeimai, bendrauti ir atvirai kalbėtis. Juo labiau, jei vaikas ruošiasi eiti į pirmą klasę.
Ko gero, kompiuteris – vienintelė išimtis, nes itin reikalingas mokantis. Žinau, kad kai kurie tėvai laiko kompiuterį „neutralioje zonoje“ – svetainėje. Bet jei vis dėlto tokios galimybės nėra ir reikia pastatyti kompiuterį vaiko kambaryje, tai geriau, kad jis stovėtų kiek nuošaliau rašomojo stalo. Kitaip tariant, kad vaikui netrukdytų pasidėti ant stalo knygas ir sąsiuvinius bei ruošti pamokas. Iš tikrųjų, gal ir per anksti asmeninis kompiuteris pirmaklasiui.
Užtat būsimo pirmokėlio kambarį gali papuošti didelis laikrodis arba plakatas ant sienos su jo dienotvarke. Tai padės vaikui greičiau priprasti prie naujo gyvenimo ritmo: lengviau atsikelti ir ruoštis į mokyklą. Mat kasdien matydamas ant sienos, ką jam reikia šiandien nuveikti, padarys tai per daug neraginamas tėvų. Be kaprizų ir ašarų. O laikrodis padeda organizuoti savo laiką, moko būti punktualiu.
Sienos dekoruojamos su įvairiais informacijos šaltiniais
Be to, kurią nors vaiko kambario sieną galima dekoruoti ir didžiuliais plakatais su daugybos lentele, lietuvių ir anglų kalbos abėcėle, geografijos žemėlapiu. Arba pastatomu gaubliu ir kita informacija, padedančia vaikui mokytis mokykloje. Juk mokslininkų atliktais tyrimais įrodyta, kad žmogus 90 proc. informacijos priima per regą. Aišku, tai nereiškia, kad vienu metu reikėtų sukabinti išvardintus informacijos šaltinius. Priešingai – juos retsykiais kaitalioti. Taip pirmokėlis geriau įsidėmės ir niekada nepamirš.
Taip pat siūlyčiau net ir vaiko kambaryje pakabinti veidrodį. Nesvarbu, berniuko ar mergaitės. Juk tiesiai sėdėti, būti tvarkingu nepriklauso nuo lyties. Be to, veidrodis yra ir puikus savojo „aš“ formavimo šaltinis. Žinia, nuo to priklauso ir augančio vaiko savivertė. Suprantama, veidrodis turėtų būti pakabintas ne darbo, o poilsio ar žaidimų zonoje. Geriau – viso vaiko ūgio.
Таip pat patartina atrasti vietą vaiko kambaryje, kur būtų galima įrengti jo kūrybinių darbų ekspoziciją. Pavyzdžiui, atžalos pieštus piešinėlius sukabinti ant sienos arba sudėlioti ant lentynėlių jo lipdinius iš plastilino. Tai dar vienas puikus vaiko kambario dekoravimo būdas. Be to, tėvelių pagyrimas tik paskatins jį geriau mokytis ir siekti užsibrėžto tikslo.
