Trūksta duomenų
Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo ekonominė našta Lietuvai 2015 ir 2016 m. galėjo siekti atitinkamai 320 ir 325 mln. eurų. Pirmąkart Lietuvoje į alkoholio žalos vertinimą integruota socialinė žala, kuri tarptautinės bendruomenės dažniausiai vadinama alkoholio žala kitiems nei geriantysis.
Tyrime vertinimas rėmėsi oficialių institucijų duomenimis apie išlaidas, susijusias su socialine parama ir paslaugomis socialinės rizikos šeimoms, vaikų globos kaštais, draudimo išmokomis, teisėsaugos išlaidomis dėl piktnaudžiaujančių alkoholiu, neblaivių asmenų kaltės. Alkoholio žala kitiems nei geriančiajam 2015 m. sudarė 36 proc. (114,4 mln. eurų), o 2016 m. – 37 proc. (120 mln. eurų) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.
Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes paslaugos geriančiųjų aplinkiniams yra arba deramai nefinansuojamos ir nepakankamos, arba jų tiesiog nėra. Be to, statistika apie neblaivių asmenų padarytą žalą kitiems yra faktiškai nerenkama.
Pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimų bylų analizė atskleidė, kad net 86 proc. iš jų buvo bent vienas asmuo, piktnaudžiavęs alkoholiu, o kas antroje tokioje šeimoje buvo policijos fiksuotų duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ši problema paliečia ne tik socialinės rizikos šeimas. Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo dėl neblaivių smurtautojų.
Deja, smurto aukos turi labai ribotas galimybes pasišalinti iš nesaugios aplinkos. Kaunas iki šiol neteikia apgyvendinimo paslaugų nuo smurto nukentėjusioms motinoms ir vaikams, o socialinė pagalba labiau koncentruota į geriantįjį. Alkoholio žalos kaštų našta, kuri gula ant smurto aukų ir neformalios pagalbos pečių, į mokslininkų pateiktą alkoholio žalos vertinimą nepatenka.
Nustatyta, kad net 9 iš 10 vaikų pateko į globos sistemą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.
Į vertinimą taip pat neįtraukta žala, kurią patyrė darbdaviai dėl sumažėjusio produktyvumo, pravaikštų bei bendradarbiai dėl viršvalandinio darbo – tokių rodiklių tiesiog neturime.
Dėl oficialių duomenų trūkumo nebuvo įmanoma įvertinti ir fizinių bei psichinių sveikatos sutrikimų, paveiktų dėl artimų asmenų piktnaudžiavimo alkoholiu, kaštų.
Labiausiai nukenčia vaikai
Vincentas Felittis ir kiti mokslininkai, sukūrę teorinį modelį apie sąsajas tarp žalojančių vaikystės patirčių ir suaugusiojo sveikatos, prie tokių žalojančių patirčių priskiria ir tėvų nesaikingą alkoholio vartojimą. Be to, jie nustatė, kad esant bent vienai žalojančios patirties kategorijai, tikimybė, kad tokių patirčių bus ir daugiau, išauga net 80 proc.
Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo keturių ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, septynis kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, šešis kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 m., dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų. Žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų. Analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė keturias ir daugiau žalos kategorijų.
Nustatyta, kad net 9 iš 10 vaikų pateko į globos sistemą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dauguma jų susidūrė su žalojančia vaikyste ir to pasekmes jaus visą gyvenimą. Šių vaikų išlaikymo kaštų dalis skaičiavimuose siekia apie 47 mln. eurų 2015 m. ir apie 46 mln. eurų 2016 m.
Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį vaikų sveikatai. Dėl minėtos priežasties šie rodmenys į pateiktus skaičiavimus neįtraukti. Tačiau netgi nevertinant finansinių kaštų, galima teigti, kad šios žalos pasekmes tiek ją patyrusieji, tiek visa visuomenė jaus net ir po pusės amžiaus.
Politikams nerūpi?
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, alkoholio žala kitiems nei geriantiesiems dar nebuvo įtraukta į politikos darbotvarkę (išskyrus vairavimą išgėrus). Tokiame kontekste žala aplinkiniams, ypač vaikams, jokiais būdais negali būti ignoruojama.
Šeimos nariai, kurie yra palikti nuošalyje ir be pagalbos, laikui bėgant turi didesnę tikimybę papildyti nesaikingai alkoholį vartojančiųjų gretas, yra žymiai prastesnės socialinės, fizinės ir emocinės sveikatos. Ignoruojant su alkoholiku susietus aplinkinius, laiku jiems nesuteikiant pagalbos, prarandama galimybė vystyti veiksmingą alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, nusikalstamumo prevenciją.
Problemos sprendimui būtina atsižvelgti į sociokultūrinį kontekstą ir formuluoti socialinės žalos mažinimo tikslus, priemones jų realizavimui. Reikia ne tik stebėti, bet ir vertinti taikomų prevencijos ir intervencijos priemonių veiksmingumą. Dominuojantis susikoncentravimas į geriantįjį (vartojimas ir žala sveikatai) ir šalies ūkį (pardavimai, surenkami akcizai) nukreipia žvilgsnį nuo tikrųjų su alkoholiu susietos žalos mastų.
Alkoholio žala kitiems nei geriančiajam turėtų būti įtraukta ne tik į žalos metodiką bei vertinimus. Alkoholio kontrolės įstatyme, stebėsenos rodikliuose bei žalos prevencijos programose turi atsirasti vietos šiai visame pasaulyje itin aktualiai ir spręstinai sričiai.
